Articles de revues : « Miega »

1

Juodytė, Dominyka, et Giedrius Varoneckas. « NAUJAGIMIŲ MIEGO APNĖJA : PATOGENEZĖ, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS ». Sveikatos mokslai 24, n^o 5 (20 février 2014) : 73–77. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2014.098.

Texte intégral

Résumé :

Straipsnyje apžvelgiamas ryšys tarp naujagimių mirtingumo ir kvėpavimo sutrikimų miego metu, šių sutrikimų patogenezė, diagnostikos ir gydymo aspektai. Parodyti naujagimių ir suaugusiųjų miego struktūros skirtumai. Naujagimiai miega 16-18 valandų per parą, miego trukmė pasiskirsto tolygiai tiek dienos, tiek nakties metu. Jų miego struktūroje, priešingai nei suaugusiųjų, ilgiausiai trunka REM miegas, kurio metu aktyvuojasi pagrindiniai centrinės ir autonominės nervų sistemos centrai, prisidedantys prie funkcinio kūdikio brendimo. Apžvelgti naujagimių kvėpavimo sutrikimai miego metu ir juos provokuojantys faktoriai. Naujagimių miego apnėjai išsivystyti ypatingos reikšmės turi REM miegas, kurio metu stebima raumenų atonija, dažnai jiems vystosi hipoventiliacija, dėl to sumažėja deguonies prisotinimas kraujyje ir padidėja anglies dioksido koncentracija kraujyje. Šio miego metu plaučių ventiliacija gali sutrikti ir dėl sumažėjusio ryklės raumenų tonuso. Kūdikių iki 6 mėnesių miego struktūroje vyraujantis REM miegas padidina apnėjos išsivystymo riziką. Pailgėjusi apnėja gali sukelti pavojingas gyvybei hipoksemiją ir refleksinę bradikardiją. Pateiktos rekomendacijos naujagimių miego apnėjai laiku pastebėti ir gydyti. Labai svarbūs yra naujagimio miegojimo padėtis ir miego aplinka, o esant dažniems apnėjos epizodams, kurie gali būti lydimi kvėpavimo nepakankamumo, taikoma nuolatinė teigiamo oro slėgio ventiliacija. Pastaruoju metu įrodytas surfaktantų terapijos efektyvumas neišnešiotų naujagimių kvėpavimo sutrikimams, taip pat miego metu, gydyti. Laiku diagnozuotos ir gydytos miego apnėjos pagerins ne tik naujagimių išgyvenamumą, bet ir užtikrins geresnį jų vystymąsi, normalios oksigenacijos sąlygomis miego metu.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

2

Streckytė, D., et R. Mameniškienė. « Skirtingomis epilepsijos formomis sergančių asmenų miego ir gydymo režimo laikymosi drausmingumo vertinimas ». Neurologijos seminarai 24, n^o 86 (6 avril 2021) : 325–36. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2020.41.

Texte intégral

Résumé :

Įvadas. Ilgalaikis gydymas vaistais nuo epilepsijos maždaug 70 % asmenų, sergančių epilepsija, padeda pasiekti, kad priepuoliai nesikartotų, tačiau nedrausmingas vaistų vartojimas – pagrindinė gydymo nesėkmės priežastis. Darbo tikslas. Nustatyti, ar skirtingomis epilepsijos formomis sergantys asmenys drausmingai laikosi miego ir gydymo režimo, ir įvertinti tai lemiančius veiksnius. Tyrimo metodai. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose vykdyta suaugusių ir vaistus nuo epilepsijos vartojančių epilepsija sergančių asmenų anoniminė anketinė apklausa. Duomenys apdoroti „MS Excel“ ir SPSS 21.0 programomis. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 100 epilepsija segančių asmenų (65 % – sergančiųjų židinine epilepsija, 55 % – moterų). Tiriamųjų amžiaus mediana – 37,5 ± 15,7 metų, vidutinė ligos trukmė – 9,5 ± 11 metų, vidutinis susirgimo epilepsija amžius – 21,5 ± 17 metų. Vaistus nuo epilepsijos nedrausmingai vartoja 30 % epilepsija sergančių asmenų, nepriklausomai nuo epilepsijos formos (p = 0,819), dažniausia priežastis – užmaršumas (82,4 %). Nedrausmingas vaistų vartojimas yra statistiškai reikšmingai susijęs su gyvenamąja vieta (kaime; p = 0,032); dažnais priepuoliais (p = 0,033); retesniu vaistų nuo epilepsijos dozavimu (p = 0,032), dažniau sergančiųjų generalizuota epilepsija grupėje (p = 0,019). Miego režimas nuo epilepsijos formos nepriklauso (p > 0,05), 35 % respondentų naktį miega mažiau nei 7 valandas, 53 % respondentų nesilaiko miego režimo ir tai yra susiję su nedrausmingu vaistų vartojimu (p = 0,027). Išvados. Vaistų nuo epilepsijos vartojimo ir miego režimo laikymosi drausmingumas nuo epilepsijos formos nepriklauso. Kas trečias epilepsija sergantis asmuo vaistus vartoja nedrausmingai. Dažniausia subjektyvi gydymo režimo nesilaikymo priežastis – užmaršumas, o objektyvios: gyvenimas kaimo vietovėje, dažni priepuoliai ir retesnės vaistų dozės. Trečdalis respondentų miega mažiau nei rekomenduojama, daugiau nei pusė nesilaiko reguliaraus miego režimo. Nesilaikantys miego režimo linkę gydytis nedrausmingai.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

3

Musteikytė, Audrė, Evelina Narkevičiūtė, Laurynas Rimševičius et Marius Miglinas. « PAKAITINE INKSTŲ TERAPIJA GYDOMŲ PACIENTŲ MIEGO KOKYBĖS TYRIMAS ». Medicinos teorija ir praktika 21, n^o 4.2 (10 novembre 2015) : 712–16. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.112.

Texte intégral

Résumé :

Reikšminiai žodžiai: dializė, inkstų transplantacija, miego kokybė. Darbo tikslas. Palyginti pakaitine inkstų terapija (hemodialize, peritonine dialize ir po inkstų transplantacijos) gydomų pacientų miego kokybės skirtumus. Darbo metodika. Atlikta anketinė apklausa trijuose dializių centruose ir universitetinės ligoninės konsultacijų poliklinikoje. Miego kokybė vertinta taikant Pitsburgo miego skalės indeksą (PMSI). Skirtumai vertinti lyginant hemodialize gydomų pacientų parametrus su peritonine dialize gydomų pacientų ir pacientų po inksto transplantacijos parametrais. Vertintas pacientų amžius, lytis, dializės trukmė, kraujo rodikliai, miego kokybės rodikliai. Duomenų analizei naudota SPSS 17.0 programa. Rezultatai. Apklausta 70 pacientų: 47 – hemodializuojami, 14 – transplantuotų, 9 – kuriems atliekama peritoninė dializė. Miego sutrikimai nustatyti 44 (63 proc.) pacientams. Iš blogai miegančių (PMSI >5): hemodializuojami – 28 (60 proc.), peritoninę dializę atliekantys – 8 (89 proc.), transplantuoti – 8 (57 proc.) pacientai. Lyginant hemodializuojamų ir peritoninę dializę atliekančių pacientų miego efektyvumą bei miego kokybę, statistiškai reikšmingo skirtumo – nėra (PMSI – 7,66 ± 4,11 ir 9,22 ± 4,17, P – 0,1684; miego efektyvumas proc. atitinkamai – 86,55 proc. ir 76 proc., P – 0,0857). Atitinkamai lyginant hemodializuojamų ir transplantuotų pacientų grupes, statistiškai reikšmingo skirtumo nėra vertinant miego kokybės rodiklius (PMSI: 7,66 ± 4,11 ir 6,29 ± 4,07, P – 0,3507; miego efektyvumas proc.: 86,55 proc. ir 87 proc., P – 0,9175. Lyginant gerai miegančius pacientus, su blogai miegančiais pacientais, statistiškai reikšmingai skyrėsi lytis: moterys blogiau miega nei vyrai ( vyrai – 17 (39 proc.), moterys – 27 (61 proc.); P – 0,0267). Išvados. Miego sutrikimai vargino 63 proc. tiriamųjų. Lyginamosiose grupėse statistiškai patikimo miego kokybės skirtumo nebuvo. Miego sutrikimai labiau būdingi moterims.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

4

Sakalauskaitė-Juodeikienė, E. « COVID-19, karantinas ir miego sutrikimai : literatūros apžvalga ». Neurologijos seminarai 24, n^o 84 (1 juillet 2020) : 119–24. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2020.16.

Texte intégral

Résumé :

Jau senovėje žinota, kad poilsis ir miegas yra gyvybiškai svarbūs, tokie pat reikšmingi kaip kvėpavimas, valgymas ir kitos organizmo funkcijos. Per pastaruosius 30 metų nustatyta aiški sąsaja tarp pakankamo, kokybiško miego ir darnaus imuninės sistemos funkcionavimo. Šiame straipsnyje apžvelgsiu virusinės infekcijos sukeliamus miego pokyčius ir pateiksiu įrodymų, kad miego trūkumas veikia kaip reikšmingas funkcinę imunosupresiją sukeliantis faktorius. Taip pat apžvelgsiu naujausią mokslinę literatūrą, kurioje pastaruoju metu skelbiama, kad melatonino ar melatonino receptorių agonistų skyrimas ligoniams, gydomiems reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose dėl COVID-19, gali pagerinti šių ligonių miegą, sumažinti ūmių sąmonės sutrikimų išsivystymo riziką ir apsaugoti ligonius nuo „citokinų audros“ bei tolesnio kvėpavimo sistemos pažeidimo. Galiausiai bus išaiškinta, kaip kokybiškas, pakankamas miegas ir miego higienos rekomendacijų laikymasis šioje sudėtingoje situacijoje gali būti vienas svarbiausių veiksnių, reguliuojančių mūsų elgesį, emocijas ir lemiančių tinkamas imuninės sistemos funkcijas.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

5

Šturienė, Renata, Jonas Kairys et Aura Jakubauskaitė. « Pagyvenusių žmonių miego kokybės įvertinimas ». Sveikatos mokslai 25, n^o 5 (30 novembre 2015) : 57–64. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.090.

Texte intégral

Résumé :

Tyrimas atliktas 2015 m. sausio mėn. 5 d. – 2015 m. gegužės mėn. 21 d. Apklausa vykdyta Viešojoje įstaigoje Šeškinės poliklinikoje. Apklausoje dalyvavo 150 pagyvenusių žmonių, besilankančių Viešojoje įstaigoje Šeškinės poliklinikoje (anketų grįžtamumas 100 proc.). 47,3 proc. (n=71) pagyvenusių žmonių nurodė, kad jų sveikata vidutiniška (7,08 ± 1,763 (SN) balai). Tiriamieji vidutiniškai vertino ir miego kokybę (40,7 proc., n=61): 41,7 proc. (n=43) moterų ir 38,3 proc. (n=18) vyrų (7,07 ± 2,049 (SN – standartinis nuokrypis) balai. Pasinaudojus Pitsburgo miego kokybės indekso klausimynu nustatyta, kad respondentų miegas dažniau buvo blogas (86,0 proc., n=129) nei geras (14,0 proc., n=21). Kuo geriau respondentai vertino savo sveikatą, tuo geriau įvertino ir savo miego kokybę (rs=0,73; p<0,001). Nustatyta, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių suprastėja miego kokybė – stresas, nerimas ir baimė (82,7 proc., n=124). Tyrimo metu nustatyta, kad rytinis poilsis 3,41 karto padidina šansą, kad žmogus vertins savo sveikatą geriau nei vidutiniškai (OR (šansų santykis) =3,41; PI (pasikliautinis intervalas) 95: 1,63- 7,12; p<0,001). Sprendžiant miego problemas į slaugytojus ir gydytojus nesikreipė daugiau nei pusė apklaustųjų. Miego problemoms išspręsti pagyvenę žmonės iš medicinos personalo norėtų gauti daugiau informacijos apie miegą (52,7 proc., n=79). Į slaugytojus besikreipiantys pacientai (41,97 proc., n=63) buvo patenkinti jų pagalba ir išsakytais patarimais. Dauguma respondentų (31,3 proc., n=47) apie miegą sužino iš knygų, žurnalų ir interneto, iš slaugytojų – 22 proc. (n=33) apklaustųjų. Besikreipiantiems dažniausiai slaugytojai patarė, kokie vaistai padeda pagerinti miegą (92,1 proc., n=58), o rečiausiai kalbėjo apie miego sutrikimams skirtus tyrimus (82,5 proc., n=52).

