Bibliografie tematiche / Savn / Articoli di riviste

Articoli di riviste sul tema "Savn"

Segui questo link per vedere altri tipi di pubblicazioni sul tema: Savn.
Autore: Grafiati
Pubblicato: 26 luglio 2024
Ultima modifica: 27 luglio 2024

Cita una fonte nei formati APA, MLA, Chicago, Harvard e in molti altri stili

Scegli il tipo di fonte:

Vedi i top-50 articoli di riviste per l'attività di ricerca sul tema "Savn".

Accanto a ogni fonte nell'elenco di riferimenti c'è un pulsante "Aggiungi alla bibliografia". Premilo e genereremo automaticamente la citazione bibliografica dell'opera scelta nello stile citazionale di cui hai bisogno: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver ecc.

Puoi anche scaricare il testo completo della pubblicazione scientifica nel formato .pdf e leggere online l'abstract (il sommario) dell'opera se è presente nei metadati.

Vedi gli articoli di riviste di molte aree scientifiche e compila una bibliografia corretta.

1

Nergård, Mette E. "Savn som drivkraft". Kirke og Kultur 113, n. 05 (28 novembre 2008): 396–400. http://dx.doi.org/10.18261/issn1504-3002-2008-05-05.

Testo completo
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
2

Merc, Vesna. "»Rimske terme« v sodobnem zdraviliškem turizmu". Keria: Studia Latina et Graeca 7, n. 1 (6 luglio 2005): 99. http://dx.doi.org/10.4312/keria.7.1.99-113.

Testo completo
Abstract (sommario):
Uporaba antičnih imen, znakov in podob dobiva v Sloveniji po osamosvojitvi drugačen pomen. Antiko je vzelo "za svojo" tako potrošništvo kot zdraviliški turizem. Analiza primerov iz Slovenije je pokazala na trend "rimskih prostorov" v zdraviliščih in wellness centrih. Po vzoru iz tujine je v zadnjem desetletju "rimski trend" postal v Sloveniji zelo popularen predvsem v opremljanju savn. Zdravilišča so se v posnemanju oprla na institucijo rimskih term ter prevzela določene prostore, npr. tepidarij kot največkrat zastopani sodoben "rimski" prostor. Značilnost sodobnih rimskih savn je mešanje rimskih, grških, predvsem pa sodobnih elementov v temperaturi, načinu ogrevanja in dekoraciji prostorov.
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
3

Jürgensen, Martin Wangsgaard. "Grav og gravminde – Sorg og savn: Nogle overvejelser omkring det protestantiske epitafium". Norsk Teologisk Tidsskrift 110, n. 01 (7 aprile 2009): 23–42. http://dx.doi.org/10.18261/issn1504-2979-2009-01-03.

Testo completo
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
4

Nergård, Mette Elisabeth. "Svik, savn og en furten fanatiker – Om farsfigurer hos tre norske samtidsdiktere i lys av Shakespeare og Stendhal". Kirke og Kultur 112, n. 01 (22 marzo 2007): 73–81. http://dx.doi.org/10.18261/issn1504-3002-2007-01-09.

Testo completo
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
5

Jiang, Ying, Hong-Rui Wang, Pan-Feng Wang e Shuo-Gui Xu. "The Surgical Approach Visualization and Navigation (SAVN) System reduces radiation dosage and surgical trauma due to accurate intraoperative guidance". Injury 50, n. 4 (aprile 2019): 859–63. http://dx.doi.org/10.1016/j.injury.2019.03.030.

Testo completo
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
6

Deperasińska, Izabela, Patrycja Schulz e Andrzej K. Siwicki. "Salmonid alphavirus (SAV)". Journal of Veterinary Research 62, n. 1 (30 marzo 2018): 1–6. http://dx.doi.org/10.2478/jvetres-2018-0001.

Testo completo
Abstract (sommario):
AbstractSalmonid alphavirus (SAV), genus Alphavirus, family Togaviridae, is a single-stranded RNA virus affecting Atlantic salmon (Salmo salar) and rainbow trout (Oncorhynchus mykiss). It is known to be responsible for pancreas disease (PD) and sleeping disease (SD) which are increasing problems, causing high fish mortality and economic losses in the European aquaculture industry. Pancreas disease was first described in Atlantic salmon in Scotland in 1976 and a similar disease caused by the closely related sleeping disease virus was first described in rainbow trout in France. There have also been reports of salmonid alphavirus infections from other European countries, including Ireland, England, Norway, Germany, Italy, and Spain. Salmonid alphaviruses have been classified into six subtypes (SAV1–6). SAV1 and SAV4–6 cause pancreas disease in Atlantic salmon in Ireland or Scotland, SAV2 is the causative agent of sleeping disease in rainbow trout, and SAV3 has been detected in Atlantic salmon in Norway. The aim of this paper was to summarise current knowledge of infections caused by salmonid alphavirus and diagnostic methods including the newest techniques, and to briefly describe prevention from SAV infections by vaccination.
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
7

Trontelj, Peter. "Glossiphonia slovaca (Košel 1973) (Hirudinea: Glossiphoniidae) iz Save pri Čatežu: nova vrsta pijavke za Slovenijo in vprašanje njene taksonomske pripadnosti". Natura Sloveniae 2, n. 2 (30 dicembre 2000): 21–27. http://dx.doi.org/10.14720/ns.2.2.21-27.

Testo completo
Abstract (sommario):
Leta 1995 je bil v Savi pri Termah Čatež najden za Slovenijo nov takson pijavke, katerega značilnosti se ujemajo z vrsto Glossiphonia slovaca (Košel 1973). Taksonomija te vrste in njenega sestrskega taksona G. paludosa (Carena 1824) še ni povsem razjasnjena. Večkrat so z zadnjim imenom poimenovali dve nesorodni vrsti, razlikovanje med sestrskima taksonoma pa ni bilo zadovoljivo razdelano. Avtor se je na podlagi molekularnih in biogeografskih razlik odločil, da je smiselno ločevati obe vrsti. Sava pri Čatežu je s sedmimi vrstami pijavk ena najbogatejših lokalitet v Sloveniji. Za ta odsek Save je predvidena zajezitev za hidroenergetske potrebe, kar bi uničilo habitat nekaterih v Sloveniji zelo redkih pijavk.
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
8

Šašel Kos, Marjeta. "Donava in Sava pri Strabonu in v napisih". Keria: Studia Latina et Graeca 12, n. 2-3 (31 dicembre 2010): 9. http://dx.doi.org/10.4312/keria.12.2-3.9-25.

Testo completo
Abstract (sommario):
V članku so zbrana in komentirana tista mesta v Strabonovi 7. knjigi, kjer piše o Donavi in Savi. Že Herodot je Donavo opredelil kot najpomembnejšo njemu znano reko; pri grških piscih se je zanjo uveljavilo tračansko ime Istros, ki se je tudi pozneje uporabljalo za spodnji tok Donave. Zgornji tok se je imenoval Danuvius/Danubius, ime je verjetno keltsko. Kot božanstvu so Danuviju postavljali oltarje; blizu sotočja Drave in Donave so skupaj z njim počastili tudi boga Drava. Savo je poosebljal bog Savus, ki so ga častili ob zgornjem, nevarnejšem toku reke do Siscije. Skupaj z Adsaluto sta imela svetišče nad brzicami pri Podkraju nasproti Hrastnika, blizu območja nevarnih slapov. Strabon poleg drugih rek dvakrat omenja sicer neznani Noar, ki so ga enačili s celo vrsto rek, med drugim tudi z Odro, vendar je natančna analiza Strabonovega besedila pokazala, da gre lahko le za spodnji tok Save. Izviri Save Dolinke v Zelencih pri Podkorenu so bili sveti kraj, kjer so častili Saverkno.
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
9

Kostić, Stevan. "Oči koje su gledale unutra: Uz osamdesetu godišnjicu tragične smrti najvećeg srpskog slikara moderne, Save Šumanovića (1896–1942)". Tragovi 5, n. 1 (2022): 44–72. http://dx.doi.org/10.52328/t.5.1.2.

