Zaloguj się

Gotowe bibliografie tematyczne / Emmanuel Levina / Artykuły w czasopismach

Artykuły w czasopismach na temat „Emmanuel Levina”

Kliknij ten link, aby zobaczyć inne rodzaje publikacji na ten temat: Emmanuel Levina.

Autor: Grafiati

Data publikacji: 4 czerwca 2021

Data aktualizacji: 4 lutego 2022

Utwórz poprawne odniesienie w stylach APA, MLA, Chicago, Harvard i wielu innych

Wybierz rodzaj źródła:

Sprawdź 50 najlepszych artykułów w czasopismach naukowych na temat „Emmanuel Levina”.

Przycisk „Dodaj do bibliografii” jest dostępny obok każdej pracy w bibliografii. Użyj go – a my automatycznie utworzymy odniesienie bibliograficzne do wybranej pracy w stylu cytowania, którego potrzebujesz: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver itp.

Możesz również pobrać pełny tekst publikacji naukowej w formacie „.pdf” i przeczytać adnotację do pracy online, jeśli odpowiednie parametry są dostępne w metadanych.

Przeglądaj artykuły w czasopismach z różnych dziedzin i twórz odpowiednie bibliografie.

1

Bikauskaitė, Renata. "RŪPESČIO ETIKA IR EMMANUELIS LEVINAS". Problemos 82 (1.01.2012): 112–25. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2012.0.730.

Pełny tekst źródła

Streszczenie:

Rūpesčio etika šiuolaikinės moralės filosofijos lauke yra gana naujas, vienalytiškumu bei griežtai apibrėžtu žodynu nepasižymintis darinys. Rūpesčio etika užima kritinę poziciją tradicinių etinių teorijų atžvilgiu, tačiau kai kurie jos atstovai, ieškodami tvirtesnio filosofinio pagrindo, siekia įtraukti ją į dorybių etikos teoriją. Šiame straipsnyje siūloma kitokia strategija: įtraukti rūpesčio etiką į Emmanuelio Levino filosofijos kontekstą. Analizuojant vienos žymiausių rūpesčio etikos atstovių Nel Noddings idėjas ir lyginant jas su Levino filosofija siekiama atskleisti abiejų etinių diskursų sankirtos taškus ir bendradarbiavimo galimybes. Straipsnyje teigiama, kad Levino etika suteikia Noddings natūralistinei rūpesčio etikai gilesnį normatyvinį pagrindą ir platesnį filosofinį kontekstą jos kontroversiškoms sąvokoms.Pagrindiniai žodžiai: rūpesčio etika, Noddings, Levinas.Ethics of Care and Emmanuel LevinasRenata BikauskaitėSummaryIn the context of the contemporary moral philosophy ethics of care appears to be quite a new discipline that lacks homogeneity and a well-defined moral vocabulary. Ethics of care is highly critical of the traditional ethical theories, though a few representatives, who are looking for well-established philosophical grounds, try to subsume it under the category of theory of virtue ethics. In this paper a different approach emerges which seeks to incorporate the ethics of care within the philosophy of Emmanuel Levinas. By analysing the ideas of Nel Noddings – one of the best known representatives of the ethics of care – and comparing them with the philosophy of Levinas an attempt is made to describe the overlaps between these two ethical discourses and explore the possibilities of their cooperation. This paper claims that Levinas’ ethics provides a deeper normative ground for the naturalistic care ethics of Nodings and a wider philosophical context for its controversial notions.Keywords: Ethics of care, Noddings, Levinas.

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

2

Saldukaitytė, Jolanta. "E. LEVINAS IR ETINĖS FILOSOFIJOS ĮTEISINIMAS– ATSAKYMAS A. MICKŪNUI". Problemos 84 (1.01.2013): 123–37. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2013.0.1773.

Pełny tekst źródła

Streszczenie:

