Teses / dissertações: "Etnolodzy"

1

Vasilionytė, Justė. "Abiturientų šventės XX a. - XXI a. pradžioje". Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2012. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120625_093006-53611.

Texto completo da fonte

Resumo:

Darbe nagrinėjamos svarbiausios abiturientų šventės: šimtadienis, paskutinis skambutis bei išleistuvės XX a. - XXI a. pr. Darbo objektas – abiturientų švenčių tradicijos 1924 – 2012 m. Darbo tikslas: atskleisti šioms šventėms būdingus bruožus ir nustatyti abiturientų švenčių pokyčius per beveik 90 metų laikotarpį. Uždaviniai: . Palyginti Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse (Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje) vykstančias abiturientų šventes bei jų ypatumus; panagrinėti abiturientų švenčių kilmę ir jų atsiradimo istoriją Lietuvoje; aptarti abiturientų švenčių oficialiųjų ir neoficialiųjų dalių esminius bruožus; palyginti skirtingų laikotarpių (tarpukario, sovietmečio ir atkurtos nepriklausomybės laikotarpio) Lietuvos mokyklų šimtadienių, paskutinio skambučio, išleistuvių tradicijas bei papročius; išsiaiškinti abiturientų švenčių svarbą ir reikšmę moksleivių gyvenime. Darbe naudojami šie tyrimo metodai: aprašomasis, lyginamasis, interpretacinis, analizė. Naudoti medžiagos rinkimo metodai: dalyvaujamasis stebėjimas, interviu ir anketavimas. Per 3 metus (2010 – 2012 m.) anketomis apklausti 239 pateikėjai, atlikti 24 interviu, stebėta 11 abiturientų švenčių, vykusių Kaune, Šakiuose, Vilniuje. Darbą sudaro įvadas, 3 dalys ir išvados. Pirmojoje darbo dalyje „Abiturientų šimtadienio folkloras“ aptariamos abiturientų šventės įvairiais laikotarpiais: tarpukariu, sovietmečiu bei po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Antrojoje dalyje „Abiturientų paskutinio skambučio šventė“ aprašomi XX a... [toliau žr. visą tekstą]
The paper analyses the most important school-leavers’ celebrations such as 100-days party, the last bell, seeing-off party in the 20th and 21st centuries. The paper object is traditions of school-leavers‘ celebrations from 1924 to 2012. The aim of the paper is to reveal characteristic features of the celebrations mentioned and identify changes of school-leavers‘ celebrations in a period of 90 years. The objectives are as follows: to compare school-leavers‘ celebrations that take place in Lithuania and neighbouring countries, namely Latvia, Poland, Russia, and their peculiarities, to analyse the origins and development history of these celebrations in Lithuania, to discuss the main features of formal and informal parts of school-leavers‘ celebrations, to compare traditions and customs of Lithuanian school 100-days party, the last bell and sending-off parties; to find out the significance of school-leavers‘ celebrations in pupils‘ life. The following methods are employed in the paper: descriptive, comparative, interpretational, analytical. The data was collected by using active observation, interviews, and the questionnaire. In a period of 3 years (from 2010 to 2011) 239 respondents were questioned, 24 interviews were taken,11 school-leavers‘ celebrations in Kaunas, Šakiai and Vilnius were observed. The paper consists of introduction, three body parts and conclusion. The first part „Folklore of school-leavers‘100-days party“ describes school-leavers‘ celebrations in different... [to full text]

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

2

Žilienė, Ieva. "Vaišės Suvalkijoje XX a. II pusėje - XXI a. pradžioje". Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080804_140632-00305.

Texto completo da fonte

Resumo:

Šio darbo objektas – pasirengimas vaišėms bei pačios vaišės. Darbo tikslas – aptarti XX a. II pusės – XXI a. pradžios Suvalkijoje ruošiamų vaišių ypatumus. Siekiant šio tikslo, keliami tokie uždaviniai: 1) aprašyti pasiruošimą vaišėms: parodyti, kiek dėmesio moterys skiria savo išvaizdai, kokias dovanas perka, kaip vaišėms puošiama namų aplinka bei vaišių stalas; 2) aptarti samdomų muzikantų kolektyvą, progas, kuriomis jie samdomi, atliekamą repertuarą, muzikantų užmokestį; 3) aprašyti samdomų šeimininkių darbo ypatumus, progas, kuriomis jos samdomos, užsakovų keliamus reikalavimus, šeimininkių atlyginimą; 4) aptarti įvairioms vaišėms patiekiamų patiekalų bei gėrimų asortimentą; 5) palyginti Suvalkijos ir Žemaitijos regionų XX a. II pusės vestuvių puotas. Rašant darbą, daugiausia remtasi pačios darbo autorės surinktais duomenimis. Tam buvo parengtos keturios anketos. Apklausos buvo atliktos 2006 – 2007 metais Suvalkijoje. Darbo pradžioje aptariamas pasirengimas vaišėms. Dėmesys sutelktas į einančiųjų į vaišes proginius drabužius bei aksesuarus. Siekiama išsiaiškinti, kokios dovanos kokiomis progomis yra perkamos bei kiek tam skiriama lėšų. Taip pat kalbama apie vaišių aplinkos bei vaišių stalo puošimą. Iš atsakymų matyti, jog, atėjus šventėms, suvalkiečiai mėgsta puošti savo namų aplinką bei vaišių stalą. Aptariamos samdomų muzikantų pasirinkimą muzikuoti lėmusios priežastys, progos, kuriomis jie samdomi bei darbo sezoniškumas. Nemažai dėmesio skiriama švenčių metu... [toliau žr. visą tekstą]
The object of the work – the preparation for parties and the parties. The aim of the work – to discuss the parties‘ peculiaritys, which are organized in the second half of the 20th century – in the beginning of the 21st century in Suvalkia. To reach this aim, there are a few tasks: 1) describe the preparation for parties: show how much attention women allow to their appearance, what presents buy, how they for parties decorate surroundings of the houses and of the parties‘ tables; 2) discuss the association of the hired musicians, occasions, when they are hired, repertoire, their payment; 3) describe the work‘s peculiaritys of the hired cooks, occasions, when they are hired, demands, which give clients and their payment; 4) discuss dishes and drinks, which are prepared for various parties; 5) compare the wedding‘s balls in Suvalkia and in Samogitia. The work is written with reference to the information, which was collected by work‘s author. For that reason was prepared four questionnaires. Interviews were done in 2006 – 2007 in Suvalkia. In the beginning of the work it‘s talking about the preparation for parties. Attention is concentrated to the occasional women‘s clothes and other similar things. Author wants to find out, what presents for what occasions people buy and how much money they spend for that. Also it‘s talking about parties‘ surroundings and parties‘ tables decorations. Respondents‘ answers tell, that suvalkiečiai like to decorate their houses‘ surroundings and... [to full text]

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

3

Miliauskaitė, Agnė. "Medžiai lietuvių pasakojamojoje tautosakoje". Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080804_133553-40696.

Texto completo da fonte

Resumo:

Darbo objektas yra lietuvių pasakojamoji tautosakos kūriniai, kuriuose figūruoja medis. Problema - kokie medžiai ir kaip yra vaizduojami lietuvių pasakojamojoje tautosakoje. Tikslas – išsiaiškinti, su kokiais personažais yra susiję įvairūs pasakojamojoje tautosakoje vaizduojami medžiai bei parodyti senųjų tikėjimų bei papročių įtak�� šių medžių traktuotei. Tikslui pasiekti išsikelti tokie uždaviniai: 1. Aptarti medžių santykį su mitinėmis esybėmis. 2. Atskleisti medžių ryšį su mirusiaisiais bei laidotuvių apeigomis. 3. Pateikti stebuklingų medžių traktuotę. 4. Aptarti kelmo vaidmenį. 5. Išryškinti medžių funkcijas. Rašant darbą naudotasi kompleksine metodologija. Tokį pasirinkimą lėmė įvairus analizuojamosios medžiagos pobūdis. Daugiausia naudotasi lyginamuoju ir interpretaciniu bei aprašomuoju metodais. Be įvado ir išvadų, darbą sudaro keturios pagrindinės dalys: Medžiai ir mitinės esybės lietuvių pasakojamojoje tautosakoje; Medžiai ir mirusieji lietuvių pasakojamojoje tautosakoje; Stebuklingi medžiai lietuvių pasakojamojoje tautosakoje; Medžio kelams lietuvių pasakojamojoje tautosakoje. Pirmojoje darbo dalyje išskiriami ir aptariami tam tikros rūšies medžių santykiai su konkrečiomis vyriškosios bei moteriškosios prigimties mitinėmis esybėmis. Nurodoma, jog medžiai gali atlikti mediatoriaus funkciją, dažnai mitinės būtybės juose lokalizuojamos. Medžio dalimis gali virsti mitinių esybių dovanoti objektai. Taip pat pažymima, kokie medžiai mitinėms būtybės kelia grėsmę... [toliau žr. visą tekstą]
The work aims at analyzing Lithuanian verbal folklore in which the picture of trees is presented. To reveal the role of trees in Lithuanian verbal folklore by distinguishing the most characteristic features of expression. The purpose is achieved by analyzing the aspects of Lithuanian verbal folklore which reveal the cult of secret trees in the most evident way. The substantial aspects of the work are as follows: 1. The Detachment of Main relationships Formation by myths and trees; 2. the Revelation of the Motives of the exequies and their relationship with trees 3. Show the approach of the trees; 4. Show the role of the stump; 5. To develop the trees functions. The work compound with four main parts: Trees and myths in Lithuanian verbal folklore; Tress and death in Lithuanian verbal folklore; Wonder tress in Lithuanian verbal folklore; Tree’s stump in Lithuanian verbal folklore. In the first part of the work, represents the main sorts of the trees and their relationships with myths. It is seen that trees can help people contact with goods. Usually the tree is the living place of myths. Objects, witch man gets from myths can become the parts of the tree. It is also seen which kinds of trees helps mans to protect them self’s from evil. In the second part of the work, main attention is focused in the relationship of trees and death. In the Lithuanian verbal folklore is text which proves, that after death mans soul finds in the trees. It is shown the sorts of this tree... [to full text]

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

4

Pauliukevičiūtė, Jovita. "Etninė kultūra Prienų rajono mokyklose". Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080804_134330-48508.

Texto completo da fonte

Resumo:

Viena iš pagrindinių visuomenės vertybių yra tautinis identitetas, kultūrinių vertybių puoselėjimas. Viena svarbiausių institucijų padedanti išsaugoti tautos kultūrinį palikimą – tai mokykla. Darbe nagrinėjama etninės kultūros raiška Prienų rajono mokyklose. Jame pristatomas autorės 2008 m. kovo mėn. atliktas anketinis tyrimas, kuriame dalyvavo dešimt Kauno apskrities Prienų rajono mokyklų. Iš viso 126 respondentai (39 pradinių klasių mokiniai ir 21 pedagogas). Etnokultūriniu aspektu Prienų rajono mokyklos buvo tyrinėjamos pirmą kartą. Tai pagrindžia temos aktualumą ir poreikį išanalizuoti etninės kultūros būklę Prienų rajono ugdymo įstaigose. Tyrimo metu atkreiptas dėmesys į etninės kultūros formų įvairovę ugdymo institucijose, kokiais būdais mokiniams perduodamos etnokultūrinio ugdymo tendencijos. Ryškiausi etnokultūrinės raidos aspektai matomi tose mokyklose, kurios yra pasirinkusios etnokultūrinio ugdymo kryptį. Jau pradiniame ugdyme padedami pamatai etnokultūriniam ugdymui. Mokiniai išmoksta vertinti tautos tradicijas, anksti susiformuoja vertybines nuostatas. Būdai, kuriais dažniausiai pasireiškia etnokultūrinis ugdymas yra etnokultūrinių temų, veiklų ir kitų etnokultūrinių reiškinių integravimas į bendrojo lavinimo dalykus. Remiantis anketavimo rezultatais, dažniausiai pasitaikančios etninio ugdymo formos šiose mokyklose – tai etninės kultūros sklaida per lietuvių liaudies dainų, šokių, papročių bei įvairių tradicinių amatų mokymą. Remiantis tyrimo rezultatais... [toliau žr. visą tekstą]
One of the most important values of society is national identity, foster of cultural values. The main institution what helps save cultural heritage is school. In this mental work is analysis abaut ethnic culture in Prienai region schools. Was done questionnaire form of research (March, 2008). In the research took part 10 schools of Prienai region – 105 respondents (39 students of primary classes and 21 teacher). The research in Prienai region school in done for the first time. That it is very important to analyse ethnic cultural condition in Prienai region training institutions. There was turned attention to ethnic cultural forms variety in training institutions and looked for dispositions of giving students ethnocultural training. On that ground results the main forms of ethnic training in school – ethnic culture forms – Lithuanian folk songs, dances, custons and handicrafts. There are a lot of schools where is directions of ethnocultural training. The foundation of ethnocultural training is used in primary training students are taught respect national traditions and form values. Disposition of ethnic culture training is ethnic subjects and activities integration to main training subjects. On that ground results students interest in ethnic culture layer – mythology. Students at schools where is developed ethnic activity have got a need to learn folk songs, dances, customs, rituals, mythology. In the schools where is not developed ethnic activity, students formed negative... [to full text]

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

5

Rudalevičiūtė, Rasa. "Našliai ir našlaičiai lietuvių liaudies dainose ir raudose". Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080804_135222-49678.