Testo completo
Abstract (sommario):
Ovaj rad bavi se životom slikara Save Šumanovića koji je pre 80 godina, 30. avgusta 1942. streljan na pravoslavnom groblju u Sremskoj Mitrovici, zajedno sa 120 građana Šida, mesta u kojem je u roditeljskoj kući proveo najvažnije formativne, kao i poslednje godine svog života. Do danas mu se ne zna grob. Bio je jedna od najpoznatijih žrtava ustaškog režima u Drugom svetskom ratu u Jugoslaviji. Rad ne tumači slikarstvo Save Šumanovića, već nastoji da oslika milje u kojem je slikar živeo i radio te kroz njegovu biografiju i događaje pokušava da objasni istorijski kontekst koji je doveo do tragičnog kraja Šumanovića. Slike i skice Save Šumanovića danas se nalaze u Parizu, gradu u kojem je živeo u tri navrata, u Zagrebu, gde se školovao, u Beogradu, gde je priređena njegova poslednja samostalna izložba, pred sam početak Drugog svetskog rata, u Novom Sadu u Spomen-zbirci Pavla Beljanskog te u Šidu u kojem je nastao najveći deo njegovog opusa i u kojem je 1952. osnovana Galerija slika “Sava Šumanović”, zahvaljujući daru Savine majke, Perside Šumanović. U radu su, osim biografskih knjiga i zapisa savremenika o Savi Šumanoviću, korišćena i ekskluzivna pisma Save Šumanovića, koja su ljubaznošću porodice kolekcionara Milana Vereša bila dostupna autoru. Autor je koristio i intervjue koje je radio sa poznavaocima života i dela Šumanovića, kao i arhivske novinske članke, arhivu Televizije Beograd, te knjigu služavke Marije Demšar koja je tokom Drugog svetskog rata radila u kući Šumanovića u Šidu.
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
10

Avidonienė, A., e R. Bistrickas. "Nacionaliniai stereotipai Vilnijos krašte ir grupinis favoritizmas". Psichologija 11 (23 dicembre 2015): 5–19. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1991.11.9055.

Testo completo
Abstract (sommario):
Straipsnyje pristatomas nacionalinių stereotipų ir grupinio tapatumo tyrimas Vilnijos krašte. Iš viso tyrime dalyvavo 214 lietuvių, rusų, lenkų ir žydų tautybės respondentai, kurie užpildė klausimyną apie tipiškus tautybių atstovų bruožus. Dažniausiai minimi bruožai buvo laikomi stereotipiniais. Lietuvio stereotipas: darbštus, nacionalistas, kultūringas, ir mylintis savo šalį; lietuviai apie save: darbštus, mylintis savo šalį, paklusnus, ir santūrus. Rusų stereotipas: mažai kultūringas, draugiškas, ir tingus, turi gerų bendravimo įgūdžių; rusai apie save: paprastas, atviras, ir darbštus, mėgsta ir žino, kaip bendrauti. Lenko stereotipas: spekuliantas, arogantiškas, mažai išsilavinęs ir mandagus; lenkai apie save: darbštus, kultūringas, mandagus, ir religingas. Žydo stereotipas: protingas, vieningas su tautiečiais, žino, kaip gyventi, kultūringas, ir draugiškas; žydai apie save: protingas, darbštus, prisitaikantis ir orientuotas į švietimą. Visose grupėse aptiktas grupinio favoritizmo reiškinys (H. Tajfel). Daroma išvada apie stiprų teigiamą etninį identitetą visose tirtose grupėse.
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
11

Balaišytė, Lina. "Vincentas Ignacas Marevičius apie save ir Tėvynę: XVIII a. pabaigos literato (savi)refleksijos". XVIII amžiaus studijos T. 6: Personalijos. Idėjos. Refleksijos, T. 6 (2 gennaio 2020): 294–322. http://dx.doi.org/10.33918/23516968-006014.

Testo completo
Abstract (sommario):
WINCENTY IGNACY MAREWICZ ABOUT HIMSELF AND THE HOMELAND: (SELF) REFLECTIONS OF THE LATE EIGHTEENTH-CENTURY WRITER The article is dedicated to present, still unexplored in Lithuanian historiography, works of the late eighteenth-century writer Wincenty Ignacy Marewicz and to discuss his reflections on his living times. Marewicz (1755–1822) was a poor nobleman, born in Trakai powiat and, having studied there, he later spent in Vilnius a significant portion of his life, trying to survive off his literary activities. He dedicated his works to the nobles, hoping to receive their protection and support, which he also published and distributed on his own. Creative legacy of Marewicz is ample and omnidirectional, however his contemporaries considered him a secondary writer and even graphomaniac, thus he was forgotten by the following generations and was little researched. In spite of any doubts regarding literary skills of Marewicz, we can notice that his writings, often very personal, may be interesting to a historian because of the reflections about himself and his living times. Being avid supporter of state reforms and the Four-Year Sejm, Marewicz in the last years of the eighteenth century wrote pieces that were filled with patriotic spirit, full of contemplations on the destiny of his homeland and of advice to the powerful regarding governance of the country. Writings of the litterateur were close to sentimentalism, with the accentuated desire for authenticity and naturalness. Marewicz promoted ideas of egalitarianism and solidarity of society, criticising the predominant types of relationships. The article discusses works created by the litterateur in the last decade of the century, such as drama, political poetry, biographical narratives dedicated to the nobility and decorations designed for the anniversary of the May 3rd Constitution. Keywords: Wincenty Ignacy Marewicz, eighteenth-century literature, sentimentalism, commemorative decorations.
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
12

Macqueen, Daniel J., Oliver Eve, Manu Kumar Gundappa, Rose Ruiz Daniels, Michael D. Gallagher, Svein Alexandersen e Marius Karlsen. "Genomic Epidemiology of Salmonid Alphavirus in Norwegian Aquaculture Reveals Recent Subtype-2 Transmission Dynamics and Novel Subtype-3 Lineages". Viruses 13, n. 12 (20 dicembre 2021): 2549. http://dx.doi.org/10.3390/v13122549.