Straipsnyje aptariama Algio Mickūno kritika Emmanuelio Levino etinės filosofijos atžvilgiu, klausiant, ar radikalia išorybe paremtas mąstymas gali būti laikomas filosofija. Viena vertus, Mickūnas Levino fenomenologijoje įžvelgia spekuliatyvumo momentą, nuo filosofijos vedantį link teologijos. Antra, jis tvirtina, kad etinis santykis, esminis Levino mąstyme, galiausiai yra dar vienas ontologinis galios diskursas. Ši Mickūno kritika seka iš jo filosofijos sampratos, kuri atpalaiduojama tiek nuo transcendencijos mąstymo, tiek nuo Vakarų metafizikos apskritai. Laikomasi nuomonės, kad Levino filosofijoje transcendencija nėra tapati spekuliatyviosios teologijos Dievo sampratai. Teigiama, kad Levino filosofijoje ji nurodo į intersubjektyvų santykį, reikalaujantį fenomenologinės prieigos. Autorė gina požiūrį, kad Levino etinė metafizika nėra grindžiama galios santykiu, nėra ji ir Vakarų filosofijos atmetimas. Pripažįstant intersubjektyvumo svarbą, Levino filosofijoje veikiau atskleidžiamas gilesnis, etinis, metafizikos prasmės matmuo, taip drauge pagilinant pačią Vakarų filosofiją.Pagrindiniai žodžiai: Levinas, Mickūnas, fenomenologija, metafizika, etika. E. Levinas and Legitimization of Ethical Philosophy – an Answer to A. MickūnasJolanta Saldukaitytė Abstract This article presents counter-arguments to Algis Mickūnas’s critique of Emmanuel Levinas’s ethical philosophy, delving into the question whether thinking based on radical exteriority can remain philosophy. First, Mickūnas argues that there is an erroneous speculation in Levinas’s phenomenology which leads out of philosophy into theology. Second, he argues that the ethical relation, central to Levinas’s thought, is but another ontological discourse of power. The present article shows that Mickūnas’s criticism comes from his concept of philosophy which is free from transcendence as well as Western metaphysics. The author argues that the specific notion of transcendence in Levinas is not the same as is found in speculative theology, which is concerned with God, but is rather the one required by the pursuit of phenomenological research of inter-subjectivity to its limits. The author also argues that the ethical metaphysics defended by Levinas is not the discourse of power nor does it reject Western philosophy. Rather, by recognizing the full significance of inter-subjectivity deeper ethical dimension of meaning is revealed, and hence Western philosophy is deepend and Levinas kept within the bounds of philosophy. Keywords: Levinas, Mickūnas, phenomenology, metaphysics, ethics.

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

3

Saldukaitytė, Jolanta. "ATSISKYRIMO NUO ANONIMIŠKUMO PRASMĖ: EMMANUELIS LEVINAS". Religija ir kultūra 12 (1.01.2013): 35–47. http://dx.doi.org/10.15388/relig.2013.0.3686.

Pełny tekst źródła

Streszczenie:

Straipsnyje aptariama ankstyvuosiuose Emmanuelio Levino tekstuose pristatoma egzistencijos anonimiškumo samprata. Keliant klausimą, kokia yra išsivadavimo iš anonimiškumo prasmė, parodoma, kad tai yra viena intersubjektyvaus santykio prielaidų ir pačios etikos galimybės sąlyga.Levino egzistencijos samprata taip pat padeda atskleisti jo santykį su Vakarų, ypač su Martino Heideggerio, filosofija. Autorė laikosi nuomonės, kad Levino egzistencijos ir egzistuojančiojo atskyrimas nėra tik heidegeriškojo ontologinio skirtumo apvertimas ar jo modifikacija, bet pirmasis žingsnis link šiuo skirtumu neparemtos kitybės.Pagrindiniai žodžiai: Levinas, Heideggeris, egzistencija, egzistuojantysis, anonimiškumas, atskyrimas, ontologija, etika.

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

4

Bacevičiūtė, Danutė. "SUBJEKTO TAPATYBĖ ETINIAME DISKURSE". Religija ir kultūra 6, nr 1-2 (1.01.2009): 102–16. http://dx.doi.org/10.15388/relig.2009.1.2773.

Pełny tekst źródła

Streszczenie:

Šiame straipsnyje susitelkiama į etinio diskurso problematiką, konkrečiai – į tai, kaip etiniame diskurse apibrėžiama subjekto tapatybė. Šiuo tikslu analizuojamos Immanuelio Kanto ir Emmanuelio Levino filosofinės pozicijos, kurias sieja etikos viršenybė teorinės prieigos atžvilgiu. Vis dėlto, nepaisant šio bendrumo, minėtos pozicijos radikaliai išsiskiria apibrėždamos etinio subjekto tapatybę. Kantiškasis etikos pagrindimas remiasi subjekto valios autonomija, o Levino aprašytas etinis santykis randasi kaip reikalavimas iš Kito pusės. Taigi pirmuoju atveju postuluojama „kieta“ subjekto tapatybė, antruoju – tapatybės netekusi pažeidžiama subjektyvybė. Straipsnyje keliamas klausimas, ar šių pozicijų radikalumas netampa kliūtimi suvokti etinį matmenį jo neredukuojant į savitą estetinį žavesį turinčią patologiją. Radikaliai tapatybės ir kitybės priešpriešai mėginama atrasti alternatyvą iškeliant kitybės manyje sampratą, grindžiamą konkretaus santykio su kitu asmeniu aprašymu.Pagrindiniai žodžiai: Kantas, Levinas, subjekto tapatybė, kitybė, kitas manyje.IDENTITY OF SUBJECTIVI TY IN ETHICAL DISCOURSEDanutė Bacevičiūtė SummaryThis article deals with the problem of the ethical discourse, specifically with the manner in which ethical discourse describes identity of subjectivity. The positions of Immanuel Kant and Emmanuel Levinas are being analysed to this end. Both philosophers give precedence to the ethical over the theoretical. However, despite this common feature, these positions radically diverge when they describe identity of ethical subjectivity. Kantian grounding of ethics appeals to the autonomous will of the subject, whereas Levinasian ethical relationship emerges with the Other’s demand. Thus in one case there was postulated “firm” identity of subjectivity, in another – vulnerable subjectivity without identity. The question is: whether the extremeness of these positions not turns into the peculiar pathology or aesthetical perversity which is perceived as obstacle for the ethical? The article makes attempt to find an alternative to the opposition of identity and alterity. The description of concrete relation with another person enables us to speak about oneself as another.Keywords: Kant, Levinas, identity of subjectivity, alterity, oneself as another.

