Готові списки джерел за темами / Didelot

Добірка наукової літератури з теми "Didelot"

Автор: Grafiati
Опубліковано: 27 липня 2024
Оновлено: 28 липня 2024

Оформте джерело за APA, MLA, Chicago, Harvard та іншими стилями

Оберіть тип джерела:

Зміст

Ознайомтеся зі списками актуальних статей, книг, дисертацій, тез та інших наукових джерел на тему "Didelot".

Біля кожної праці в переліку літератури доступна кнопка «Додати до бібліографії». Скористайтеся нею – і ми автоматично оформимо бібліографічне посилання на обрану працю в потрібному вам стилі цитування: APA, MLA, «Гарвард», «Чикаго», «Ванкувер» тощо.

Також ви можете завантажити повний текст наукової публікації у форматі «.pdf» та прочитати онлайн анотацію до роботи, якщо відповідні параметри наявні в метаданих.

Статті в журналах з теми "Didelot"

1

Bartasevičius, Vainius. "POLITINĖ PARAMA VIDURIO IR RYTŲ EUROPOJE: PARTINĖS SISTEMOS IR KOALICIJOS DYDŽIO POVEIKIS." Politologija 71, no. 3 (January 1, 2013): 78–105. http://dx.doi.org/10.15388/polit.2013.3.1731.

Повний текст джерела
Анотація:
Straipsnio tikslas – nustatyti, kokią įtaką demokratijos veikimo vertinimui ir pasitikėjimui parlamentu daro politiniai veiksniai – partinės sistemos fragmentacija, poliarizacija ir valdančiosios koalicijos dydis. Tyrime, apimančiame dešimt Vidurio ir Rytų Europos šalių nuo 1991 iki 2011 m., įvertinamas ir dviejų ekonominių veiksnių – ekonomikos augimo ir nedarbo lygio – poveikis politinės paramos rodikliams. Stipriausias statistinis ryšys nustatytas tarp nedarbo lygio ir pasitenkinimo demokratija: kuo daugiau neturinčiųjų darbo, tuo mažiau teigiamai vertinančiųjų demokratijos veikimą. Taip pat paaiškėjo, kad demokratijos veikimo vertinimui neigiamai atsiliepia mažas parlamentinių partijų skaičius ir didelės valdančiosios koalicijos. Pasitikėjimas parlamentu buvo mažesnis tais atvejais, kai ideologiniai skirtumai tarp parlamentinių partijų buvo dideli, ir tuomet, kai ekonomika traukėsi arba augo tik labai nedaug. Ketvirtoje straipsnio dalyje siekiama nustatyti, kodėl didelės valdančiosios koalicijos veda prie mažesnio patenkintųjų demokratija procento. Čekijos ir Bulgarijos lyginamoji analizė parodė, kad didelė valdančioji koalicija apriboja parlamento politinį vaidmenį, sudaro palankias sąlygas griežtai ir nepopuliariai ekonominei politikai vykdyti ir palieka didelę rinkėjų dalį be priimtinų politinių alternatyvų. Šių politinio gyvenimo reiškinių visuma didina nepasitenkinimą demokratijos veikimu.
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
2

Maximova, Alexandra E. "The Beauties and the Beasts: The Storylines of André Grétry’s Operas in Russian Ballet." Contemporary Musicology 8, no. 2 (2024): 10–27. http://dx.doi.org/10.56620/2587-9731-2024-2-010-027.

Повний текст джерела
Анотація:
In Russia the music of André Ernest Modeste Grétry acquired its fame during the times of Empress Catherine the Great and Emperor Paul. His theatrical works were performed with great success by the artists of the French Court Troupe, the Free Russian Theater, the serfs’ theater of the Sheremetev’s, and the female wards of the Smolny Institute. Rare editions and manuscript copies of Grétry’s copies are preserved in numerous Russian libraries. Most of them contain the ballets (among them, Les marriages samnites [The Samnite Marriages], Le comte d’Albert [Count d’Albert], Panurge dans l’île des lanternes [Panurge on the Island of Lanterns], and Raoul Barbe-bleue [Raoul Bluebeard]). The opera Céphale et Procris ou l’amour conjugal [Cephale and Procris or Conjugal Love] is provided with the subtitle of ballet héroique (heroic ballet), while Zemire et Azor” is dubbed сomédie-ballet, which makes it possible to ascribe these compositions to the genre of opera-ballet. In addition, the storylines of Grétry’s operas served as a basis for the creation of two ballets produced in the imperial theaters in the court of Emperor Alexander I. It is Raoul Barbe-bleue ou le danger de curiosité [Raoul Bluebeard, or the Danger of Curiosity] (1807) staged to the music of Catterino Cavos with the choreography of Ivan Valberkh and Henzi et Tao, ou La belle et la bête [Henzi and Tao or Beauty and the Beast] (1819) produced by Charles Didelot to the music of Fernando Antonolini. The article provides information about the history of the creation and performance of ballets, demonstrates the similarities and the differences between the storylines of original operas and their new versions. The connection between the productions of the ballets in Grétry’s opera Henzi et Tao, ou La belle et la bête and the ballets Kenzi and Tao and Henzi and Tao produced by Didelot on the stages of Europe and Russia at times. For the first time Didelot’s libretto for the “grand Chinese ballet” set to the music of Cesare Bossi (premiered on May 14, 1801 at the “Haymarket” Royal Theater in London) has been translated from English into Russian by the author of the article. The problem of the ballet “doppelgangers” and the revisions of well-known theatrical works is examined in the article.
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
3

Nikitina, Tatiana. "Le Caucase dans le ballet de Charles­Louis Didelot : frontières d’une œuvre." Revue Russe 55, no. 1 (2020): 121–33. http://dx.doi.org/10.3406/russe.2020.2998.

Повний текст джерела
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
4

Ryliškienė, Kristina. "Naujo migrenos gydymo iššūkiai klinikinėje praktikoje." Lithuanian General Practitioner 25, no. 4 (April 20, 2021): 265–68. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.664.