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

6

Strazdienė, Neringa, Birutė Strukčinskienė et Sigutė Norkienė. « 15-19 metų amžiaus paauglių gyvensena ir sveikata : dienos režimo ypatumai ». Sveikatos mokslai 26, n^o 6 (19 janvier 2017) : 90–93. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.097.

Texte intégral

Résumé :

Vaikų ir paauglių dienos režimas yra svarbus sveikatos veiksnys intensyvaus brendimo ir mokymosi mokykloje laikotarpiu. Gebėjimas teisingai pasirinkti veiklos ir poilsio kaitos būdus sąlygoja vaikų ir paauglių protinį darbingumą ir sveikatą. Paaugliai dažnai vis dar nesugeba tinkamai apskaičiuoti savo jėgų, galimybių ir laiko, o tai susiję su neįsisąmoninta dienotvarkės svarba. Tyrimo tikslas buvo analizuoti 15-19 metų amžiaus paauglių gyvenseną ir sveikatą, pagrindinį dėmesį skiriant dienos režimo ypatumams. Tyrimo metu atlikta apklausa raštu. Tirti Vakarų Lietuvos regiono devynių bendrojo ugdymo mokyklų 410 mokinių. Tiriamųjų amžius - 15-19 metų. Tyrimo rezultatai parodė, kad kasdien tinkamo dienos režimo laikosi kas dešimtas 15-19 metų amžiaus paauglys. Dienotvarkės laikymasis berniukų ir mergaičių grupėse statistiškai nesiskiria. Kasdien pusryčiauja apie pusė paauglių. Dauguma paauglių ruošia pamokas nepailsėję. Mažiau negu pusė berniukų ir apie pusė mergaičių namų darbus ruošia ne ką tik grįžę iš mokyklos, bet pavalgę pietus ir pailsėję po pamokų mokykloje. Mergaitės laikosi tinkamesnio dienos režimo, negu berniukai. Mažiau negu penktadalis mergaičių ir penktadalis berniukų darbo dienomis miegojo bent 8 val. per parą. Mokslininkų siūlomų miego rekomendacijų (9-10 val. miego per parą) laikėsi tik dešimtadalis 15-19 metų amžiaus berniukų ir dar mažiau mergaičių. Savaitgaliais 9 ir daugiau valandų per parą miegojo arti pusės tirtų mergaičių ir berniukų. Tyrimas parodė, kad paaugliai per mažai ilsisi, eina per vėlai miegoti ir per mažai miega darbo dienomis. Ne visi paaugliai pusryčiauja ir daugumos jų dienos režimas yra netinkamas.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

7

Vosylis, Rimantas, Aidas Perminas et Rita Žukauskienė. « VYRESNIŲJŲ KLASIŲ MOKSLEIVIŲ MIEGO KOKYBĖS, SU JA SUSIJUSIO ELGESIO IR ASMENYBĖS BRUOŽŲ SĄSAJOS ». Psichologija 40 (1 janvier 2009) : 103–18. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2009.0.2583.

Texte intégral

Résumé :

Užsienyje yra atlikta nemažai tyrimų, rodančių, kad dėl didėjančių reikalavimų mokykloje ir naujai atsiradusių socialinių interesų, taip pat biologinių pokyčių paaugliai miega nepakankamai ilgai ir kokybiškai. Dėl to nukenčia jų pažangumas mokykloje, didėja psichoaktyvių medžiagų naudojimo rizika ir kita. Užsienyje šia kryptimi atlikta nemažai tyrimų, vis dėlto nedaug yra tyrinėtas miego kokybės ryšys su tyrimų, vertinančių, kaip asmenybės bruožai gali būti susiję su miego kokybe, per miegui nepalankų elgesį, rasti pavyko nedaug, o paauglių tokių tyrimų neradome. Taigi, siekdami įvertinti Lietuvos paauglių miego kokybės rodiklius, asmenybės bruožų ir miego kokybės sąsajas bei kaip asmenybės bruožai yra susiję su įvairia sveikatai nepalankia elgsena, kuri savo ruožtu gali turėti didelę įtaką ir miego kokybei, apklausėme 88 vaikinus ir 124 merginas (amžiaus vidurkis 17,7 metų) iš dviejų Kauno mokyklų. Tyrimui buvo sudarytas klausimynas, skirtas įvertinti įvairius miego kokybės aspektus ir miegui nepalankų elgesį. Asmenybės bruožams tirti buvo naudotas NEO PI-R klausimynas. Rezultatai parodė, kad vaikinų ir merginų neurotizmo bruožas yra susijęs su didesniais sunkumais užmigti ir mažesniu pasitenkinimu nakties poilsiu, kad ir koks būtų elgesys, susijęs su miego kokybe. Merginų grupėje atvirumo patyrimui bruožas yra susijęs su mieguistumu dieną, o ekstraversija ir mažesnis sutariamumas yra susiję su sunkumais užmigti. Ši sąsaja yra veikiama dažnesnio psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Vaikinų sąmoningumo bruožas yra susijęs su dažnesniu miegojimu dieną. Ši sąsaja yra veikiama dažnesnio sportavimo. Užsiėmimas atpalaiduojančia veikla prieš miegą merginų grupėje yra susijęs su atvirumo patyrimui ir sąmoningumo bruožais bei su didesniais sunkumais užmigti ir miegojimu dieną. Vaikinų ekstravesija, atvirumas patyrimui ir sutariamumas su miego kokybe bei su miego kokybe susijusiu elgesiu nėra susiję.Pagrindiniai žodžiai: miego kokybė, su miego kokybe susijęs elgesys, paaugliai, asmenybės bruožai, penkių faktorių modelis.The Relationship among Sleep Quality, Sleep-related Behaviour and Personality Traits in Older SchoolchildrenRimantas Vosylis, Aidas Perminas, Rita Žukauskienė SummaryObjectives. Adolescence is a period of various physical, cognitive activities, emotional and social alterations, which need additional bodily resources and naturally good and sufficient sleep for renewing these resources. However, increased requirements in school, new social interests, biological alterations make adolescents’ sleep not sufficiently long and qualitative enough, so achievements at school and the quality of life generally suffer. There are a lot of researches on this topic in foreign countries, but we couldn’t find any in Lithuania. Little research, both in Lithuania and abroad, has been done on personality and sleep quality relations in adolescence and on how personality traits can be related to sleep quality, how this relation can be affected by sleep-related behaviour.Purpose. To evaluate the relationship of personality features to sleep quality and sleep-related behaviour in older schoolchildren. The research involved 88 boys and 124 girls from two Kaunas schools. Methods. A questionnaire was prepared to evaluatesleep quality. It contained 31 questions concerning various sleep quality aspects. Four indices (troubles in falling asleep, night rest satisfaction, daytime fatigue, habit to sleep in the daytime) were selected after a factor analysis. Additionally, 12 questions concerning sleep-related behaviour were asked, from which four indices (use of psychoactive substances, sport, PC games and watching TV, relaxation activity before sleep) were constructed after factor analysis and used in this study. The NEO PI-R questionnaire was used to measure personality traits.Results. In boys and girls, neuroticism is related with the difficulties of falling asleep and less satisfaction with night’s rest independently of sleep-related behaviour. Girls’ openness to experience is related to daytime fatigue, and their extraversion andsmaller agreeableness are related with difficulties of falling asleep, but this association is affected by the use of psychoactive substances. Boys’ conscientiousness is related to daytime sleeping, but this relation is affected by engaging in sport activities. Girls’ engagement in the activities that help relax before sleep is related to their higher conscientiousness, higher agreeableness, more frequent difficulties with falling asleep and daytime sleeping. Boys’ extraversion, openness, agreeableness and sleep quality are not related to each other.Keywords: sleep quality, sleep quality-related behaviour, adolescents, personality traits, five-factor model.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

8

Montvidas, Vilius, et Beatričė Viliušytė. « Miego kokybės ryšys su gyvensenos įpročiais ». Lithuanian General Practitioner 25, n^o 4 (20 avril 2021) : 275–78. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.666.

Texte intégral

Résumé :

Šiuolaikiniame gyvenime kokybiškas miegas tampa dideliu kasdieniu iššūkiu dėl nuolat tobulėjančių technologijų, kurios sudaro galimybes ir vilioja trumpinti miego trukmę, šį laiką išmainant į darbą, socializaciją arba buvimą su šeima. Tyrimai rodo, jog miego kokybei turi įtakos ir gyvensenos veiksniai: mityba, fizinis aktyvumas, el. priemonių, alkoholio ir rūkymo vartojimas įvairiose amžiaus grupėse. Įtraukiant gyvensenos medicinos intervencijas, nukreiptas į gyvenimo būdo keitimą, rastas teigiamas poveikis miego kokybei.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

9

Teišerskytė, K., I. Čelpačenko et E. Pajėdienė. « Lėtojo ir paradoksinio miego parasomnijos : klinikiniai atvejai ir literatūros apžvalga ». Neurologijos seminarai 25, n^o 88 (21 octobre 2021) : 97–106. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2021.15.

Texte intégral

Résumé :

Parasomnijos – grupė miego sutrikimų, pasireiškiančių neįprastu elgesiu ar judesiais prieš užmiegant, miego metu ar prieš prabudimą. Pagal ICSD-3 (International Classification of Sleep Disorders) parasomnijos klasifikuojamos į lėtojo miego (NREM) ir paradoksinio miego (REM) parasomnijas. Lėtojo miego parasomnijoms priskiriami šie fenotipai: prabudimas su sumišimu, vaikščiojimas per miegus, naktinis siaubas, seksomnija ir su miegu susijęs valgymo sutrikimas. Lėtojo miego parasomnijos yra dažnesnės vaikams ir paaugliams bei yra gerybinis, savaime praeinantis arba nemedikamentinėmis priemonėmis koreguojamas susirgimas. Paradoksinio miego parasomnijoms yra priskiriami paradoksinio miego elgesio sutrikimas, miego paralyžius ir košmariški sapnai. Paradoksinio miego elgesio sutrikimas dažnesnis vyresnio amžiaus pacientams ir yra susijęs su neurodegeneracinėmis ligomis. Parasomnijos gali reikšmingai bloginti paciento ir jo partnerio gyvenimo bei miego kokybę, budrumą dieną, sukelti traumas. Detali miego anamnezė ir klinikinis ištyrimas turi itin svarbią reikšmę diferencinei diagnostikai tarp šių miego sutrikimų, taip pat naktinės epilepsijos priepuolių ir psichiatrinių ligų. Standartinė gydymo strategija apima bendruosius miego higienos principus ir miegančiojo bei aplinkinių saugumo užtikrinimą.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

10

Krištopaitytė, Viltė, Laura Tamašauskienė et Brigita Šitkauskienė. « PACIENTŲ, SERGANČIŲ LĖTINIU RINITU, MIEGO KOKYBĖS VERTINIMAS ». Health Sciences 31, n^o 2 (20 avril 2021) : 65–69. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.038.

Texte intégral

Résumé :

Lėtinis rinitas yra vienas dažniausių susirgimų, kuriuo serga apie trečdalis visos populiacijos. Ši liga pasireiškia lokaliais nosies simptomais (obstrukcija, nosies sekreto tekėjimu, niežuliu ar čiauduliu), kurie glaudžiai susiję su suprastėjusia miego kokybe. Mokslinėje literatūroje plačiausiai aprašomas alerginės kilmės rinitas (AR) bei jo poveikis miegui, tačiau apie nealerginį rinitą (NAR) duomenų trūksta. Straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio tikslas – įvertinti ir palyginti pacientų, sergančių nuolatiniu AR ir NAR, miego kokybę ir nustatyti galimą ryšį su nosies simptomais. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad lėtinis rinitas, nepriklausomai nuo etiologijos ir patofiziologinio mechanizmo, blogina miego kokybę. Miego kokybė tiesiogiai priklauso nuo lėtinio rinito simptomų intensyvumo, o nosies obstrukcija yra labiausiai miegą bloginantis klinikinis požymis. Galima teikti rekomendaciją, kad miego kokybė turėtų būti vertinama diagnozuojant ir gydant ne tik AR, bet ir NAR.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

11

Dringelytė, Kristina, et Jurgita Gulbinienė. « SLAUGYTOJŲ MIEGO IR GYVENIMO KOKYBĖS SĄSAJOS ». Health Sciences 29, n^o 6 (17 décembre 2019) : 195–200. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.126.