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

5

Valantiejūtė, Lina. "DIALOGO PRINCIPAS KAIP RELIGINIO PLIURALIZMO PAGRINDAS". Religija ir kultūra 9 (1.01.2011): 45–57. http://dx.doi.org/10.15388/relig.2011.0.2749.

Pełny tekst źródła

Streszczenie:

Šiame straipsnyje siekiama parodyti, kad dialogas, suprantamas visų pirma kaip santykis su Kitu, leidžia ne tik esmingai (per)interpretuoti vyraujančią tarpreliginio dialogo kaip formalių sąveikos modelių tarp religijų sampratą, bet ir religinio pliuralizmo fenomeną atskleidžia kaip iš pagrindų dialogišką. Martino Buberio dialogo kaip santykio samprata bei Emmanuelio Levino įžvalgos ir dialogo, kaip pažintinio santykio, kritika leidžia ne tik parodyti pliuralizmo fenomeno vidinį paradoksą – neredukuojamą daugio ir įvairovės reikalavimą tuo pat metu siekiant tą daugį valdyti ir institucionalizuoti, – bet ir paaiškinti angažavimosi tarpreliginiam dialogui galimybę.Pagrindiniai žodžiai: dialogas, Buberis, Levinas, pliuralizmas, Kitas.THE PRINCIPLE OF THE DIALOGUE AS A BASIS FOR THE RELIGIOUS PLURALISMLina Valantiejūtė SummaryThe main aim of this article is to show that the dialogue, primarily understood as a relation with the Other, allows us not only to essentially (re)interpret the dominating streams of understanding of inter-religious dialogue as a formal interaction between the religions as systems, but it also enables us to see the phenomena of religious pluralism as fundamentally dialogical. The concept of a dialogue as a dual relationship by Martin Buber combined with the philosophical insights of Emmanuel Levinas and the criticism of the concept of the dialogue as a cognitive relation allows us to reveal the internal paradox of the phenomena of religious pluralism (a fundamental demand for a non reductive quantity and diversity as well as need to control it) and to explain a possibility of engagement in an inter-religious dialogue.Keywords: dialogue, Buber, Levinas, pluralism, the Other.

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

6

Saldukaitytė, Jolanta. "Gelbstint Kitą: karas ir taika Emmanuelio Levino filosofijoje". Religija ir kultūra, nr 18-19 (20.12.2016): 38–49. http://dx.doi.org/10.15388/relig.2016.3.

Pełny tekst źródła

Streszczenie:

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Šiame straipsnyje svarstoma karo ir taikos tema Emmanuelio Levino filosofijoje. Daugiausia dėmesio skiriama jo veikalui Totalybė ir begalybė (1961) ir siekiama parodyti, kad Levinas karą supranta kaip moralės suspendavimą. Teigiama, kad Levino filosofijoje karas atsiskleidžia, viena vertus, kaip istorinis įvykis, o antra vertus – kaip ontologinis principas. Savo ruožtu taika taip pat suprantama nevienodai – ir kaip opozicija karui, ir kaip eschatologija. Karo ir taikos santykis taip pat atskleidžia politikos ir etikos santykio problemą Levino filosofijoje. Šios temos savotiškai įrėmina Totalybę ir begalybę ir, jei totalybė yra karas, o begalybė – taika, alternatyvus šios knygos pavadinimas galėtų būti Karas ir taika.

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

7

Harvey, Lawrence R. "Emmanuel Levinas". Philosophers' Magazine, nr 21 (2003): 53. http://dx.doi.org/10.5840/tpm200321123.

Pełny tekst źródła

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

8

Maloney, Cathy. "Emmanuel Levinas". Symposium 13, nr 2 (2009): 185–88. http://dx.doi.org/10.5840/symposium200913234.

Pełny tekst źródła

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

9

M., T. "Emmanuel Levinas". Les Temps Modernes 664, nr 3 (2011): 93. http://dx.doi.org/10.3917/ltm.664.0093.

Pełny tekst źródła

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

10

Mosès, Stéphanè. "Emmanuel Levinas". Graduate Faculty Philosophy Journal 20, nr 2 (1998): 13–24. http://dx.doi.org/10.5840/gfpj199820/212/14.

Pełny tekst źródła

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

11

Rasmussen, Michael. "Emmanuel Levinas". Slagmark - Tidsskrift for idéhistorie, nr 27 (4.02.2018): 169–71. http://dx.doi.org/10.7146/sl.v0i27.103883.