Повний текст джерела
Анотація:
Migrena serga 1,04 mlrd. pasaulio žmonių, tai antra pagal dažnį negalios priežastis pasaulyje po nugaros skausmo [1] ir pirma jaunesniems nei 50 metų asmenims [2]. Migrena neigiamai veikia visas paciento gyvenimo dalis: asmeninį, šeimyninį, darbinį ir socialinį gyvenimą. Tai liga, sukelianti didelių finansinių išlaidų sergančiajam. Šiuos teiginius iliustruoja 2020 m. publikuoto JAV tyrimo „Mano migrenos balsas“ (angl. My migraine voice) rezultatai. Nustatyta, kad ryškų kasdienės veiklos ribojimą pacientai patiria ne tik galvos skausmo metu (84,0 proc. apklaustųjų iš 1101), bet ir prodromo arba auros (42,7 proc.) bei postdromo metu (48,6 proc.). Priepuolio metu šeimos, draugų arba bendradarbių pagalbos reikėjo net 69,1 proc. migrena sergančiųjų, vidutinis pagalbos poreikis buvo devynios dienos per 3 mėn. Didelę priepuolių pasikartojimo baimę nurodė 40,7 proc. apklaustųjų. Skausmo metu esantys visai nedarbingi nurodė 21,5 proc., o ryškiai sumažėjusį darbingumą – 60,0 proc. tiriamųjų [3]. Žinodami didelį migrenos paplitimą, šios ligos naštą pacientui ir visuomenei, suprantame, kad naujo migrenos priepuolio ir profilaktinio gydymo poreikis yra didelis.
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
5

Le Bonheur, Albert. "Une statue khmère célèbre entre au musée Guimet : « l'Avalokiteśvara Didelot » (VIIe siècle environ)." Arts asiatiques 44, no. 1 (1989): 123–25. http://dx.doi.org/10.3406/arasi.1989.1266.

Повний текст джерела
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
6

Milvidaitė, Irena, Ilona Kulakienė, Nemira Jurkienė, Leonarda Linonienė, Laima Gugienė, Janina Kanaporienė, Dalia Lukšienė, and Ramūnas Navickas. "Normali krūvio miokardo perfuzija ir vainikinių arterijų būklė." Medicina 46, no. 10 (September 27, 2010): 664. http://dx.doi.org/10.3390/medicina46100094.

Повний текст джерела
Анотація:
Tyrimo tikslas. Nustatyti klinikinius požymius, būdingus pacientams, jaučiantiems krūtinės skausmus, kurių vainikinės arterijos susiaurėjusios, o miokardo krūvio perfuzija normali. Tirtųjų kontingentas ir tyrimo metodai. Tirtųjų kontingentą sudarė 84 pacientai, jaučiantys krūtinės skausmus, kuriems 2000–2007 m. buvo nustatyta normali miokardo krūvio (veloergometrija) radionuklidinė kompiuterinė tomografi ja ir atlikta širdies vainikinių arterijų angiografija. Miokardo krūvio radionuklidinė kompiuterinė tomografi ja atlikta pagal vienos dienos standartinį protokolą dviem etapais. Vertinimui buvo naudojamas 20 balų modelis. Perfuzija laikoma normalia, kai suminis krūvio balas buvo 0–3. Rezultatai. Didelė pretestinė išeminės širdies ligos tikimybė nustatyta 25 proc. pacientų, informatyvūs krūvio nutraukimo kriterijai – 45,2 proc. atvejų. Reikšmingų (≥75 proc.) vainikinių arterijų susiaurėjimų nustatyta 26 (31 proc.) pacientams, iš jų 6 (7,1 proc.) – trijų arterijų. Vienaveiksnės logistinės regresijos būdu įvertinta klinikinių rodmenų reikšmė didelių vainikinių arterijų stenozių tikimybei esant normaliai miokardo krūvio perfuzijai. 1–3 arterijų stenozė dažniau nustatyta pacientams, kurie jautė būdingus angininius skausmus (šansų santykis 3,8, p=0,008) ir turėjo didelę pretestinę išeminės širdies ligos tikimybę (šansų santykis 3,43, p=0,023). Trijų vainikinių arterijų liga dažniau nustatyta pacientams, kurie jautė būdingus angininius skausmus (šansų santykis – 11,2, p=0,009), turėjo didelę pretestinę išeminės širdies ligos tikimybę (šansų santykis – 7,93, p=0,018) ir kuriems krūvio metu buvo sukelti išeminiai pokyčiai (šansų santykis – 6,4, p=0,037). Išvada. Būdingi angininiai skausmai, didelė pretestinė išeminės širdies ligos tikimybė ir krūvio sukeliami išeminiai pokyčiai patikimai didina vainikinių arterijų reikšmingų stenozių tikimybę net esant normaliai miokardo krūvio perfuzijai, todėl tokiems pacientams turi būti atliekamas angiografijos tyrimas.
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
7

Kovalenko, Yeva. "Methods of ballet-master’s work in the historical aspect." Culturology Ideas, no. 22 (2'2022) (2022): 17–37. http://dx.doi.org/10.37627/2311-9489-22-2022-2.17-37.

Повний текст джерела
Анотація:
The article shows the peculiarities of outstanding ballet masters’ work and the process of genesis and development of this profession in the historical aspect - from the time of the Renaissance, when the personality of dance teacher becomes very important in society and word “ballet” is used for the first time, until the 30s of XXth. The creative principles and methods of work of such outstanding choreographers of the past as P. Beauchamp, J.-G. Noverre, J. Dauberval, F. Taglioni, J. Perrot, Ch. Didelot, A. Saint-Leon, M. Petipa, M. Fokine, G. Balanchine, the role of the personality of the dancer in creating of choreographic image in the performance, as well as ballet productions by these outstanding choreographers on the Ukrainian stage are analyzed. Features of M. Taglioni’s, A. Pavlova’s, V. Nijinsky’s and others’ performing style are considered, as well as the phenomenon of improvisational creativity of A. Duncan and its influence on the formation of a new ballet aesthetics of the early twentieth century. Particular attention is paid to the works of such outstanding ballet masters as Serge Lifar, Vatslav Nijinsky and his sister Bronislava, whose lives were connected with Ukraine.This article also deals with an important problem of harmonious unity of choreographic and dramatic components of the ballet performance.
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
8

Gaižauskas, Ernestas, Šarūnas Judickas, Lukas Balčiūnas, Nadežda Ščupakova, Lina Mockutė, Mindaugas Šerpytis, and Jūratė Šipylaitė. "SUNKAUS SEPSIO IR SEPTINIO ŠOKO SUKELTOS ORGANŲ SISTEMŲ DISFUNKCIJOS PREVENCIJA IR GYDYMAS." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 1 (January 11, 2016): 67–76. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.011.