Texto completo da fonte

Resumo:

Darbo objektas – lietuvių liaudies dainos bei raudos, kuriose vaizduojamas našlių ir našlaičių gyvenimas. Darbe keliamas tikslas – atskleisti našlių ir našlaičių paveikslus bei pateikti jų gyvenimo aplinkybių traktuotę lietuvių liaudies dainose ir raudose. Šio tikslo siekiama analizuojant dainų ir raudų tekstus, labiausiai atspindinčius našlių ir našlaičių nedalią; išskiriant pagrindines našlių ir našlaičių šeimos kūrimo ypatybes; atskleidžiant mirusiųjų kėlimo ir našlių bei našlaičių komunikacijos su jais motyvus; išsiaiškinant našlių ir našlaičių sąsajas su gegute; palyginant našlių ir našlaičių vaizdavimo ypatybes lietuvių liaudies dainose bei raudose. Našlių ir našlaičių nedalios raiška dainose bei raudose atskleidžiama aptariant jų išorę, kuri juos išskiria iš likusios bendruomenės. Sunkios dalios palengvinimui siratos užtarimo ir paguodos dažniausiai ieško gamtoje, nes aplinkiniai žmonės yra atšiaurūs, abejingi jų negandoms. Skausmą ir širdgėlą našlaičiai išreiškia verkdami, tačiau jų ašaros yra nepaprastos – turinčios gyvybinių arba griaunančiųjų galių. Mirusių artimųjų stoka, išreikšta dainose ir raudose, jaučiama įvairiose gyvenimo srityse: tarpusavio santykiuose, materialinėje gerovėje, vaikų auklėjime. Dainose apie šeimos kūrimą atskleidžiamas neigiamas požiūris į vedybinius partnerius našlius. Sakoma, jog jie yra seni, nemokantys darbų dirbti, išdalinę savo meilę, todėl žiaurūs ir pikti. Našlaitės kaip galimos sutuoktinės patrauklumas didinamas idealizuojant jos... [toliau žr. visą tekstą]
The MA Thesis aims at analyzing Lithuanian folk songs and laments in which the life of orphans and widowers is presented. The main purpose of the work is to reveal the role of widows and orphans in Lithuanian folk songs and laments by distinguishing the most characteristic features of expression. The purpose is achieved by analyzing the aspects of Lithuanian folk songs and laments which reveal the infelicity of widows and orphans in the most evident way. The substantial aspects of the work are as follows: the detachment of main peculiarities of family formation by widows and orphans; the revelation of the motives of the resurrection and the role of widows and orphans; widows and orphans’ links with the cuckoo; the comparison of the characteristics of widows and orphans in Lithuanian folk songs and laments. The expression of widows and orphans infelicity in Lithuanian folk songs and folk laments is achieved by analyzing the appearance of widows and orphans; the appearance that distinguishes them from the rest of the community. Widows and orphans usually cry when they want to express pain and grief. However, their tears are supernatural, filled with vital or destructive powers. The grief of loss of close people is felt in all stages of life: in the relationships with each other, in the material welfare, in the children upbringing. Lithuanian folk songs about the family formation reveals negative attitude towards the widowers. According to folk wisdom, such people are cruel and... [to full text]

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

6

Andrijauskienė, Birutė. "Austas vestuvinis ansamblis". Bachelor's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2012. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120827_162634-79386.

Texto completo da fonte

Resumo:

Bakalaurinio darbo tema – Tautinio kostiumo gamybos būdų sintezė šiuolaikiniame vestuviniame ansamblyje. Šio darbo problematika - tautiškumo ugdymas. Tikslas – formuoti ir sukurti jaunimo teigiamą požiūrį į tautiškumą šeimoje, pradedant vestuvių ceremonija, per tautinio kostiumo sintezę šiuolaikiniame vestuviniame ansamblyje. Šiame darbe atskleidžiamas lietuviškosios tekstilės vaidmuo bei reikšmė vestuvinėse apeigose, jos paskirtis, detaliai analizuojama ornamentika tautiniame kostiume, apžvelgiami dizainerių kurti drabužiai, panaudojant įvairių šalių tautinius ornamentus, bei dizainerių kurti vestuviniai drabužiai. Čia nagrinėjama, kaip aprangoje atsiskleidžia tradicijos ir mados kryptys tiek lietuviškoje, tiek europietiškoje madoje. Atskleidžiama kūrybinio darbo idėja, pristatomi jo atlikimo etapai. Taikoma tautinio kostiumo gamybos būdų ir ornamentikos sintezė vestuviniame ansamblyje. Atskleidžiamos lietuvių liaudies taikomojo meno, kaip tautiškumo ugdymo priemonės, panaudojimo galimybės technologijų pamokose. Šiame bakalauro darbe parodoma, kad nacionalinis kostiumas gali būti interpretuojamas šiuolaikiškai, kad tradicinė kultūra gali gyvuoti ir toliau vystytis bei pritapti šiuolaikinėje erdvėje ir visuomenėje. Darbo tekstą papildo spalvotos ir nespalvotos fotografijos ir iliustracijos, schemos, eskizai, projektai, brėžiniai, technologiniai brėžiniai. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, literatūros sąrašas ir priedai.
The topic of this bachelor thesis is synthesis of national costume producing techniques in contemporary wedding costume. The core of the problem is rising of the nationality. The main objective – to form and create positive view of young people to nationality in family, starting with wedding ceremony, trough the synthesis of national costume and contemporary wedding costume. This work reveals the role and meaning of the Lithuanian textile in wedding rituals, its purposes. Also ornamentation of national costume is analysed in detail and an overview of clothes, created by designers using ornamentation of traditional national costumes of various countries, and wedding costumes created by designers is presented. It analyses how traditions and trends of fashion are revealed in clothing of both Lithuanian and European vogue. It presents the idea of creative work and the steps of its implementation. Synthesis of national costume producing techniques and ornamentation in wedding costume is applied. It reveals possibilities of using Lithuanian folk art as a measure of forming national identity in technology classes. This thesis proves that national costume can be interpreted in a contemporary way and traditional culture can survive, develop and adapt to modern environment and society. Colourful and black and white photographs, illustrations, diagrams, sketches, drawings and technological drawings complement this work. In the end of the work conclusion, list of sources and... [to full text]

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

7

Dusevičiūtė, Gintarė. "Kalendorinių švenčių tradicijos sampratų kaita Lietuvoje XX-XXI a. pr". Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2012. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120625_090906-65951.

Texto completo da fonte

Resumo:

Šiame darbe analizuojama kalendorinių švenčių tradicijos kaitos procesai pradedant tarpukariu ir baigiant nepriklausomybės laikotarpiu. Darbe nagrinėjama kaip skirtingais laikotarpiais vienos jų toliau tebešvenčiamos, kitos naujai atsiradusios išnyksta ar sėkmingai prigyja. Atkreipiamas dėmesys į kaitos procesą įtakojančias priežastis. Darbo objektas – teorinė tradicijos samprata ir kalendorinių švenčių tradicijos suvokimo kaita tarpukario, sovietmečio ir nepriklausomybės laikotarpiais. Darbe siekta apžvelgti teorinę tradicijos sąvokos traktuotę filosofiniame, istoriniame kontekstuose bei atlikti kalendorinių švenčių kaitos proceso analizę periodiniuose leidiniuose, remiantis trimis istoriniais laikotarpiais: tarpukariu, sovietmečiu, nepriklausomybe. Nuo XVIII a. iki XX a. šimtmečio tradicija laikyta barjeru, slopinančiu individualaus žmogaus vystymąsi ir kūrybą. Susiformavusi opozicija, galutinai atskyrė „gėrį“ nuo „blogio“, t.y. tradiciją nuo modernybės. Atraminė tradicijos sąvoka daugelio mokslininkų apribojama XVIII-XIX a. Tokie požiūriai į tradiciją, kaip parodė atlikta analizė, nėra išnykęs iki šiol. Kalendorinių švenčių aktualumas nemaža dalimi priklauso ne tik nuo žmonių poreikio, tačiau kartu ir nuo valstybės politinės, ekonominės situacijos. Svarbiausiomis šventėmis laikytos Kūčios, Kalėdos ir Velykos, atkartojančios religines ir etninės kultūros tradicijas, išliko mažiausiai pakitusios, nors religinis turinys stipriai sumenkęs. Toks elgesys „iš tradicijos“ gali... [toliau žr. visą tekstą]
This work analyses the changes of calendar feasts traditions beginning with interwar period and leading to independent period. This work deals with a question of how some feasts are still being celebrated in different eras, when at the same time new one disappear or flourish, circumstances of such a processes are considered. Main topic of work is theoretical understanding of tradition and calendar feasts traditions during periods of interwar, soviet and independence. Work is focused upon theoretical understanding of tradition in philosophical and historical context, as well as trying to accomplish analysis of the changes of calendar feasts in periodical publications by invoking three historical eras: interwar, soviet occupation and independence. Starting from 18th century up until 20th century tradition was thought as barrier suppressing human development and creativity. Such an attitude conclusively distinguished ’’good’’ and ’’evil’’, tradition and modernity. By many scientists, notion of tradition is restricted from 18th century to 19th century. Analysis shows, that suchlike positions are still alive. The importance of calendar feasts depends not only on needs of human beings but just as well on political and economical situation of particular State. Least changes are seen on those feasts which were considered to be the most important, Christmas Eve, Christmas and Easter, although religious content is much weaker. Such behaviour ’’from tradition’’ might be conditioned... [to full text]

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

8

Stankevičius, Šarūnas. "Reklama ir jos parodijos: sąsajos su tautosaka". Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2012. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120625_092032-10509.

Texto completo da fonte

Resumo:

Darbo objektas - reklamos parodija ir jos kūrimo būdai. Tikslas: nustatyti reklamos daromą įtaką žmogaus psichologijai ir ištirti juoko kūrimo principus reklamų parodijose. Išsikelti uždaviniai: aprašyti reklamos kūrimo būdus bei atskleisti reklamos ir jos parodijos daromą įtaką individui; remiantis anketavimo būdu aprašyti visuomenės požiūrį į reklamą ir jos parodiją, atskleisti anekdotų ir reklamos parodijų žanrų panašumus bei išskirti personažus būdingus abiems žanrams; nustatyti bendrus literatūrai ir folkloristikai juoko kūrimo principus reklamų parodijose. Rašant darbą naudoti metodai: aprašomasis – analitinis, lyginamoji analizė. Darbą sudaro įvadas bei trys dėstymo dalys. Pirmoje dalyje aptariami reklamos kūrimo būdai bei jos įtaka žmogaus psichologijai, analizuojama, kuo svarbus yra juokas ir kaip per reklamos parodiją sukuriama atsvara profesionaliajai reklamai, taip pat pateikiama autoriaus atliktos apklausos analizė, kurioje atsiskleidžia visuomenės požiūris į reklamą ir jos parodijavimą. Antrojoje dalyje aptariami reklamų parodijų ir anekdotų žanrų panašumai, lyginami populiariausi personažai. Trečioji dalis skirta humoro kūrimo principams reklamų parodijose aptarti. Darbas baigiamas išvadomis, literatūros ir šaltinių sąrašu bei priedais. Anketų duomenys rodo, kad reklama ir jos parodijomis domisi didžioji dalis apklaustųjų. Tai lemia informacinė reklamos funkcija bei humoristiškai pateikiamos originalių reklamų parodijos. Reklama individui daro tiek teigiamą... [toliau žr. visą tekstą]
The object of this work - a parody of advertisement and ways to create them. The aim: to determine the impact of advertisement for psychology of human and explore the ways to create laugh in advertising parodies. Tasks: describe the ways of creating advertisement and disclose advertisement and parodies of advertising impact on the individual; based on questionnaires, describe public attitudes towards advertisement and parody; display anecdotes and advertising parodies genres similarities and identify typical characters of both genres; determine typical principles of making laugh in advertising parodies of literature and folklore. In this work are used these methods: a descriptive - analytical, comparative analysis. The work consists of an introduction and three parts. The first part discusses ways to create advertisement and its influence on human psychology, also examines the importance of laugh and how a parody makes a balance in professionally created advertisement, as well layed the author's analysis of the survey, which reveals public attitudes towards advertisement and parody. The second part deals with advertising parodies and jokes genre similarities, comparing the most popular characters. The third part is devoted to discuss the principles of laugh in advertising parodies. The paper ends with conclusions, references and a list of accessories. Data of survey suggests, that the majority of the respondents are interested in advertising and parodies. This... [to full text]

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

9

Kavolis, Tadas. "Peculiarities of the Formation of Groups With Nationalist Worldviews in Lithuania: a Case of Skinheads". Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140902_085835-60984.

Texto completo da fonte

Resumo:

The skinhead subculture is a global phenomenon – like many other youth subcultures.. Thus, the research question arises – which features of a skinhead’s identity emerge in the local environment of the Lithuanian society, and in which manner? Is the identity of a Lithuanian skinhead exceptional? The aim of the research was to reveal the peculiarities of right-wing skinheads’ identity, the motivation for choosing such identity, and the character of skinheads’ social activity. The work is based on empirical material collected during 2004–2013. The methods included an in-depth interview, a questionnaire survey, an integrated observation, and collecting visual material (photo and video) revealing the expressions of the subculture. The visual material presented in skinheads’ Facebook accounts was analyzed. The study was conducted by applying the induction technique where issues and individual and group aspects of identity and behavior characteristic of the skinheads were obtained from the available data. The study showed that the ideas characteristic of Lithuanian right-wing skinhead ideology are patriotism, nationalism, racial nationalism, as well as racism and neo-Nazism. Masculine values – strength, courage, fortitude and physical resilience, and ability to defend one’s ideas with force – occupy an important position on the list of skinheads’ values. In addition to characteristic internationally used elements, Lithuanian skinheads’ subcultural style is complemented with local –... [to full text]
Skinhedų subkultūra, kaip ir daugelis kitų jaunimo subkultūrų, yra globalus reiškinys. Pastebėta, jog ši subkultūra reflektuoja lokalios visuomenės problemas. Kyla klausimas –kokie ir kaip skinhedo tapatybės bruožai atsiskleidžia lokalioje Lietuvos visuomenės aplinkoje? Šio Tyrimo tikslas – atskleisti dešiniųjų skinhedų tapatybės bruožus, jos pasirinkimo priežastis ir skinhedų socialinio aktyvumo pobūdį. Tyrimas grindžiamas 2004 – 2013 m. surinkta empirine medžiaga. Buvo imami giluminiai interviu, pasitelktas klausimynas, integruotas stebėjimas; surinkta vaizdinė medžiaga, atskleidžianti subkultūros išraiškas (nuotraukos, filmai), analizuota socialinio tinklapio „Facebook“ paskyrose pateikta vizualinė medžiaga. Tyrimas buvo atliekamas indukciniu metodu, kai skinhedams būdingos problemos ir įvairūs jiems būdingi individualūs ir grupiniai tapatumo bei elgesio aspektai iškeliami iš duomenų. Tyrimas atskleidė, jog Lietuvos dešiniųjų skinhedų ideologijai būdingos patriotizmo, nacionalizmo, rasinio nacionalizmo, o taip pat rasizmo, neonacizmo idėjos. Svarbią reikšmę skinhedų vertybinėje skalėje užima maskulinistinės vertybės: jėga, drąsa, psichologinis ir fizinis tvirtumas, gebėjimas jėga apginti savo idėjas. Skinhedų subkultūrinis stilius be tarptautiniam stiliui būdingų elementų, Lietuvoje papildomas vietinės kilmės – nacionaliniais atributais. Visų trijų identiteto bruožų – ideologijos, maskulinistinių vertybių, ir skinhedų stiliaus visuma – apibūdina asmenį kaip dešiniosios... [toliau žr. visą tekstą]

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

10

Savickaitė, Eglė. "Studentų prietarai: tradicija ir masinė kultūra". Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080804_135820-86608.