Pełny tekst źródła

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

12

Cooper, S. "Emmanuel Levinas". French Studies 64, nr 3 (28.06.2010): 368. http://dx.doi.org/10.1093/fs/knq068.

Pełny tekst źródła

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

13

Chalier, Catherine. "Emmanuel Levinas". Journal of Jewish Thought and Philosophy 14, nr 1-2 (2006): iii—iv. http://dx.doi.org/10.1163/105369906779159580.

Pełny tekst źródła

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

14

Billings, Blake. "Emmanuel Levinas". Man and World 27, nr 4 (październik 1994): 445–53. http://dx.doi.org/10.1007/bf01273873.

Pełny tekst źródła

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

15

Poleshchuk, Irina. "UNFOLDING FLESH TOWARDS THE OTHER: LEVINAS’ PERSPECTIVE OF MATERNITY AND THE FEMININE". Problemos 84 (1.01.2013): 138–52. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2013.0.1772.

Pełny tekst źródła

Streszczenie:

The paper discusses a formation of the ethical body in Levinas’ philosophy. The central question is how different modalities of subjectivity, brought into light in face-to-face relation with the other, constitute a particular ethical and sensible embodiment. The main topics of the paper are caress, touch, and pain, and their role in constructing ethical embodiment. The focus is given to such existential modalities as being-in-one’s-own-skin, the-one-for-the-other and having-the-other-under-one’s-own-skin. The conceptual work of maternity and the feminine in the face-to-face situation accentuate a meaning of responsive and responsible sensibility which Levinas reveals in his major works Otherwise than Being or Beyond the Essence and Totality and Infinity. Keywords: Emmanuel Levinas, sensibility, embodiment, flesh, face, the other, skin, caress, touch, pain, maternity, feminineAtveriant kūną kitam: leviniškoji motinystės ir moteriškumo interpretacijaIrina Poleshchuk SantraukaStraipsnyje analizuojamas etinis kūnas Levino filosofijoje. Pagrindinis klausimas – kaip skirtingi subjektyvybės modalumai, išnirę į šviesą betarpiškoje akistatoje su Kitu, įsteigia konkretų etinį ir juslinį įkūnytumą. Pagrindinės straipsnio temos yra glamonė, lietimas ir skausmas bei jų vaidmuo kuriant etinį įsikūnijimą. Dėmesys skiriamas tokiems egzistenciniams modalumams kaip „buvimas savo paties odoje“, „vienas kitam“, „kito buvimas po mano oda“. Motinystės ir moteriškumo konceptualinis veikimas akistatos situacijoje išryškina reikšmę atsakančio ir atsakingo juslumo, kurį Levinas atskleidžia savo pagrindiniuose darbuose „Kitaip negu būtis, arba anapus esmės“ ir „Totalybė ir begalybė“.Pagrindiniai žodžiai: Emmanuel Levinas, juslumas, įkūnytumas, kūnas, veidas, kitas, oda, glamonė, lietimas, skausmas, motinystė, moteriškumas.

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

16

Chandler, Aaron. ""An Unsettling, Alternative Self": Benno Levin, Emmanuel Levinas, and Don DeLillo'sCosmopolis". Critique: Studies in Contemporary Fiction 50, nr 3 (kwiecień 2009): 241–60. http://dx.doi.org/10.3200/crit.50.3.241-260.

Pełny tekst źródła

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

17

Llewelyn, John. "Obituary—Emmanuel Levinas". Journal of the British Society for Phenomenology 27, nr 2 (styczeń 1996): 222–23. http://dx.doi.org/10.1080/00071773.1996.11007163.

Pełny tekst źródła

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

18

Pažėraitė, Aušra Kristina. "Paskutiniai Emmanuelio Levino tėvų namai Kaune ir tėvo verslo reikalai (pagal keletą naujai surastų dokumentų)". Religija ir kultūra 14, nr 14-15 (8.09.2017): 144. http://dx.doi.org/10.15388/relig.2014.14-15.10831.

Pełny tekst źródła

Streszczenie:

Remiantis archyvinių dokumentų, susijusių su A. Mickevičiaus gatvėje Nr. 19 (Kaune) tarpukariu Feigės ir Nisono Mislerių valdoje buvusiais pastatais, duomenimis, ir vietos tyrimu dabartinėje šios valdos teritorijoje, straipsnyje argumentuojama, kad pastatas, kuriame bent nuo 1936 m. iki Antrojo pasaulinio karo pradžios gyveno Emmanuelio Levino tėvai, turėtų būti A. Mickevičiaus g. 27 D. Antroje straipsnio dalyje pateikiami ir nagrinėjami Kauno miesto apskrities mokesčių inspekcijos dokumentai (1936–1939 m.), susiję su Emmanuelio Levino tėvo Jechielio Levino popieriaus parduotuve (sankrova, krautuve). Dokumentai rodo, kad popieriaus parduotuvė buvo nedidelė (įsikūrusi tik vienoje nedidelėje patalpoje, neturėjo sandėlio, samdė vieną aptarnaujantį pagalbininką), apyvarta buvo menka, nors mokesčių tarnybos kasmet darydavo išvadą, jog apyvarta kyla, ir keldavo mokesčių procento lygį, argumentuodamos, kad įmonė sena ir turi nuolatinę klientūrą. Ir nors Jechieliui Levinui dvejus metus pavyko pasiekti, kad būtų pripažinta 1934 m. apyvartos apimtis, 1939 m. to padaryti nebepavyko. Jechielis Levinas protestuose, rašytuose atsakingoms mokesčių institucijoms, vis skundėsi, kad verslas smunka, o ne kyla, ir kad didėjantys mokesčiai gali jį visiškai sužlugdyti.