Повний текст джерела
Анотація:
Reikšminiai žodžiai: sunkus sepsis, septinis šokas, plaučius tausojanti ventiliacija, pakaitinė inkstų terapija, stresinės opos. Sepsis – žalingas sisteminis organizmo atsakas į infekciją, sukeliantis daugelio organų sistemų pažeidimą. Sepsio atvejų skaičius kasmet didėja ir pastaraisiais metais aplenkė sergamumą miokardo infarktu. 2007 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose sergamumas sunkiu sepsiu pasiekė 343 atvejus 100 000 gyventojų, o sergančiųjų miokardo infarktu skaičius 2008 m. – 208 atvejus 100 000 gyventojų. Deja, nepaisant vis naujų gydymo naujovių, mirtingumas nuo sepsio pasaulyje išlieka didelis – nuo 30 iki 50 atvejų 100 000 gyventojų per metus. Sunkus sepsis pažeidžia daugelį organų sistemų, o jų nepakankamumo derinys – dauginis organų disfunkcijos sindromas – pagrindinė didelio mirštamumo priežastis. Net ir laiku diagnozavus bei pradėjus pradinį gydymą, išlieka didelė organų sistemų pažeidimo rizika. Atsiradus organų pažeidimui, kitas uždavinys – laiku ir tinkamai užtikrinti saugią pažeistų organų sistemų veiklą. Šių principų pritaikymas klinikinėje praktikoje siejamas su mažesniu mirštamumu, hospitalizacijos trukme ir gydymo sąnaudomis. Šios apžvalgos tikslas – pateikti įrodymais pagrįstas sunkaus sepsio ir septinio šoko sukeltos organų sistemų disfunkcijos prevencijos ir gydymo rekomendacijas.
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
9

Žutautienė, Rasa, Ričardas Radišauskas, Rūta Ustinavičienė, Jolita Kirvaitienė, and Kornelija Rakutytė. "GYDYTOJŲ PSICHOSOCIALINIAI DARBO APLINKOS VEIKSNIAI IR JŲ SĄSAJOS SU GYVENIMO KOKYBE." Health Sciences 29, no. 4 (August 13, 2019): 53–59. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.057.

Повний текст джерела
Анотація:
Psichosocialinis veiksnys – tai aplinkybė, veiksmas, situacija, kuri turi įtakos darbuotojo fizinei sveikatai, drauge sukeldama jam stresą [1]. Tyrimo tikslas buvo nustatyti pagrindinius gydytojų psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius ir jų sąsajas su gyvenimo kokybe. 2018 m. kovo – vasario mėn. anoniminės apklausos būdu, naudojant standartizuotus klausimynus, atlikta vienmomentinė epidemiologinė Raseinių, Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių ir Prienų ligoninėse dirbančių gydytojų apklausa. Tyrimo imtis – n = 230 respondentų (atsako dažnis 79,4 proc.). Nustatyta, kad 41,3 proc. (n=95) respondentų reikia didelių specifinių įgūdžių darbe, penktadalis (n=44) teigė, kad darbo reikalavimai yra dideli ir tik pusė respondentų (n=126) manė, kad sprendimų priėmimo laisvė yra vidutinė. Nustatyta reikšminga priklausomybė tarp amžiaus ir darbui specifinių įgūdžių poreikio, darbo reikalavimų ir bendradarbių paramos. Beveik pusė (48,7 proc.) gydytojų patyrė vidutinį elgsenos stresą. Perdegimas darbe atsirado dėl per didelio darbo krūvio, kontrolės ir informacijos stokos, socialinio palaikymo trūkumo. Gydytojų subjektyvios sveikatos prognozei reikšmingą vertę turėjo psichologinis stresas (elgsenos, somatinis, kognityvinis), profesinis perdegimas ir darbui specifinių įgūdžių poreikis.
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
10

Packevičiūtė, Rugilė, and Donatas Austys. "VILNIAUS UNIVERSITETO STUDENTŲ NUOVARGIO IR JĮ LEMIANČIŲ VEIKSNIŲ TYRIMAS." Health Sciences 33, no. 2 (April 1, 2023): 73–78. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2023.053.

Повний текст джерела
Анотація:
Studentai dažnai jaučia nuovargį, kuris gali įvairuoti pri­klausomai nuo lyties, amžiaus, darbo veiklos, poilsio ypatumų ir kitų veiksnių. Lietuvos studentų nuovargio tyrimų, kuriuose būtų atsižvelgiama į įvairias nuovar­gio priežastis, trūksta. Tyrimo tikslas − įvertinti Vilniaus universiteto studentų nuovargį bei poilsio ypatumus, at­sižvelgiant į juos galinčius lemti veiksnius. Anonimi­nės anketinės apklausos būdu 2022 metų vasario mėnesį apklaustas 341 Vilniaus universiteto studentas. Išskirtos didelio ir mažo nuovargio respondentų grupės. Įvertintas respondentų pasiskirstymas pagal nuovargį bei sociali­nius ir demografinius veiksnius, studijų proceso, profe­sinės veiklos ir poilsio ypatumus. Tyrimo rezultatai. Dauguma (87,5%) respondentų jautė didelį nuovargį. Didesnis bendro nuovargio paplitimas buvo stebimas tarp vyrų (76,5 %), 19-20 metų respon­dentų (69,2%), medicinos fakulteto studentų (64,2%) taip pat tarp tų, kurie gyveno pas giminaičius ar pas draugą(- ę) (72,1%) bei kurie gavo didesnes nei 500 eurų mėne­sines pajamas (69,1%) (p<0,001). Respondentai, kurie patyrė didelį bendrą, fizinį ir protinį nuovargį, dažniau nurodė, kad šiuo metu studijuoja ir dirba bei studijoms skiria daugiau nei 20 valandų per savaitę (atitinkamai 72,5%, 70,9% ir 73,2%) (p<0,001). Respondentai, kurie vertino savo darbo ir poilsio režimą gerai, dažniau patyrė mažą bendrą, fizinį, protinį nuovargį, nestipriai sumažėju­sią motyvaciją ir nestipriai sumažėjusį aktyvumą (atitin­kamai 89,9%, 83,0%, 82,9%, 72,4%, 69,5%) (p<0,001). Studentai, laisvalaikiu užsiimantys fiziškai aktyvia vei­kla mažiau nei 1 valandą per savaitę, dažniau patyrė di­delį bendrą, fizinį, protinį nuovargį, stipriai sumažėjusią motyvaciją ir stipriai sumažėjusį aktyvumą (atitinkamai 81,3%, 82,5%, 78,7%, 78,7%, 75,9%) (p<0,001). Išvados. Daugumos Vilniaus universiteto studentų nuo­vargio lygis buvo didelis. Didelis nuovargio lygis daž­nesnis tarp vyrų, studijuojančių Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, jaunesnių, gyvenančių pas gimi­naičius ar pas draugą (-ę), gaunančių didesnes pajamas, dirbančių, daugiau laiko skiriančių studijoms. Fiziškai aktyvi veikla ir gryname ore leidžiamas laisvalaikis per mokslo metus bei geras darbo ir poilsio režimas gali būti veiksmingos priemonės, mažinant studentų pati­riamą nuovargį.
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
Більше джерел