Testo completo
Abstract (sommario):
Viral disease poses a major barrier to sustainable aquaculture, with outbreaks causing large economic losses and growing concerns for fish welfare. Genomic epidemiology can support disease control by providing rapid inferences on viral evolution and disease transmission. In this study, genomic epidemiology was used to investigate salmonid alphavirus (SAV), the causative agent of pancreas disease (PD) in Atlantic salmon. Our aim was to reconstruct SAV subtype-2 (SAV2) diversity and transmission dynamics in recent Norwegian aquaculture, including the origin of SAV2 in regions where this subtype is not tolerated under current legislation. Using nanopore sequencing, we captured ~90% of the SAV2 genome for n = 68 field isolates from 10 aquaculture production regions sampled between 2018 and 2020. Using time-calibrated phylogenetics, we infer that, following its introduction to Norway around 2010, SAV2 split into two clades (SAV2a and 2b) around 2013. While co-present at the same sites near the boundary of Møre og Romsdal and Trøndelag, SAV2a and 2b were generally detected in non-overlapping locations at more Southern and Northern latitudes, respectively. We provide evidence for recent SAV2 transmission over large distances, revealing a strong connection between Møre og Romsdal and SAV2 detected in 2019/20 in Rogaland. We also demonstrate separate introductions of SAV2a and 2b outside the SAV2 zone in Sognefjorden (Vestland), connected to samples from Møre og Romsdal and Trøndelag, respectively, and a likely 100 km Northward transmission of SAV2b within Trøndelag. Finally, we recovered genomes of SAV2a and SAV3 co-infecting single fish in Rogaland, involving novel SAV3 lineages that diverged from previously characterized strains >25 years ago. Overall, this study demonstrates useful applications of genomic epidemiology for tracking viral disease spread in aquaculture.
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
13

Pavilionis, Rolandas. "H. D. Toro ir asmenybės apsisprendimas". Problemos 12 (29 settembre 2014): 40–49. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1973.12.5523.

Testo completo
Abstract (sommario):
Straipsnyje siekiama bent iš dalies atkurti XIX a. JAV filosofo ir literato H. D. Thoreau (1817–1862), žymiausio transcendentalizmo krypties atstovo, kūrybinį portretą bei kritiškai įvertinti idėjas, kurias jis teigė savo kūryboje bei gyvenime. Pagrindinis straipsnio tikslas – atskleisti H. D. Thoreau žmogaus būties prasmės supratimą, kurią jis priešpriešina materialiųjų gėrybių kaupimui, taip pat parodyti disproporcijas tarp technologinės ir dvasinės buržuazinės visuomenės pažangos. H. D. Thoreau teigimu, filosofija yra ne teorija, o gyvenimo būdas, aktyvus tiesos ieškojimas ir realizavimas pačioje žmogaus būtyje. Filosofo idealas – asmenybė, įtvirtinanti save kiekvienu savo poelgiu, ištikima sau kiekvienu bendravimo su aplinka atveju. H. D. Thoreau pabrėžė vienatvės reikšmę – tai yra siekimo išmintingiau gyventi ir turiningiau bendrauti su žmonėmis išraiška. Vienatvė yra kūryba: atskleisdami savyje tai, kas nauja, mes toliau kuriame save. Jo filosofijai būdingas absoliutaus humanizmo pobūdis, kuris ignoruoja visuomeninės pažangos realias sąlygas.
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
14

Bodrožić, Đuro. "About the national work of Saint Sava". Srpska politička misao 82, n. 4 (2023): 221–41. http://dx.doi.org/10.5937/spm82-47285.

Testo completo
Abstract (sommario):
There is no doubt that, when it comes to the spiritual rooting of Serbs, and therefore the estabilishment of a national identity, the key place belongs to Saint Sava. He is the main constant, the spiritual vertical, the central figure in the histiry of the Serbian Orthodox Church and the Serbian people. Of all church dignitaries and saints, the cult of Saint Sava always occupied a central place. He is the creator of the Serbian Orthodox Church and the first Serbian archbishop. His role in the creation of the Serbian church, state and nation made him a fundamental figure in Serbian nationa history. Sain Sava began his historic mission by going to Mount Athos. He knew how important it was that his father Stefan Nemanja, the creatoir of the Serbian state from which the Serbs count their historical time, would join him there. And so it was, Nemanja stepped down from power, became a monk and followed in his son's aootsteps to Mount Athos. Together they built the Serbian monastery on Mount Athos - Hilandar, which would become a source of Serbian literacy, education and culture. Sava compiled a biography of his father, a work that is considered the beginning of Serbian literature. And with which the creation of Nemanja's cult, but also the cult of his family - the holy lineage of Nemanjić. Even before Nemanja, Serbs represented a political factor, sreated state unions that had their own cultural basis, legendary and historical traditions, but the real historical life of the Serbian people began with Stefan Nemanja. Sain Sava knew how important the close relationship between the church ant the state is for the future of the Serbian people, he was convinced that the mission of the church requires the support of the state and that the state, if it wants to be strong and stable, needs the support of the church. But it is also tempting to determinate the scope of work for each of them, because he also knew how dangerous it is if they start falling into each other's jurisdiction. The strenght and solidity of Sava's church was showen even after the collapse of the Serbian state, when it lived in foreign countries, because it became the property of the Serbian people with whom it shared its destiny - the church was the people, the people were the curch. These are the reasons for which it can rightly be said that, in addition to being the founder of the Serbian Church, which is the orginator of Serbian culture. Sain Sava is also the founder of the Serbian nation.
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
15

Pavilionis, Žygimantas. "JONO PAULIAUS II IR BENEDIKTO XVI POŽIŪRIS Į EUROPOS SĄJUNGĄ". Politologija 59, n. 3 (1 gennaio 2015): 3–28. http://dx.doi.org/10.15388/polit.2010.3.8297.

Testo completo
Abstract (sommario):
Katalikų bažnyčia yra vienintelė institucija Europoje, nepertraukiamai veikianti ištisus kelis tūkstančius metų, jokia kita institucija ar organizacija Europoje tokiu tęstinumu pasigirti negali. Atitinkamai jokia kita institucija negali prilygti Bažnyčiai savo indėliu į Europos kūrimą. Dauguma Europos Sąjungos piliečių – net 260 milijonų – save laiko katalikais1. Tačiau dabar­tinės Europos Sąjungos, skaičiuojančios tik kelis savo gyvavimo dešimtme­čius, vadovai naujausioje Lisabonos sutartyje nesugebėjo sutarti dėl nuo­rodos į krikščioniškas Europos Sąjungos šaknis. Šis Bažnyčios ir Europos Sąjungos pozicijų išsiskyrimas nėra atsitiktinis – tūkstantmečiais Bažnyčios puoselėjama Europos samprata dabartinėje Europos Sąjungoje tampa vis sve­timesnė. Europos Sąjunga praranda savo metapolitinį arba dvasinį lygmenį, savo prasmę bei tikslą, pats Sąjungos funkcionavimas ar net išlikimas tampa jos savaiminiu tikslu. Savo ruožtu, Jonas Paulius II ir Benediktas XVI bandė ir bando paskatinti Europos Sąjungą atsigręžti į tūkstantmetes vertybes, ku­rios lėmė ilgametį Europos dominavimą pasaulyje. Jono Pauliaus II teigimu, „vyksta didžiulis dvasinis konfliktas ir nuo to, kaip jis baigsis, priklausys šio tūkstantmečio pradžioje besiformuojantis Europos veidas“2. Kokia yra ši Šventojo Sosto Europos Sąjungos samprata, kurią aktyviai bando skleisti Jonas Paulius II ir Benediktas XVI, tačiau kurios negali priimti dabartinė Europos Sąjunga?
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
16

Dundure, Veronika. "LATGALIEŠU RAKSTU VALODA UN NOVADMĀCĪBA: PROBLĒMAS UN RISINĀJUMI". Via Latgalica, n. 9 (5 maggio 2017): 97. http://dx.doi.org/10.17770/latg2017.9.2710.