Texto completo da fonte

Resumo:

Darbe pristatomi šiuolaikiniai prietarai, kurie yra būdingi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) lietuvių ir užsienio studentų bendruomenėms. Pagrindinis darbo objektas – studentų prietarai susiję su pasisekimu ar nepasisekimu egzaminų (atsiskaitymų) metu. Darbo tikslas – išanalizuoti, kokius pagrindinius prietarus, praktikas ar turimus objektus, susijusius su pasisekimu ar nepasisekimu egzaminų metu, turi šiuolaikiniai lietuvių ir užsienio studentai. Kita vertus, siekiama išsiaiškinti pačių studentų požiūrį į jų atliekamus veiksmus ar turimus objektus. Darbas paremtas 2006 metų pavasarį bei 2008 metų pavasarį autorės surinkta medžiaga, kada pusiau struktūruoto interviu metodu (naudojant klausimynus) buvo apklausta 100 lietuvių ir 30 užsienio studentų studijuojančių VDU. Surinkti duomenys buvo sisteminti tipologiškai. Darbe aptariami įvairūs studentų turimi amuletai, pranašiški ženklai ar atliekami veiksmai, kurie įtakoja būsimus įvykius. Norint išvengti įtakos respondentų atsakymams, prietaro bei tikėjimo sąvokos klausimyne nenaudotos. Prietaro sąvoka buvo pradėta vartoti surinktos medžiagos sisteminimo eigoje, kada paaiškėjo, kad tik penktadalis šiuolaikinių lietuvių studentų nuoširdžiai tiki tuo, ką atlieka, ar tuo, ką turi. Pagrindinė sąvoka prietaras šiame darbe yra daugiau suprantama kaip neracionalus praeities požiūrių reliktas. Tačiau tarp studentų egzistuoja ir individualūs, kartais psichologinio pobūdžio prietarai, kurie yra arba, laikui bėgant, taip pat gali... [toliau žr. visą tekstą]
The research deals with contemporary superstitions in the Vytautas Magnus University (VMU) lithuanian and foreign students’ community. The main object of this investigation is students` superstitions that are related with success or failure during examinations. The purpose of this research is to analyze what kind of basic superstitions, non rational actions or objects nowadays lithuanian and foreign students use, that are related with success and failure during examinations, has dominion over nowadays students. On the other hand, to elucidate students opinions to the actions have been done or convictions they have. The work is based on the material that was gathered during the spring 2006 and during the spring 2008 when 100 of VDU lithuanian and 30 foreign students were quizzed by a partly structured interview (using questionnaires); The gathered data is systematized typologically. Various kinds of students’ amulets, fateful signals, and doings that influence forthcoming events are talked. In pursuance to avoid influence on the respondent answer, the concept superstition or belief was not used in the questionnaire. The concept superstition is started to use during systematizing the material when became clear that only the fifth part of nowadays students stated that they sincerely believe in the actions they do or the objects they have. The main concept superstition in this work is perceived as non rational relic of some standpoints of the past. On the other hand, some... [to full text]

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

11

Vyšniauskaitė, Daiva. "Kario įvaizdis lietuvių liaudies dainose". Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100618_135455-25803.

Texto completo da fonte

Resumo:

Darbo objektas – lietuvių liaudies dainose vaizduojamas karys, šaltiniai – daugiausia tik karinės-istorinės lietuvių liaudies dainos. Iškeliama problema – kaip liaudies dainose yra vaizduojamas – suvokiamas, apibūdinamas, vertinamas – karys. Darbo tikslas – išnagrinėti ir atskleisti šį kario įvaizdžio suvokimą bei vaizdavimą. Naudojami empirinio ir iš dalies – teorinio lygio metodai. Darbe išskiriami anksčiau netyrinėti kario bruožai, praplečiama pati kario samprata ir atskleidžiamas gana plačiai suvokiamas priešo (taip pat kario) įsivaizdavimas. Kario samprata išryškėja aptariant įvardijimą ir bendruosius bruožus. Kariai dainose vadinami labai įvairiai, tačiau pirmiausia akcentuojama ne karinė jų padėtis, o santykiai su artimaisiais. Būdingiausi karių bruožai dainose – jaunystė ir „mandrumas“, polinkis pasipuikuoti. Kario sampratą atspindi ir jo išskirtinumas bendruomenėje. Karys, kaip ir medžiotojas, yra visiškai priešingas žemdirbiškai bendruomenei. Jauno bendruomenės žmogaus ir, taip pat jauno, kario skirtumai dainose matomi meilės, vedybų perspektyvoje. Karys, atskirtas nuo bendruomenės, dainose vaizduojamas vienišas, dėl to matoma metaforiška jo giminystė su dangaus kūnais. Darbe išskiriami svarbiausi kario atributai, atskleidžiantys sunkią kareiviavimo dalią. Neatsiejama kario įvaizdžio dalis dainose yra žirgas. Karinis priešas senosiose dainose suprantamas kaip tokio paties likimo brolis, o vėlyvosiose dainose yra žiaurus, todėl paniekinamas ir išjuokiamas. ... [toliau žr. visą tekstą]
The object of the work – a soldier that is represented in Lithuanian folk songs, sources – mainly military-historical Lithuanian folk songs. The problem is being raised – how a soldier is represented, perceived, valued in Lithuanian folk songs. The purpose of the work – to analyze and disclose the perception and the portrayal of this soldier image. Empirical and theoretical methods are used. Earlier not analyzed characteristic features of a soldier are separated, the concept of a soldier is broadened and the portrayal of an enemy (soldier) is disclosed in this work. The concept of a soldier comes into the light while discussing its` naming and general features. Soldiers are named differently in folk songs, but, first of all, not their military position, but their relationship with family members is accentuated. Main features of soldiers in folk songs – youth and bent for put on airs. The concept of a soldier is reflected in his exceptionality in the community he lives. A soldier, like a hunter, is entirely opposite to the agricultural community. The differences of young human being of a community, young soldier also, are visible in folk songs on the perspective of love, marriage. A soldier, separated from community, is portrayed as alone, lonely person. That is why his metaphorical relationship with heaven bodies is seen. Main attributes of a soldier that reveal the hard fate of serving in the army are picked out in the work. The military enemy in old folk songs is... [to full text]

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

12

Garnevičiūtė, Rimutė. "Catholic Funeral Rites and Customs in Lithuania (in the Late 20th and Early 21st Century)". Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140617_092523-49736.

Texto completo da fonte

Resumo:

The dissertation, which is based on the author’s own fieldwork data collected in Lithuania (using a specially designed questionnaire and the observation method), focuses on an exhaustive analysis of the Catholic funeral since 1990 until present. The dissertation analyses funerals’ gradual falling under the influence of the market economy and questions regarding the continuity and transformation of the tradition in the context of globalization. It also discusses regional and local differences of funeral rites and customs. The relationship between folk customs and the liturgy of the Catholic Church in the Catholic funeral is analysed for the first time as well as the religious expression (devotional practices, devotions, folk piety, and folk religiosity) of Catholics (community) in it, thus making a contribution to the study of the relevant problem of folk piety. While analysing questions regarding the development of customs, major attention is focused on the analysis of their purpose, therefore, the research object also involves folk beliefs. The present research has shown that in the late 20th and early 21st century Lithuania, some elements of the Catholic funeral underwent transformations, but it did not change the funeral as a whole. In the period of intensive globalization, the continuity of the Lithuanian funeral tradition is assured by the change of its separate elements while adjusting to living conditions and considering the guidelines of the Church.
Disertacijoje, remiantis autorės Lietuvoje atliktų lauko tyrimų (pateikėjų apklausos pagal specialiai parengtą klausimyną bei stebėjimo) duomenimis, nuosekliai analizuojamos katalikų laidotuvės nuo 1990 metų iki mūsų dienų: gilinamasi į laipsnišką laidotuvių perėjimą rinkos žinion bei tradicijos tęstinumo ir transformacijos klausimus globalizacijos kontekste; įvertinami laidotuvių apeigų ir papročių regioniniai bei lokalūs savitumai; pirmą kartą Lietuvoje nagrinėjamas liaudiškųjų papročių ir Katalikų bažnyčios liturgijos santykis katalikų laidotuvėse bei katalikų religiją išpažįstančio žmogaus religinė raiška jose (maldingos praktikos, pamaldumai, liaudiškasis pamaldumas, liaudiškasis religingumas), tokiu būdu disertacijos tyrimu siekiama prisidėti prie aktualios liaudiškojo pamaldumo problemos tyrinėjimo. Gvildenant papročių kaitos klausimus, pagrindinis dėmesys skiriamas jų paskirties analizei, todėl tyrimo objektas yra ir su konkrečiu apeiginiu veiksmu susiję tikėjimai. Atliktas tyrimas patvirtina prielaidą, kad XX–XXI a. sandūroje Lietuvoje pakito kai kurie katalikų laidotuvių elementai, tačiau tai nepakeitė laidotuvių kaip visumos. Intensyvios globalizacijos laikmečiu laidotuvių tradicijos tęstinumą Lietuvoje sąlygoja laidotuvių elementų kaita taikantis prie gyvensenos sąlygų ir atsižvelgiant į Bažnyčios nurodymus.

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

13

Vasaitienė, Rima. "Etnokultūrinė edukacija Sūduvos muziejuose". Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080804_140300-78386.

Texto completo da fonte

Resumo:

Darbo objektas – Sūduvos regiono muziejų etnokultūrinė veikla. Pristatomi didieji savivaldybių muziejai: Marijampolės kraštotyros muziejus (Marijampolė), Vilkaviškio (Paežeriai) ir Zanavykų (Girėnai) krašto muziejai, 3 privatūs ir 19 visuomeninių muziejų, esančių Sūduvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti minėtų Sūduvos regione esančių muziejų edukacinę, etnokultūrinę veiklą, ją palyginti ir apibendrinti. Darbo tema aktuali tuo, kad visapusis žmogaus ugdymas privalo apimti visas žmogiškojo gyvenimo sritis, neišskiriant ir vienos svarbiausių – savo šaknų, papročių bei tradicijų išsaugojimo ir puoselėjimo. Šių dienų vaikai ir jaunimas nė neįsivaizduoja, kaip galima ne pirkti, o patiems išsiausti audeklą, nusivyti virvę, nusipinti pintinę, išsikepti duoną. Tėvai yra prigimtiniai ir nepakeičiami savo vaikų lavinimo veiksniai, šeimos užduotis – puoselėti etnokultūrinį mikroklimatą, perduoti tradicijų bei papročių paveldą. Todėl ir mokytojai, ir muziejininkai stengiasi padėti šeimai populiarinti ir išsaugoti etnokultūrinį palikimą. Darbą sudaro trys dalys: Įvadas, Bendroji Sūduvos krašto muziejų charakteristika bei Etnokultūrinės edukacinės veiklos organizavimas. Pirmoje darbo dalyje siekiama atskleisti muziejaus kaip mokslo įstaigos specifiškumą, aptariamos Sūduvos muziejų etnokultūrinio tyrimo prielaidos. Antroje darbo dalyje pateikiama bendra Sūduvos krašto muziejų charakteristika, pristatomi didieji savivaldybių muziejai.Trečioje darbo dalyje kalbama apie edukacijos muziejuje... [toliau žr. visą tekstą]
The object of this work is ethnocultural activity in the museums of Sūduva. The largest museums of the local administration are talked: The ethnography museum in Marijampolė, the museums in Vilkaviškis (Paežeriai) and Zanavykai (Girėnai), 3 private and 19 public museums that are in Sūduva. Purpose of this work is to analyse the educational, ethno-cultural activity in the mentioned museums, compare and summarize it. Theme of this work is actual because of that the upbringing of the human being must include all spheres of human life, not excluding one of the most important one – maintaining and cherishing your customs, traditions. Nowadays children, youth cannot even imagine how not to buy, but to weave the cloth, bake the bread and etc. by themselves. That is why teachers and people who work in the museums try to help the family to popularize and to maintain the ethno-cultural heritage of the past. The work contains three parts. In the first one author seeks to reveal the peculiarity of the museum as the institution of science, the ethno-cultural premises of the research of Sūduva museums are talked. In the second part of the work the general characteristics of Sūduva museums is presented. In the third part of the work the peculiarity of education in the museums, the experience of preparing the displays are analyzed. Mostly the educational programs, the methods of preparing it are analyzed in this work. The methods of this work are interview, descriptive, statistic and... [to full text]

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

14

Baltuškaitė, Indrė. "Pažinčių istorijų su antrosiomis pusėmis analizė". Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140602_094405-45669.