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

19

Palacio, Marta. "La diferencia sexual en el pensamientode Emmanuel Levinas". Isegoría, nr 45 (30.12.2011): 669–82. http://dx.doi.org/10.3989/isegoria.2011.i45.749.

Pełny tekst źródła

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

20

MAKRIS, Spiros. "Emmanuel Levinas on hospitality: Ethical and Political aspects". International Journal of Theology, Philosophy and Science 2, nr 2 (20.05.2018): 79–96. http://dx.doi.org/10.26520/ijtps.2018.2.2.79-96.

Pełny tekst źródła

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

21

Ince, Kate. "Questions to Luce Irigaray". Hypatia 11, nr 2 (1996): 122–40. http://dx.doi.org/10.1111/j.1527-2001.1996.tb00667.x.

Pełny tekst źródła

Streszczenie:

This article traces the “dialogue” between the work of the philosophers Luce Irigaray and Emmanuel Levinas. It attempts to construct a more nuanced discussion than has been given to date of Irigaray's critique of Levinas, particularly as formulated in “Questions to Emmanuel Levinas” (Irigaray 1991)-It suggests that the concepts of the feminine and of voluptuosity articulated by Levinas have more to contribute to Irigaray's project of an ethics of sexual difference than she herself sometimes appears to think.

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

22

Rodríguez-Martín, Natalia. "Towards a Philosophy of Education with Emmanuel Levinas". FORHUM. International Journal of Social Sciences and Humanities 1, nr 1 (20.07.2019): 47–59. http://dx.doi.org/10.35766/jf19114.

Pełny tekst źródła

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

23

Wyschogrod, Edith. "Interview With Emmanuel Levinas". Philosophy and Theology 4, nr 2 (1989): 105–18. http://dx.doi.org/10.5840/philtheol19894221.

Pełny tekst źródła

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

24

Ricoeur, Paul. "In Memoriam Emmanuel Levinas". Philosophy Today 40, nr 3 (1996): 331–33. http://dx.doi.org/10.5840/philtoday19964039.

Pełny tekst źródła

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

25

Hansel, Georges. "Emmanuel Levinas (1906-1995)". Philosophy Today 43, nr 2 (1999): 121–25. http://dx.doi.org/10.5840/philtoday199943223.

Pełny tekst źródła

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

26

Rebula, Tanja, i Edvard Kovač. "Emmanuel Levinas in predsokratiki". Clotho 2, nr 1 (17.08.2020): 33–54. http://dx.doi.org/10.4312/clotho.2.1.33-54.

Pełny tekst źródła

Streszczenie:

Levinas se kljub številnim antičnim mitološkim in širšim literarnim reminiscencam in kljub svoji zakoreninjenosti v judovskem duhovnem izročilu vedno znova vrača k izražanju, ki bi lahko doseglo vsakega človeka in ki bi bilo torej v tem smislu univerzalno, ker bi ga bilo mogoče izraziti z razumsko opredeljivimi pojmi. To pa ne pomeni, da bi želel omejiti filozofijo na golo formo logičnih kategorij in jo prikrajšati za njeno pravico do legitimnih vprašanj, ki od samih izvorov dalje ostajajo srčika filozofije v njenem etimološkem pomenu, torej ljubezni do modrosti, ki je veliko več kot samo razum. Ali še bolje – Levinas bo širil polje razuma z novo pojmovnostjo, a njegova modrost ostaja še vedno razumna. V kakšnem smislu pa gre pri Levinasu za »drugačno razumost«, je mogoče odkrivati le postopoma, skozi plasti njegovega »palimpsesta«.

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

27

ÇALCI, Sercan. "Emmanuel Levinas ve Zaman". Mediterranean Journal of Humanities 4, nr 1 (30.06.2014): 71. http://dx.doi.org/10.13114/mjh.201416425.

Pełny tekst źródła

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

28

Pažėraitė, Aušra Kristina. "RABINIŠKOJI HERMENEUTIKA, TORA IR EMMANUELIO LEVINO JUDĖJIŠKO PARTIKULIARIZMO PROBLEMA". Religija ir kultūra 12 (1.01.2013): 62–79. http://dx.doi.org/10.15388/relig.2013.0.3684.