Дисертації з теми "Didelot"

1

Dean, Philippe. "Diderot devant l'image /." Paris ; Montréal (Québec) : l'Harmattan, 2000. http://catalogue.bnf.fr/ark:/12148/cb37111477n.

Повний текст джерела
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
2

Morin, Robert. "L'Imagination selon Diderot." Lille 3 : ANRT, 1985. http://catalogue.bnf.fr/ark:/12148/cb375943198.

Повний текст джерела
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
3

Déan, Philippe. "Diderot devant l'image." Paris 7, 1995. http://www.theses.fr/1995PA070154.

Повний текст джерела
Анотація:
L'entreprise de connaissance critique des images developpee par diderot s'est accomplie en mettant en oeuvre un principe de contradiction entre le projet de savoir theorique et de la pratique critique ou interpretative des peintures telle qu'elle se donne a lire dans les salons. Prenant son depart dans une pensee du signe qui privilegie le realisme pictural, la science iconologique de diderot cherche a etablir la cricularite des notions d'imitation et de signification, de lisible et de visible faisant recours au mythe des origines figurees du langage qui a pour nom "hieroglyphe". Cependant un tel cadre conceptuel se trouve contredit par la pratique d'ecriture des images qui decouvre une tension entre voir et savoir, entre lisibilite et visualite des images parce qu'intervient, dans la relation a l'image, la dimension du fantasme et l'economie d'un desir. Dans la relation a l'image, sujet et objet echouent a se stabiliser
Diderot's project of a critical knowledge of pictures has developped through a contradiction between its theoretical framework and the interpretative praxis of paintings in les salons. The iconologic thought of diderot identifies the image with an iconic sign and favours figurative realism. It establishes the interdependance of notions such imitation and signification, legibility and visibility and its conceptual basis originates in a fable of the visual origin of language which produces a specific sign pattern called "hieroglyph". However these theories associate their negative counterpart because diderot's creative writing reveals a tension between legibility and visuality, knowing and seeing. Facing the image in an imaginary and fantasmatic relation, the subject of writing is caught up in a dialectic of desire and the image's signification is constantly deferred
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
4

Person, Alain. "Diderot et la satire." Thesis, University of Ottawa (Canada), 2005. http://hdl.handle.net/10393/29248.

Повний текст джерела
Анотація:
Nous connaissons l'écrivain Diderot, le philosophe, le directeur de l'Encyclopédie, l'esthéticien, voire le scientifique; sur un autre plan, Diderot auteur satirique demeurait, en grande partie, à découvrir. Nous nous proposons de montrer l'ampleur et la diversité des liens qui unissent Diderot à la satire en expliquant ce que représente la satire pour Diderot, en montrant dans quelle mesure et à quelles conditions Diderot est un auteur satirique, et de quelle manière il satirise. Après avoir défini la satire et après avoir rappelé ce que la notion recouvre historiquement comme genres et comme formes, nous étudions les sens que prend le terme chez Diderot et les rapports de celui-ci avec les auteurs satiriques canoniques. Nous abordons ensuite l'oeuvre satirique de Diderot selon trois axes. Entre l'abstraction et le réalisme le plus cru, l'auteur satirique possède une manière qui lui est propre de représenter son milieu. Dans cette perspective, nous analysons les représentations satiriques chez Diderot d'après les notions d'abstraction (allégories, rêves, animalisation), de monde inverse (l'utopie) et de théâtralisation du monde. Le deuxième axe de notre étude s'attache aux textes de fiction. Outre les poésies satiriques, nous examinons les oeuvres les plus connues de Diderot sous l'angle de l'esthétique comico-sérieuse (les Satires première et seconde), de la ménippée (Les Bijoux indiscrets, Jacques le Fataliste) et sous l'angle de la satire romanesque (La Religieuse). Le troisième et dernier volet de la thèse porte sur les pratiques polémiques (lettres ouvertes, apologies) et pamphlétaires de Diderot, ainsi que sur l'usage satirique qu'il fait du paradoxe.
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
5

Schmitt, Eric-Emmanuel. "Diderot et la métaphysique." Paris 4, 1987. http://www.theses.fr/1987PA040220.

Повний текст джерела
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
6

Durand, Béatrice. "Diderot et la musique." Paris 4, 1987. http://www.theses.fr/1986PA040175.