Testo completo
Abstract (sommario):
1. Nacionālās audzināšanas pamatā ir nacionālās mentalitātes noteiktu vērtību un attieksmju sistēma, kura veidojas arī ar sava novada izzināšanu un tautas tradīciju saglabāšanu, apgūšanu un kopšanu. 2. Pilnvērtīga, garīgi bagāta personība ar plašu un kultūrcentrētu pasaules redzējumu nevar izveidoties bez nacionālās un reģionālās identitātes apziņas, kuru veido sava novada kultūrmantojuma, savas vietas, vēstures un valodas zināšana. 3. Apgūstot latgaliešu rakstu valodu un novadmācību, jaunā paaudze iepazīst sava novada kultūrvēsturi, tās savdabību, mācās būt, lai attīstītu garīgi bagātu personību ar savu nacionālo pašcieņu. 4. LVLKSA projektos, piesaistot valodniekus un izglītības speciālistus, ir izstrādāti mācību priekšmetu „Latgaliešu rakstu valoda 5.–9. kl. un 10.–12. kl.“ un „Novadmācība“ standarti un eksperimentālās programmas, Rēzeknes pilsētas un atsevišķās dažādu novadu (Nautrēnu v-sk., Baltinavas v-sk., Tilžas v-sk. u. c.) skolās skolotāji fakultatīvi un interešu izglītības pulciņos māca gan latgaliešu rakstu valodu, gan novadmācību vai arī tikai novadmācību. 5. Citos Latvijas novados skolēni izzina savu novadu: Alsungas novadā (ir mācību grāmata „Suitu novada mācība“), Beverīnas novadā māca novada vēsturi (www.trikatasvesture.beverina.lv), Siguldas novadā ir sava novada vēstures grāmata. Aptaujas liecina, ka arī Kurzemes skolotāji ir ieinteresēti, lai skolēni apgūtu novadmācību. 6. Mācību priekšmeta „Novadmācība“ mērķis ir sekmēt skolēnu vērtību sistēmas veidošanos, attīstot cieņpilnu attieksmi pret ģimenes un dzimtā novada vērtībām, vēsturi un dabu, audzinot lepnumu par savu dzimto pusi. 7. 2015. gadā Latgales skolās, veicot skolēnu un viņu vecāku aptauju par viņu attieksmi un gribu apgūt latgaliešu rakstu valodu, kā arī izzināt novadu, var secināt, ka gan skolēni (vidusskolā pat 90%) grib izzināt, gan viņu vecāki vēlas (piemēram, sākumskolā – 76%, pamatskolā – 80%), lai bērni apgūtu sava novada kultūrmantojumu. 8. Rēzeknes Tehnoloģiju akadēmijā (turpmāk – RTA) ir tapuši mācību līdzekļi, kas ir izmantojami novadmācības priekšmeta apguvei, tomēr novadmācības iedzīvināšanai būtu nepieciešams valstisks atbalsts mērķdotācijas veidā skolotāju atalgojumam, kā arī valsts pasūtījums atbilstošu mācīblīdzekļu un programmu plānveidīgai sagatavošanai un izdošanai. 9. Šķiet, ka pilnīgi skaidras motivācijas priekšmeta apguvei pagaidām nav ne skolēniem, ne pat viņu skolotājiem. Tas saistīts ar to, ka skolotājiem nav atbilstošas izglītības, lai šādu priekšmetu varētu kvalitatīvi mācīt, kā arī nav viena konkrēta mācību līdzekļa. RTA ir organizējusi mūžizglītības kursus un seminārus novadmācībā, skolotāji paši ir veidojuši eksperimentālas programmas kursa apguvei, tāpat LVLKSA ir organizējusi skolotājiem vasaras nometnes-kursus „Vosoruošona“ par tēmu „Novadmācība skolā“, tomēr tas ir nepietiekami, jo, pirmkārt, organizētos pasākumus apmeklē tikai dažu novadu skolotāji, otrkārt, pietrūkst konkrēta mācību līdzekļa, kas aptvertu Latgales novadu savdabību un kurā kā galvenais komponents būtu latgaliešu rakstu valoda.
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
17

Murphy, John W. "Ateities kolonizavimas". Sociologija. Mintis ir veiksmas 22 (22 dicembre 2008): 58–67. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2008.2.6058.

Testo completo
Abstract (sommario):
Pagrindinė šio straipsnio idėja yra ta, kad pasaulis, įskaitant ateities dimensiją, patiria kolonizaciją kaip tęstinį procesą. Kalbant apibendrintai, tai rodo, jog žmonės išleidžia iš rankų savo patyrimo kontrolę. Kalbant Marxo terminais, jie susvetimėja ir praranda pasitikėjimą savimi šiame grėsmingame pasaulyje. Būti postkolonializmo būklėje – tolygu siekti, kad žmonės įgytų gebėjimus, kurie jiems padėtų susigrąžinti istoriją. Užuot vergavę istorijai ir socialinėms sąlygoms jie turi išgalių kurti save ir savo pačių aplinką. Kad pasipriešinti kolonizacijai, reikia daugiau utopinių idėjų. Priešingai negu teigia daugelis kritikų, utopija nėra nei iracionali, nei žadinanti fantazijas. Utopinio mąstymo paskirtis – išvengti pavojaus, kurį kelia įprasti socialinės tikrovės vaizdiniai.
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
18

Jurkuvienė, Ramunė, Indrė Gajdosikienė e Sandra Jokubauskė. "Jėgos ir galios diferenciacija lietuviškajame socialiniame darbe su socialinės rizikos šeimomis". Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 10 (29 gennaio 2015): 7–20. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2015.10.4856.

Testo completo
Abstract (sommario):
Jėgos ir galios diferenciacija nagrinėta ne vieno autoriaus. Anot H. Arendt, jėga pasireiškia savęs eksponavimu ir save palaiko nuolat rodydamasi ir sukeldama baimę. Galia, atvirkščiai, slepiasi. Galia – išmintingųjų pastangos, leidžiančios neeikvoti energijos kovai, kontrolei ir griovimui, o telkiančios visuomenės narius bendradarbiauti, dalytis savo pasiekimais ir skirti energiją kūrybai ir gyvenimui tobulinti. Straipsnyje pateikiama jėgos ir galios skirtumo raiška per kokybinio tyrimo apie socialinio darbuotojo vaidmenį bendruomenėje analizę. Išlikimo visuomenėje susiformavę socialiniai darbuotojai ir klientai sunkiai skiria jėgą nuo galios. Galios prigimtis socialinė, neatsiejama nuo pasitikėjimo santykio formavimo. Socialinis darbas, grindžiamas jėga, bet ne galia ir įgalinimu, neatitinka savo esmės.
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
19

Sidrys, Inga. "Niklaso Luhmanno autopoezės teorijos pritaikymas teisės sistemai". Sociologija. Mintis ir veiksmas 8, n. 3-4 (10 luglio 2001): 44–55. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2001.3-4.5896.