Texto completo da fonte

Resumo:

Šio darbo tema – pažinčių su antrosiomis pusėmis analizė. Visais laikais šeima buvo vienas svarbiausių visuomenės kūrimo veiksnių. Tam, kad susikurtų šeima, visų pirma reikia sutikti tinkamą partnerį/ę. Šiame darbe yra analizuojamos pažinties su antrąja puse istorijos, kurios padės suprasti šiuolaikinės šeimos kūrimosi principus. Darbe nagrinėjamas pirmasis įspūdis, pasimatymai, tolimesnė santykių eiga. Darbo problema: kokios yra pažinties su antrąja puse siužetinės linijos, ar jų pateikimas vyrų ir moterų pažinties istorijose skiriasi, ar tai priklauso nuo skirtingų asmenybių, skirtingo apklausos metodo. Darbo tikslas – išanalizuoti šiuolaikinės šeimos kūrimosi pradžią – pažinties situaciją, pirmuosius pasimatymus, tolimesnę santykių eigą. Rašant darbą išsikelti šie uždaviniai: Išsiaiškinti kokie pagrindiniai bruožai išsiskiria medžiagą renkant skirtingais būdais (interviu, asmeninės anketos, anoniminės anketos, pasakojimai internetinėje erdvėje), aptarti šiuos būdus, jų teigiamas ir neigiamas puses. Išskirti pagrindines susipažinimo situacijas. Palyginti vyrų ir moterų pasakojimus pirmojo įspūdžio/ pirmojo pasimatymo/ pirmosios meilės/ ypatingos vietos aspektais. Kuo jie panašūs ir kuo skiriasi. Išanalizuoti situacijų kontekstų charakteristiką (vyrų ir moterų pasakojimų specifiką) Taip pat išsiaiškinti ar skiriasi pažinties istorijos su kitataučiais. Darbo naujumas ir aktualumas. Autorė pasirinko šią temą dėl panašaus tyrimų stygiaus Lietuvoje. Tai gana nauja ir aktuali... [toliau žr. visą tekstą]
The theme of this Thesis is the analysis of how people meet their second halves. Perennially, family was the main aspect in building communities. Therefore, in order to create a family it is necessary to find the right partner. On purpose to perceive the components of modern family, the analysis is based on stories how the partners meet. Moreover, the research contains of first impressions, dates and further relationship development. The question of this Thesis: what is the plot in meeting the second half, what is the difference between stories told by men and women, and the impact of different personality factors and research methods. The goal of this Thesis: is to analyze the beginning of modern family creation. Tasks of the analysis: to ascertain the main traits using various methods (interview, personal questionnaire, anonymous questionnaire, internet) and analyzing them highlighting their positive and negative aspects. Furthermore, analysis overviews meeting situations, compares stories about first impression, first love, special place told by men and women. The task is also to analyze stories of acquaintance with foreigners. Novelty and relevance of this Thesis. Author of the Thesis have chosen this theme because of the lack of similar researches in Lithuania. Moreover, similar researches focus on the structure of the story, rather than on the context. Therefore, this Thesis focuses on the meeting situations, in order to find out popular meeting places, character traits... [to full text]

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

15

Stankutė, Gintarė. "Tradicija ir moderni visuomenė: folklorinis judėjimas Kauno mokyklose XXI a". Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100621_151747-04064.

Texto completo da fonte

Resumo:

Folkloras – daugialypis, įvairiai suvokiamas ir interpretuojamas reiškinys. Modernioje visuomenėje jis vertinamas prieštaringai: iš vienos pusės suvokiama, jo kaip priemonės išreiškiančios ir palaikančios etninę tapatybę vertė, tačiau tuo pat metu jaučiama nuostata, kad tai šiuolaikinio žmogaus poreikių netenkinantis ir dėl to jam asmeniškai vertę prarandantis reiškinys. Folkloras gali būti aktualus šiuolaikiniam žmogui, jei neapsiribojama scenai skirtais pasirodymais, o folklorinėmis priemonėmis, bei jam artimomis veiklomis kuriama bendruomenė, ugdoma asmenybė. Taip sudaromos natūraliam folkloro gyvavimui artimos sąlygos, dėl kurių jis atgauna ne tik etninės reprezentacijos, bet ir kitas aktualias šių laikų visuomenei funkcijas, padeda spręsti socialines problemas. Gaivinant folklorą aktuali tampa jo sklaidos problema, kuri analizuojama šiame darbe. Sprendžiant išsikeltą užduotį remiamasi trijų sėkmingai veikiančių Kauno vaikų folkloro kolektyvų pavyzdžiais. Surinkus informaciją apie Kauno vaikų folklorinius kolektyvus, jų vykdomą veiklą, vadovų darbo metodus, palyginus vadovų veiklos principus ir metodikas, atskleidžiamos priežastys sąlygojusios kolektyvų sėkmę. Taip pat, išryškinamos problemos su kuriomis susiduria folkloro kolektyvų vadovai, bei folkloras, kaip veiklos forma, įvardijami galimi šių problemų sprendimo būdai. Plačiau supažindinama su viena iš labiausiai pasiteisinusių folkloro sklaidos priemonių – liaudies šokių vakaronėmis, bei jų teikiamomis... [toliau žr. visą tekstą]
Folklore is a multiple phenomenon, which can be perceived and interpreted differently. Its appreciation by modern society is controversial. On the one hand, it is seen as the value of certain medium which expresses and furthers the maintenance of ethical identification, on the other hand, it is seen as a phenomenon which does not meet the needs of humans living in the modern world and thus, becoming unvaluable. Folklore may be important to people of the modern world if it is seen as the way of educating personality or community with the help of folklore elements, but not as performance on a stage. In such a way environment for natural existence of folklore is created, which brings back to life the functions of folklore not only such as ethical representation but also some other, which are important to modern society. Also, it helps to solve social problems. One of the most important problems when refreshing folklore becomes its popularization which is analyzed in the paper. The aim of the paper was reached by taking examples of three Kaunas children‘s folklore groups. The reasons of their success were revealed with the help of the collected information about the folklore groups, their activity, working methods of the teachers and comparison of the teachers‘ activity principles and methodology. The problems that the teachers of the folklore groups and folklore itself meet are highlighted as well as the possible solutions to the problems are given. Also, a broader... [to full text]

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

16

Latiševičius, Janis. "Tautos reprezentacijos problema postsovietiniame Lietuvos dramos teatre". Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110804_094905-81040.

Texto completo da fonte

Resumo:

Šio darbo analizės objektas – tautinio identiteto išraiškos teatre. Jame siekta išsiaiškinti, kokio pobūdžio tautiškumas atsispindi dramos teatrų spektakliuose. Pasirinkta analizuoti įvairius šaltinius (teatrų repertuarai, spektaklių recenzijos), taip pat atlikti interviu su teatralais bei padaryti visuomenės anketinę apklausą, siekiant išsiaiškinti, kokią vietą teatras užima visuomenės gyvenime. Lietuvoje veikia 13 valstybinių teatrų, iš jų 8 – dramos teatrai. Toks skaičius gali būti sietinas su nusistovėjusia tradicija Lietuvos kultūriniame gyvenime. Tyrimui pasirinkti 4 valstybinių dramos teatrų (Nacionalinio, Kauno, Panevėžio J. Miltinio ir Šiaulių) repertuarų analizė, siekiant išsiaiškinti, kokią vietą užima nacionalinė dramaturgija teatrų repertuaruose bei kokios yra vyraujančios tendencijos, susijusios su tam tikrais Lietuvos įvykiais ar jų pasekmėmis. Teatro svarba visuomenėje yra labai didelė. Jis – visuomeninio meno forma, leidžianti bendrauti, kalbėti apie visuomenei ar individui svarbias temas. Neatsitiktinai teatras yra viena iš tų kultūrinių įstaigų, kurių veikla yra kontroliuojama totalitariniuose ar autoritariniuose režimuose (galima prisiminti SSRS pavyzdį). Sovietmečiu Lietuvos teatras sugebėjo išlikti, kaip priešprieša buvusiai tvarkai, bei puoselėti tautinę savimonę, pavyzdžiui, per istorinius pastatymus. Po 1990 m., pasikeitus politinei situacijai, teatras perėjo į ieškojimų , eksperimentinių spektaklių statymų stadiją. Tautinio identiteto samprata teatre... [toliau žr. visą tekstą]
Subject of the present Paper is expressions of national identity at theatre. The aim of the present Paper is to find out what type of nationality is reflected at plays of drama theatres. Analysis of various sources (repertoires of theatres, reviews of plays) has been selected as well some theatre people were interviewed and questionnaires for the society have been prepared in order to find out what part of the society’s life was taken by theatre. There are 13 state theatres operating in Lithuania, 8 of them are drama theatres. Such a number could be related to the established tradition in the cultural life in Lithuania. Analysis of 4 state drama theatres’ (National, Kaunas, Panevėžys J. Miltinis, and Šiauliai) repertoires has been selected for the research in order to find out what part of theatre repertoires is taken by national dramaturgy and what are the prevailing tendencies related to certain events in Lithuania or consequences thereof. The importance of theatre is very great in the society. Theatre is a form of public art enabling communication, speaking about the subjects that are relevant to the society or an individual. There is no coincidence that theatre is one of those cultural institutions where activities are under censorship in case of totalitarian or authoritarian regimes (we can remember the example of USSR). During the Soviet period the Lithuanian Theatre managed to remain as an opposite of the former order and to foster national consciousness, for instance... [to full text]

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

17

Aleknaitė, Eglė. "Interpretations of Characters of Ethnic Culture in the Lithuanian Folklore Ensemble Movement in the Beginning of the 21st century". Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130903_141214-86498.

Texto completo da fonte

Resumo:

The images and interpretations of characters of ethnic culture (singers of sutartinės, musicians playing international instruments, kanklės players, skudučiai players, Mardi Grass and personages of the festival), relevant for members of the Lithuanian folklore ensembles in the 21st century are analysed in the dissertation. On the basis of interviews with members and leaders of folklore ensembles, specialists and visitors of events, a questionnaire survey of members of folklore ensembles, observations of events, analysis of audio and video records and texts of members of folklore ensembles, specialists and scholars, scholars’ attitudes about these characters in the old ethnic culture is discussed, the history of the related practices in the folklore ensemble movement is reviewed and interpretations and expressions of the characters in folklore ensembles are analysed. The research of several images of characters of ethnic culture, their interpretations and expressions reveals that many features described by scholars can be noticed in one, quite seamless movement of revival of ethnic music – in the Lithuanian movement of folklore ensembles. Despite available sources, members of folklore ensembles consider their personal experience of the countryside as the most valuable source for construction of their vision of ethnic culture. This can be regarded as the most important feature of the vision of ethnic culture relevant for the movement of folklore ensembles.
Disertacijoje nagrinėjami Lietuvos folkloro ansamblių nariams aktualūs etninės kultūros veikėjų – sutartinių giedotojų, bendratautiniais instrumentais grojančių muzikantų, kanklininkų skudutininkų, Užgavėnių ir jų personažų – įvaizdžiai bei jų XXI a. pr. interpretacijos. Remiantis interviu su folkloro ansamblių nariais, vadovais, specialistais ir renginių lankytojais, anketine folkloro ansamblių narių apklausa, renginių stebėjimais, folkloro ansamblių narių, specialistų ir mokslininkų tekstų, garso ir vaizdo įrašų analize pristatomos mokslininkų nuomonės apie nagrinėjamus veikėjus senojoje etninėje kultūroje, gilinamasi, kada folkloro ansambliai atkreipė dėmesį į konkrečią muzikinę praktiką bei su ja susijusį veikėją, ir analizuojama jo vaizdinių interpretacijos ir raiška. Kelių etninės kultūros veikėjų įvaizdžių, jų interpretacijų ir raiškos tyrimas parodė, kad viename, sąlyginai vientisame etninės muzikos gaivinimo judėjime, koks yra Lietuvos folkloro ansamblių judėjimas, galima pastebėti daugybę mokslininkų išskirtų šiems judėjimams būdingų bruožų. Nepaisant prieinamų šaltinių, konstruodami savą etninės kultūros viziją ansambliečiai vertingiausiu šaltiniu laiko asmeninę kaimo patirtį. Tai galima laikyti svarbiausiu folkloro ansamblių judėjimui aktualios etninės kultūros vizijos aspektu.

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

18

Špinkutė, Daiva. "Institucinės galios raiška benamių atžvilgiu Vengrijos Szegedo miesto ir Lietuvos Šiaulių miesto atvejo analizė". Bachelor's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130820_092658-16270.

Texto completo da fonte

Resumo:

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama institucinė galios raiška Vengrijos Szegedo miesto ir Lietuvos Šiaulių miesto socialinėse benamių organizacijose. Darbe analizuojami socialinės visuomenės formavimosi principai, socialinių institucijų funkcionavimas ir jų daroma įtaka žmogui; analizuojama galios samprata bei jos raiškos būdai. Kadangi galia kontroliuoti egzistuoja kiekvienoje institucijoje, tai empirinėje dalyje yra nagrinėjama jos raiška Socialinių darbuotojų etikos kodekse; įrodinėjama, kad galia kontroliuoti reiškiasi socialinėse benamių organizacijose. Nustatyta, kad institucinė galios raiška yra pradedama formuoti Socialinių darbuotojų etikos kodekse, kuriame benamiai formuojami, kaip priklausomi nuo socialinių darbuotojų.
The bachelor thesis examines the institutional expression of power of the social organizations of the homeless in Hungary – Szeged and Lithuania – Siauliai. The paper analyzes the formation of the public policies, the functioning of social institutions and their influence on a human being; it also analyzes the concept of power and its means of expression. Since the power to control exists within every institution, the empirical part of the research examines this expression of power of Social workers code of ethics; it is being established that the power to control manifests in social organizations of the homeless. It was determined that the institutional expression of power is beginning to be formed in the Social workers code of ethics, in which the homeless are formed as dependent on social workers. In the social organizations of the homeless the institutional expression of power is detected in every implemented activity of the organization.

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

19

Aleknaitė, Eglė. "Etninės kultūros veikėjų interpretacijos XXI a. pr. Lietuvos folkloro ansamblių judėjime". Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130903_141226-43959.