Texte intégral

Résumé :

Tyrimo tikslas – ištirti slaugytojų miego kokybės ryšį su gyvenimo kokybe. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas – anoniminė anketinė apklausa raštu. Apklaustos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų chirurgijos, terapijos ir intensyvios terapijos (IT) skyriuose dirbančios slaugytojos. Tyrimui naudotas Pitsburgo miego kokybės indeksas (PMKI), gyvenimo kokybės klausimynas „SF-36“ ir papildomai sudaryti klausimai. Tyrimo rezultatai. Skirtingo profilio skyrių slaugytojai patiria miego sutrikimus, nes visų tiriamųjų bendrojo PMKI vidurkis didesnis kaip 5 balai. Intensyvios terapijos ir terapijos profilio slaugytojų bendroji miego kokybė prastesnė, nei chirurgijos profilio, nes terapijos skyriuose patiriama daugiau epizodinių ir vidutinių miego sutrikimų, negu chirurgijos. IT skyriaus slaugytojų subjektyvioji miego kokybė, miego latentiškumas bei miego trukmė yra blogesnė, nei chirurgijos ir terapijos skyriuose dirbančių slaugytojų. Miego sutrikimai ir bloga savijauta dienos metu mažiau vargina chirurgijos, nei intensyvios terapijos ir terapijos skyrių slaugytojus. Miegą gerinančių vaistų daugiau vartoja terapijos skyriaus slaugytojai. Nustatyta neigiama koreliacija tarp intensyvios terapijos ir terapijos skyriaus slaugytojų bendrojo miego kokybės indekso (PMKI) ir bendrojo sveikatos būklės vertinimo. Nustatyta neigiama koreliacija tarp chirurgijos skyriaus slaugytojų bendrojo miego kokybės indekso (PMKI) ir energingumo-gyvybingumo srities bei teigiama koreliacija tarp terapijos skyriaus slaugytojų bendrojo miego kokybės indekso ir emocinės būklės. Išvada. Visų profilių skyrių slaugytojai patiria miego sutrikimus (epizodinius ir vidutinius), ypač slaugantys sunkesnės-kritinės būklės pacientus. Nepakankama slaugytojų miego kokybė neigiamai veikia ir bendrąją slaugytojų sveikatą.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

12

Tolvaišaitė, Kamilė, Nida Inčiūraitė et Lukas Mikelionis. « NEMIGOS NEMEDIKAMENTINIS GYDYMAS ». Health Sciences 32, n^o 4 (10 juillet 2022) : 15–18. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2022.132.

Texte intégral

Résumé :

Nemiga – miego sutrikimas, kuris gali būti apibūdinamas kaip nepasitenkinimas miegu tiek kokybiniu, tiek kiekybiniu požiūriu. Negydoma nemiga gali turėti daugybę medicininių ir psichologinių pasekmių, todėl ją reikia gydyti. Prieš imantis nemigos gydymo vaistais, iš pradžių rekomenduojama taikyti nemedikamentinius gydymo būdus. Darbo tikslas – remiantis naujausiomis mokslinėmis publikacijomis, apžvelgti nemigos nemedikamentinius gydymo būdus. Išvados. Įrodyta, kad nefarmakologinio gydymo būdai yra veiksminga nemigos gydymo priemonė. Rekomenduojamas nemigos pirmos eilės nemedikamentinis gydymas – kognityvinė elgesio terapija. Trumpa elgesio terapija gali sumažinti nemigos simptomus ir sukelti remisiją. Nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių miego higieną, stimulų kontrolės terapiją, relaksacijos techniką bei maisto papildų vartojimą kaip veiksmingus savarankiškus būdus nemigai gydyti.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

13

Bodaszewski, Jakub. « Wieś Jaszczew k. Jedlicza w świetle mapy Miega i tzw. Metryki Józefińskiej w latach 1787–1789. Przyczynek do historii miejscowości ». PRACE HISTORYCZNO-ARCHIWALNE 34 (décembre 2022) : 245–86. http://dx.doi.org/10.30657/pha.34.2022.12.

Texte intégral

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

14

Usoris, Liudas. « FIBROMIALGIJA : KLINIKA, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS ». Health Sciences 32, n^o 4 (10 juillet 2022) : 143–44. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2022.168.

Texte intégral

Résumé :

Fibromialgija – tai liga, pasižyminti visame kūne išplitusiu lėtiniu raumenų ir sąnarių skausmu, dažnai lydimu nuovargio, miego, nuotaikos bei emocijų sutrikimo. Fizinio tyrimo metu stebimas padidėjęs viso kūno raumenų jautrumas prisilietimui, o laboratoriniuose tyrimuose nerandama jokių patologinių pokyčių. Fibromialgiją įtarti padeda Amerikos reumatologų koledžo (ACR) sukurti diagnostiniai kriterijai. Gydymas pradedamas nemedikamentinėmis priemonėmis ir mažomis amitriptilino dozėmis prieš miegą. Nesant efektyvaus atsako, skiriamas kombinuotas gydymas vaistais: tricikliais antidepresantais, seratonino-norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriais, antiepilepsiniais vaistais.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

15

Pūcīte, Elīna, Marius Šlisers, Evija Miglāne, Dainis Krieviņš, Andrejs Millers et Inese Blimhena. « Health-Related Quality of Life Among Patients with Severe Carotid Artery Stenosis / Ar Veselību Saistītās Dzīves Kvalitātes Novērtējums Pacientiem ar Nozīmīgu Miega Artērijas Stenozi ». Proceedings of the Latvian Academy of Sciences. Section B. Natural, Exact, and Applied Sciences. 69, n^o 5 (5 septembre 2015) : 237–42. http://dx.doi.org/10.1515/prolas-2015-0036.

Texte intégral

Résumé :

Abstract Information about changes of health-related quality of life (HRQoL) after revascularisation as well how revascularisation procedure influences daily activities, cognitive functioning and general health is controversial. The objectives of our study were to evaluate and describe the HRQoL among patients with severe carotid artery disease; to evaluate the difference of HRQoL between symptomatic and asymptomatic carotid artery disease; and to explore the possible associations between some demographic and clinical characteristics of patients with carotid artery disease and HRQoL. The cross-sectional study included 33 patients who were referred for carotid artery endarterectomy. Data assessment was done one to three days before surgery. The HRQoL was assessed using the Medical Outcome Survey Form 36 (SF-36v2). Patients with symptomatic carotid artery disease had the lowest mean SF-36v2 scores for physical functioning, role-physical, general health and mental health. There was moderate correlation (rs = 0.441) between mean SF- 36v2 scores of mental health and Montreal Cognitive Assessment Scale (MoCA) scores. There is also indirect indication for probable correlation between MoCA test scores and mean SF-36v2 scores of social functioning, which might become statistically significant if more patients would be included. Patients with severe carotid artery disease in our study had lower mean SF-36v2 scores for role-physical, for bodily pain and for perception about their health status (general health). HRQoL in patients with severe carotid artery, stenosis was poorer in patients with symptomatic carotid artery disease and was not affected by gender and other clinical characteristics.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

16

Liakaitė, Gintarė, Ieva Iščiukaitė, Renata Jezukevičienė, Lukas Vaidelys et Valdonė Misevičienė. « VAIKŲ KVĖPAVIMO SUTRIKIMŲ MIEGO METU PAPLITIMAS IR SĄSAJOS SU GALIMAIS RIZIKOS VEIKSNIAIS ». Health Sciences 5, n^o 32 (1 août 2022) : 5–9. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2022.176.

Texte intégral

Résumé :

Tikslas – išanalizuoti vaikams įtariamų kvėpavimo sutrikimų miego metu paplitimą Kauno miesto vaikų populiacijoje ir įvertinti jų sąsajas su galimais rizikos veiksniais. Metodika. Į tyrimą įtraukti 2-18 m. amžiaus 385 tiriamieji. Atlikta anoniminė anketinė apklausa, kurią sudarė dvi dalys: 1) atviro ir uždaro tipo klausimai apie vaiko amžių, lytį, miego įpročius, lėtines ligas, vartojamus medikamentus ir 2) Mičigano universiteto mokslininkų sukurtas Vaikų miego klausimynas. Tiriamieji, Vaikų miego klausimyne surinkę ≥8 teigiamų atsakymų, buvo priskiriami vaikų, kuriems įtariami kvėpavimo sutrikimai miego metu, grupei. Atlikta šios tiriamosios grupės analizė ir nustatytos sąsajos su galimais rizikos veiksniais. Rezultatai. Į tyrimą buvo įtraukti 385 respondentai, iš kurių 121 (31,4 proc.) įtarti kvėpavimo sutrikimai miego metu. Šių tiriamųjų pasiskirstymas amžiaus grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,675). Kvėpavimo sutrikimai miego metu statistiškai reikšmingai dažniau įtarti mergaitėms, negu berniukams (p<0,001). Vaikai, kuriems įtarti kvėpavimo sutrikimai miego metu, peršalimo ligomis vidutiniškai sirgo dažniau (atitinkamai 2,32 k/m. ir 1,4 k/m.). Statistiškai reikšmingai dažniau kvėpavimo sutrikimai miego metu įtarti vaikams, kurių padidėjusios tonzilės ir adenoidai (p=0,041), serga endokrininėmis (p<0,001) ir psichinėmis ligomis (p=0,003). Išvados. Naudojant Vaikų miego klausimyną, kvėpavimo sutrikimai miego metu įtarti 31,4 proc. Kauno miesto vaikų. Visose amžiaus grupėse kvėpavimo sutrikimai miego metu tikėtini vienodai, tačiau mergaitėms įtariami dažniau. Padidėjusios tonzilės ar adenoidai, psichikos ir endokrininės ligos – dažniausi vaikų kvėpavimo sutrikimų miego metu rizikos veiksniai.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

17

Sakalauskaitė-Juodeikienė, E., et R. Masaitienė. « Naujas nemigos apibrėžimas, etiopatogenezė, diagnostikos ir gydymo algoritmas ». Neurologijos seminarai 22, n^o 77 (14 janvier 2019) : 164–73. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2018.20.

Texte intégral

Résumé :

Nemiga yra apibrėžiama kaip liga, pasireiškianti užmigimo sutrikimu, miego trukmės, vientisumo ar kokybės pablogėjimu, kuri kartojasi nepaisant adekvačių miego sąlygų, blogindama ligonio savijautą dieną. Diagnozuojant nemigą, rekomenduojama surinkti miego sutrikimų anamnezę, išaiškinti somatines ir psichines ligas, vartojamus vaistus, atlikti somatinį ištyrimą. Kiekybiniams miego parametrams vertinti gali būti naudojama aktigrafija. Polisomnografija rekomenduojama, kai kliniškai įtariamas kitas miego sutrikimas (neramių kojų sindromas, miego apnėja ar narkolepsija), jei nemiga yra rezistentiška gydymui, taip pat įtariant neatitikimą tarp subjektyvių pojūčių ir objektyvios miego trukmės. Kognityvinė elgesio terapija rekomenduojama kaip pirmo pasirinkimo lėtinės nemigos gydymo metodas bet kokio amžiaus suaugusiems ligoniams. Medikamentinis gydymas benzodiazepinais ir jų receptorių agonistais trumpalaikiam nemigos gydymui gali būti siūlomas nesant kognityvinės terapijos poveikio arba galimybės ją skirti. Benzodiazepinai ir jų receptorių agonistai nerekomenduojami ilgalaikiam nemigos gydymui. Seduojantys antidepresantai veiksmingi trumpalaikiam nemigos gydymui, įvertinus kontraindikacijas. Stokojant duomenų apie antihistamininių ir antipsichotinių vaistų poveikį miego sutrikimams gydyti, jų nerekomenduojama skirti. Melatonino nerekomenduojama skirti nemigai gydyti dėl menko veiksmingumo. Valerijonų ir kitų fitopreparatų nerekomenduojama skirti, gydant nemigą, nes nėra pakankamų veiksmingumo įrodymų. Šviesos terapija ir fizinis aktyvumas gali būti naudingi kaip pagalbinė priemonė. Stokojant veiksmingumo įrodymų, gydant nemigą, nerekomenduojama skirti akupunktūros, aromaterapijos, pėdų refleksologijos, homeopatijos, meditacijos judesiu, moksibustijos ir jogos.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

18

Alčauskienė, Aurelija, Deimantė Vytaitė et Viktorija Grigaliūnienė. « MIEGO TRŪKUMO ĮTAKA SLAUGYTOJŲ EMOCINEI IR FIZINEI BŪKLEI BEI DARBO ATLIKIMUI ». Health Sciences 30, n^o 6 (24 novembre 2020) : 195–99. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.164.