Повний текст джерела
Анотація:
La musique est presente dans toute l'oeuvre de diderot. Ses ecrits sur la musique sont d'abord un temoignage sur la vie musicale de l'epoque. Ils constituent un document sur le role social de la musique, sur les lieux et les modalites de la vie musicale, et enfin sur la pedagogie de la musique. Ces ecrits sont egalement l'echo de tous les debats theoriques et esthetiques qui ont agite la vie musicale du siecle. Diderot, dans un premier temps, a ete un adepte de la theorie ramiste, et donc d'une approche physico-mathematique du phenomene musical. Il a contribue a vulgariser la theorie ramiste, mais s'en est ecarte rapidement. Sa contribution essentielle consiste en fait a degager l'esthetique musicale des schemas herites de la periode classique, fondes sur la notion d'imitation ("mimesis") et sur une conception etroitement linguistique de la musique : la musique est un langage, elle parle, elle signifie comme le langage verbal. Diderot, parti de ces presupposes theoriques, aboutit a une esthetique qui decrit la musique a partir d'elle-meme et de sa structure sensible, et non pas a partir d'un modele qui lui est etranger. Sa participation a la vie musicale du siecle reste cependant etrange, dans la mesure ou, bien qu'apparemment tres informe, il semble ignorer gluck
Music is present in all the works of diderot. His writings about music are a testimony about the musical life of the 18th century. They are a document about the hows and wheres of musical life, and about musical pedagogy. These writings are also an echo of all the theoretical and esthetical discussions, which have been agitating the musical life of the century. At first, diderot was diderot an adept of rameau's theory, and also of a physico-mathematical approach to the musical phenomen. He contributed to the popularization of rameau's theory, but later he diverges from it. His most important contribution was freeing the musical esthetics from the schemas inheritated from the classical times and based on the a linguistic conception of music. Music is a language, it "speaks", it signifies. Getting rid of thes theoretical assumptions, diderot proposes an esthetics which describes music from the point of view of its sensitive perception, without imparting the model of linguistic description
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
7

Torlo, Antonio. "Diderot et la guerre." Clermont-Ferrand 2, 1995. http://www.theses.fr/1995CLF20082.

Повний текст джерела
Анотація:
Le problème de la guerre dans la pensée de Diderot est abordé successivement sous 3 angles, philosophique, technique, politique ; sont pris en compte d'une part les écrits personnels de Diderot, y compris les articles qu'il a lui-même rédigés pour l'encyclopédie, d'autre part le Dictionnaire raisonné dans son ensemble, là où Diderot en a assumé la direction. La 1ère partie rappelle ce qui a été au 18e, pour lui et ses contemporains l'expérience de la guerre ; elle fait le point sur la pensée religieuse et philosopphique de la guerre avant lui et autour de lui, analyse les thèmes et débats qui apparaissent à ce propos dans l'Encyclopédie, souligne l'intérêt porté par Diderot dans ses oeuvres de vieillesse à la condition du soldat. La dénonciation de la guerre par le philosophe soutient enfin le goût du critique d'art pour la peinture de batailles : le choc émotif devait être pour le spectateur-citoyen une incitation à la réflexion. Si Diderot ne s'est pas personnellement beaucoup intéressé à la technique militaire, l'art de la guerre occupe une part non négligeable dans l'Encyclopédie. La 2e partie, montre toutefois que celle-ci se révèle dans ce domaine plutôt conservatrice, en contraste avec les propositions novatrices d'un ami des encyclopédistes, le comte de Guibert
The problem of war in didert's thought is seen from three point view: philosophical, technical and political. Not only the personal works by diderot such as the articles he writed for the encyclopedie have been taken into account but also the "dictionnaire raisonne", in the whole. The first part deals rentle the experience of the war in the 18 century for diderot and his contemporanies, the thesis points ont the religions and philosophical thought of the war, before didert's life and during his life; it the thems analysis and discusses which we can find int the "encyclopedie", it points ont the interest given by diderot during his maturity to the condition of the soldier. His denunciation against the war supports the teste of the critic. Of art in the hattle pointing: the emotional shock should stimulate the citizen-spectator to reflect on them. Even if diderot is not personally interested in the military technics, the art of the war has an importanrole in the encyclopedie: howerer in the second part this idea of military technics is rather conservative, in opposition the innovating proposals of a friend of the encyclopediste, the earl of guibert
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
8

Langbour, Nadège. "Diderot écrivain critique d'art." Rouen, 2007. http://www.theses.fr/2007ROUEL577.

Повний текст джерела
Анотація:
La thèse intitulée « Diderot écrivain critique d'art » met en évidence les interactions entre les écrits sur l'art de Diderot et ses œuvres littéraires. Présentant dans un premier temps la formation artistique de Diderot, elle répertorie les lectures effectuées par le salonnier et souligne l'importance de l'Encyclopédie dans la constitution de ses réflexions artistiques. Sont ensuite étudiés les neuf Salons de Diderot et ses deux « essais sur la peinture ». Montrant tout d'abord comment Diderot se positionne par rapport au discours artistique de son temps, cette thèse met ensuite l'accent sur l'originalité des Salons, tant sur les plans thématique et théorique que sur le plan formel. Enfin est analysée l'influence des réflexions picturales de Diderot sur ses œuvres romanesques et dramatiques
This thesis entitled, « Diderot seen as an art critic », highlights the interactions of Diderot's writings on art and his literary works. Firstly, Diderot's artistic formation is presented, with an exhaustive repertoire of readings made by this noted « Salon » art critic and emphasizes the major role of the Encyclopaedia in the shaping of his artistic opinions and judgments. The following sequence examines in depth Diderot's nine « Salons » as well as his two « essays on painting ». At the outset, Diderot's status (position) is perceived in relationship with the artistic way of thinking (reasoning) of his time. The thesis then emphasizes the originality of the Salons, both on a thematic and theoretical level as well as on the formal level. The last section is an analysis of the influence of Diderot's pictorial judgements on his novels and plays (Romanesque and dramatic works)
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
9

Boulingui, Rodrigue. "La Satire chez Diderot." Thesis, Sorbonne université, 2020. http://accesdistant.sorbonne-universite.fr/login?url=http://theses.paris-sorbonne.fr/2020SORUL089.pdf.