Pełny tekst źródła

Streszczenie:

Pasitelkiant intertekstualumo teoriją straipsnyje analizuojami Emmanueliui Levinui reikšmingi rabiniškosios hermeneutinės prieigos prie Biblijos teksto elementai, tarp kurių – (Toros) teksto pirmumo prielaida ir jo interpretacijos būtinybė interpretacinėje bendruomenėje. Rabiniškoji Toros kaip Ur-Teksto samprata leidžia išvengti logocentrizmo, taip pat klasikinės Mito / Logoso priešpriešos, turint omenyje Pramano / Tiesos vertybinę opoziciją. Mito kaip vaizduotės kūrinio (metaforos, istorijos), atskleidžiančio žmogiškosios tikrovės partikuliarijas, tačiau sykiu įgalinančio teorinius svarstymus, samprata leidžia įtraukti jį į „universalizuojantį“ filosofinį diskursą, kaip buvo daroma Antikos laikais. Pabrėžiama, jog Levino „partikuliarumas“ yra ypatingas tuo, kad į savo filosofiją šis mąstytojas įtraukė ne vien graikų mitus. Taip pat pažymima, kad intelektualinė veikla kaip „dvasinio gyvenimo pagrindas“ judaizme remiasi hermeneutika, kurioje svabus intelektualine veikla užsiimančio, skaitančiojo vaidmuo, numatantis „asmenų daugio“ polifoniją. Straipsnyje teigiama, kad Levinas, priimdamas ir aptardamas šią hermeneutiką (nors ir atlieka subtilius universalizuojančius žingsnius), pats pasitelkia dialogo su tekstu hermeneutiką, būdingą rabiniškajai prieigai prie teksto. Levinui ši hermeneutika leidžia pasitelkti rabiniškus klasikinius tekstus, pirmiausia Talmudą, kaip galimą konkrečių vaizdinių šaltinį filosofiniams mąstymams, o Talmudo išminčių diskusijas, kuriose tie vaizdiniai buvo gvildenami, kaip gaires, galinčias nurodyti galimus prasmių vektorius. Straipsnyje daroma išvada, jog, žvelgiant iš intertekstualumo teorijos perspektyvos, Levinas šiais tekstais dialogo būdu dalyvauja judėjiškame intertekstualume, ir todėl laikytinas žydų minties istorijos dalimi.Pagrindiniai žodžiai: Emmanuelis Levinas, intertekstualumas, rabiniškoji hermeneutika, partikuliarumas.

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

29

Kim, Do-hyung. "Emmanuel Levinas, Time and History(1) - The Problem of Time in Emmanuel Levinas -". Journal of Korean Philosophical Society 159 (31.08.2021): 1–25. http://dx.doi.org/10.20293/jokps.2021.159.1.

Pełny tekst źródła

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

30

Pinardi, Sandra. "La noción de “pasividad” en la ética de Emmanuel Levinas". Isegoría, nr 53 (4.12.2015): 647–60. http://dx.doi.org/10.3989/isegoria.2015.053.10.

Pełny tekst źródła

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

31

Medina, Jorge. "Las influencias teológicas judías en el pensamiento de Emmanuel Levinas". Pensamiento y Cultura 13, nr 2 (1.12.2010): 205–21. http://dx.doi.org/10.5294/pecu.2010.13.2.8.

Pełny tekst źródła

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

32

Medina Delgadillo, Jorge. "Dostoevsky’s influence on Emmanuel Levinas’ philosophy". Acta Universitaria 24, nr 2 (21.05.2014): 27–40. http://dx.doi.org/10.15174/au.2014.516.

Pełny tekst źródła

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

33

Cohen, Joseph, Stéphane Habib i Raphael Zagury-Orly. "Emmanuel Levinas : la métaphysique radicale". Les Temps Modernes 664, nr 3 (2011): 170. http://dx.doi.org/10.3917/ltm.664.0170.

Pełny tekst źródła

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

34

Sobon, Kosmas. "ETIKA TANGGUNG JAWAB EMMANUEL LEVINAS". Jurnal Filsafat 28, nr 1 (28.02.2018): 47. http://dx.doi.org/10.22146/jf.31281.

Pełny tekst źródła

Streszczenie:

This article aims to know and critically analyze the ethical responsibilities of Levinas. He gives a new concept of responsibility. For him, ethics is the first philosophy. The ethics of Levinas's responsibilities must be understood in a metaphysical aspect. The research method used is literature research using hermeneutics method. The essence of Levinas’s responsibility: responsibility as an existential fact, nonnormative, for the others, substitutional, the essential structure of subjectivity, a basis for existence, the responsibility of humanizing himself, and responsibilities make me unique from others. The ethics of Levinas's responsibilities have two characters: concrete and asymmetric.

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

35

WAAIJMAN, Kees. "The Hermeneutics of Emmanuel Levinas". Studies in Spirituality 11 (1.01.2001): 71–125. http://dx.doi.org/10.2143/sis.11.0.505277.