Texte intégral

Résumé :

Tyrimo tikslas – atskleisti, kokią įtaką miego trūkumas daro slaugytojų emocinei ir fizinei būklei bei darbo atlikimui. Atliktas kokybinis tyrimas. Tyrimo metodas – kokybinė turinio analizė. Tyrimo priemonė – pusiau struktūrinis interviu, kuris buvo atliekamas žodžiu, informacija įrašoma į diktofoną ir vėliau transkribuojama. Tyrimas vyko 2019 m. gruodžio ir 2020 m. sausio mėnesiais. Tyrime dalyvavo 7 bendrosios praktikos slaugytojos, dirbančios skubios pagalbos skyriuje, dvidešimt keturių darbo valandų pamainomis. Tyrimo rezultatai. Tyrime dalyvavusios bendrosios praktikos slaugytojos atskleidė savo nuomonę ir išgyvenimus, susijusius su miego trūkumu, atsiradusiu dirbant skubios pagalbos skyriuje dvidešimt keturių darbo valandų pamainomis. Vertinant tyrimo metu atskleistą miego trūkumo įtaką slaugytojų emocinei sveikatai, respondentės išreiškė, jog darosi sunku suvaldyti savo emocijas, atsiranda nepagrįstas liūdesys, nerimo jausmas, padidėja jautrumas, dirglumas, irzlumas, mažėja kantrybė, vengiama bendrauti su pacientais, jų artimaisiais bei kolegomis, o tai išprovokuoja dažnesnius konfliktus, prastėja komandinis darbas. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog miego trūkumas slaugytojams sukelia fizinį nuovargį, galvos, raumenų skausmus, atsiranda atminties, virškinamojo trakto, širdies ir kraujagyslių sistemos, menstruacinio ciklo sutrikimų, nemiga bei prastėja miego kokybė. Bendrosios praktikos slaugytojų nuomone, miego trūkumas trukdo tinkamai atlikti darbo funkcijas: sulėtėja darbas, pasiruošimas procedūroms, atsiranda dėmesio sutrikimų, prarandamas pastabumas, atidumas, mažėja našumas, didėja klaidų tikimybė, slaugytojai dažniau susižeidžia manipuliacijų metu, prastėja darbo kokybė ir mažėja pasitenkinimas juo. Miego trūkumas sukelia daug neigiamų padarinių slaugytojų emocinei bei fizinei būklei, turi neigiamos įtakos darbui, todėl svarbu pasirūpinti slaugytojų tinkama miego kokybe bei poilsio režimu.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

19

Jakutė, Inga, et Asta Mažionienė. « PACIENTŲ MIEGO KOKYBĖS IR SOCIODEMOGRAFINIŲ VEIKSNIŲ SĄSAJOS PO GYDOMŲJŲ ANGIOGRAFIJOS PROCEDŪRŲ ». Health Sciences 32, n^o 3 (1 juillet 2022) : 94–97. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2022.095.

Texte intégral

Résumé :

Visame pasaulyje dažniausia žmonių mirties priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos [7,8,14]. Gydant sergančiuosius minėtomis ligomis, atliekamos gydomosios radiologinės kardiologinės procedūros: perkutaninė koronarinė intervencija balionu (PKI) ir perkutaninė transliuminė vainikinių arterijų angioplastika (PTVAA), kurių metu pašalinamas širdies vainikinių arterijų susiaurėjimas, užsikimšimas, atkuriamas miokardo maitinimas krauju ir maisto medžiagomis. Miego kokybė po radiologinių kardiologinių procedūrų itin svarbi gydymo procesui ir tolesnei sveikatos būklei. Miego sutrikimai gali neigiamai paveikti savijautą ir ligos eigą, didinti trombų formavimosi po vainikinių širdies kraujagyslių stentu riziką. Tyrimo tikslas – nustatyti pacientų miego kokybės ir sociodemografinių veiksnių sąsajas po angiografijos gydomųjų PKI ir PTVAA procedūrų. Mokslinės literatūros analizė atlikta remiantis ne senesniais nei 10 metų šaltiniais, publikuojamais EBSCO Publishing, MEDLINE, NCBI ir kt. duomenų bazėse. Remiantis tyrimo rezultatais, pacientai po taikytų PKI, PTVAA procedūrų patyrė miego sutrikimų. Pacientų miego kokybės reikšmių vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05) darbingo (30-64 m.) ir nedarbingo (65 m. ir vyresni) amžiaus grupėse pagal respondentų lytį, išsilavinimą, šeiminę padėtį. Nustatyta, kad pacientams, kurie vaistus vartojo 3 ir daugiau kartų per savaitę, dažniau pasireiškė miego sutrikimai. Pagal kitus sociodemografinius rodiklius, miego kokybės indekso reikšmių vidurkiai darbingo (30-64 m.) ir nedarbingo (65 m. ir vyresni) amžiaus pacientų grupėse (p>0,05) statistiškai reikšmingai nesiskyrė.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

20

Meškauskienė, Auksė, Egidijus Barkauskas, Artūras Mackevičius, Ilona Bičkuvienė et Virginija Gaigalaitė. « Endarterektomijos rizika esant didelio laipsnio vidinės miego arterijos stenozei ir priešingos pusės vidinės miego arterijos užakimui ». Lietuvos chirurgija 4, n^o 3 (1 janvier 2006) : 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2006.3.2265.

Texte intégral

Résumé :

Auksė Meškauskienė, Egidijus Barkauskas, Artūras Mackevičius, Ilona Bičkuvienė, Virginija GaigalaitėVilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos Neuroangiochirurgijos centras,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: auksemeskauskiene@hotmail.com Įvadas / tikslas Vidinės miego arterijos endarterektomija yra veiksminga gydymo priemonė esant vienos pusės miego arterijos didelio laipsnio stenozei ir kitos pusės miego arterijos užakimui, tačiau dėl galimų didesnių smegenų kraujotakos ir perfuzijos pokyčių operuojant gali padaugėti komplikacijų. Darbo tikslas – įvertinti endarterektomijos riziką ligoniams, kuriems yra vidinės miego arterijos stenozė ir priešingos pusės vidinės miego arterijos užakimas, išsiaiškinti, ar endarterektomijos rezultatai priklauso nuo neurologinių simptomų prieš operaciją ir naudojamo intraarterinio nuosrūvio. Ligoniai ir metodai Išanalizavome priešoperacinius, operacinius ir pooperacinius miego arterijos endarterektomijų, atliktų 1995–2004 m., rezultatus. Ligonius suskirstėme į dvi grupes: I grupę (n = 102) sudarė ligoniai, kuriems buvo vienos pusės stenozė ir priešingos pusės miego arterijos užakimas, ir II grupę (n = 542) – miego arterijos stenozė, bet be priešingos pusės miego arterijos užakimo. Pagal neurologinę simptomatiką dar suskirstėme į S grupės – simptominius ir B – besimptomius ligonius. Rezultatai Abiejų grupių demografiniai rodikliai ir klinikiniai duomenys mažai skyrėsi. Naudodami intraarterinę jungtį išoperavome I grupės 72% ligonius, II grupės – 59% (p < 0,001). Komplikacijų patyrė 7,8% I grupės ligonių ir 4,6% II grupės ligonių (p = 0,62). Intracerebrinė kraujosruva buvo I grupės 3,9% ligonių ir II grupės 0,5% ligonių (p < 0,05). Ligonių, kuriems miego arterijos užakimas praeityje sukėlė neurologinių simptomų, grupėje pasitaikė daugiau mirties atvejų ir insultų nei besimptomėje grupėje (9,5% vs 3,4%; p < 0,05). Išvados Ligoniai, kuriems buvo priešingos pusės vidinės miego arterijos užakimas, blogiau toleravo vidinės miego arterijos perspaudimą, todėl dažniau buvo operuoti naudojant vidinį nuosrūvį. Intracerebrinė kraujosruva dažniau pasitaikė ligoniams, kurių priešingos pusės vidinė miego arterija buvo užakusi. Simptominis priešingos pusės miego arterijos užakimas didino endarterektomijos neurologinių komplikacijų skaičių. Pagrindiniai žodžiai: vidinės miego arterijos endarterektomija, priešingos pusės miego arterijos užakimas, operacijos komplikacijos Risk of carotid endarterectomy in patients with severe carotid artery stenosis and contralateral carotid artery occlusion Auksė Meškauskienė, Egidijus Barkauskas, Artūras Mackevičius, Ilona Bičkuvienė, Virginija GaigalaitėVilnius University, Clinic of Neurology and Neurosurgery, Center of Neuroangiosurgery,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: auksemeskauskiene@hotmail.com Background / objective Most of the current literature supports carotid endarterectomy for patients suffering from severe carotid stenosis and contralateral carotid artery occlusion. During carotid endarterectomy of patients with contralateral internal carotid artery occlusion, changes of brain circulation and cerebral perfusion may lead to the development of neurological symptoms and the higher rates of complications.The aim of our study was to assess carotid endarterectomy in patients with contralateral carotid artery occlusion in comparison to those without contralateral occlusion with regard to the preoperative neurological status, shunt use and perioperative complication rates. Patients and methods During 1995–2004, we studied the preoperative, intraoperative findings and results of carotid endarterectomy in two groups: I – patients with stenosis and contralateral occlusion (n = 102) and II – patients with stenosis and no contralateral occlusion (n = 542). Both groups were divided into symptomatic (S) and asymptomatic (B) patients. Results The demographic and clinical characteristics were similar for both groups. Shunt insertion was required in 72% of group I and in 59% of group II (p < 0.001). The rate of perioperative stroke and mortality was 7.8% for group I and 4.6% for group II (p = 0.62). The rate of intracerebral hemorrhage was 3.9% in group I and 05% in group II (p < 0.05). The perioperative risk of stroke and death was higher in patients with symptomatic versus aymptomatic occlusion of contralateral carotid artery (9.5% vs 3.4%; p = 0.049). Conclusions Since patients with contralateral occlusion are at a high risk for brain ischemia during internal carotid artery clamping, they frequently require shunt insertion. Occluded contralateral carotid artery is an important factor for predicting cerebral hemorrhagic caused by carotid endarterectomy. Symptomatic occlusion of the contralateral carotid artery means that the possibility of perioperative neurologic complications is greater. Key words: carotid endarterectomuy, occlusion of contralateral carotid artery, operative complications

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

21

Builytė, Inga Urtė, Povilas Kavaliauskas et Gintaris Lionginas Vilkevičius. « Miego arterijų pakitimų paplitimas tarp sergančiųjų periferine okliuzine arterijų liga ». Medicinos teorija ir praktika 21, n^o 3.2 (10 juin 2015) : 370–73. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.059.