Testo completo
Abstract (sommario):
Šiame straipsnyje bandoma atsakyti į klausimą, kas yra teisė ir jos sistema, remiantis Niklaso Luhmanno, kuris yra vienas iš pagrindinių sistemų mokslo atstovų, požiūriu. Straipsnio tikslas - aptarti Luhmanno autopoezės teorijos pritaikymą teisės sistemai bei šio bandymo kritinius aspektus. Pagrindinis autopoezės reikalavimas yra tas, kad teisė turi būti įvardijama kaip autonomiška ir iš esmės savi-referentinė komunikacinė sistema. Ji nepriklauso nei nuo politinių ar ekonominių kriterijų, nei nuo tiesos, kurią perteikia mokslinis diskursas. Teisinis bendravimas yra išskirtinis. Teisės sistema yra atvira pažinimui, nes reaguoja į politiką, ekonomiką, bet ji yra ir uždara sistema, nes funkcionuoja remdamasi savo norminiais imperatyvais. Luhmanno autopoezės teorija skatina analizuoti “kaip mąsto pati teisė”. Autopoezės teorijos, kuri kildinama iš biologijos gyvųjų organizmų sistemų teorijos, taikymas teisės sistemos analizei tebėra kontroversiškas. Nors Luhmannas buvo kritikuojamas dėl savo perdėtos aistros sistemų teorijai ir empirinio tyrimo svarbos atmetimo, vis dėlto jis įvertintas dėl savo pastangų suteikti naujas mąstymo perspektyvas teisės sociologijai, sistemų mokslui, kitoms integruotoms disciplinoms.
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
20

Andersen, L., A. Bratland, K. Hodneland e A. Nylund. "Tissue tropism of salmonid alphaviruses (subtypes SAV1 and SAV3) in experimentally challenged Atlantic salmon (Salmo salar L.)". Archives of Virology 152, n. 10 (20 giugno 2007): 1871–83. http://dx.doi.org/10.1007/s00705-007-1006-1.

Testo completo
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
21

Buračas, Giedrius. "Egzistencialistinė laisvės samprata". Problemos 38 (29 settembre 2014): 84–91. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1988.38.7180.

Testo completo
Abstract (sommario):
Straipsnyje aptariama laisvės sąvokos raida egzistencinėje filosofijoje. S. Kierkegaardas pastebėjo socialinės aplinkos suabstraktėjimą, susvetimėjimą, kurį jis įveikia užsidarydamas į subjektyvios egzistencijos ratą bei palikdamas save visiškos sprendimo laisvės akivaizdoje. E. Husserlis suvokė buržuazinės kultūros ir mokslo krizę, t. y. peršoko per sprendimo laisvės lygmenį į sprendimo motyvacijos lygmenį, apmąstydamas kultūrinės motyvacijos (prasmių teikimo) krizę. Jis teigė, kad krizę galima įveikti pakeitus motyvaciją (atradus senąsias humanistinės kultūros tendencijas). M. Heideggeris pamėgino į kultūrą pažvelgti istoriniu požiūriu, atlikdamas savirefleksiją jau sprendimo motyvaciją sąlygojančių aplinkybių lygmenyje. Jam laisvės galimybė atsiveria būties supratimo dėka ir įgyvendinama įgyjant savo likimą, t. y. aktyviai sutinkant tai, kas žmogų ištinka. Laisvės koncepcijose egzistencialistai siūlė būdus kompensuoti asmenybės deformaciją, išsaugoti jos neprilygstamąją vertę, tačiau realiai jie nesugebėjo įgyvendinti savo humanistinio idealo.
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
22

Sahay, Vijoy S. "Save Anthropology save India". Oriental Anthropologist: A Bi-annual International Journal of the Science of Man 13, n. 2 (luglio 2013): 1–6. http://dx.doi.org/10.1177/0972558x1301300201.

Testo completo
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
23

Ashby, Julie S., Ingrid Schoon e Paul Webley. "Save Now, Save Later?" European Psychologist 16, n. 3 (1 gennaio 2011): 227–37. http://dx.doi.org/10.1027/1016-9040/a000067.

Testo completo
Abstract (sommario):
Using evidence from an 18-year British follow-up study this paper examines whether saving during adolescence is linked to saving in adulthood. A contextual development model of saving behavior is tested, examining the interplay between socioeconomic family background, parenting style, economic socialization, adult socioeconomic attainments, and saving behavior in adolescence and adulthood. The findings suggest that saving at age 16 is linked to saving at age 34, and that socialization experiences during adolescence, as well as own social status and income, shape the savers that we become.
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
24

Hirsch, Erwin, e Joseph Blansfield. "Save Lives, Save Limbs". Journal of Trauma: Injury, Infection, and Critical Care 49, n. 6 (dicembre 2000): 1125. http://dx.doi.org/10.1097/00005373-200012000-00025.

Testo completo
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
25

Baskett, P. J. F., e P. A. Steen. "Save lives save limbs". Resuscitation 48, n. 2 (febbraio 2001): 189–90. http://dx.doi.org/10.1016/s0300-9572(00)00331-2.

Testo completo
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
26

Griggs, Jessica. "Save data, save lives". New Scientist 227, n. 3040 (settembre 2015): 27. http://dx.doi.org/10.1016/s0262-4079(15)31268-9.

Testo completo
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
27

Petterson, M. "Procedure boxes save time, save steps, save money". Critical Care Nurse 21, n. 1 (1 febbraio 2001): 96. http://dx.doi.org/10.4037/ccn2001.21.1.96.

Testo completo
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
28

Danner, Stefan. "Vaikų ir jaunimo dalyvavimo akcijų Vokietijoje tikslų analizė". Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2 (15 marzo 2003): 49–56. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2003.2.8547.

Testo completo
Abstract (sommario):
Straipsnyje pristatomi ir analizuojami vaikų ir jaunimo dalyvavimo akcijų tikslai. Pirmas tikslas, ateinantis iš demokratijos teorijos, yra sudaryti galimybę vaikams ir jaunimui įgyvendinti savo pilietinę teisę kurti save ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Antras tikslas – leisti vaikams ir jaunimui dalyvauti kuriant pilietinę visuomenę ir tai motyvuoti. Trečias tikslas – pasinaudoti vaikų ir jaunimo ekspertinėmis žiniomis apie miesto aplinką. Autorius klausia kiek vaikų ir jaunimo dalyvavimo akcijų tikslai tarpusavyje dera. Atsakymo ieškoma remiantis pirmaisiais tyrimais-pavyzdžiais.
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
29

Suslavičius, Antanas. "Veiklos motyvacija ir atsakomybė: socialinis psichologinis aspektas". Problemos 46 (1 ottobre 2014): 110–15. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1994.46.7057.

Testo completo
Abstract (sommario):
Straipsnyje nagrinėjamas ryšys tarp žmogaus socialinio elgesio priežasčių, sprendimo priėmimo, tikslo pasirinkimo ir atsakomybės. Žmogus, pradėdamas veiklą, anticipuoja tos veiklos rezultato vertę: ji yra viena iš motyvacijos sudedamųjų dalių. Analizuojami atsakomybės psichologiniai aspektai. Svarstomi atsakomybės subjekto ir stebėtojo skirtingi veiksmo vertinimai: atlikėjas siekia tuo mažiau imtis atsakomybės, kuo sunkesnės jo poelgio pasekmės. Stebėtojas, priešingai, tuo labiau yra linkęs priskirti atsakomybę atlikėjui, kuo sunkesnės atlikėjo poelgio pasekmės. Atsakomybė už sprendimą padidėja, jei jis paskelbiamas kitiems. Už neatsakingumą visuomenė baudžia, taikydama oficialias ir moralines sankcijas. Interiorizavusi visuomenės normas, asmenybė už neatsakingumą baudžia pati save, patirdama savo vertės sumažėjimą. Tai pasireiškia į save nukreiptu agresyvumu – gėdos ir kaltės jausmais. Keliama veiklos aplinkybių kontroliavimo problema – subjekto galimybė aktyviai paveikti aplinką. Racionalus objektyvių veiklos aplinkybių keitimas natūraliai didina savarankiškumą, pasitikėjimą, o kartu ir atsakomybę.
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
30

Norvilas, Algis. "AMERIKOS IR KANADOS LIETUVIŲ JAUNUOLIŲ TAUTINĖ SĄMONĖ BEI TAPATYBĖ". Psichologija 19 (1 gennaio 1999): 39–55. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1999..4445.