Texto completo da fonte

Resumo:

Disertacijoje nagrinėjami Lietuvos folkloro ansamblių nariams aktualūs etninės kultūros veikėjų – sutartinių giedotojų, bendratautiniais instrumentais grojančių muzikantų, kanklininkų skudutininkų, Užgavėnių ir jų personažų – įvaizdžiai bei jų XXI a. pr. interpretacijos. Remiantis interviu su folkloro ansamblių nariais, vadovais, specialistais ir renginių lankytojais, anketine folkloro ansamblių narių apklausa, renginių stebėjimais, folkloro ansamblių narių, specialistų ir mokslininkų tekstų, garso ir vaizdo įrašų analize pristatomos mokslininkų nuomonės apie nagrinėjamus veikėjus senojoje etninėje kultūroje, gilinamasi, kada folkloro ansambliai atkreipė dėmesį į konkrečią muzikinę praktiką bei su ja susijusį veikėją, ir analizuojama jo vaizdinių interpretacijos ir raiška. Kelių etninės kultūros veikėjų įvaizdžių, jų interpretacijų ir raiškos tyrimas parodė, kad viename, sąlyginai vientisame etninės muzikos gaivinimo judėjime, koks yra Lietuvos folkloro ansamblių judėjimas, galima pastebėti daugybę mokslininkų išskirtų šiems judėjimams būdingų bruožų. Nepaisant prieinamų šaltinių, konstruodami savą etninės kultūros viziją ansambliečiai vertingiausiu šaltiniu laiko asmeninę kaimo patirtį. Tai galima laikyti svarbiausiu folkloro ansamblių judėjimui aktualios etninės kultūros vizijos aspektu.
The images and interpretations of characters of ethnic culture (singers of sutartinės, musicians playing international instruments, kanklės players, skudučiai players, Mardi Grass and personages of the festival), relevant for members of the Lithuanian folklore ensembles in the 21st century are analysed in the dissertation. On the basis of interviews with members and leaders of folklore ensembles, specialists and visitors of events, a questionnaire survey of members of folklore ensembles, observations of events, analysis of audio and video records and texts of members of folklore ensembles, specialists and scholars, scholars’ attitudes about these characters in the old ethnic culture is discussed, the history of the related practices in the folklore ensemble movement is reviewed and interpretations and expressions of the characters in folklore ensembles are analysed. The research of several images of characters of ethnic culture, their interpretations and expressions reveals that many features described by scholars can be noticed in one, quite seamless movement of revival of ethnic music – in the Lithuanian movement of folklore ensembles. Despite available sources, members of folklore ensembles consider their personal experience of the countryside as the most valuable source for construction of their vision of ethnic culture. This can be regarded as the most important feature of the vision of ethnic culture relevant for the movement of folklore ensembles.

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

20

Kiminaitė, Raimonda. "Dainų švenčių įtaka šiuolaikinei Lietuvos kultūrai". Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110803_090627-87274.

Texto completo da fonte

Resumo:

Siekiama išanalizuoti dainų švenčių poveikį šiuolaikinei Lietuvos kultūrai. Apžvelgus Dainų švenčių įstatymo (2007), Dainų švenčių tradicijos 2007-2011 metų tęstinumo programos patvirtinimo, internetinių svetainių (llkc.lt dainusventes.lt, unesco.lt), sub-regioninių konferencijų rezoliucijų (2005-2007) turinius paaiškėjo, jog dažniausiai minimos dainų šventės, švenčių tradicijos, tęstinumas ir ugdymas. Apklausus Lietuvos gyventojus išsiaiškinta, kad dainų šventės reikšmingos dėl puoselėjamų vertybių ir tradicijų, etninės kultūros pristatymo, tačiau pačios šventės siejamos su pažintimis, laisvalaikiu, kolektyvinėmis pramogomis ir pakiliais jausmais. Šiuolaikinės melodijos nėra itin vertinamos. Dainų šventės daro teigiamą poveikį visuomenei (psichologiškai saugo nuo išmykimo grėsmės). Teigiamos nuomonės formavimui pasitelkiama žiniasklaida, visuomenės ugdymas ir integravimas, renginiai susiję su dainų švenčių tradicijos tęstinumu.
The goal of the study is to analyze the influence of song festivals on the contemporary Lithuanian culture. The Song Festival Law (2007), Approval of the Song Festival Tradition Continuity Programme for 2007-2011, internet websites (llkc.lt, dainusventes.lt and unesco.lt) and sub-regional conference resolutions (2005-2007) were reviewed and conclusions were drawn that song festivals, festival traditions and its continuity and development were regarded the most. Lithuanian residents were surveyed and it became clear that song festivals are valued highly for the values and traditions that they uphold and the representation of ethnic culture. Also, the festivals were linked to new acquaintances, leisure time, group activities and elevated mood. However, contemporary pieces are not highly valued. Song festivals have a positive impact on the society (they provide psychological protection from the threat of disappearance). To form positive opinion the following tools are employed: press, society education and integration and events related to the continuity of song festival tradition.

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

21

Lipinskienė, Justė. "Meilės istorijos internetinėje erdvėje". Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130606_111607-83615.

Texto completo da fonte

Resumo:

Šiuo magistriniu darbu siekiama ištirti paauglių ir jaunų suaugusių žmonių internete papasakotas meilės istorijas. Meilės istorijos yra priskiriamos asmeninės patirties pasakojimams – istorijos, žmogaus dėl tam tikrų priežasčių prisimenamos ir pasitaikius progai pasakojamos kitiems. Pagrindinis tyrimo tikslas - atskleisti internetinių meilės istorijų įvairovę, dėmesį telkiant į autorius, socialinę ir kultūrinę meilės istorijų veikėjų gyvenamąją aplinką bei tekstų formavimo ypatumus. Kokybinė tekstų analizė atliekama remiantis psichologijos, ypač raidos psichologijos, mokslo laimėjimais bei žiniomis iš tautosakos. Dėl meilės istorijų gausos, analizei buvo pasirinktas http://www.svajos.com internetinis puslapis. Meilės istorijose analizuojamos trys pagrindinės temos: informacija apie meilės istorijų pateikėjus, pavyzdžiui, jų amžius, lytis, asmenybė; socialinė ir kultūrinė pateikėjų gyvenamoji aplinka – šeima, draugai, laisvalaikis, emigracija, skaistumas, mirties motyvas; bei istorijų pasakojimo formų įvairovė – išplėtoto ir neišplėtoto siužeto, istorijos su laimingomis ir nelaimingomis pabaigomis, bei tokios formos kaip trumpi nesiužetiniai tekstai, laiškai ir svajonės. Internetinių meilės istorijų pateikėjų amžiaus analizė atskleidė, jog, be to, jog retais atvejais savo amžių nusako patys pateikėjai, tai galima nustatyti ir iš tam tikrų užuominų. Gilinantis į internetinės meilės istorijas lyties aspektu, atsiskleidė tam tikri merginų ir vaikinų rašytų tekstų skirtumai –... [toliau žr. visą tekstą]
This master‘s thesis aims to investigate love stories by teenagers and young adults published on the Internet. Love stories are included into stories of personal experience. They are stories that people for some reason remember and tell others as opportunity offers. The main aims of the paper are to establish characteristics of love stories on the Internet, their similarities and differences from more casual love stories – written or told, moreover, to analyse what and how much does a love story on the Internet tell about the storyteller and his environment. Qualitative analysis of these texts is based on findings in psychology and especially developmental psychology and knowledge from folklore. For the analysis purpose http://www.svajos.com website was chosen because of a great amount of love stories it contains. Three main topics are analysed in love stories, namely, information about the love storytellers, for example, their age, gender, personality; their social and cultural environment such as family, friends, leisure, emigration, virginity, death; variety of forms of love stories, for example, explicated and non-explicated content, stories with happy endings and unfortunate endings and other forms such as short texts with no plot, letters and dreams. Analysis of the love stories on Internet from the age perspective showed that sometimes the age is given by presenters themselves and sometimes it can be established from certain clues. Analysis of the love stories on... [to full text]

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

22

Marques, Carlos Eduardo 1981. "Bandeira Branca em Pau Forte : a Senzala de Pai Benedito e o Quilomblé urbano de Manzo Ngunzo Kaiango". [s.n.], 2015. http://repositorio.unicamp.br/jspui/handle/REPOSIP/281131.

Texto completo da fonte

Resumo:

Orientador: Emília Pietrafesa de Godoi
Tese (doutorado) - Universidade Estadual de Campinas, Instituto de Filosofia e Ciências Humanas
Made available in DSpace on 2018-08-27T15:44:09Z (GMT). No. of bitstreams: 1 Marques_CarlosEduardo_D.pdf: 8031293 bytes, checksum: 10aac12f44d147b7d627703321dc2e27 (MD5) Previous issue date: 2015
Resumo: A presente tese trata do processo de des-re-territorialização da comunidade de Manzo. A partir da análise de aspectos da vida vivida e vivenciada pelos moradores de Manzo, constato que a experiência religiosa do Candomblé emerge como central na criação do quilombo urbano Manzo Ngunzo Kaiango. Analiso como as práticas, as ações e as represent(ações) perfazem o lugar e o habitar dos quilomblecistas. Para tanto, privilegio a análise sociocosmológica das trocas e dos caminhos cruzados através da expressão êmica tomada da palavra política entendido como uma cosmopolítica
Abstract: This thesis treats with the process of de-re-territorialization of Manzo Community. From aspects of the life lived and experienced by quilomblecistas of Manzo, I'll present as religious experience of Candomblé emerges as central for the awakening of the sense of Community, as well creates a urban Quilombo in the city, Manzo Ngunzo Kaiango. As well as analyze the process in which practices, actions and representa(c)tions make up the place and dwell of quilomblecistas. Insomuch, this thesis will present a sociocosmological analysis of exchanges, crossed paths and crossroads through the emic expression of political speech taking understood as cosmopolitics
Doutorado
Antropologia Social
Doutor em Antropologia Social

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

23

Visockis, Edvinas. "Otaku Kultūros Tapatumo Formavimas: Šiaulių Klubo "Yorokonde" Atvejo Analizė". Bachelor's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20140717_083851-87360.

Texto completo da fonte

Resumo:

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamas otaku kultūros tapatumo formavimas Šiaulių Japonijos kultūros entuziastų klube „Yorokonde“. Darbą sudaro dvi dalys: teorinė ir praktinė. Teorinėje dalyje analizuojamos įvairių autorių tapatumo teorijos, kalbančios apie savikonstrukciją ar socialiai sukonstruojamą asmenį. Taip pat nagrinėjami skirtingi požiūriai į popkultūrą. Empirinėje dalyje rekonstruojama Japonijos kultūros plitimo chronologija, aiškinamasi otaku sąvokos problematika ir reikšmė. Analizuojamas otaku tapatumas ir jo formavimas per otaku veiklą. Išskiriama anime ir mangos svarba susidomėjimui Japonijos kultūra, iš to kylančios naujos kategorijos. Aiškinamasi kas yra cosplay bei kaip tai siejasi su pankiškosiomis „Do-it-yourself“ idėjomis. Nagrinėjamas homoseksualių mangų žanras yaoi, bei japonų kalbos įterpimas otaku kalboje.
The Bachelor‘s thesis analyses otaku cultural identity formation in Šiauliai Japanese culture enthusiasts club „Yorokonde“. The work consists of two parts, theoretical and practical. The theoretical part analyses the various authors talking about identity theories of self construction or socially constructed person. It also examines different approaches to the pop culture. In the empirical part Japanese culture spreading chronology is reconstructed. The concept of otaku term issues and implications is examined. Otaku identity and its formation through the activities of the otaku is analysed. Anime and manga importance to the interest of Japanese culture is extracted in the work.Examined relation between punk „Do-it-yourself“ ideas and cosplay, and also what cosplay is. Examined homosexual manga genre yaoi, and Japanese language usage in otaku speech.

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

24

Rutkauskienė, Neringa. ""Savos erdvės" konstravimas Lietuvos ekogyvenvietėse (atvejo analizė)". Bachelor's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140717_084027-31268.

Texto completo da fonte

Resumo:

Darbo tikslas - ištirti, kokiais būdais konstruojama “sava erdvė” Lietuvos ekogyvenvietėse (atvejo analizė). Tikslo keliami probleminiai klausimai: Kaip vyksta ekogyvenvietėje gyvenančių žmonių „savos erdvės“ konstravimas? Kokie veiksniai lemia naujos erdvės konstravimą? Kokios reikšmės sukuriamos konstruojant „savą erdvę“? Tyrimo objektas - „savos erdvės“ konstravimo ypatumai tyrinėjamoje ekogyvenvietėje. Baigiamojo darbo teorinis pagrindas paremtas antropologijos teorijos aspektu. Baigiamojo darbo metodologinį pagrindą sudaro antropologinio tyrimo metodai: neformalūs pokalbiai, pusiau struktūruoti interviu, dalyvaujantis stebėjimas ir stebėjimas, dienoraščio pildymas. Pagal oficialius Lietuvos ekologinių gyvenviečių tinklaraščio duomenis, šiuo metu Lietuvoje yra apie penkiolika ekogyvenviečių. Tokias vietas gyvenimui žmonės renkasi labai atidžiai, nes tokios vietos virsta erdve, kurią patys gyventojai gali užpildyti įvairiausiomis kultūrinėmis reikšmėmis – sukurti ją sau, sukonstruoti “savą erdvę”. „Savoje erdvėje“ ekogyvenvietės gyventojai siekia sukurti utopišką gyvenimo modelį pagal savo įsivaizduojamas taisykles ir patirtis. Priežastys, kurios skatina rinktis tokį gyvenimo būdą yra įtakojamos daugybės veiksnių. Nors stengiamasi atitolti nuo civilizacijos ir visuomenės, tačiau konstruojant “savą erdvę” savotiškai atkartojamas tas pats socialinis modelis. Antroje darbo dalyje, apibrėžiant „savos erdvės“ sąvoką, aptariami du svarbūs aspektai: pirmiausiai tai, kad... [toliau žr. visą tekstą]
Purpose of the project: to research what are methods of construction of own space in the Lithuanian ecovillages (case study). The issues which have been raised referring to the purpose: What is the process of construction of own space of the people residing in ecovillages? What factors causes contruction of new space? What values are developed during construction of own space? Subject of the research: peculiarities of construction of own space in the ecovillages under research. Theoretical ground of the final project is an aspect of anthropology theory. The methodological basis of the final project consists of the anthropological research methods: participant observation, unstructured interviews, informal conversations, fieldnotes. Data from the official website of the Lithuanian ecological settlements reveal that Lithuania currently has approximately fifteen ecovillages. Such places are selected by people very carefully because the places become the spaces to be filled with different cultural values by the residents, i.e. the residents develop and form their own space. Residents of the settlement strive to develop in their own space the utopian residence model in compliance with the imagined rules and experiences. Reasons to choose such lifestyle are influenced by many factors. Though the people strive to make distance from civilization and society, but construction of own space oddly repeat the same social model. Two important aspects are described in the second part... [to full text]

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

25

Menendez, Larissa Lacerda. "A alma vestida: estudo sobre a cestaria paumari". Pontifícia Universidade Católica de São Paulo, 2011. http://tede2.pucsp.br/handle/handle/2218.