Texte intégral

Résumé :

Reikšminiai žodžiai: miego arterijos, susiaurėjimas, periferinių arterijų liga. Tikslas. Įvertinti hemodinamiškai reikšmingo miego arterijų susiaurėjimo paplitimą tarp sergančiųjų simptomine periferinių arterijų okliuzine liga, nustatyti galimus šios patologijos išsivystymo rizikos veiksnius. Tyrimo medžiaga ir metodai. Retrospektyvinis tyrimas atliktas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kraujagyslių rekonstrukcinės ir endovaskulinės chirurgijos centre 2011 01 01–2012 12 31. Nagrinėti pacientai, sirgę periferinių arterijų okliuzine liga, kuriems buvo atliktas ultragarsinis dvigubas miego arterijų skenavimas. Įvertinti jų demografiniai, kardiovaskulinės rizikos veiksniai bei apatinių galūnių ir miego arterijų anatominiai ypatumai. Duomenys apdoroti SPSS 20 programa. Rezultatai. Ištirti 254 ligoniai, iš kurių 78,7 proc. buvo vyrai ir 21,3 proc. – moterys. Vidutinis pacientų amžius – 68,28 metų (SD ± 10,18). Visiems ligoniams nustatyta III ar IV stadijos pagal Fontaine periferinių arterijų arterijų liga. Vieno kraujagyslės segmento pažeidimu sirgo 63,7 proc. pacientų (n = 156), polisegmentiniu – 36,3 proc. (n = 98). Vidutinis pažeistos kojos žasto–kulkšnies indeksas buvo 0,453 (SD ± 0,188). Hemodinamiškai reikšmingu (70–99 proc. susiaurėjimas ir 100 proc. okliuzija) miego arterijų susiaurėjimu sirgo 13,4 proc. pacientų (n = 34). Atlikus statistinę analizę nustatytos pacientų grupės, kuriose hemodinamiškai reikšmingas miego arterijų susiaurėjimas pasitaikė dažniau: sergant femoropoplitinio segmento okliuzine liga (p = 0,045), tarp pacientų, patyrusių insultą ir miokardo infarktą (p = 0,001 ir p = 0,024), bei tarp pacientų, kurių žasto–kulkšnies indeksas < 0,4 (p = 0,048). Išvados. Hemodinamiškai reikšmingas miego arterijų susiaurėjimas pasitaiko dažnai (13,4 proc.) tarp sergančiųjų periferinių arterijų okliuzine liga. Dvigubo skenavimo pagalba reikia tirti visus pacientus, sergančius periferinių arterijų liga, ir ypač tuos, kurie yra persirgę miokardo ar smegenų infarktu ir kurių žasto–kulkšnies indeksas yra mažiau nei 0,4.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

22

Kunimoto, D. Y., G. R. Harriman et W. Strober. « Regulation of IgA differentiation in CH12LX B cells by lymphokines. IL-4 induces membrane IgM-positive CH12LX cells to express membrane IgA and IL-5 induces membrane IgA-positive CH12LX cells to secrete IgA. » Journal of Immunology 141, n^o 3 (1 août 1988) : 713–20. http://dx.doi.org/10.4049/jimmunol.141.3.713.

Texte intégral

Résumé :

Abstract In these studies we utilized the Ag (SRBC)-reactive B cell line CH12LX to study isotype switching. CH12LX cells are a stable population of B cells mainly bearing membrane IgM (mIgM) (98 to 99%) with a small population of B cells bearing membrane IgA (mIgA) (1 to 2%). LPS induced a 5- to 10-fold increase in the secretion of both Ig, whereas a lymphokine-rich supernatant of D10 T cells induced a greater increase in the secretion of IgA than IgM. Analysis of the latter effect with recombinant lymphokines disclosed that rIL-4 induced an increase in the number of mIgA+ cells (6 to 15%) with minimal effect on IgA secretion, whereas IL-5 induced increased IgA secretion but had no effect on mIgA expression. The addition of both lymphokines induced increased mIgA expression and IgA secretion. No effect on mIgA expression or IgA secretion was seen with other lymphokines, including IL-1, IL-2, IL-3, IL-6, GM-CSF, and IFN-gamma. The rIL-4 effect on CH12LX cells represents true differentiation rather than selective proliferation for the following reasons: first, subclones of CH12LX cells respond to IL-4-containing T cell supernatant in the same fashion as the original cell line; second, culture of CH12LX cells with IL-4 causes the appearance of large numbers of dual-bearing mIgM/mIgA cells as well as mIgA+ cells and a dual-bearing mIgM/mIgA line was obtained by cloning CH12LX after stimulation with an IL-4-containing supernatant; third, sorted mIgA+ and mIgA- CH12LX cells had similar rates of proliferation in the presence or absence of IL-4. In further studies, it was found that IL-5 causes IgA secretion by mIgA+ but not mIgA- CH12LX cells indicating that it is acting as a post-isotype switch differentiation factor. These studies are consistent with the view that IL-4 and IL-5 act in a sequential fashion to induce IgA expression and secretion in CH12LX cells, IL-4 inducing differentiation of mIgM+ cells to mIgA+ cells and IL-5 enhancing the IgA secretion by the resulting mIgA-bearing cells.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

23

Zaveckaitė, Laura. « Miego erdvė – lėlių kambarys ». Acta Academiae Artium Vilnensis, n^o 106 (6 octobre 2021) : 351–61. http://dx.doi.org/10.37522/aaav.106.2022.133.

Texte intégral

Résumé :

Ar sapnas – tai, kas artimiausia tikrovei? Atsakymas neaiškus. Kaip tik todėl, kad sapno reiškinys toks paslaptingas, įdomu ir svarbu paty- rinėti jį tapybos, siurrealybės, fantomo ir vaizduotės kontekstuose. Sapnų sferai logika nebūdinga: sapnuose tikime bet kuo – viskas rodosi esą realu. Galbūt sapno realybę priimame kaip vienintelę tiesą: sapne galime tapti bet kokiais padarais, atrodyti, kaip pageidaujame atrodyti, būti bet kokio tūrio; sapne netgi galime jaustis esantys lėlės, būti belyčiais ar hermafroditais. Vis dėlto svarbiausia tai, ką jaučiame. Bandysiu aiškintis, ar, būdami konkrečioje aplinkoje, konkrečiame apibrėžtame kūne, lemiame savo mąstymą, ir kodėl pastarasis kinta, kodėl pasimaišo protas ir suvoktus teiginius sąmonė priima hiperbolizuotai arba visai panaikina, o aplinką stebi „pamėklinio žmogaus“ akys. Kad atsakyčiau į minėtus klausimus, pristatysiu sukurtą sapną, kurį parašiau pasitelkdama kompiliacijos (kad sukurčiau sapno miražą, perdirbau grožinę literatūrą) bei ,,susapnuotus“ metodus.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

24

Moldoveanu, Z., J. M. Epps, S. R. Thorpe et J. Mestecky. « The sites of catabolism of murine monomeric IgA. » Journal of Immunology 141, n^o 1 (1 juillet 1988) : 208–13. http://dx.doi.org/10.4049/jimmunol.141.1.208.

Texte intégral

Résumé :

Abstract The tissue sites of monomeric IgA (mIgA) catabolism were determined in a BALB/c mouse model. Mouse mIgA myeloma proteins were labeled either by direct iodination or by coupling the residualizing label, dilactitol-125I-tyramine (125I-DLT) to the proteins; catabolites from protein labeled with 125I-DLT accumulate at the site of protein degradation, allowing identification of the tissue and cellular sites involved in catabolism of the protein. The circulating half-lives of 125I- and 125I-DLT-mIgA were the same. The distribution of radioactivity in tissues was measured at 1, 3, 24, and 96 h after iv. injection of 125I-DLT-labeled mIgA, dimeric IgA (dIgA), IgG, or mouse serum albumin. The greatest uptake of 125I-DLT-mIgA was attributable to the liver. This organ accounted for more internal catabolism of mIgA than all other tissues combined. In contrast, 125I-DLT-IgG was catabolized equally in skin, muscle, and liver. These data indicate that, in mice, the liver is the major site of mIgA catabolism. To determine the cell types involved, collagenase digestion was used to isolate parenchymal and non-parenchymal cells from perfused liver of animals injected with 125-DLT-mIgA. Most of the radioactivity was associated with the hepatocyte fraction, even though both cell types showed uptake of 125I-DLT-mIgA. Inhibition studies, with asialofetuin and mouse IgA demonstrated that the uptake of mIgA by liver cells was mediated primarily by the asialoglycoprotein receptor.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

25

Minamoto, K., K. Harada, Q. J. Wei, C. N. Wei, S. Omori et A. Ueda. « Occupational Allergic Contact Dermatitis from Mioga (Zingiber Mioga Rosc.) in Greenhouse Cultivators ». International Journal of Immunopathology and Pharmacology 20, n^o 2_suppl (avril 2007) : 31–34. http://dx.doi.org/10.1177/03946320070200s207.

Texte intégral

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

26

Laurikėnas, Kęstutis. « Ekstrakranijinės-intrakranijinės jungties operacijos galimybės ir dažnis ištikus išeminiam insultui miego arterijos baseine ». Lietuvos chirurgija 1, n^o 2 (1 janvier 2003) : 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2003.2.2418.

Texte intégral

Résumé :

Kęstutis LaurikėnasVilniaus universiteto Neuroangiochirurgijos centras,Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninėsKraujagyslių chirurgijos skyrius,Šiltnamių g. 29, LT-2043 VilniusEl paštas: kestutis.laurikenas@vgpul.lt Įvadas / tikslas Šiuo metu pasaulinėje medicinos literatūroje raginama atlikti naujus ekstrakranijinės-intrakranijinės jungties operacijų veiksmingumo tyrimus, siekiant nurodyti aiškesnes šių operacijų indikacijas. Darbo tikslas buvo išsiaiškinti, kokiai daliai ligonių, sergančių išeminiais galvos smegenų sutrikimais, instrumentinių tyrimų būdu randama užakusi vidinė miego arterija arba susiaurėjusi a. cerebri media, ir kokiam šių ligonių skaičiui įmanoma atlikti ekstrakranijinės-intrakranijinės jungties operaciją. Ligoniai ir metodai 2000 metais VGPUL gydyta 418 ligonių, kuriems buvo išeminis kraujotakos sutrikimas miego arterijos baseine. Po detalaus klinikinio ir instrumentinio ištyrimo operuoti 95 ligoniai (23 % visų neembolinio tipo išeminių kraujotakos sutrikimų miego arterijos baseine). Rezultatai Hipoperfuzinio tipo išeminis insultas miego arterijos baseine ištiko 25 % ligonių iš visų 1677 smegenų kraujotakos nepakankamumu sergančių ligonių, gydytų stacionare. Iš 418 ligonių 385 (92 %) diagnozuotas išeminis insultas ir tik 33 ligoniams (8 %) – praeinantys kraujotakos sutrikimai miego arterijos baseine. Iš 418 ligonių chirurginis gydymas taikytas 95 (23 %) ligoniams. Tačiau patomorfologiniai miego arterijos ir jos šakų pokyčiai rasti net 183 (44 %) ligoniams iš 418, sergančių kraujotakos sutrikimais miego arterijos baseine. Ekstrakranijinės-intrakranijinės jungties operacija atlikta 12 ligonių (12,6 % visų miego arterijos rekonstrukcinių operacijų), iš jų 7 ligoniams miego arterija buvo užakusi kakle, 5 ligoniams diagnozuotas a. cerebri media užakimas arba kritinė stenozė, be to, 9 ligoniai sirgo išeminiu insultu ir 3 ligoniams buvo praeinantys kraujotakos sutrikimai (TIA). Išvados Dauguma ligonių, kuriems yra praeinantys išeminiai kraujotakos sutrikimai miego arterijos baseine, yra gydomi ambulatoriškai, reikiamai neištiriami arba iš viso liga nediagnozuojama. Todėl galima teigti, jog Lietuvoje miego arterijos patologija yra užleista. Prasminiai žodžiai: ekstrakranijinė-intrakranijinė jungtis, išeminis insultas, miego arterijos užakimas, chirurginis gydymas. Extracranial-intracranial bypass operations in cases of ishemic events of the brain Kęstutis Laurikėnas Background Surgical correction of insuffitient collateral circulation in cases of internal carotid artery occlusion first was postulated in 1951 by C. M. Fisher. The operative technique of M. G. Yasargil, using the superficial temporal artery as a bypass, is now the most successful surgical operation for cerebral revascularisation. The establishment of extra-intracranial arterial bypass surgery is based on the fact that nature itself in cases of stenosis or occlusion of internal carotid artery creates such a bypass, usually using the ophthalmic artery. But sometimes the patients could benefit from extra-intracranial bypass operation. Our retrospective study discovered a good number of neurologically successful extra-intracranial operations which have been performed in a large number of stroke patients. Results In the Vilnius Emergency Hospital we treated 418 patients with hemispheric stroke (with carotid or middle cerebral artery stenosis or occlusions). Neurologically deteriorated patients with large ischemic changes on CT were treated conservatively. After CT, TCD, Duplex and angiographic investigations we performed 83 carotid endarterectomies (20% of all patients) and only 12 extracranial-intracranial bypasses (3% of all patients) with good postoperative outcomes. Conclusions Good postoperative results were obtained only after a meticulous clinical preoperative selection of stroke patients. Extra-intracranial bypass was suitable in only about 3 per cent of nonembolic hemispheric stroke patients. Keywords: extracranial-intracranial bypass, carotid artery occlusion, stroke, surgical treatment

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

27

Praninskienė, R., R. Jusienė, I. Laurinaitytė, L. Rakickienė, L. Petronytė et V. Urbonas. « Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas ir ikimokyklinio amžiaus vaikų miegas ». Neurologijos seminarai 22, n^o 75 (8 mars 2018) : 49–56. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2018.06.