Testo completo
Abstract (sommario):
82 Amerikos ir Kanados lietuviai raštu atsakė į 11 klausimų apie jų lietuvišką bei amerikietišką tautinę sąmonę bei tapatybę. Fenomenologinė jų atsakymų analizė atskleidė sudėtingą tautiškumo-tapatybės struktūrą. Paaugliai save suvokia tiek kaip lietuvius, tiek kaip amerikiečius. Jų lietuviška tapatybė buvo pagrįstas 3 išoriniais komponentais: kilmė (proseneliai), tautinis įsitraukimas, kalba, vidiniai pasididžiavimo bei pasitenkinimo jausmai ir priklausymo bei prasmės jausmai. Jie nurodė savo lietuvišką tapatybę kaip esminį savo asmenybės aspektą, be kurio jie jaustųsi tušti ir kitokie. Jų amerikietiška tapatybė susidarė iš trijų komponentų: prigimtinių teisių žinojimo, socialinio įsitraukimo ir emocnių ryšių. Šių tapatybių santykis yra dinamiškas, kiekvieno išreikštumas priklauso nuo konteksto, pvz., paauglys jausis labiau lietuviu tarp kitų lietuvių. Pakankamai įdomu, jog nepastebėta, kad šios tapatybės konfliktuotų tarpusavyje. Pagrindinis tiriamųjų išreikštas nusiskundimas, jog kartais jie jautėsi persitempę, turėjo per daug daryti.
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
31

Donskis, Leonidas. "Globalizacija ir tapatybė: asmeninės pastabos apie lietuviškuosius tapatybės diskursus". Sociologija. Mintis ir veiksmas 18 (29 novembre 2006): 69–83. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2006.2.6018.

Testo completo
Abstract (sommario):
Šiuolaikinės visuomenės žmogaus tapatybė yra daugiamatė ir persmelkianti mažiausiai keletą kultūrinės ir socialinės patirties sluoksnių. Vytautas Kavolis analizavo postmodernią tapatybę kaip pastangą sujungti tai, kas buvo išskirta modernybės, nutiesiant tiltus mūsų sąmonėje ir kultūroje tarp modernizmo ir antimodernizmo. Ar dar prasminga XXI amžiaus pradžioje nurodyti išeikvotus savivokos ir tapatybės modelius aprašant lojalumą kaip bekompromisinę kovą už tautą ir jos istoriją bei jų gynimą? Ar veikiau turėtume pasikliauti savo gebėjimu susieti save su kitais, įveikdami atsajas atviru mąstymu, supratimu ir tokiu pasišventimu savo kultūrai, kuris derėtų su jautrumu kitoms kultūroms? Ar galime paveldėti tapatybę amžiuje, kada ji yra veikiau sąmoningo pasirinkimo ir pasiekimo, o ne priskyrimo kažkam reikalas? Straipsnyje keliami visi šitie klausimai nusakant tapatybę kaip simbolinę konstrukciją, kurioje mes ieškome sąvokų ir reikšmių kontekstų sau ir mus supančiam pasauliui interpretuoti.
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
32

Gardner, Jill, Shirley Y. Coleman e Gordon Farrow. "Analytical viewpoint. Start with SPC and save, save, save!" Analytical Proceedings including Analytical Communications 31, n. 2 (1994): 71. http://dx.doi.org/10.1039/ai9943100071.

Testo completo
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
33

Pullin, Andrew S., e Nick Salafsky. "Save the Whales? Save the Rainforest? Save the Data!" Conservation Biology 24, n. 4 (19 febbraio 2010): 915–17. http://dx.doi.org/10.1111/j.1523-1739.2010.01537.x.

Testo completo
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
34

Milano, Greg, e Michael Chew. "Save the Buyback, Save Jobs". Journal of Applied Corporate Finance 31, n. 1 (marzo 2019): 126–28. http://dx.doi.org/10.1111/jacf.12334.

Testo completo
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
35

Lonerganas, Bernardas. "Subjektas". Problemos 46 (29 settembre 2014): 90–103. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1994.46.7055.

Testo completo
Abstract (sommario):
Publikuojamas katalikų filosofo bei teologo B. Lonergano (1904–1984) 1968 m. perskaitytos paskaitos teksto vertimas. Joje nagrinėjama kognityvinė, epistemologinė bei antropologinė problematika. Teigiama. kad filosofijoje kurį laiką buvo ignoruojamas subjektas, ieškoma šio nepaisymo priežasčių. Pirmoji priežastis – tiesos objektyvumas: jis slypi anapus subjekto, šis trukdo pasiekti tikrą objektyvumą. Kitos priežastys- racionalistinė grynojo proto samprata ir metafizinė sielos samprata. Ignoruojamas subjektas pats savęs nepažįsta. Vadinamasis nupjautas (truncated) subjektas ne tik savęs nepažįsta, bet ir nežino, kad nežino. Aptariami konceptualistinės žmogaus sampratos trūkumai: antiistorinis nejudrumas, per didelis abstraktumas, būties kaip abstrakcijos samprata. Aptariama imanentinio subjekto samprata. Nagrinėjamos veiklos subjekto sampratos. Viena jų – egzistencinis subjektas: besielgdamas žmogiškasis subjektas pats padaro save tokį, koks jis yra, ir tai darydamas, jis yra laisvas ir atsakingas. Susvetimėjusiu subjektas tampa tada, kai atsižada savo autentiško gyvenimo ir panyra į savo psichikos ir prigimties tėkmę.
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
36

Litvinas, Vytautas Rimvydas. "Pirmasis judintojas ir Universumo vieningumo problema". Problemos 56 (29 settembre 2014): 26–35. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1999.56.6860.

Testo completo
Abstract (sommario):
Straipsnyje analizuojama Pirmojo judintojo samprata ir universumo vieningumo problema Aristotelio filosofijoje. Aristotelio absoliutas yra mąstymas, ir universumas, kaip jo mąstymo produktas, turi būti neprieštaringas. Erdvė ir laikas gali būti laikomi akcidentaliu absoliuto veiklos (savikūros) rezultatu, žemiausio ontinio statuso būties modų – erdvinių-laikinių pirmųjų esmių, išsemiančių savo įsibūtinimo galimybes veikiant „causa finalis“ aktualizacijos metu – atsiradimu ir sunykimu. Universumo struktūra įgyja vieningumo, nebelieka radikalios parmenidiškos ar platoniškos būties-nebūties, idėjos-materijos priešpriešos. Aristotelio Pirmasis judintojas sujungia šiuos universumo sandus, jam materija ir forma tėra specifiniai veiklos aspektai. Aukščiausio ontinio lygmens vyksmas – pastovus absoliuto veikimas – kartojamas žemesniais lygmenimis. Tai gali būti traktuojama kaip mitologinio kosmogenezės ir universumo varianto patobulinimas. Aristotelio metafizikoje akcentuojamas intelektualusis kosmogenezės aspektas: kosmosas – tai save apmąstančio absoliuto minčių materializuotas atspindys. Save mąstantis absoliutas pasirodo ir kaip pastovus kosmoso kūrėjas, kuriam šis kūrimo procesas yra racionalus tikslas.
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
37

Salopek Bogavčić, Iva. "U ritmu poplave i gladi". Scrinia Slavonica 20, n. 1 (15 febbraio 2021): 115–48. http://dx.doi.org/10.22586/ss.20.1.12.