Texto completo da fonte

Resumo:

Made available in DSpace on 2016-04-25T20:20:09Z (GMT). No. of bitstreams: 1 Larissa Lacerda Menendez.pdf: 7069621 bytes, checksum: 177415d228657bf1a26323850bc2c26f (MD5) Previous issue date: 2011-04-18
Coordenação de Aperfeiçoamento de Pessoal de Nível Superior
The object of the research is the basketry of indigenous people Paumari, who lives in the region of Purus river, in Amazon, Brazil. This work explains how basketry´s confection is related to cosmogonic myths and the spiritual world. We investigate the meaning of these objects in cosmology, in the feminine ritual of initiation and how its meaning changed for paumari people. Our hypothesis is the basketry express deep symbols of mythology and imaginary . We use diferents techniques of research, as interviews, participant comment and myth analysis. Eliade (1963), Godelier (2001), Ribeiro (1995) and Ricoeur (2007) are authors who inspire the writing of this work. This thesis also presents a significant sample of patterns of paumari basketry and analyses on mythology, imaginary and the artistic production of this people
O objeto da pesquisa é a cestaria do povo indígena Paumari, que vive na região do Rio Purus, no Amazonas, Brasil. O trabalho explica como a cestaria, cuja confecção está relacionada aos mitos cosmogônicos e ao mundo espiritual, é significada nas comunidades. Investigamos o sentido dos objetos de palha na cosmologia, no ritual de iniciação feminino e a significação atribuída a eles, pelos paumari que se converteram à religião evangélica. Nossa hipótese é de que a cestaria expressa símbolos profundos relacionados à mitologia e ao imaginário. Realizamos estudo de caso, técnicas de pesquisa como entrevistas, observação participante e análise de mitos. Eliade (1963), Godelier (2001), Ribeiro (1995) e Ricoeur (2007) são autores que inspiraram a escritura deste trabalho. Esta tese apresenta uma amostra significativa de grafismos paumari e também análises sobre a mitologia, o imaginário e a produção artística deste povo

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

26

Balikienė, Monika. "Tikėjimo bloga akimi raiška šiuolaikinėje Lietuvoje". Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2012. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20121009_093545-66711.

Texto completo da fonte

Resumo:

1. Remiantis interpretacinės antropologijos paradigma ir vadovaujantis trimis – paties tyrinėtojo, tyrimo dalyvių ir sociokultūrinio konteksto vaidmens blogos akies konstrukto kuriamajame darbe – perspektyvomis, daktaro disertacijoje nustatyta šiuolaikinio lietuviškojo blogos akies komplekso raiška. Siekiant atskleisti didelę individualių požiūrių ir sampratų įvairovę, darbe pabrėžiamos skirtingų nuomonių sankirtos ir sąveikos, akcentuojamas nepaliaujamas kūrybos vyksmas, dėl kurio randasi lankstus, griežtai neapibrėžtas darinys, leidžiantis bloga akimi tikintiems žmonėms aktyviai veikti, kurti, išreikšti daugybę įvairiausių prasmių ir asmeninių patirčių, interpretuojant asmenines bei socialines nesekmes, nepalankias gyvenimo aplinkybes ir laimės stoką. 2. Šių dienų Lietuvoje blogos akies kompleksas pasireiškia kaip homogeniškas, tačiau drauge ir įvairiaprasmis kultūrinis konstruktas. Jo kūrime dalyvauja abiejų lyčių, įvairaus amžiaus, profesijos ir išsilavinimo žmonės. Lyties požiūriu, blogos akies komplekso raiška nėra vienoda. Moterys, lyginant su vyrais, intensyviau išreiškia ir akcentuoja blogos akies idėją. Pasitvirtino iškelta hipotezė, kad šiuolaikinėje Lietuvoje moterys anksčiau negu vyrai sužino apie kenkiamąją akių galią ir daugiau apie blogą akį išmano. Remiantis turimais duomenimis, galima teigti, kad blogos akies idėja moterims svarbesnė negu vyrams, kad moterys blogos akies idėją pabrėžia intensyviau ir net pačios blogaakystę noriai priskiria moterims. 3... [toliau žr. visą tekstą]
1. Taking guidance from the paradigm of interpretative anthropology and basing on three perspectives – the role played by the researcher, research participants, and sociocultural context in the creation of evil eye construct – the doctoral dissertation has determined the representation of contemporary Lithuanian evil eye complex. In order to demonstrate a wide variety of individual attitudes and notions the present work highlights the intersections and interactions of differing opinions, stressing the continuous creative process due to which a flexible and vague construct emerges. It enables evil eye believers to express a multitude of various meanings and personal experiences for the purpose of interpreting their personal and social failures, unfavourable circumstances of life, and general lack of fortune. 2. In contemporary Lithuania, the evil eye complex manifests itself as a homogeneous multifaceted cultural construct, the creation of which involves people differing in terms of gender, age, profession, and education. However, from the point of view of gender, the evil eye representation is not balanced. Females express and stress the idea of evil eye more intensively than males. The hypothesis that females in contemporary Lithuania, compared to males, learn about the destructive power of eyes sooner and are better informed about the evil eye was corroborated. Basing on the existing data it is possible to contend that the idea of evil eye is more important to females than... [to full text]

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

27

Balikienė, Monika. "Representation of the evil eye belief in contemporary Lithuania". Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2012. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20121009_093559-44651.

Texto completo da fonte

Resumo:

1. Evil eye participates in the daily life of people of contemporary Lithuania in spite of urbanisation or achievements in the area of medicine and science. A homogeneous yet at the same time very elastic construct of the evil eye helps evil eye believers to interpret their personal and social failures, unfavourable circumstances of life, and lack of luck or fortune. 2. As a cultural construct, the contemporary Lithuanian evil eye complex may be characterised by flexibility, vagueness, dynamism, and a wide variety of forms of its representation. Developed perpetually in the processes of social and reflexive interactions, the evil eye representation in contemporary Lithuania undergoes endless modification, remaining, however, stable and resistant to changes. 3. In contemporary Lithuania, the fear of evil eye features not only among elderly people with relatively lower levels of schooling and livelihoods mostly connected with agriculture. The younger generation adopts the traditional notion of evil eye, enriching it with the elements of popular culture. 4. In contemporary Lithuania, the evil eye representation is not balanced from the point of view of gender. The idea of evil eye is expressed and stressed more intensively by females. Even in contemporary Lithuania, a typical possessor of the evil eye is an elderly dark-eyed female – an inquisitive, intrusive, talkative and envious neighbour, co-worker or relative. 5. It is commonly believed that the most vulnerable evil eye... [to full text]
Remiantis interpretacinės antropologijos paradigma ir vadovaujantis trimis – paties tyrinėtojo, tyrimo dalyvių ir sociokultūrinio konteksto vaidmens blogos akies konstrukto kuriamajame darbe – perspektyvomis, daktaro disertacijoje nustatyta šiuolaikinio lietuviškojo blogos akies komplekso raiška. Siekiant atskleisti didelę individualių požiūrių ir sampratų įvairovę, darbe pabrėžiamos skirtingų nuomonių sankirtos ir sąveikos, akcentuojamas nepaliaujamas kūrybos vyksmas, dėl kurio randasi lankstus, griežtai neapibrėžtas darinys, leidžiantis bloga akimi tikintiems žmonėms aktyviai veikti, kurti, išreikšti daugybę įvairiausių prasmių ir asmeninių patirčių, interpretuojant asmenines bei socialines nesekmes, nepalankias gyvenimo aplinkybes ir laimės stoką. Šių dienų Lietuvoje blogos akies kompleksas pasireiškia kaip homogeniškas, tačiau drauge ir įvairiaprasmis kultūrinis konstruktas. Jo kūrime dalyvauja abiejų lyčių, įvairaus amžiaus, profesijos ir išsilavinimo žmonės. Lyties požiūriu, blogos akies komplekso raiška nėra vienoda. Moterys, lyginant su vyrais, intensyviau išreiškia ir akcentuoja blogos akies idėją. Pasitvirtino iškelta hipotezė, kad šiuolaikinėje Lietuvoje moterys anksčiau negu vyrai sužino apie kenkiamąją akių galią ir daugiau apie blogą akį išmano. Remiantis turimais duomenimis, galima teigti, kad blogos akies idėja moterims svarbesnė negu vyrams, kad moterys blogos akies idėją pabrėžia intensyviau ir net pačios blogaakystę noriai priskiria moterims. Blogaakiu... [toliau žr. visą tekstą]

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

28

Savickaitė, Eglė. "Magija kaip universali patirtis: Lietuvos studentų tyrimai XXI a. pr". Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130903_142921-46535.

Texto completo da fonte

Resumo:

Magijos samprata moksliniame diskurse neišvengiamai atskleidžia ne tik mokslininko ar tiriamos visuomenės sampratas, bet ir išryškina perskyras. Taip atsiranda poreikis plėsti sampratos ribas, telkiantis ne tik į praktinę magijos pusę, bet ir į bendrus maginės pasaulėžiūros aspektus. Šiuo tyrimu, remiantis Lietuvos studentų magijos ir religijos sampratomis, maginėmis-religinėmis praktikomis, antgamtinio pasaulio suvokiniais, patirtimis, siekiama atskleisti magijos supratimo įvairovę. Išanalizavus studentų magijos ir religijos sampratas, studentams būdingas magines-religines praktikas, atskleidžiamos studentams būdingiausios magijos ir religijos sampratos, maginių-religinių praktikų ypatumai. Disertacijoje tiriamos ne tik studentų magijos ir religijos sampratos, maginės-religinės praktikos, bet ir antgamtinio pasaulio patirtys ir suvokiniai, kuriuose magija atsiskleidžia kaip bendražmogiškos pasaulėžiūros dalis. Tokiame kontekste išryškėja magijos suvokimo dualizmas – atsispindi du skirtingi jos matymo būdai. Viena vertus, magija atsiskleidžia kaip į tikslą orientuotų praktikų, veiksmų visuma. Kita vertus, studentų maginėse-religinėse praktikose atsispindintys antgamtinio pasaulio suvokiniai, antgamtinio pasaulio patirtys atskleidžia magiją kaip prisidedančią prie žmogaus pasaulėžiūros formavimosi.
The concept of magic in a scientific discourse inevitably reveals not only the concepts of a scientist or a society that is being researched but also highlights disjunctions between them. This causes a need to widen the boundaries of the concept focusing both on the practical side of magic and the common aspects of a magic worldview. The object of the research is to reveal a variety of understanding magic based on concepts of magic and religion, magico-religious practices, and Otherworld experiences and conceptions of Lithuanian students. The analysis of students‘ concepts of magic and religion and magico-religious practices revealed the most common concepts and features of magico-religious practices in the group researched. The dissertation explores not only students‘ concepts of magic and religion and magico-religious practices but also Otherworld experiences and conceptions, which reflect magic as a part of the common human worldview. In such context dualism in perception of magic comes to light; two different ways of perceiving magic are reflected. On the one hand magic reveals itself as the whole of actions oriented towards an aim. On the other hand students‘ Otherworld experiences and conceptions that reflect themselves in student’s magico-religious practices reveal magic as a contributory element in a person’s worldview formation.

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

29

Savickaitė, Eglė. "Magic as a Universal Experience: Research into Lithuanian Students in the beginning of the 21st C". Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130903_142945-99943.

Texto completo da fonte

Resumo:

The concept of magic in a scientific discourse inevitably reveals not only the concepts of a scientist or a society that is being researched but also highlights disjunctions between them. This causes a need to widen the boundaries of the concept focusing both on the practical side of magic and the common aspects of a magic worldview. The object of the research is to reveal a variety of understanding magic based on concepts of magic and religion, magico-religious practices, and Otherworld experiences and conceptions of Lithuanian students. The analysis of students‘ concepts of magic and religion and magico-religious practices revealed the most common concepts and features of magico-religious practices in the group researched. The dissertation explores not only students‘ concepts of magic and religion and magico-religious practices but also Otherworld experiences and conceptions, which reflect magic as a part of the common human worldview. In such context dualism in perception of magic comes to light; two different ways of perceiving magic are reflected. On the one hand magic reveals itself as the whole of actions oriented towards an aim. On the other hand students‘ Otherworld experiences and conceptions that reflect themselves in student’s magico-religious practices reveal magic as a contributory element in a person’s worldview formation.
Magijos samprata moksliniame diskurse neišvengiamai atskleidžia ne tik mokslininko ar tiriamos visuomenės sampratas, bet ir išryškina perskyras. Taip atsiranda poreikis plėsti sampratos ribas, telkiantis ne tik į praktinę magijos pusę, bet ir į bendrus maginės pasaulėžiūros aspektus. Šiuo tyrimu, remiantis Lietuvos studentų magijos ir religijos sampratomis, maginėmis-religinėmis praktikomis, antgamtinio pasaulio suvokiniais, patirtimis, siekiama atskleisti magijos supratimo įvairovę. Išanalizavus studentų magijos ir religijos sampratas, studentams būdingas magines-religines praktikas, atskleidžiamos studentams būdingiausios magijos ir religijos sampratos, maginių-religinių praktikų ypatumai. Disertacijoje tiriamos ne tik studentų magijos ir religijos sampratos, maginės-religinės praktikos, bet ir antgamtinio pasaulio patirtys ir suvokiniai, kuriuose magija atsiskleidžia kaip bendražmogiškos pasaulėžiūros dalis. Tokiame kontekste išryškėja magijos suvokimo dualizmas – atsispindi du skirtingi jos matymo būdai. Viena vertus, magija atsiskleidžia kaip į tikslą orientuotų praktikų, veiksmų visuma. Kita vertus, studentų maginėse-religinėse praktikose atsispindintys antgamtinio pasaulio suvokiniai, antgamtinio pasaulio patirtys atskleidžia magiją kaip prisidedančią prie žmogaus pasaulėžiūros formavimosi.

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

30

Paes, Francisco Simoes. "Os modelos da experiência ou a experiência dos modelos: introdução ao estudo cerimonial xikrin". Universidade de São Paulo, 2006. http://www.teses.usp.br/teses/disponiveis/8/8134/tde-03092007-135751/.