Texte intégral

Résumé :

Šiuolaikinių informacinių technologijų (IT) naudojimas gali turėti poveikį vaikų fizinei ir psichinei sveikatai. Pirmą kartą Lietuvoje atlikome didelės apimties tyrimą, kad išsiaiškintume ikimokyklinio amžiaus vaikų naudojimosi IT prietaisais ir miego problemų bei miego trukmės sąsajas.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

28

Jairo Juaspuezan, Jhon, Franklin Orlando Valenzuela et Efraín González Avellaneda. « La Minga como estrategia educativa para el cuidado de una fuente hídrica del Resguardo Indígena de Panan, Cumbal-Nariño ». Ciencia Latina Revista Científica Multidisciplinar 6, n^o 5 (22 novembre 2022) : 5447–62. http://dx.doi.org/10.37811/cl_rcm.v6i5.3542.

Texte intégral

Résumé :

La investigación planteó el objetivo de proponer la Minga como estrategia educativa para el cuidado de la fuente hídrica Guamurran de la Vereda la Poma resguardo indígena de Panan, municipio de Cumbal-Nariño. Se enmarco en el enfoque cuantitativo con alcance descriptivo y el diseño no experimental, de campo y transaccional, se consideró de una muestra de quince integrantes de la junta comunal, se le aplicó un cuestionario analizado estadísticamente utilizando un baremo, este instrumento se procesó estadísticamente con métodos de análisis cuantitativos. En los resultados se evidencia que la minga tanto de pensamiento (4,4), como minga de acciones (4,1) y la minga espiritual (4,0) tienen alta presencia en la comunidad de la verada La Poma. En relación a las gestiones en el cuidado de la fuente hídrica, la sensibilización (2.5) y en la reforestación y limpieza (2.5), son acciones que casi nunca se gestionan por los miembros de la junta comunal. En las conclusiones se evidencian que la Minga es reconocida en la comunidad y puede utilizarse para fines pedagógicos, a través de una educativa con estrategias pedagógicas y actividades prácticas para fomentar la educación ambiental en el cuidado de recursos naturales en particular las fuentes hídricas.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

29

Christopherson, Kent W., Nehal K. Porecha, Giao Hangoc et Hal E. Broxmeyer. « Enhanced Functional Response to CXCL12/SDF-1 through Retroviral Overexpression of CXCR4 : Implications for Hematopoietic Stem & ; Progenitor Cell Homing and Engraftment. » Blood 104, n^o 11 (16 novembre 2004) : 1198. http://dx.doi.org/10.1182/blood.v104.11.1198.1198.

Texte intégral

Résumé :

Abstract The chemokine CXCL12 (stromal cell-derived factor 1/SDF-1) induces the migration of hematopoietic stem and progenitor cells (HSC/HPC) through the corresponding chemokine receptor, CXCR4. CXCL12 is thought to be important for proper homing and engraftment of HSC/HPC to the bone marrow (BM) and mobilization of HSC/HPC out of the BM. Previous studies have suggested that breaking the CXCL12-CXCR4 interaction mobilizes both human and mouse HPC (Liles WC, et al. Blood. 2003 102(8): 2728-30.) (Broxmeyer HE, et al. ASH 44th Annual Meeting. 2002 #2397). Other studies suggest that blocking CXCR4 inhibits homing (Peled A, et al. Science. 1999 283(5403): 845-8) and CXCR4 overexpression by lentiviral vector increases repopulation (Kahn J, et al. Blood. 2004 103(8): 2942-9) of CD34+ cells to the BM of NOD/SCID recipient mice. Expression of CXCR4 on the surface of HSC/HPC appears to be variable, depending highly on the cytokine and growth factor composition of the environment. This may partially explain the reduction in homing efficiency observed during the expansion of cord blood (CB). The efficiency of engraftment therefore appears to be dependent on the response of HSC/HPC to CXCL12 which is in turn dependent upon levels of CXCR4 expressed on HSC/HPC. In order to study the functional cellular response of HSC/HPC independent of variable levels of CXCR4 expression on the surface of cells we utilized the MSCV-based bicistronic (EGFP) retroviral vector, MIEG3, to overexpress human CXCR4 in M07e cells. The human megakaryocytic leukemia cell line, M07e, (a CD34+, c-Kit+, growth-factor-dependent human cell line) has been established as a model for human HPC. Cells infected with the MIEG3 empty vector or the MIEG3-CXCR4 construct were sorted based on their expression of GFP and CXCR4 expression was measured by flow cytometric analysis. MIEG3-CXCR4 M07e cells (GFP+) and MIEG3-CXCR4 bright M07e cells (GFP+++) express significantly higher levels of CXCR4 than M07e cells, MIEG3 M07e cells (GFP+), or MIEG3 bright M07e cells (GFP+++). Migratory response of cells to CXCL12 was assessed by chemotaxis assay. Increased CXCL12 induced chemotaxis was observed in MIEG3-CXCR4 M07e cells (p<0.05) and MIEG3-CXCR4 bright M07e cells (p<0.01). Overexpression of CXCR4 also resulted in a significant increase in CXCL12 induced cell survival during growth factor withdrawal, most markedly at low doses of CXCL12 (10 and 1.0ng/ml) (p<0.05). Thus, retroviral overexpression of CXCR4 enhances both the migratory response and survival of the human HPC line, M07e, to CXCL12. Most importantly cells respond to levels of CXCL12 that are normally too low. This data validates the ability of the MIEG3-CXCR4 construct to efficiently overexpress CXCR4 and validates the future use of MIEG3-CXCR4 M07e cells for further study of CXCR4 in HPC. This is important given the previously established ability of MIEG3 to infect CD34+ CB cells (Tao W et al. Gene Ther. 2004 11(1): 61-9). This information also suggests that previously reported increases in engraftment resulting from CXCR4 overexpression is a function of both increased HSC/HPC settlement and increased HSC/HPC survival in the transplant recipient’s BM. This information may have potential therapeutic application for improvements in overall transplant efficiency.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

30

Poon, Karen K. H., Erin L. Westman, Evgeny Vinogradov, Shouguang Jin et Joseph S. Lam. « Functional Characterization of MigA and WapR : Putative Rhamnosyltransferases Involved in Outer Core Oligosaccharide Biosynthesis of Pseudomonas aeruginosa ». Journal of Bacteriology 190, n^o 6 (4 janvier 2008) : 1857–65. http://dx.doi.org/10.1128/jb.01546-07.

Texte intégral

Résumé :

ABSTRACT Pseudomonas aeruginosa lipopolysaccharide (LPS) contains two glycoforms of core oligosaccharide (OS); one form is capped with O antigen through an α-1,3-linked l-rhamnose (l-Rha), while the other is uncapped and contains an α-1,6-linked l-Rha. Two genes in strain PAO1, wapR (PA5000) and migA (PA0705), encode putative glycosyltransferases associated with core biosynthesis. We propose that WapR and MigA are the rhamnosyltransferases responsible for the two linkages of l-Rha to the core. Knockout mutants with mutations in both genes were generated. The wapR mutant produced LPS lacking O antigen, and addition of wapR in trans complemented this defect. The migA mutant produced LPS with a truncated outer core and showed no reactivity to outer core-specific monoclonal antibody (MAb) 5C101. Complementation of this mutant with migA restored reactivity of the LPS to MAb 5C101. Interestingly, LPS from the complemented migA strain was not reactive to MAb 18-19 (specific for the core-plus-one O repeat). This was due to overexpression of MigA in the complemented strain that caused an increase in the proportion of the uncapped core OS, thereby decreasing the amount of the core-plus-one O repeat, indicating that MigA has a regulatory role. The structures of LPS from both mutants were elucidated using nuclear magnetic resonance spectroscopy and mass spectrometry. The capped core of the wapR mutant was found to be truncated and lacked α-1,3-l-Rha. In contrast, uncapped core OS from the migA mutant lacked α-1,6-l-Rha. These results provide evidence that WapR is the α-1,3-rhamnosyltransferase, while MigA is the α-1,6-rhamnosyltransferase.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

31

Hung, Alfur, Jiun-Bo Chen, Chien-Sheng Lu, Nien-Yi Chen, Hui-Ming Yu et Tse Wen Chang. « The lipid raft hinders antibodies from binding to the external segment of the membrane-anchor peptide of mIgA (52.19) ». Journal of Immunology 186, n^o 1_Supplement (1 avril 2011) : 52.19. http://dx.doi.org/10.4049/jimmunol.186.supp.52.19.

Texte intégral

Résumé :

Abstract The mIgA is associated with Igα/Igβ as the B cell receptor (BCR) complex on mIgA-expressing B cells. The α chain of mIgA (mα), comparing to the α chain of secreted IgA, contains an extra C-terminal membrane-anchor peptide, which encompasses an extracellular, a transmembrane, and an intracellular segments. The extracellular segment, referred to as mIg isotype-specific (migis-α) segment or extracellular membrane proximal domain (EMPD), has been proposed as a specific antigenic site for isotype-specific targeting of mIgA-expressing B cells by antibodies. In this study, we developed several anti-migis-α mAbs, such as MAb 29C11, which were specific to a peptide segment toward the N-terminal of migis-α. The mAbs bound strongly to synthetic peptides of migis-α and various recombinant proteins containing migis-α in ELISA. However, the mAbs did not bind to mIgA on B cell lines strongly in fluorescence flow cytometric analysis. After disrupting the lipid raft integrity of the B cells by a typical cholesterol extraction procedure, the mAbs could then bind to the treated B cells strongly. Immunopricipitation analysis with the mAbs indicated only when the B cell lines were solubilized by sufficiently strong detergents, such as sodium dodecyl sulfate (SDS), the mIgA could be pulled down by the mAbs. These results suggest that the migis-α region of mIgA in the BCR is associated with the lipid raft. Future studies will investigate inhibitory effects of mAb 29C11 on mIgA-expressing B cells.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

32

Balčiūnaitė, B., V. Būgaitė et M. Karnickas. « Nemigos simptomų paplitimas tarp medicinos studentų ir benzodiazepinų bei Z vaistų vartojimas jiems gydyti ». Neurologijos seminarai 24, n^o 86 (6 avril 2021) : 343–49. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2020.43.