Повний текст джерела
Анотація:
Le travail voudrait établir le rapport entre Diderot et la satire. En s’appuyant sur le dernier Diderot, cette étude entend mettre en lumière l’un des paradoxes qui caractérise le siècle des Lumières. En établissant des parallèles, des liens entre les satiriques latins (Horace, Pétrone, Juvénal, Perse) et Diderot, il est démontré que la satire diderotienne, à l’image du phénix, se renouvelle à l’intérieur du genre. Sous l’égide de ces moralistes, en l’occurrence Horace et Pétrone, Diderot tente de sauver un genre qui cristallise les énergies au temps des Lumières malgré la place mineure qui lui est accordée dans l’échelle des genres. En imitant ses pères spirituels, Diderot bouleverse la satire régulière sur les plans énonciatif, moral, rhétorique. Ce travail fait au sein du genre permet à celui-ci de se moderniser, de s’adapter à son temps et de résister à tous ses détracteurs qui avaient programmé sa fin. En somme, à travers la satire, on découvre cette fois-ci une autre facette de Diderot qui ne théorise plus sur le drame bourgeois mais sur la satire en tant que genre moderne
The work would aim at establishing a relationship between Diderot and Satire. Based on the last Diderot, this study intends to shed light on one of the paradoxes which characterizes the Age of Enlightenment. By drawing parallels, links between the Latin satirics (Horace, Petronius, Juvenal, Persia) and Diderot, it is demonstrated that the Diderotian Satire, like the Phoenix, is renewed within the genre. Under the aegis of the moralists, in this case Horace and Petrone, Diderot tries to save a genre that crystallizes energies in the times of Enlightenment and this, despite of the insignificant position granted to it in the genre scale. By imitating his spiritual fathers, Diderot upsets regular satire on enunciative, moral and rhetorical levels. This work done within the genre allows it to modernize, to adapt to its time and resist all its critics who had planned its end. In short, through satire, we discover this time a new facet of Diderot, which does not speculate on bourgeois drama but on satire as a modern genre
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
10

Gaha, Kamel. "L'énonciation romanesque chez Diderot." Lyon 2, 1993. http://www.theses.fr/1993LYO20020.

Повний текст джерела
Анотація:
L'oeuvre de Diderot porte la pensée et le discours des lumières au seuil épistémologique et esthétique de la modernité. Au lieu d'être vécues et pratiquées comme de simples archétypes, la description, la narration et la meditation deviennent chez lui la matière même de la représentation. Revenant sur le travail qui s'exécute en elle, la conscience devient la scène ou se déroule la quête du vrai, du beau et du bon. La fiction diderotienne convoque la tradition littéraire et philosophique comme rôles et comme discours problématiques. Ce dialogue au seuil des possibles du discours et de l'entendement institue une fiction d'un genre nouveau, dans laquelle la conscience dialogisée en rôles et en figures contrastés tente de définir les conditions de possibilité du sens nouveau. L'enonciation réflexive du sujet assigné à la représentation en général, et à la fiction en particulier, le statut d'une inauguration éthique, philosophique et esthétique. Cette aventure du sujet est engagée dès les bijoux indiscrets où elle constitue une critique générale des formes traditionnelles du discours et de la pensée. Dans les essais (lettre sur les aveugles, lettre sur les sourds et muets, entretiens sur le fils naturel, discours de la poésie dramatique, le rêve de d'Alembert et le paradoxe sur le comédien), Diderot élabore progressivement la scénographie du moi dialogique. Enfin, dans le Neveu de Rameau, véritable poétique de l'énonciation romanesque, le roman, de genre marginal qu'il était, devient la forme emblématique de l'énonciation du génie
Diderot's work carries the thought and discourse of enligthenment ot the epistemological and aesthetic threshold of modernity. Instead of being lived and practised as mer archetypes, description, narration and meditation become in this work the very subject matter of representation. Turning bach on the work that performs itself in it, conscience becomes the scene where the quest of the true, the beautiful and the good unwinds. Diderot's fiction calls upon the philosophical and literary tradition as discourse and problematic "posture". This dialogue at the treshold of potential new forms of discourse and understanding institutes a fiction of a new tuype, in which dialogic conscience tries to define the conditions of the possibility of a new meaning. The self-enunciation of the subject of discourse assigns to representation general, and thewriting of fiction in particular, the status of an ethical, philosophical and aesthetic inauguration. The adventure of subject begins with les bijoux indiscrets where it takes the form of general critique of the traditional forms of discourse and thought. In the "essais" (lettre sur les aveugles, lettre sur les sourds et muets, entretiens sur le fils naturel, discours de la poesie dramatique, le reve de d'alembert and the paradoxe sur le comedien), Diderot elaborates thescenography of the the creator's dialogic "i". Finally in le Neveu de Rameau, this perfect poetics of fictional enunciation, the novel, from the marginal genre it was, turns into an emblematic enunciation of the "aesthetic subject"
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
Більше джерел

Книги з теми "Didelot"

1

Lepape, Pierre. Diderot. [Paris]: Flammarion, 1991.

Знайти повний текст джерела
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
2

Santos, Maria Helena Carvalho dos., Sociedade Portuguesa de Estudos do Século XVIII., and Colóquio Internacional Diderot (1985 : Lisbon, Portugal), eds. Diderot. Lisboa: Sociedade Portuguesa de Estudos do Século XVIII, 1987.

Знайти повний текст джерела
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
3

Fellows, Otis. Diderot. Boston: Twayne, 1989.

Знайти повний текст джерела
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
4

Raymond, Trousson, ed. Diderot. Paris: Presses de l'Université de Paris-Sorbonne, 2005.

Знайти повний текст джерела
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
5

Dlugach, T. B. Denis Diderot. Moscow: Progress Publishers, 1988.

Знайти повний текст джерела
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
6

Dioguardi, Gianfranco. Dossier Diderot. Palermo: Sellerio editore, 1995.

Знайти повний текст джерела
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
7

Diana, Guiragossian, ed. Diderot studies. Genève: Droz, 1998.

Знайти повний текст джерела
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
8

d'Aurevilly, J. Barbey. Contre Diderot. Bruxelles: Editions Complexe, 1986.

Знайти повний текст джерела
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
9

1908-, Fellows Otis, and Guiragossian Diana, eds. Diderot studies. Genève: Droz, 1986.

Знайти повний текст джерела
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
10

1908-, Fellows Otis, and Guiragossian Diana, eds. Diderot studies. Genève: Droz, 1991.