Texto completo da fonte

Resumo:

Esta dissertação propõe-se a fazer um mapeamento e um exercício das possibilidades de pesquisa sobre a atividade cerimonial dos índios Mebengokre (Kayapó), particularmente do subgrupo conhecido como Xikrin do Cateté, do sudoeste do Pará. A partir de uma revisão bibliográfica sobre a expressão músico-ritual indígena e sobre os processos sócio-cosmológicos que a sustentam, os principais temas explorados no trabalho giram em torno da noção xikrin de pessoa, sua construção, classificação e transformação. O pano de fundo do trabalho é a hipótese, presente na literatura, de que a produção da identidade mebengokre congrega variados domínios espaço-temporais e, possivelmente, diferentes alteridades do cosmo. Na primeira parte desta dissertação, acompanho duas discussões: (1) o lugar da \"música\" nos estudos antropológicos da experiência indígena e (2) os trabalhos sobre os Mebengokre à luz dos debates contemporâneos em torno da etnologia amazônica. Ambas as discussões convergem para a possibilidade da hipótese acima mencionada. Na segunda parte, exploro três contextos nos quais se verifica o jogo identidade-alteridade na construção da pessoa, especialmente de seu corpo: (1) as noções relacionadas às faculdades sensitivas do corpo e a maneira como elas fazem a mediação com diferentes domínios sócio-cosmológicos; (2) as possibilidades ou impossibilidades, ao longo do ciclo de vida, de um indivíduo se relacionar com a alteridade; e (3) o contexto coletivo no qual esses contatos potencializam-se: ao longo dos períodos cerimoniais.
This dissertation is intended to be a mapping out of, and an exercise in, the research possibilities on the ceremonial activity of the Mebengokre (Kayapó) Native Brazilians, especially the subgroup known as Xikrin do Cateté, in southeastern Pará, Brazil. Based on a bibliographical revision on the music-ritualistic Native Brazilian expression and on the socio-cosmological processes which support it, the main themes dealt with in this paper revolve around the Xikrin notion of person, his or her construction, classification and transformation. The backdrop of this paper is the hypothesis, present in the literature, that the production of the Mebengokre identity congregates various spatial-temporal dominions and possibly different alteritys of the cosmos. In the first part of this dissertation, I accompany two discussions: (1) the place of \"music\" in the anthropological studies on Native Brazilian experience and (2) the papers on the Mebengokre in light of contemporary debates on the Amazonian ethnology. Both discussions converge to the possibility of the above-mentioned hypothesis. In the second part, I explore three contexts in which the identity-alterity in the construction of the person, especially one\'s body, is verified: (1) the notions related to the sensitive faculties of the body and the manner in which they take measure with different socio-cosmological dominions, (2) the possibilities or impossibilities, throughout the cycle of life, of an individual having a relationship with his or her alterity, and (3) the collective context in which these contacts become potentialized throughout the ceremonial periods.

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

31

Almeida, Wanderley Gurgel de. "Rela??es inter?tnicas em conflito entre Makuxi e Wapixana na terra ind?gena Raposa Serra do Sol". Universidade Federal do Rio Grande do Norte, 2008. http://repositorio.ufrn.br:8080/jspui/handle/123456789/12256.

Texto completo da fonte

Resumo:

Made available in DSpace on 2014-12-17T13:54:45Z (GMT). No. of bitstreams: 1 WanderleyGA.pdf: 1182626 bytes, checksum: fab31d702fe03512e0c198a8c52efd6d (MD5) Previous issue date: 2008-08-28
This dissertation present an analysis of the interethnic conflict between Makuxi and Wapixana at the current moment in the Maloca of the Adobe, Aboriginal Land Fox-Mountain range of the Sun, in the State of Roraima. The theoretical field was boarded in the Ethnology, pursuing situations in local history, with edges in ethno-history. The research elapsed of the deepening necessity on the social relations and aboriginal politics, for the intercultural professional exercise of educator, appealing the bibliographical survey and participant comment as method; not directive interviews, photographs, filmings and daily register in of field, as techniques carried through in the period of 2006 to 2007. Although to inhabit in the same area and to establish marriages between itself, individuals and groups express tensions, aggravated with the landmark and legal recognition of the area, which generated inter dispute and intraetnias, mainly with the intrusion of farmers, rizicultores and the form of governmental influence. A relation of rivalry, individual and collective was evidenced, suggesting the strengthenig and not it fractionly, of the fights external politics, interns and in way to the cultural diversity and social adversity
Esta disserta??o apresenta uma an?lise do conflito inter?tnico entre Makuxi e Wapixana no momento atual na Maloca do Barro, Terra Ind?gena Raposa-Serra do Sol, no Estado de Roraima. O campo te?rico foi abordado na Etnologia, perseguindo situa??es na hist?ria local, com margens na etno-hist?ria. A pesquisa decorreu da necessidade de aprofundamento sobre as rela??es sociais e pol?ticas ind?genas, para o exerc?cio profissional intercultural de professor, recorrendo a levantamento bibliogr?fico e observa??o participante como m?todos; entrevistas n?o diretivas, fotografias, filmagens e registro em di?rio de campo, como t?cnicas realizadas no per?odo de 2006 a 2007. Apesar de habitarem a mesma ?rea e estabelecerem casamentos entre si, indiv?duos e grupos expressam tens?es, agravadas com a demarca??o e reconhecimento legal da ?rea, a qual gerou disputa inter e intra-etnias, principalmente com a intrus?o de fazendeiros e rizicultores e a forma de influ?ncia governamental. Foi constatada uma rela??o de rivalidade, individual e coletiva, sugerindo o fortalecimento e n?o o fracionamento, das lutas pol?ticas, internas e externas em meio ? diversidade cultural e adversidade social

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

32

Višinskaitė, Asta. "Interpretation of Lithuanian folk dreams and narrations on dreams: composition, functional specification, meanings". Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2007. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20071228_121542-55763.

Texto completo da fonte

Resumo:

In this work estimation and interpretation of dreams in traditional Lithuanian culture were investigated. The object of the work is dream interpretations, statements on the fulfilment of dreams and individual narrations about them, spreading orally and with the help of popular publications. In the work, dreams are investigated images of which are understood in the figurative sense and need some explanation. It was set out that dream interpretations can be ascribed to category of beliefs. A dream image is related to specific meanings according to the principles of analogy, antithesis, identity and similarity of words. People single out concrete objects from the whole dream and interpret them: 1) identify dream images recognized in certain cultural environment, with specific mythical implications ascribed; 2) link images to some event supposed or already happened on the ground of intuition and /or personal experience. In dream interpretations and narratives on dreams, a dream image and its meaning are defined. Between the parts of interpretation and narration there exists a connection “sign - event / implied event”. An image seen in a dream does not cause a certain result but only inform a person about it. There is no one-sided approach to dreams. Some people estimate them rationally and some do belief in their prognostic power. Certain dreams have an effect on a dreamer: a person seeks to avoid a negative event and is more attentive while controlling his behaviour, looks for... [to full text]
Darbe tyrinėti sakytiniu būdu ir populiarių leidinėlių pavidalu plintantys sapnų aiškinimai, teiginiai apie sapnų pildymąsi ir individualūs pasakojimai apie sapnus. Analizuoti sapnai, kurių vaizdai suprantami perkeltine prasme ir reikalauja aiškinimo. Išsikeltas tikslas – remiantis archyviniais, paskelbtais spaudoje ir autorės surinktais duomenimis ištirti tekstų apie sapnus savitumus bei atskleisti žmonių požiūrį į sapnus ir jų interpretavimą. Buvo nustatyta, kad sapnų aiškinimai priskirtini tikėjimų kategorijai. Sapno vaizdas su konkrečiomis reikšmėmis siejamas analogijos, priešpriešos, tapatumo, žodžių panašumo principais. Žmonės išskiria konkrečius regėtus objektus iš viso sapno ir juos aiškina: 1) atpažįsta tam tikroje kultūros aplinkoje pripažintus sapnų vaizdus, kuriems yra priskirti konkretūs mitiniai įprasminimai, 2) regėtus vaizdus susieja su kokiu nors numatomu arba jau buvusiu įvykiu remdamiesi intuicija ir / ar asmeniniu patyrimu. Sapnų aiškinimuose ir pasakojimuose apie sapnus nusakomas sapno vaizdas ir jo reikšmė. Tarp aiškinimo ir pasakojimo dalių egzistuoja „ženklo – įvykio / numanomo įvykio“ ryšys. Susapnuotas reginys nesukelia tam tikros pasekmės, bet žmogų apie ją informuoja. Požiūris į sapnus nevienodas. Dalis žmonių juos vertina racionalistiškai, o dalis tiki prognozine galia. Kai kurie sapnai paveikia sapnuotoją: jis siekia išvengti negatyvaus įvykio ir atidžiau kontroliuoja savo poelgius, laukia pozityvių permainų ar skuba įsitikinti sapne regėtų... [toliau žr. visą tekstą]

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

33

Višinskaitė, Asta. "Lietuvių liaudies sapnų aiškinimai ir pasakojimai apie sapnus : sandara, funkcionavimo specifika, reikšmės". Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2007. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20071228_121528-34583.

Texto completo da fonte

Resumo:

Darbe tyrinėti sakytiniu būdu ir populiarių leidinėlių pavidalu plintantys sapnų aiškinimai, teiginiai apie sapnų pildymąsi ir individualūs pasakojimai apie sapnus. Analizuoti sapnai, kurių vaizdai suprantami perkeltine prasme ir reikalauja aiškinimo. Išsikeltas tikslas – remiantis archyviniais, paskelbtais spaudoje ir autorės surinktais duomenimis ištirti tekstų apie sapnus savitumus bei atskleisti žmonių požiūrį į sapnus ir jų interpretavimą. Buvo nustatyta, kad sapnų aiškinimai priskirtini tikėjimų kategorijai. Sapno vaizdas su konkrečiomis reikšmėmis siejamas analogijos, priešpriešos, tapatumo, žodžių panašumo principais. Žmonės išskiria konkrečius regėtus objektus iš viso sapno ir juos aiškina: 1) atpažįsta tam tikroje kultūros aplinkoje pripažintus sapnų vaizdus, kuriems yra priskirti konkretūs mitiniai įprasminimai, 2) regėtus vaizdus susieja su kokiu nors numatomu arba jau buvusiu įvykiu remdamiesi intuicija ir / ar asmeniniu patyrimu. Sapnų aiškinimuose ir pasakojimuose apie sapnus nusakomas sapno vaizdas ir jo reikšmė. Tarp aiškinimo ir pasakojimo dalių egzistuoja „ženklo – įvykio / numanomo įvykio“ ryšys. Susapnuotas reginys nesukelia tam tikros pasekmės, bet žmogų apie ją informuoja. Požiūris į sapnus nevienodas. Dalis žmonių juos vertina racionalistiškai, o dalis tiki prognozine galia. Kai kurie sapnai paveikia sapnuotoją: jis siekia išvengti negatyvaus įvykio ir atidžiau kontroliuoja savo poelgius, laukia pozityvių permainų ar skuba įsitikinti sapne regėtų... [toliau žr. visą tekstą]
In this work estimation and interpretation of dreams in traditional Lithuanian culture were investigated. The object of the work is dream interpretations, statements on the fulfilment of dreams and individual narrations about them, spreading orally and with the help of popular publications. In the work, dreams are investigated images of which are understood in the figurative sense and need some explanation. It was set out that dream interpretations can be ascribed to category of beliefs. A dream image is related to specific meanings according to the principles of analogy, antithesis, identity and similarity of words. People single out concrete objects from the whole dream and interpret them: 1) identify dream images recognized in certain cultural environment, with specific mythical implications ascribed; 2) link images to some event supposed or already happened on the ground of intuition and /or personal experience. In dream interpretations and narratives on dreams, a dream image and its meaning are defined. Between the parts of interpretation and narration there exists a connection “sign - event / implied event”. An image seen in a dream does not cause a certain result but only inform a person about it. There is no one-sided approach to dreams. Some people estimate them rationally and some do belief in their prognostic power. Certain dreams have an effect on a dreamer: a person seeks to avoid a negative event and is more attentive while controlling his behaviour, looks for... [to full text]

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

34

Norbutas, Marius. "Kultūrinių kūrybinių industrijų ir didžiųjų prekybos centrų santykis miesto raidos teorijose: praktinis Šiaulių atvejis". Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110804_101248-44187.

Texto completo da fonte

Resumo:

Šio darbo užsibrėžtas tikslas - išanalizuoti kultūrinių kūrybinių industrijų (KKI) ir didžiųjų prekybos centrų kaip moksliniame diskurse antagonistinių miesto raidos kelių santykį Šiaulių mieste bei įtaką miesto raidai. Magistro darbe, remiantis Lietuvos ir užsienio mokslinės literatūra bei dokumentų analize išanalizuotos kultūrinių kūrybinių industrijų (KKI) sampratos, atskleidžiamos kaip miestų vystymo, regeneracijos instrumentai bei moksliniame diskurse populiarios miesto regresavimo idėjos, siejamos su didžiųjų prekybos centrų neigiamu poveikiu miestų raidai. Tyrimas atskleidžia, kad neišvystytos iki konkurencingo lygmens bent jau Lietuvos kontekstu KKI mieste praktiškai neturi įtakos Šiaulių raidai, todėl didieji prekybos centrai, pirmiausia savo reikmėms bendradarbiaudami su KKI, gali būti traktuojami kaip polifunkciniai centrai, perimantys tradicines miesto funkcijas, įtakojantys ne vien neigiamus, bet ir teigiamus miesto raidai procesus ir net matomi kaip tolimesnė miesto raidos perspektyva.
The main goal of this paper is to analyze antagonistic relationship of the cultural creative industries (CCI) and hypermarkets as scientific discourse in the development of the city of Siauliai as well as its influence on urban development. According to the Lithuanian and foreign scientific literature and document analysis cultural creative industries (CCI) concepts are revealed as urban development regeneration instruments and in scientific discourse popular urban regression ideas associated with the major hypermarkets negative implications for urban development The survey shows that CCI that has not reached the competitive level (at least in the context of Lithuania) has little influence to development of Siauliai city, therefore hypermarkets primarily for their needs cooperating with the CCI may be considered as polyfunctional centers, who absorbs the traditional city functions, affecting not only negative, but positive processes for urban development as well, and even seen as a further urban development perspective.