Texte intégral

Résumé :

Įvadas. Sveikatos mokslų studentai dažnai skundžiasi nemigai būdingais simptomais, tačiau iki šiol sisteminio medicinos studentų nemigos simptomų tyrimo Lietuvoje dar nebuvo atlikta. Tyrimo tikslas buvo nustatyti nemigos simptomų paplitimą tarp Lietuvos medicinos studentų, įvertinti studentų žinias apie benzodiazepinų vartojimą ir ištirti, kokiomis priemonėmis studentai gydosi miego sutrikimus. Tiriamieji ir darbo metodai. 2019 m. gruodžio – 2020 m. balandžio mėnesiais į internetinės apklausos iš 28 pasirenkamųjų atsakymų klausimus atsakė 321 medicinos studentas iš Vilniaus universiteto (VU) (138) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) (183). Gauti duomenys apdoroti „Excel“ programa ir laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Rezultatai. Apklausti visų šešių kursų studentai(I k. – 16,8 %, II k. – 10,9 %, III k. – 14 %, IV k. – 18,4 %, V k. – 22,4 % ir VI k. – 17,4 %). Iš 321 apklaustojo, 262 buvo moterys (81,6 %), 59 – vyrai (18,4 %). Bendras skaičius apklaustųjų, kurie studijuodami mediciną buvo patyrę miego sutrikimų, atitiko 55,5 %. LSMU nustatytas nemigos simptom0ų dažnis – 56,3 %, VU – 54,35 %, bendrai vaikinams – 55,9 %, merginoms – 55,3 %. Didžiausias nemigos simptomų dažnis užfiksuotas pirmuose trijuose kursuose: 28,1 % – pirmame, 26,4 % – antrame ir 22,5 % – trečiame. Tik 45,8 % apklaustųjų žinojo, kad benzodiazepinus be pertraukos ilgiausiai rekomenduojama vartoti mėnesį. Iš visų apklaustųjų, turėjusių miego sutrikimą ir bandžiusių nemedikamentines miego gerinimo priemones, 33,9 % nurodė, kad vartojo alkoholį, siekdami palengvinti užmigimą. Iš visų atsakiusiųjų, savo patiriamiems miego sutrikimams vartojusių vaistinius preparatus (63 studentai), benzodiazepinus vartojo 33 (52,4 %) ir Z vaistus – 30 (47,3 %) studentų. 57 studentams (17,8 % visų apklaustųjų) pasireiškė nemigos simptomai, trukę ilgiau nei 3 mėnesius. 9 studentams, 2,8 % visų apklaustųjų, pasireiškė nemigos simptomai, jie naktimis miegodavo po 0-2 valandas. 17 apklaustųjų miego sutrikimai pasireikšdavo 7 naktis per savaitę (5,3 % visų apklaustųjų). Išvados. Buvo nustatytas daug didesnis nemigos simptomų paplitimas (55 %) ir ilgiau nei tris mėnesius trukusi nemiga (17,8 %) nei kituose panašiuose tyrimuose (ne medicinos studentų). Prasčiausiai miegota pirmaisiais trejais studijų metais. Mažiau nei pusė medicinos studentų (45,8 %) galėjo teisingai įvardinti, kiek ilgiausiai rekomenduojama vartoti benzodiazepinus, be to, maždaug kas trečias (33,9 %) miego sutrikimus patyręs apklaustasis kaip nemedikamentinę priemonę užmigimui palengvinti vartojo alkoholį.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

33

Banaitytė, Dovilė, Eglė Juknevičiūtė et Jūratė Gudaitytė. « OBSTRUKCINĖ MIEGO APNĖJA IR IŠŠŪKIAI ANESTEZIOLOGIJOJE : KLINIKINIS ATVEJIS ». Health Sciences 5, n^o 32 (1 août 2022) : 39–43. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2022.183.

Texte intégral

Résumé :

Obstrukcinė miego apnėja (OMA) – miego sutrikimas, kurio metu dėl viršutinių kvėpavimo takų (VKT) obstrukcijos laikinai sustoja kvėpavimas. Ši patologija yra gana dažna, tačiau tik 20 proc. visų OMA atvejų yra diagnozuota. Ši liga didina sergamumą kardiovaskulinėmis, cerebrovaskulinėmis ligomis ir bendrą mirtingumą, gali sąlygoti komplikacijų atsiradimą perioperaciniu laikotarpiu.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

34

Meškauskienė, Auksė, Egidijus Barkauskas et Virginija Gaigalaitė. « Vidinės miego arterijos endarterektomija esant nebūdingiems simptomams, angiochirurgo patirties ir meistriškumo įtaka operacijos rezultatam ». Lietuvos chirurgija 5, n^o 1 (1 janvier 2007) : 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2007.1.2246.

Texte intégral

Résumé :

Auksė Meškauskienė, Egidijus Barkauskas, Virginija GaigalaitėVilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos Neuroangiochirurgijos centras,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: auksemeskauskiene@hotmail.com Įvadas / tikslas Vidinės miego arterijos endarterktomijos rezultatai esant nebūdingiems miego arterijos baseino kraujotakos sutrikimo simptomams yra prieštaringi, o duomenų apie angiochirurgo patirties ir meistriškumo įtaką operacijos rezultatams nėra. Darbo tikslas – įvertinti vidinės miego arterijos endarterektomijos riziką dviejų besimptomių ligonių grupių: viena – be židininės simptomatikos su nebūdingais kraujotakos sutrikimo simptomais miego arterijos baseine, kita – su židinine simptomatika, neturinčia tiesioginio ryšio su operuojamos miego arterijos baseinu, bei nustatyti angiochirurgo patirties ir meistriškumo įtaką šių grupių ligonių operacijos rezultatams. Ligoniai ir metodai Per 12 metų (nuo 1995 iki 2006 metų) vidinės miego arterijos endarterektomija buvo atlikta 192 besimptomiams ligoniams, iš jų 71 ligonis turėjo nebūdingų simptomų (I grupė) ir 121 ligonis sirgo vertebrobaziliniu arba priešingos miego arterijos baseino insultu (II grupė). Operacijos komplikacijomis buvo mirtis ir naujas insultas. Rezultatus išanalizavome kiekvienos grupės atskirai, atsižvelgdami į angiochirurgo patirtį ir angiochirurgo individualų miego arterijos endarterektomijų komplikacijų skaičių. Rezultatai Komplikacijų po operacijos I grupėje buvo 1,4%, II grupėje – 10,7% (p < 0,02). Kai I grupės ligonius operavo chirurgai, kurių patirtis buvo vidutiniškai 10 ir daugiau miego arterijos endarterektomijų per metus, komplikacijų nebuvo, tačiau kai operavo mažesnės patirties chirurgai, komplikacijų pasitaikė 6,7% ligonių. Antroje grupėje komplikacijų taip pat kilo mažiau, kai ligonius operavo labiau patyrę angiochirurgai, tačiau skirtumas abiem atvejais nebuvo statistiškai reikšmingas. Operuojant angiochirurgams, kurių individualus VMAE komplikacijų skaičius nesiekė 3%, komplikacijų skirtumas tarp I ir II grupės buvo statistiškai nereikšmingas. Kai II grupės ligonius operavo angiochirurgai, kurių individualus komplikacijų skaičius viršijo 3%, komplikacijų pasitaikė gerokai daugiau (3,0% vs 15,8%, p < 0,02). Išvados Miego arterijos endarterektomijos rizika ligoniams, turintiems nebūdingų simptomų, yra minimali, jei operuoja patyręs ir aukštos kvalifikacijos angiochirurgas. Operacijos rezultatai yra blogesni, jei ligoniai sirgo vertebrobaziliniu arba priešingos miego arterijos baseino insultu. Besimptomių ligonių mirties ir insulto rizika priklauso ne tik nuo vidinės miego arterijos endarterektomijos indikacijų, bet ir nuo angiochirurgo kvalifikacijos. Pagrindiniai žodžiai: miego arterijos endarterektomija, nebūdingi simptomai, rezultatai, chirurgo patirtis, kvalifikacija Carotid endarterectomy in patients with nonspecific symptoms and the impact of vascular surgeon experience and skills on the operative results Auksė Meškauskienė, Egidijus Barkauskas, Virginija GaigalaitėVilnius University, Clinic of Neurology and Neurosurgery, Center of Neuroangiosurgery,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: auksemeskauskiene@hotmail.com Background / objective There is uncertainty about the relative risk of carotid endarterectomy in patients with nonspecific symptoms and no data on the relationships between the vascular surgeon’s individual experience and skill and the results of operation. The purpose of this study was to examine the risk of carotid endarterectomy in two asymptomatic patients‘, groups – with nonspecific symptoms and with vertebrobasiliar or contralateral stroke – and the impact of the vascular surgeon’s experience and skill on the results of carotid endarterectomy in both groups. Patients and methods Over a 12-year time interval (1995 to 2006), 71 patients with nonspecific symptoms (group I) and 121 patients with contralateral or verterbrobasilar stroke (group II) underwent carotid endarterectomy. Postoperative rates of death and stroke were analysed in both groups with respect to each surgeon’s average annual of carotid endarterectomies and rate of complications. Results The perioperative mortality and stroke rate was 1.4% in group I and 10.7% in group II (p < 0.02). In group I, there were no complications for more active (> 10 CEAs per year) surgeons and 6.7% complications for less (< 10 CEAs per year) active (p > 0.05). The rate of mortality and morbidity in group II for more active surgeons was lower than for surgeons who performed less than 10 CEAs/y, but the difference did not reach statistical significance, either. Surgeons with an individual complication rate < 3% had excellent results in group I and worse in group II, but the difference was not significant. When patients were operated on by surgeons with the individual complication rate > 3%, the results of carotid endarterectomy between groups I and II differed significantly (3.0% vs 15.8%, p < 0.02). Conclusions Operative risk for patients with nonspecific symptoms is very low if carotid endarterectomy is performed by an experienced and skilled vascular surgeon. Patients with verterbrobasiliar or contralateral stroke have worse results than patients with nonspecific symptoms. The risk of operative death and stroke after carotid endarterectomy in asymptomatic patients depends on indications and also on surgeon’s individual skill. Keywords: carotid endarterectomy, nonspecific symptoms, results, surgeon’s experience and skills

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

35

Schlenker, Alex. « Descolonizar con la minga visual : una placa de vidrio y un retrato de familia ». CALLE14 : revista de investigación en el campo del arte 11, n^o 18 (4 octobre 2016) : 30. http://dx.doi.org/10.14483/10.14483/udistrital.jour.c14.2016.1.a03.

Texte intégral

Résumé :

DESCOLONIZAR CON LA MINGA VISUAL: UNA PLACA DE VIDRIO Y UN RETRATO DE FAMILIARESUMENEste artículo recoge una serie de reflexiones en torno a las estrategias decoloniales que, desde las llamadas mingas visuales –prácticas artísticas centradas en (re)leer e intervenir imágenes de archivo– desarrollaron dos artistas ecuatorianas entre el 2012 y 2015 para (re)leer la representación fotográfica de género, clase y etnia inscrita en un retrato grupal titulado Retrato de familia, producido por el fotógrafo ecuatoriano Miguel Ángel Rosales en su estudio en la ciudad de Ibarra en la década de 1930.PALABRAS CLAVEFotografía, retrato, familia, racismo, archivo, arte, colonialidad, decolonialidad, minga visual.MANA MINISTIDU KAWASPALLA RURAI: SUG KILKAI VIDRIOWA RURASKA SUG FAMILIARURASUGLLAPIKai mailla kilkapi llullachiku tukuikunata imasami iachaskakuna sutichinga minga kawaspa maquiwa ruraska chagpimanda kawai kallariska ñugpamanda kausaikuna ka iska warm, Ecuador nimanda kai watapi 2012-2015 kawachinaku tukui kaugsai, fotokuna. Pikunami kanchi, kai kilkai sutika. Parla kuna nukanchipa falicunamanda, chasallata sug iacha runa Migeul Angel Rosales mas iachakuspa maipi vida llukskapi kai watapi, 1930.IMA SUTI RIMAI SIMI:Fotokuna, kawai, nukanchipura, ñugpamanda rurai, subrigcha minga, kawaspa.DECOLONIZING WITH A VISUAL MINGA: A GLASS PLATE AND A FAMILY PORTRAITABSTRACTThis article contains a series of reflections on the decolonial strategies which were developed by two Ecuadorian artists, between 2012 and 2015, from the so called visual mingas – artistic practices focused on (re)reading and intervening archival footage – to (re)read the photographic representation of gender, class and ethnicity registered in a group portrait entitled Family Portrait, produced by the Ecuadorian photographer Miguel Angel Rosales in his studio in the city of Ibarra in the 1930s.KEYWORDSPhotography, portrait, family, racism, archive, art, coloniality, decoloniality, visual minga. tRetrato de familia, de la serie “Racializando al otro”; Foto Estudio Rosales, 1930-40 arteymemoria_DÉCOLONISER AVEC UN MINGA VISUELLE : UNE PLAQUE DE VERRE ET UN PORTRAIT DE FAMILLERÉSUMÉCet article contient une série de réflexions sur les stratégies décoloniales, qui, à partir de ce qu’on appelle les mingas visuelles - pratiques artistiques axées sur la (re)lecture et l’intervention des images d’archives - ont été développées par deux artistes équatoriens entre 2012 et 2015 pour (re)lire la représentation photographique du genre, des classes et de l’ethnicité enregistrée dans le portrait de groupe Portrait de famille, créé par le photographe équatorien Miguel Angel Rosales dans son atelier dans la ville de Ibarra dans les années 1930. MOTS-CLEFS Photographie, portrait, famille, racisme, archives, art, colonialité, decolonialité, minga visuelle.DESCOLONIZAR COM A “MINGA” VISUAL: UMA PLACA DE VIDRO E UM RETRATO DE FAMÍLIA.RESUMOEste artigo recolhe uma serie de reflexões em torno às estratégias de coloniais que, desde as chamadas “mingas” visuais – práticas artísticas centradas em (re) ler e intervir imagens de arquivo desenvolvido dos artistas equatorianas entre o 2012 e 2015 para (re) ler a representação fotográfica de gênero, aula e etnia inscrita em um relato grupal titulado Retrato de família, produzido pelo fotógrafo equatoriano Miguel Ángel Rosales no seu estudo na cidade de Ibarra na década de 1930. PALAVRAS CHAVES Fotografia, retrato, família, racismo, arquivo, arte, colonialidade, decolonialidade, “minga” visual. Recibido el 13 de noviembre de 2015 Aceptado el 16 de diciembre de 2015

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

36

Gewölb, Nancy. « Portada : Te suplico una minga ». Panambí. Revista de Investigaciones Artísticas, n^o 3 (19 janvier 2017) : 11. http://dx.doi.org/10.22370/panambi.2016.3.559.