Знайти повний текст джерела
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
Більше джерел

Частини книг з теми "Didelot"

1

Morizot, Jacques. "Diderot." In The Routledge Companion to the Philosophies of Painting and Sculpture, 357–66. New York: Routledge, 2023. http://dx.doi.org/10.4324/9781003312727-42.

Повний текст джерела
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
2

Wehinger, Brunhilde. "Denis Diderot." In 439094, 118–23. Stuttgart: J.B. Metzler, 2017. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-476-04506-5_25.

Повний текст джерела
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
3

Montminy, Martin. "Denis Diderot." In Sourcebook in the History of Philosophy of Language, 859–86. Cham: Springer International Publishing, 2016. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-319-26908-5_34.

Повний текст джерела
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
4

Wild, Gerhard. "Diderot, Denis." In Kindlers Literatur Lexikon (KLL), 1. Stuttgart: J.B. Metzler, 2020. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-476-05728-0_3402-1.

Повний текст джерела
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
5

Pépin, François. "Diderot, Denis." In Encyclopedia of Early Modern Philosophy and the Sciences, 1–5. Cham: Springer International Publishing, 2020. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-319-20791-9_451-1.

Повний текст джерела
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
6

Albert, Claudia. "Diderot, Denis." In Metzler Philosophen Lexikon, 220–24. Stuttgart: J.B. Metzler, 1995. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-476-03642-1_78.

Повний текст джерела
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
7

Ratto, Adrián. "Diderot, Denis." In Encyclopedia of the Philosophy of Law and Social Philosophy, 1–4. Dordrecht: Springer Netherlands, 2020. http://dx.doi.org/10.1007/978-94-007-6730-0_758-1.

Повний текст джерела
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
8

Ratto, Adrián. "Diderot, Denis." In Encyclopedia of the Philosophy of Law and Social Philosophy, 738–40. Dordrecht: Springer Netherlands, 2023. http://dx.doi.org/10.1007/978-94-007-6519-1_758.

Повний текст джерела
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
9

Wehinger, Brunhilde. "Denis Diderot." In Kindler Kompakt Philosophie 18. Jahrhundert, 83–91. Stuttgart: J.B. Metzler, 2016. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-476-05540-8_16.

Повний текст джерела
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
10

Pépin, François. "Diderot, Denis." In Encyclopedia of Early Modern Philosophy and the Sciences, 456–60. Cham: Springer International Publishing, 2022. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-319-31069-5_451.

Повний текст джерела
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.

Тези доповідей конференцій з теми "Didelot"

1

Liugė, Monika, and Dainius Paliulis. "Iš popieriaus ir kartono atliekų pagaminto adsorbento panaudojimas kongo raudonajam dažikliui šalinti iš vandens." In 27-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminė konferencija DARNI APLINKA. Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas, 2024. http://dx.doi.org/10.3846/da.2024.010.

Повний текст джерела
Анотація:
Tekstilės pramonė – viena iš svarbiausių lengvosios pramonės šakų visoje Europos Sąjungoje. Pagrindinės tekstilės pramonės aplinkosauginės problemos – didelis vandens suvartojimas ir jo užteršimas, naudojamų cheminių medžiagų įvairovė bei didelis energijos poreikis. Svarbu atkreipti dėmesį, jog dažiklių kiekis tekstilės pramonės nuotekose vis dar nėra reglamentuojamas. Pastaruoju metu dideliu savituoju paviršiaus plotu ir nedideliu svoriu pasižymintys adsorbentai, aerogeliai, sulaukė didelio susidomėjimo kaip perspektyvios dažiklius iš užteršto vandens šalinančios medžiagos. Celiuliozės aerogeliai yra nebrangūs, netoksiški. Šio tyrimo metu buvo nustatytas tekstilės pramonėje naudojamo kongo raudonojo dažiklio adsorbcijos efektyvumas naudojant iš popieriaus ir kartono atliekų susintetintą adsorbentą. Bendroji organinės anglies koncentracija buvo pasirinkta kaip kongo raudonojo dažiklio koncentracijos tirpale indikatorius. Tirtos skirtingos sudėties aerogelio kapsulės, celiuliozės kiekis jose skyrėsi nuo 3 % iki 5 %. Aerogelio kapsulėms, kurių sudėtyje buvo 3 % celiuliozės nuo bendros masės, esant 0,1 mg/l dažiklio koncentracijai, pasiektas 74,55 % bendrosios organinės anglies koncentracijos sumažėjimas, esant 1,0 mg/l – 73,68 %, esant 2,0 mg/l – 67,45 %, o esant 5,0 mg/l – 57,98 %. Aerogelio kapsulėms, kurių sudėtyje buvo 5 % celiuliozės nuo bendros masės, esant 0,1 mg/l, pasiektas 80,00 %, esant 1,0 mg/l – 76,04 %, esant 2,0 mg/l – 71,08 %, o esant 5,0 mg/l – 68,02 %.
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
2

Wilks, Y., J. Pustejovsky, and J. Cowie. "Diderot." In the workshop. Morristown, NJ, USA: Association for Computational Linguistics, 1992. http://dx.doi.org/10.3115/1075527.1075658.

Повний текст джерела
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
3

Wilks, Y., J. Pustejovsky, and J. Cowie. "Diderot." In the workshop. Morristown, NJ, USA: Association for Computational Linguistics, 1993. http://dx.doi.org/10.3115/1075671.1075784.

Повний текст джерела
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
4

Wilks, Y., J. Pustejovsky, and J. Cowie. "Diderot." In the workshop. Morristown, NJ, USA: Association for Computational Linguistics, 1994. http://dx.doi.org/10.3115/1075812.1075934.

Повний текст джерела
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
5

Radoglou-Grammatikis, Panagiotis, Panagiotis Sarigiannidis, George Efstathopoulos, Paris-Alexandros Karypidis, and Antonios Sarigiannidis. "DIDEROT." In ARES 2020: The 15th International Conference on Availability, Reliability and Security. New York, NY, USA: ACM, 2020. http://dx.doi.org/10.1145/3407023.3409314.

Повний текст джерела
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
6

Chiw, Charisee, Gordon Kindlmann, John Reppy, Lamont Samuels, and Nick Seltzer. "Diderot." In the 33rd ACM SIGPLAN conference. New York, New York, USA: ACM Press, 2012. http://dx.doi.org/10.1145/2254064.2254079.