Pełny tekst źródła

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

36

Chalier, Catherine. "Emmanuel Levinas: Responsibility and Election". Royal Institute of Philosophy Supplement 35 (wrzesień 1993): 63–76. http://dx.doi.org/10.1017/s1358246100006251.

Pełny tekst źródła

Streszczenie:

Although some people argue Emmanuel Levinas is a Jewish thinker because he introduces in his philosophical work ideas which come from the Jewish tradition, I want to present him as a philosopher. A philosopher who tries to widen the philosophical horizon which is traditionally a Greek one but, at the same time, a philosopher who does not want to abandon it. In one of his main books Totality and Infinity (1969), he describes western civilization as an hypocritical one because it is attached both to the True and to the Good, but he adds:It is perhaps time to see in hypocrisy not only a base contingent defect of man, but the underlying rending of a world attached to both the philosophers and the prophets, (p. 24)When reading Levinas we may realize that such an ‘hypocrisy’ might well be a blessing from a philosophical point of view. One of Levinas's philosophical aims is to refer to the Greek language of philosophy—a language he asserts to be of universal significance—in order to elucidate ideas that come from the Hebrew world view, from the prophets and from the sages. He wants to give a new insight into Greek categories and concepts but he refuses to abnegate the philosophical requirements for accuracy. That is why when he refers to biblical verses or to Talmudic apologues, he does not want to prove anything. His philosophical writings are indeed philosophical because he does not yield to the temptation of substituting the authority of a certain verse or of a certain name to the philosophical requirement of argumentation.

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

37

ÇALIŞKAN AKÇETİN, Nurhayat. "EMMANUEL LEVİNAS İÇİN ADALET NEDİR?" Journal of Management and Economics Research, nr 21 (1.01.2013): 267. http://dx.doi.org/10.11611/jmer198.

Pełny tekst źródła

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

38

Morrison, Glen J. "Emmanuel Levinas and Christian Theology". Irish Theological Quarterly 68, nr 1 (marzec 2003): 3–24. http://dx.doi.org/10.1177/002114000306800101.

Pełny tekst źródła

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

39

BENNAHUM, DAVID A. "On First Reading Emmanuel Levinas". Cambridge Quarterly of Healthcare Ethics 22, nr 4 (12.08.2013): 420–24. http://dx.doi.org/10.1017/s0963180113000327.

Pełny tekst źródła

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

40

Shapiro, Kam. "Leo Strauss and Emmanuel Levinas". Teaching Philosophy 31, nr 3 (2008): 289–92. http://dx.doi.org/10.5840/teachphil200831332.

Pełny tekst źródła

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

41

Derrida, Jacques. "From Adieu à Emmanuel Levinas". Research in Phenomenology 28, nr 1 (1998): 20–36. http://dx.doi.org/10.1163/156916498x00029.

Pełny tekst źródła

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

42

Cosgrave, Bernard. "The Ethics of Emmanuel Levinas". Journal of Moral Philosophy 8, nr 1 (2011): 158–60. http://dx.doi.org/10.1163/174552411x549336.

Pełny tekst źródła

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

43

Miranda, José Valdinei Albuquerque. "SENSIBILIDADE ÉTICA EM EMMANUEL LEVINAS". Kínesis - Revista de Estudos dos Pós-Graduandos em Filosofia 3, nr 06 (15.12.2011): 170–83. http://dx.doi.org/10.36311/1984-8900.2011.v3n06.4431.

Pełny tekst źródła

Streszczenie:

O presente texto tem por objetivo discutir os caminhos da sensibilidade ética no pensamento de Emmanuel Levinas. Nesse itinerário são destacados três momentos do pensamento de Levinas, nos quais a sensibilidade realiza uma verdadeira transmutação ética: primeiramente, destaca-se a obra Totalidade e Infinito, onde a sensibilidade é descrita como gozo e fruição; em seguida, aborda-se o texto Linguagem e Proximidade, no qual a sensibilidade é concebida como contato e proximidade; finalmente, discute-se a obra De otro modo que ser o más Allá de La esencia, na qual a sensibilidade é descrita em termos de exposição e vulnerabilidade ao Outro.

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

44

Bjerkeset, Ole Andreas. "Filosofer om religion. Emmanuel Levinas". Kirke og Kultur 110, nr 01 (18.04.2005): 103–8. http://dx.doi.org/10.18261/issn1504-3002-2005-01-13.

Pełny tekst źródła

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

45

Carrara, Prof Dr Ozanan Vicente. "LINGUAGEM E SOCIALIDADE EM EMMANUEL LEVINAS". Síntese: Revista de Filosofia 39, nr 123 (12.06.2012): 81. http://dx.doi.org/10.20911/21769389v39n123p81-106/2012.