Testo completo
Abstract (sommario):
Na temelju literature, tiska te objavljenih i neobjavljenih izvora u radu se sagledavaju pojave gladi i poplava kao posljedice procesa koji su se događali na uskom području slijeva potoka Rešetarice do utoka u rijeku Savu. Potok Rešetarica izvire na sjevernom dijelu kotara Nova Gradiška, na vlastelinstvu Cernik, koje je u razdoblju od 1890. do 1914. doživljavalo ekonomski procvat uvjetovan djelovanjem pet tvornica. U radu se sagledavaju povezanost i utjecaj ekonomskog napretka tvornica na vlastelinstvu Cernik, koje su za svoje djelovanje iskorištavale šumu vlastelinstva, na pojavu bujica pa time i, posljedično, pojavu poplave i gladi duž slijeva potoka Rešetarice do Save. Krčenje šuma na vlastelinstvu, pojava bujica i neadekvatna regulacija potoka Rešetarica rezultirali su poplavama i gladi, ponajviše kod sela Orubice i Davora. Ta su sela bila plavljena s dviju strana, potokom Rešetaricom, koji se ulijevao u Crnac polje, sa sjeverne strane i rijekom Savom s južne strane. O lošim nasipima, nedostatku političke volje i sporoj regulaciji rijeke Save progovarao je Milan Kerdić, jedini lokalni glasnogovornik ugroženog stanovništva, potvrđujući kako su mikroregionalni problemi odraz međunarodne krize, ali i nedostatka političke volje i interesa za rješavanje regulacije rijeke Save.
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
38

Wen, Wen, Banghui Liu, Lu Xue, Zhongliang Zhu, Liwen Niu e Baolin Sun. "Autoregulation and Virulence Control by the Toxin-Antitoxin System SavRS inStaphylococcus aureus". Infection and Immunity 86, n. 5 (12 febbraio 2018): e00032-18. http://dx.doi.org/10.1128/iai.00032-18.

Testo completo
Abstract (sommario):
ABSTRACTToxin-antitoxin (TA) systems play diverse physiological roles, such as plasmid maintenance, growth control, and persister cell formation, but their involvement in bacterial pathogenicity remains largely unknown. Here, we have identified a novel type II toxin-antitoxin system, SavRS, and revealed the molecular mechanisms of its autoregulation and virulence control inStaphylococcus aureus. Electrophoretic mobility shift assay and isothermal titration calorimetry data indicated that the antitoxin SavR acted as the primary repressor bound to its own promoter, while the toxin SavS formed a complex with SavR to enhance the ability to bind to the operator site. DNase I footprinting assay identified the SavRS-binding site containing a short and long palindrome in the promoter region. Further, mutation and DNase I footprinting assay demonstrated that the two palindromes were crucial for DNA binding and transcriptional repression. More interestingly, genetic deletion of thesavRSsystem led to the increased hemolytic activity and pathogenicity in a mouse subcutaneous abscess model. We further identified two virulence genes,hlaandefb, by real-time quantitative reverse transcription-PCR and demonstrated that SavR and SavRS could directly bind to their promoter regions to repress virulence gene expression.
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
39

Gavranović, Mario, e Daria Ložnjak Dizdar. "Sava Valley (Posavina) – a heritage of communication Some examples from the Late Bronze Age". Godišnjak Centra za balkanološka ispitivanja, n. 48 (6 gennaio 2022): 137–56. http://dx.doi.org/10.5644/godisnjak.cbi.anubih-48.122.

Testo completo
Abstract (sommario):
Dolina na Savi is a settlement and cemetery dated to the younger phase of the Late Bronze Age and the transition to the Early Iron Age. It is situated across the well-known site of Donja Dolina in northern Bosnia. Ten years of excavations in Dolina yielded numerous traces of communication between the communities along and across the river Sava through the centuries. A similar concentration of Late Bronze Age sites on the Sava can be observed near the settlement of Topolovaca Bregovi, some 70 m downstream. The data collected by archaeological research sheds new light on the role of the River Sava in the communication network of the transitional area between the Carpathian Basin, western Balkans, the Danube, and south-eastern Alps. In contrast to the modern perception of the River Sava as a border, the archaeological record from the Late Bronze Age clearly points to Posavina Region as a coherent cultural territory with a strong communication network both on local and regional scales. The distribution of specific bronze objects found in graves and settlements, but also discovered frequently as single finds along the riverbank, indicate the integration of the Posavina communities from the younger phase of the Late Bronze Age (late 12th – 10th centuries BC) into the communication network spanning eastern Austria, Moravia, Bohemia, and western Hungary. Better knowledge of the local communication heritage on both sides of the river is therefore crucial for the understanding of the wider contexts in a diachronic perspective, especially in the important and dynamic area of the middle Sava valley.
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
40

Adelšinas, Grigorijus. "Aristotelio Protas ir G. Hėgelio grynosios būties principo genezė". Problemos 42 (30 settembre 2014): 108–15. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1990.42.7110.

Testo completo
Abstract (sommario):
Straipsnyje G. Hegelio grynosios būties principo genezė aptariama siejant ją su Aristotelio skelbtuoju proto principu. Autoriaus teigimu, kai kurie Aristotelio dialektinių konstrukcijų elementai betarpiškai įsiliejo į G. Hegelio dialektiką. Daugumą Aristotelio teiginių G. Hegelis laikė giliausia spekuliatyviosios sąvokos išraiška. Platono ir Aristotelio sielos, proto ir visybės principams G. Hegelis priešpriešino dvasios, proto ir visuotinybės principus. Grynoji būtis, kaip neapibrėžiamas betarpiškumas, siejasi su G. Hegelio dialektiniu požiūriu į gyvenimą, betarpiškumo ir tarpiškumo dialektika – su pažinimo procesu, o būties neapibrėžtumo ir apibrėžtumo antitezė – su loginio prado dialektika. Tuo remiantis Aristotelio ir G. Hegelio nuostatos sugretinamos trimis aspektais: dialektiniu, gnoseologiniu ir loginiu. Aristotelio ir G. Hegelio pažiūros artimos toje save mąstančio proto arba dvasios grynosios būties sferoje, kur būtis virsta Dievu, o Dievas – būtimi. Dieviškasis pirmosios filosofijos ir „Logikos mokslo“ prado pobūdis pasireiškia ir tuo, kad jie patys save pagrindžia ir įrodo savo būtinumą, yra skirti savižinai ir atrodo esantys atitolę nuo žmogiškųjų interesų.
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
41

Young, Kue. "Saon". International Journal of Circumpolar Health 69, n. 2 (26 aprile 2010): 210–11. http://dx.doi.org/10.3402/ijch.v69i2.17433.