Повний текст джерела
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
7

Puškorius, Vytautas, and Eimuntas Kazimieras Paršeliūnas. "Ledo judesių įtaka gravimetriniams matavimams ant vandens paviršių." In Conference for Junior Researchers „Science – Future of Lithuania“. VGTU Technika, 2019. http://dx.doi.org/10.3846/geo.2019.006.

Повний текст джерела
Анотація:
Sunkio laukui nustatyti Lietuvos teritorijoje svarbu turėti didelio tikslumo ir tankumo gravimetrinius duomenis. Siekiant sumodeliuoti gravitacijos lauką teritorijoje, būtina įtraukti ir ežeringas teritorijas. Dideli ežerai, marios ar kiti didelio ploto vandens telkiniai visada buvo problema regioninėms sunkio lauko duomenų bazėms. Didžiausių sunkumų kyla dėl duomenų tuštumų ar per didelio atstumo tarp matuojamųjų punktų. Palydovinė, skrydžio ar laivais atliekami gra-vimetriniai matavimai taikomi jūrų, vandenynų sunkio laukui nustatyti, tačiau ežerų ar kitų regioninių vandens telkinių gravimetriniams matavimas jie yra nepraktiški dėl savo kainos ar skiriamosios gebos (tikslumo). Šiame straipsnyje anali-zuojamas antžeminis sunkio lauko nustatymo metodas ant užšalusio ežero, kuriame ledas juda dėl vėjuotų sąlygų. Per pastaruosius trejus metus Lietuvoje buvo atliktos kelios gravimetrinių matavimų kampanijos ant ledu padengtų ežerų, marių ir tvenkinių. Šių matavimų užduotis – užpildyti sunkio lauko duomenų spragas Lietuvos teritorijoje. Aliekant mata-vimus buvo stebėtas vėjo greitis matavimų metu, įvertintas ledo storis, vandens gylis ir specialia įranga stebėtas ledo vib-ravimas. Daugybė veiksnių turi įtakos gravimetriniams matavimams ant ledu padengtų vandens telkinių, Juos būtina kuo tiksliau įvertinti, eliminuoti matavimų klaidas, sudaryti tikslesnių gravimetrinių matavimų metodiką.
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
8

Leca-Tsiomis (Paris Ouest Nanterre La Défense), Marie. "Diderot et Voltaire dictionnaristes." In Autour du Dictionnaire philosophique de Voltaire. Fabula, 2009. http://dx.doi.org/10.58282/colloques.1090.

Повний текст джерела
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
9

Gurklytė, Monika, and Rasa Vaiškūnaitė. "SIEROS DIOKSIDO ŠALINIMO IŠ PATALPŲ ORO, NAUDOJANT KAMBARINĮ AUGALĄ – PELARGONIJĄ (LOT. PELARGONIA ZONALE), EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI." In 24-oji jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminė konferencija APLINKOS APSAUGOS INŽINERIJA. Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas, 2020. http://dx.doi.org/10.3846/aainz.2021.08.

Повний текст джерела
Анотація:
Didelę dalį savo laiko žmonės praleidžia uždarose patalpose. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, uždarose patalpose praleidžiama apie 90 % viso laiko, t. y. apie 70 % darbo vietose ir apie 20 % – namuose. Pagrindiniai patalpų oro ter-šalai yra neorganiniai junginiai, anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros oksidai, ozonas ir kt. Patalpų oro kokybę galima page-rinti taikant botaninę filtraciją – kai kurie augalai turi didelį potencialą šalinant daugelį patalpų ore esančių teršalų. Šiam tyrimui buvo pasirinktas kambarinis augalas – pelargonija (lot. Pelargonia zonale). Po atliktų tyrimų buvo įvertinti rezultatai. Tyrimo metu išvalymo efektyvumas, esant pradinei SO2 koncentracijai (t. y. 68 µg/m³), siekė 95 % dirbtinėje šviesoje. Mažiausias išva-lymo efektyvumas – 78 % pasiektas tamsoje.
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
10

Ružickij, Robert, and Raimondas Grubliauskas. "NEAPDOROTŲ PADANGŲ TEKSTILĖS PLUOŠTO ATLIEKŲ GARSO SUGERTIES TYRIMAI." In 24-oji jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminė konferencija APLINKOS APSAUGOS INŽINERIJA. Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas, 2020. http://dx.doi.org/10.3846/aainz.2021.20.

Повний текст джерела
Анотація:
Perdirbant padangas, gumos granulės ir metalo pluoštas sėkmingai naudojami pakartotinai, tačiau padangų tekstilės pluošto (PTP) atliekos yra gana didelė problema. Mokslininkai vykdo tyrimus, bandydami šias padangų tekstilės pluošto atliekas, naudoti šiluminei izoliacijai, nes čia matomas didelis jų potencialas. Kadangi šiluminė izoliacija turi artimą ryšį su garso sugertimi, manoma, kad PTP sėkmingai tiktų panaudoti ir triukšmui patalpose mažinti. Tyrimo metodas remiasi ISO 10534-2 standartu, kuriuo būtų nustatytas medžiagos garso sugerties koeficientas α naudojant impedanso vamzdį. Tyrimo metu gauti rezultatai parodė, kad PTP atliekos turi geras garso sugerties savybes, garso sugerties koeficientas, esant žemiems dažniams 250–500 Hz, buvo 0,06–0,52, o esant aukštesniems dažniams – 1000–1600 Hz, sugerties koeficientas varijavo tarp 0,44–0,94. Šios medžiagos naudojimas būtų puiki alternatyva šiuo metu naudojamoms tradicinėms mineralinėms pluoštinėms medžiagoms.
Стилі APA, Harvard, Vancouver, ISO та ін.
Також вас можуть зацікавити розширені добірки на тему "Didelot" для конкретних типів джерел:
Статті в журналах Дисертації Книги
Ми пропонуємо знижки на всі преміум-плани для авторів, чиї праці увійшли до тематичних добірок літератури. Зв'яжіться з нами, щоб отримати унікальний промокод!

До бібліографії