Pełny tekst źródła

Streszczenie:

Levinas, em seu esforço de romper com a linguagem ontológica, busca uma linguagem respeitadora da alteridade de outrem. A linguagem ética se apresentará como essa linguagem capaz de manter a pluralidade do Mesmo e do Outro sem que um seja absorvido pelo outro. Aliás, a própria estrutura da linguagem supõe a alteridade já que só se pode falar a um interlocutor. Destarte, queremos mostrar, neste artigo, como Levinas compreende a linguagem e como ela ocupa um lugar central em sua filosofia, devendo ela preservar a estrutura plural do Mesmo e o Outro, sem se totalizarem numa linguagem universalizante. Ao respeitar a alteridade, a linguagem ética instala a comunicação e a socialidade. Abordaremos também os problemas levantados por Derrida a respeito da linguagem, em Violence et Métaphysique, procurando mostrar como Levinas os responde em Autrement quÊêtre. Esta última obra, se esforça em substituir a linguagem ontológica por uma linguagem ética, criando todo um novo vocabulário ético que lhe permite descrever a subjetividade como Outro no Mesmo.Abstract: In his effort to break up with the ontological language, Levinas searches for a language which respects the alterity of the Other. The ethical language presents itself as the one capable of maintaining the plurality of the Same and of the Other, without the former being absorbed by the latter. Actually, the structure of language itself implies alterity, as one can only speak to an interlocutor. This article intends to show how Levinas comprehends language and how it occupies a central place in his philosophy, since the plural structure of the Same and of the Other are preserved without being totalized in the universalizing language. By respecting alterity, the ethical language installs communication and sociality. The objections Derrida addressed to Levinas in Violence et Métaphysique will also be discussed with the intent of showing how Levinas answered them in Autrement qu´être. In this book, the author strives to substitute the ontological language with an ethical language, creating thus a new ethical vocabulary which allows him to describe subjectivity as the Other in the Same.

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

46

Stockebrand Gómez, Rafael. "Conversación con Emmanuel Levinas. 20 de Julio de 1992 en Paris". Ideas y Valores 67, nr 168 (1.09.2018): 345–53. http://dx.doi.org/10.15446/ideasyvalores.v67n168.75410.

Pełny tekst źródła

Streszczenie:

La presente traducción fue realizada del original “Gespräch mit Emmanuel Levinas am 20. Juli 1992 in Paris”, publicado en Emmanuel Levinas- eine Herausforderung für die christliche Theologie por Schöningh en 1999, páginas 231-237. Agradezco al profesor Josef Wohlmuth, editor de la obra, por la autorización para publicar esta traducción. Asimismo agradezco a Sara Bertschik por sus agudos comentarios. Esta traducción fue realizada en el marco del proyecto Fondecyt n. 1160479 id 150811071.

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

47

De Villiers, Jan-Harm. "Thinking-of-the-Animal-Other with Emmanuel Levinas". Potchefstroom Electronic Law Journal 23 (3.11.2020): 1–18. http://dx.doi.org/10.17159/1727-3781/2020/v23i0a8974.

Pełny tekst źródła

Streszczenie:

This article situates the texts in which Emmanuel Levinas directly addresses questions of animality against the backdrop of his larger oeuvre and argues that, despite an explicit attempt to arrange a privileged ethical (dis)position for humans, Levinas' ethical logic opens onto a deeper conception of ethics without boundaries or a priori content. Juxtaposing Levinas' ethical subjectivity with the relational structure underlying the prominent models of animal rights, it proceeds to examine the implications of Levinas' ethics for a theory of animal rights. The article concludes that Levinas' theory is not logically consistent with a thematisation of the ethical claims of animals in the language of rights and that it is best utilised as a framework within which to deconstruct the inherent anthropocentric character of current models of animal rights.

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

48

Kvapil, Ondřej. "Smrt a čas. Poslední přednášky Emmanuela Levinase". REFLEXE 2021, nr 60 (16.09.2021): 147–50. http://dx.doi.org/10.14712/25337637.2021.23.

Pełny tekst źródła

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

49

Levinas, Emmanuel. "Fenomenologie smrti (přel. S. Chvojková – O. Kvapil)". REFLEXE 2021, nr 60 (16.09.2021): 135–45. http://dx.doi.org/10.14712/25337637.2021.22.

Pełny tekst źródła

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

50

Worsley, Richard. "Emmanuel Levinas: Resource and challenge for therapy / Emmanuel Levinas: Ressource und Herausforderung für die Therapie / Emmanuel Levinas: Un recurso y un desafío para la terapia / Emmanuel Levinas: Ressource et défi pour la psychothérapie". Person-Centered & Experiential Psychotherapies 5, nr 3 (wrzesień 2006): 208–20. http://dx.doi.org/10.1080/14779757.2006.9688410.

Pełny tekst źródła

Style APA, Harvard, Vancouver, ISO itp.

Oferujemy zniżki na wszystkie plany premium dla autorów, których prace zostały uwzględnione w tematycznych zestawieniach literatury. Skontaktuj się z nami, aby uzyskać unikalny kod promocyjny!