Testo completo
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
42

Gillespie, Tim. "Save". English Journal 85, n. 4 (aprile 1996): 53. http://dx.doi.org/10.2307/819638.

Testo completo
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
43

DiCaprio, Leonardo. "Save a whale, save a planet". UN Chronicle 54, n. 2 (26 maggio 2017): 26–27. http://dx.doi.org/10.18356/d40f95ed-en.

Testo completo
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
44

Senior, Kathryn. "Save the Ecosystem, Save the Species". Frontiers in Ecology and the Environment 1, n. 3 (aprile 2003): 116. http://dx.doi.org/10.2307/3867971.

Testo completo
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
45

Fruh, Sharon, e Kenda Jezek. "Save a Life Save the World". Journal of Christian Nursing 27, n. 1 (gennaio 2010): 43–45. http://dx.doi.org/10.1097/01.cnj.0000365991.77216.4e.

Testo completo
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
46

Gerikienė, Vitalija, e Simona Albertovičiūtė. "POLIARTROZE SERGANČIŲ MOTERŲ FIZINĖ IR PSICHOLOGINĖ BŪKLĖ". Visuomenės sveikata 28, n. 2 (14 maggio 2018): 11–17. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2018.012.

Testo completo
Abstract (sommario):
Tyrimo tikslas – išanalizuoti poliartroze sergančių moterų fizinę ir psichologinę būklę pagal jų nerimo raišką. Atliktas kokybinis tyrimas, taikant pusiau struktūruotą interviu ir kokybinę turinio analizę. Naudotas WOMAC klausimynas, skirtas įvertinti artroze sergančių pacientų fizinę būklę, HAD skalė, vertinanti psichologinę būklę. Pagal HAD skalę tyrimo dalyvės suskirstytos į atitinkamo laipsnio nerimo simptomų grupes. Pusiau struktūruoto interviu klausimais analizuota tyrimo dalyvių fizinė ir psichologinė būklės. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pagrindiniai tyrimo dalyvių jaučiami artrozės simptomai yra skausmas ir sąnarių sustingimas. Lengvų nerimo simptomų grupei priskirtoms tyrimo dalyvėms fizinis aktyvumas pagerėjo ar kiek sumažėjo, didelių fizinių apribojimų jos nejaučia. Vidutinio sunkumo ir sunkius nerimo simptomus patiriančioms tyrimo dalyvėms fizinis aktyvumas sumažėjo, išėjus pasivaikščioti skausmas paūmėja ar dėl ligos nebegali tiek judėti, kiek anksčiau. Lengvus nerimo simptomus patiriančios tyrimo dalyvės neigiamas emocijas patiria tik dėl kritimų ar savo vaikų, pozityviau žiūri į save, santykiai su artimaisiais nepakito. Vidutinio sunkumo ir sunkius nerimo simptomus patiriančios tyrimo dalyvės patiria daugiau neigiamų emocijų, jaučia baimę dėl sveikatos, dažniau patiria nusivylimą bei labiau save nuvertina.
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
47

Šėporaitytė-Vismantė, Deimantė. "Judėjimo negalią turinčių jaunų vyrų prokreaciniai lūkesčiai ir tėvystės vizijos1". Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 10 (29 gennaio 2015): 68–94. http://dx.doi.org/10.15388/stepp.2015.10.4860.

Testo completo
Abstract (sommario):
Neįgalūs vyrai dažnai nuvertinami romantinių santykių, šeiminėje ir reprodukcijos srityse, jų tėvystė visuomenės matoma kaip socialinė problema ir nėra pageidaujama. Kalbant apie neįgaliųjų prokreaciją lyties aspektu galima pažymėti, kad, kaip ir neturinčių negalios asmenų atveju, daug dažniau diskutuojama apie neįgalių moterų teisę turėti vaikų ir motinystę nei apie vyrų tėvystės patirtį. Neįgalių vyrų prokreaciniai lūkesčiai – itin mažai analizuota tema ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Šio straipsnio tikslas – atskleisti jaunų judėjimo negalią turinčių vyrų prokreacinių lūkesčių turinį ir raišką bei juos formuojančius veiksnius. Straipsnyje analizuojama 11 pusiau struktūruotų interviu su judėjimo negalią turinčiais 21–32 metų vyrais.Tyrimas atskleidė, kad jauni judėjimo negalią turintys vyrai prieštarauja jų, kaip būsimų tėvų, nuvertinimui ir išsako norą susilaukti vaikų. Tačiau tėvystės planavimą jie atideda vėlesniam laikui, pirmenybę teikia siekiui įveikti negalią, patiria sunkumų užmezgant stabilią partnerystę, siekia baigti mokslus, nori daugiau laiko skirti savo pomėgiams ir laisvalaikiui bei pratęsti nepriklausomą gyvenimą. Kurdami tėvystės vizijas tyrime dalyvavę vyrai remiasi tiek „naujosios“, tiek tradicinės tėvystės modeliais, tačiau beveik visi jie įsivaizduoja save aktyviai dalyvausiančius priežiūrint ir auklėjant vaikus. Dauguma tyrimo dalyvių nepriima tėvystės kaip tam tikro nekintamo užduočių rinkinio, kurį turi atlikti vyrai – jų tėvystės modelis lankstesnis, atsižvelgiama į fizines galimybes. Tėvystės viziją tyrimo dalyviai formuoja reflektuodami santykį su savo tėvu ir remdamiesi savo vaikystės patirtimi šeimoje.
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
48

Pavliukevičius, Ignas. "Imersyvių technologijų šališkumas ir jų svarba kuriant socialinę lytį". Acta Academiae Artium Vilnensis, n. 99 (5 luglio 2021): 309–39. http://dx.doi.org/10.37522/aaav.99.2020.20.

Testo completo
Abstract (sommario):
Technologijos lyčių požiūriu niekad nėra neutralios. Dažnai už bliz- gančių technologijų paviršių slypinčios skirtingos lyčių ideologijos, padedamos technologijų, tyliai stiprėja ir save primeta visuomenei. Meno pasaulis ir praeityje buvo svarbus dekonstruojant lyčių normas, o dabar tam pasitelkia naujas imersyvias technologijas. Šiame straipsnyje apžvelgiamos lyties atžvilgiu šališkos technologinės priemonės ir būdai, kaip menininkai tomis pačiomis technologinėmis priemonėmis atskleidžia vidines savo nuostatas ir technologijas daro permatomas ir atviras kritiniam diskursui. Straipsnyje bus aptariamos naujųjų technologijų imersijos galimybės, įvairios menininkų darbo su imersyviomis technologijomis metodikos, konceptualūs mode- liai ir jų įtaka ieškant „kito“ tapatumo.
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
49

Korman, Ken. "Save web radio and save the web". netWorker 11, n. 2 (giugno 2007): 40. http://dx.doi.org/10.1145/1268577.1268593.

Testo completo
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
50

Anthes, Emily. "Evidence-based medicine: Save blood, save lives". Nature 520, n. 7545 (31 marzo 2015): 24–26. http://dx.doi.org/10.1038/520024a.

Testo completo
Gli stili APA, Harvard, Vancouver, ISO e altri
Ti possono interessare anche gli elenchi di altri tipi di fonti sul tema "Savn":
Tesi Libri
Offriamo sconti su tutti i piani premium per gli autori le cui opere sono incluse in raccolte letterarie tematiche. Contattaci per ottenere un codice promozionale unico!

Vai alla bibliografia