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

35

Segura-Ramirez, Hector Fernando. "Tiro no pe : biopolitica, relações racializadas, academia e poder no Brasil 1823-1955/1997-2006 : epistemologia do conhecimento (em rap menor)". [s.n.], 2005. http://repositorio.unicamp.br/jspui/handle/REPOSIP/280726.

Texto completo da fonte

Resumo:

Orientador: Mariza Correa
Tese (doutorado) - Universidade Estadual de Campinas, Instituto de Filosofia e Ciencias Humanas
Made available in DSpace on 2018-08-07T01:17:18Z (GMT). No. of bitstreams: 1 Segura-Ramirez_HectorFernando_D.pdf: 11669936 bytes, checksum: db6cb1d714140bb84045de8ff86f8a81 (MD5) Previous issue date: 2006
Resumo: Não informado
Abstract: Not informed.
Doutorado
Doutor em Ciências Sociais

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

36

Valiuškytė, Donata. "Muziejaus vaidmens kaita postmodernioje visuomenėje. Lietuvos atvejis". Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110802_165239-75863.

Texto completo da fonte

Resumo:

Darbe nagrinėjamos postmodernizmo teorijos atsiradimo ištakos ir termino vartojimo istorija. Pateikiami autorių svarstymai apie postmodernizmo sampratos susiformavimą. Aptariamos naujosios muzeologijos šalininkų išskirtos naujo postmodernaus muziejaus veiklos kryptys: komunikacija, edukacija bei rinkodara. Atlikus tyrimą, darbe pateikiamos 9 Lietuvos muziejininkų nuomonės apie muziejų (apie lankytojus, jų istorinės savimonės bei kūrybiškumo ugdymo būdus, dabartinio muziejaus trūkumus, modernaus muziejaus viziją ir kt.). 2007 m. patvirtinta „Muziejų modernizavimo programa“, truksianti iki 2015 m. Šioje programoje numatytus tikslus ir uždavinius galima skirti į dvi dalis – materialųjį muziejų modernizavimą ir nematerialųjį muziejų modernizavimą. Į materialiojo muziejaus modernizavimo sąvoką įeina pastatų renovavimas, ekspozicijų atnaujinimas bei naujų eksponatų įsigijimas. Tuo tarpu nematerialusis muziejų modernizavimas apima muziejininkų gebėjimų tobulinimą bei Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos kūrimą. Atlikus tyrimą darbe pateikiami 5 muziejaus darbuotojų požiūriai į muziejų modernizavimo procesą Lietuvoje.
The present Paper deals with the beginning of Postmodernism theory and history of usage of the aforementioned term. Contemplations of different authors regarding formation of Postmodernism conception are provided.Trends of a new postmodern museum activities distinguished by supporters of the new museology are discussed. Three major activities, i.e. communication, education, and marketing, are distinguished. Opinions of 9 Lithuanian museologists on museum (on visitors, methods for development of their historical self-consciousness and creativity, drawbacks of a contemporary museum, vision of a modern museum, etc.) are provided in the Paper upon completion of a research. “Programme for Modernisation of Museums” which shall be implemented by 2015 was approved in 2007. Aims and tasks specified in the aforementioned Programme may be divided into two parts: material modernisation of museums and immaterial modernisation of museums. The conception of material modernisation of museums includes renovation of buildings, renewal of expositions and acquisitions of new exhibits. Meanwhile, immaterial modernisation of museums includes improvement of museologists’ skills and creation of an integral Lithuanian museum information system. 5 attitudes of museum employees towards the process of museum modernisation in Lithuania are provided in the Paper upon completion of the research.

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

37

López, Ruano Evaristo. "Espai, treball i relacions socials en un grup de treballadors metal•lúrgics de torn especial. Interacció simbòlica en marcs marginals". Doctoral thesis, Universitat de Barcelona, 2012. http://hdl.handle.net/10803/84155.

Texto completo da fonte

Resumo:

La investigació té com a escenari els tallers de l'empresa de Manlleu (Barcelona) en què vaig treballar durant més d'una dècada. És un centre de treball d'una empresa multinacional amb un epicentre situat a Barcelona, però amb seu central als Estats Units. El tema central de la tesi són les relacions humanes que es produeixen dins d'una fàbrica de cables, en particular en espais considerats, d'entrada, com secundaris o marginals, com els vestidors o l'espai que se situa al voltant de màquines expenedores de cafè o begudes, allà on es produeixen les micro-activitats que són els fonaments de la construcció de la realitat social quotidiana. La perspectiva que adopta aquest estudi, per tant, és la pròpia de la tradició microsociològica de la qual Erving Goffman seria l'autor més significatiu i conegut. Els objectius del treball realitzat són deliberadament modestos. Es parla d'obrers, de l'empresa on treballen, l'espai de la fàbrica on desenvolupen la seva activitat i de l'organització de la qual formen part. Això implica que la realitat que es descriu i analitza és la pròpia d'allò que encara convindria cridar la classe obrera, de les dinàmiques consubstancials a una estructura productiva i d'un organigrama empresarial dedicat a la indústria metal•lúrgica.
Space, work and social relationships in a group of metalworkers’ special shift. Symbolic interaction in marginal frameworks. The research is staged in the workshops of a company in Manlleu (Barcelona) where I worked for over a decade. It is a workplace of a multinational company with an epicentre located in Barcelona, but with headquarters in the United States. The central themes of the thesis are the human relationships that occur within a cable factory, particularly in areas considered, in principle, as secondary or marginal, as the locker room or the space that is around coffee or drink machines, where occurs those micro-activities that are the foundations of the social construction of everyday reality. The approach adopted by this study, therefore, is typical of the traditional microsociology which Erving Goffman would be the most significant and known author. The objectives of the work are deliberately modest. It talks about workers, the company where they work, the factory space where they operate and the organization of which they are part. This implies that the reality here described and analyzed is the one about the "working class", the consubstantial dynamics to a production structure and a business organization dedicated to the metallurgical industry.

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

38

Rolim, Ulisses. "Configurações simbólicas do Sagrado". Master's thesis, 2010. http://hdl.handle.net/10437/5057.

Texto completo da fonte

Resumo:

Orientação : Moisés Espírito Santo
Neste trabalho pretende-se analisar as configurações simbólicas do sagrado, tendo como referente empírico diferentes textos classificados como sagrados por diversas religiões, múltiplas narrativas de cariz popular e erudito e ainda materiais iconográficos e fotográficos de diferentes espaços culturais.

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

39

Niemkiewicz, Klaudia. "Przyswajanie wiejskich tradycji muzycznych. Refleksje krytyczne na temat recepcji muzyki ludowej przez muzykujących folklorystów w Polsce po roku 1980". Doctoral thesis, 2014. https://depotuw.ceon.pl/handle/item/1454.

Texto completo da fonte

Resumo:

Rozprawa Przyswajanie wiejskich tradycji muzycznych. Refleksje krytyczne na temat recepcji muzyki ludowej przez muzykujących folklorystów w Polsce po roku 1980 dotyka trzech punktów: po pierwsze jest próbą kompleksowego opisu polskiego ruchu zajmującego się rekonstrukcją i praktyką wiejskiego śpiewu i muzykowania a więc współczesnego praktykowania wiejskich tradycji muzycznych poza ich rodzimym środowiskiem. Ruch ten określony został mianem praktycznego folkloryzmu. Zostają omówione początki ruchu, jego charakterystyka i główne tendencje rozwojowe a także specyfika wokalnej muzyki tradycyjnej i jej recepcji przez miejskich wykonawców. Po drugie zostaje opisana i sproblematyzowana wcześniej nie tematyzowana metoda pracy w terenie powstała w ciągu ostatnich dwudziestu lat w środowisku polskich praktyków folkloryzmu muzycznego, wyrastająca z doświadczeń teatrów awangardowych z jednej strony i etnomuzykologów krajów byłego ZSRR z drugiej. Sposób obecności w terenie, ufundowany na kategoriach spotkania, doświadczenia, współtworzenia i na relacji mistrz-uczeń łączącej wiejskich artystów i folklorystów z miasta, ma szanse przekroczyć metodologiczne ograniczenia dyscypliny i stać się rozmową w znaczeniu gadamerowskim, a zarazem rzeczywistym dialogiem kultur. Sytuacja spotkania miejskich i wiejskich muzyków ma miejsce na terenie adyskursywności a muzyka może stać się transgresywnym medium, ułatwiającym recepcję obcej kultury i tradycji, gdyż folkloryści pracując nad rzetelnym i możliwie całościowym przyswojeniem języka muzycznego wiejskich tradycji uzyskują potencjalność dotknięcia tego, co muzyka otwiera. Na gruncie interpretacji pracy terenowej folklorystów jako etnografii słyszącej, która rozpoczyna się na poziomie wymiany artystycznej i ustala płaszczyznę poznawczą, z której następnie może skorzystać nauka, zostaje zaprezentowany projekt analizy etnologicznej nazwany refleksyjnością z głębi doświadczenia, łączący dwie odmienne perspektywy: doświadczającego i wytwarzającego źródło podmiotu oraz analitycznego dyskursu, produkującego niezbędny w badaniu kulturowym dystans. Po trzecie zostaje postawiona teza o obecności transcendentnej jakości w muzyce tradycyjnej, a przeprowadzona analiza wypowiedzi folklorystów ujawnia, że w ich świadomość wnika świat myślenia archaicznego. Aby określić pole znaczeniowe, do którego odsyłają obecne w wywiadach kategorie takie jak tajemnica, energia, żywotność, płynięcie, powołana zostaje w odwołaniu do filozofii Heideggera oraz teologii przebóstwienia kategoria obecności-za, określająca transcendentne procesualne bycie równoległe do rzeczywistości widzianej. Transcendentna obecność rozumiana jest jako doświadczenie i obietnica doświadczenia w rozumieniu całościowym, cielesnym i duchowym, co kieruje rozważania w stronę performatyki. Niedowodliwość tego, czy obecność-za jest rzeczywiście stanem pozajęzykowym, nieludzkim, czy też bytem językowym i kulturowym, nie usuwa samej potrzeby obecności poza granice dyskursu. Użyte w analizie metafor z wywiadów terminy, pozostając założeniu świeckie, odbijają istniejące w kulturze pokrewieństwo sztuki i religii. Ponadto zanalizowane zostają kluczowe dla ruchu folklorystycznego złożone idee, takie jak autentyczność, tożsamość i tradycja, zostaje poruszony problem zmiany kulturowej w tradycji i napięcia pomiędzy przyswajaniem a zawłaszczeniem tradycji kulturowej przez przedstawicieli kultury dominującej. Rozpoznanie wszystkich tych kontekstów ukazuje miejsce kultury ludowej w dzisiejszej kulturze polskiej i europejskiej a folkloryzm rozpatrywany jest jako odpowiedź na nowożytny kryzys sztuki. Rozważania z pogranicza teorii sztuki, performatyki, etnologii i teologii przybliżają do odpowiedzi o miejsce przeżycia religijnego i przeżycia sztuki w kulturze a także w kontekście spotkania kultur.
Dissertation Assimilation of Rustic Musical Traditions. Critical Reflections on Folk Music Recepion by Playing Music and Singing Folkorists in Poland after 1980 faces three problems: at first it is an attempt of complex description of Polish movement which reconstructs and practises rustic singing and playing music, which is a modern practising rustic musical traditions outside their native environment. The movement has been named as a practical folkorism. In the dissertation, the origins of the movement as well as its characteristic and main evolutionary tendencies have been discussed. Moreover, a specific of vocal traditional music and its assimiliation by civic performers has been also faced.Secondly, the method of fieldwork, which has not been ealier poblematised has been described. The method has arisen in the last twenty years in the backgroud of Polish practitioners of musical folklorism on the basis of the experience of avant-garde theatres and the ethnomusicological methodology of the former Soviet Republic countries. The way of working in field is founded on cathegories of encounter, experience, co-creating and the master-student relation, which joins rustic artists and folklorists from a city. It has a chance to go beyond the methodological limits of the discipline and become a Gadamer's conversation in meening of cultures' real dialogue. The meeting of rustic and urban musicans takes place on the field of non-discoursivity and the music can become the transgressive medium which makes the reception of the foreign culture easier. The folklorists who work on honest and comprehensive assimilation of the traditional music language gain the ability of touch this, what the music opens. On the basis of interpretation of folkloristic fieldwork as a hearing ethnography, which starts at the level of artistic exchange and establishes the cognitive level useful for science, the project of ethological analysis, callled a reflectivity from the dept of experience is presented. This project joins two different perspectives – the experiencing and creating source subject and analitic discourse, which produces a distance, that is essential in the culture research. Thirdly, the thesis about the presence of transcendental quality in traditional music is presented. The analysis of folkorists' statements shows, that the world of archaic thinking gets into their consciousness. To define the semantic field, conceptualized by taken from the reviews words such as mistery, energy, vitality, flow the cathegory of presence-beyond is created. It is inspired by the Heidegger's philosophy and the theology of deification (theosis) and determines the transcendent beeing concurrent to visible reality. The transcendent presence is interpreted as an experience and the promisse of experience in holistic, corporal and spiritual meaning. However, it is impossible to prove that the presence-beyond is extralinguistic state or the linguistic being, the need of presence is not eliminated beyond the line of discourse. Althought the terms used in the analysis of the metaphors faced in reviews stay secular, they reflect the relation of the art and religion in culture. What is more, the key ideas typical for folkloristic movement (such as authenticity, identity, tradition) are analised. In addition the problems of cultural change in tradition and tention between assimilation and appropriation the cultural tradition by dominant culture have been mentioned. The recognition of all these contexts shows the place of folk culture in present Polish and European culture. The folkorism is considered as a response to the modern art crisis. Considerations on the border of art theory, performatics, ethnology and theology bring us closer to the responce of the place of the religious and artistic experience in the context of culture meeting.

Estilos ABNT, Harvard, Vancouver, APA, etc.

Teses / dissertações sobre o tema "Etnolodzy"

Crie uma referência precisa em APA, MLA, Chicago, Harvard, e outros estilos