Texte intégral

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

37

López Cortés, Oscar Andrés, et Tulio Rojas Curieux. « Entre leyes, mingas e historia oral ». REVISTA CONTROVERSIA, n^o 205 (23 octobre 2015) : 221–71. http://dx.doi.org/10.54118/controver.vi205.396.

Texte intégral

Résumé :

Este capítulo expone las tensiones generadas entre diferentes corrientes políticas presentes en el pueblo de los pastos que habitan en Cumbal (Nariño). Las tensiones se explican a partir de los efectos generados por el multiculturalismo en el contexto de un pueblo indígena del suroccidente colombiano durante la etapa de consolidación de su autonomía política. Mediante la recolección de diferentes voces, se presentan las tensiones y se propone una deriva a las mismas que tiene lugar en las prácticas de la minga y la historia oral.Palabras Clave: Cumba, Nariño, Historia oral, Minga, Ley, Indígenas ABSTRACTBETWEEN LAWS, MINGAS AND ORAL HISTORYThis chapter exposes the emerging tensions among political tendencies within Pasto people. The tensions could be explained from the consequences promoted by the multiculturalism present in the indigenous people context neighboring in the Colombian southwest during the consolidation age of its political autonomy. Through the recollection of several voices, we present the tensions and propose an escape from them that happen in the practices of minga and oral history.Key Words: Cumba, Nariño, Oral history, Minga, Law, Indigenous people

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

38

Jonušaitė, I., E. Sakalauskaitė-Juodeikienė, R. Mameniškienė et R. Kizlaitienė. « Cirkadinio ritmo ypatumų ir chronotipų ryšys su išsėtine skleroze : literatūros apžvalga ». Neurologijos seminarai 25, n^o 89 (1 septembre 2021) : 130–37. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2021.18.

Texte intégral

Résumé :

Cirkadinio ritmo sutrikimai – tai neatitiktis tarp paciento miego įpročių ir normalaus, įprastinio miego modelio, atsižvelgiant į paros laiką. Cirkadinio ritmo sutrikimai paveikia darbingumo lygį dieną, blogina gyvenimo kokybę. Chronotipas – tai cirkadinio ritmo elgesio pasireiškimas, asmens polinkis miegoti tam tikru metu per 24 valandas. Cirkadinio ritmo sutrikimai ir padidėjusios prouždegiminių citokinų koncentracijos literatūroje yra įvardijami kaip svarbiausi sergančiųjų išsėtine skleroze miego homeostazę veikiantys faktoriai. Cirkadinio ritmo variacijų atpažinimas ir gydymas tikslinėje išsėtinės sklerozės pacientų populiacijoje gali būti reikšmingas, valdant ligonio nuovargį, išsaugant kognityvines funkcijas ir gerinant bendrą gyvenimo kokybę. Siame straipsnyje apžvelgiami literatūros duomenys apie cirkadinio ritmo veikimo principus, jo pusiausvyros sutrikimus, cirkadinio ritmo ir chronotipų vertinimo metodus, cirkadinio ritmo, melatonino koncentracijos ir oksidacinio streso ryšį su išsėtine skleroze.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

39

Šiupšinskienė, Nora, Sigutė Norkienė et Karolina Kaminskaitė. « SUAUGUSIŲJŲ OBSTRUKCINĖS MIEGO APNĖJOS KLINIKINĖ IR INSTRUMENTINĖ DIAGNOSTIKA – OTORINOLARINGOLOGINIAI ASPEKTAI ». Health Sciences 29, n^o 5 (12 novembre 2019) : 30–39. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.077.

Texte intégral

Résumé :

Šiame straipsnyje aprašomi šiuolaikiniai obstrukcinės miego apnėjos diagnostikos kriterijai. Atskleidžiami būdingiausi ligos simptomai, požymiai bei otorinolaringologinio tyrimo radiniai. Apibrėžiama miego tyrimo esmė ir nauda. Taip pat aprašomi dabartiniai viršutinių kvėpavimo takų (VKT) endoskopinės apžiūros būdai, atliekami pacientui esant budriam ar jį užmigdžius. Šie apžiūros būdai skirti įvertinti VKT obstrukcijos sritį (-tis), obstrukcijos kryptį ir sunkumą.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

40

Harriman, G. R., D. Y. Kunimoto, J. F. Elliott, V. Paetkau et W. Strober. « The role of IL-5 in IgA B cell differentiation. » Journal of Immunology 140, n^o 9 (1 mai 1988) : 3033–39. http://dx.doi.org/10.4049/jimmunol.140.9.3033.

Texte intégral

Résumé :

Abstract IL-5 enhances secretion of IgA by B cells. The stage of B cell differentiation at which IL-5 enhances IgA secretion and the mechanism by which it exerts this effect are unknown. We examined these issues by separating Peyer's patch (PP) B cells into membrane IgA (mIgA)-positive and mIgA-negative cells with panning or cell sorting. When LPS was used to activate these cells, mIgA-positive PP B cells were induced by IL-5 (either as crude T cell supernatant or rIL-5 to secrete large amounts of IgA. In contrast mIgA-negative PP B cells showed no significant amount of IgA secretion with IL-5. In addition, rIL-5 did not cause expression of mIgA by mIgM-bearing B cells. The mechanism involved in enhancement of IgA secretion was evaluated by utilizing an ELISPOT assay to quantitate IgA secreting cells. Both unsorted PP B cells and mIgA-positive PP B cells, when incubated with IL-5, showed an increase in the number of IgA-secreting cells that was proportional to the increase in total secreted IgA. However, LPS-activated PP mIgA-positive B cells, when incubated with rIL-5, showed no increase in proliferation, as measured by [3H]thymidine incorporation indicating that the increase in IgA-secreting cells after incubation with IL-5 occurred not as a result of proliferation but rather through promotion of terminal differentiation. Thus, IL-5 acts as a differentiation factor on B cells which have already undergone isotype switch to IgA B cells, promoting differentiation into IgA-secreting cells with resultant increased IgA secretion.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

41

Kaetzel, C. S., J. K. Robinson et M. E. Lamm. « Epithelial transcytosis of monomeric IgA and IgG cross-linked through antigen to polymeric IgA. A role for monomeric antibodies in the mucosal immune system. » Journal of Immunology 152, n^o 1 (1 janvier 1994) : 72–76. http://dx.doi.org/10.4049/jimmunol.152.1.72.

Texte intégral

Résumé :

Abstract We recently demonstrated that the polymeric IgR (pIgR) mediates epithelial transcytosis of immune complexes (IC) containing dimeric IgA (dIgA). In vivo, this "excretory" pathway could allow direct elimination of IgA IC at the mucosal sites where they are likely to form. In contrast, IC containing only monomeric IgA (mIgA) were not transported, consistent with the specificity of pIgR for polymeric IgA. However, the potential exists in vivo that monomeric Ig like mIgA or IgG could become associated through binding to multivalent Ag with IC containing dIgA, and that such mixed IC could act as ligands for pIgR. In the present work, using Madin-Darby canine kidney epithelial cells that express pIgR, we showed that 125I-labeled anti-DNP mIgA or IgG in the same IC with unlabeled dIgA antibody and DNP-BSA Ag was vectorially transported from the basolateral to the apical surface and then released. However, 125I-mIgA IC or 125I-IgG IC (without dIgA) and 125I-mIgA or 125I-IgG in the presence of dIgA antibody (but without Ag) were not transported, demonstrating the necessity for monomeric Ig to be in an IC with dIgA to be transported. Transcytosis of mixed mIgA/dIgA or IgG/dIgA IC was mediated by pIgR because no transport was observed in untransfected, wild-type Madin-Darby canine kidney cells lacking pIgR. The data demonstrate that mIgA and IgG can participate along with dIgA in the "excretory" pathway for local elimination of IgA IC, thus providing a means by which monomeric antibodies have the potential to participate in the mucosal immune system.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

42

Sinn, Stefan. « Second thoughts on MIGA ». Intereconomics 21, n^o 6 (novembre 1986) : 269–76. http://dx.doi.org/10.1007/bf02925172.

Texte intégral

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

43

IWASHITA, Keiko, Kohji YAMAKI et Tojiro TSUSHIDA. « Mioga(Zingiber mioga Rosc.) Extract Prevents 3T3-L1 Differentiation into Adipocytes and Obesity in Mice. » Food Science and Technology Research 7, n^o 2 (2001) : 164–70. http://dx.doi.org/10.3136/fstr.7.164.

Texte intégral

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

44

Meškauskienė, Auksė, Egidijus Barkauskas et Artūras Mackevičius. « Optimalus vidinės miego arterijos endarterektomijos laikas sergant insultu ir didelio laipsnio vidinės miego arterijos stenoze ». Lietuvos chirurgija 4, n^o 1 (1 janvier 2006) : 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2006.1.2282.

Texte intégral

Résumé :

Optimalus vidinės miego arterijos endarterektomijos laikas sergant smegenų insultu ir didelio laipsnio vidinės miego arterijos stenoze Auksė Meškauskienė, Egidijus Barkauskas, Artūras MackevičiusVilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikosNeuroangiochirurgijos centras,Šiltnamių g. 26, LT-04130 VilniusEl paštas: auksemeskauskiene@hotmail.com Įvadas / tikslas Miego arterijos endarterektomija yra veiksmingas gydymo būdas, padedantis išvengti insulto esant didelio laipsnio simptominei miego arterijos stenozei. Ankstyva, tuoj po insulto atlikta endarterektomija sukelia daug komplikacijų, todėl dauguma chirurgų siūlo operaciją atidėti 4–6 savaitėms. Tačiau operacijos atidėjimas didina insulto pasikartojimo riziką. Naujausios literatūros duomenimis, per 30 dienų nuo insulto pradžios atlikta endarterektomija nedidina komplikacijų skaičiaus, tačiau nėra vienodos nuomonės dėl tikslaus operacijos laiko. Darbo tikslas – nustatyti operacijos riziką ligoniams, kurie serga smegenų insultu ir didelio laipsnio vidinės miego arterijos stenoze, atsižvelgiant į atliekamos endarterektomijos laiką. Ligoniai ir metodai Į analizę įtraukti duomenys 243 ligonių (192 vyrų ir 51 moters, amžiaus vidurkis 65,4 metų), kurie sirgo išeminiu insultu ir jiems buvo operuota simptominė didelio laipsnio miego arterijos stenozė. Iki operacijos visų analizuotų ligonių neurologinė simptomatika buvo stabili arba gerėjanti. Atsižvelgdami į laiko trukmę nuo ligos pradžios iki operacijos, ligonius suskirstėme į keturias grupes: I grupę (n = 59) sudarė operuotieji pirmą savaitę, II grupę (n = 61) – antrą savaitę, III grupę (n = 67) trečią ar ketvirtą savaitę, IV grupę (n = 56) – po keturių savaičių nuo ligos pradžios. Rezultatai Po operacijos komplikacijų buvo 14 (5,6%) ligonių, pusei iš jų įvyko insultas ir tiek pat ligonių mirė. Komplikacijų pasireiškė 5 ir 59 (8,5%) pirmos grupės ligonių, 4 iš 61 (6,5%) – antros, 1 iš 67 (1,5%) – trečios ir 4 iš 56 (7,2%) – ketvirtos. Mažiausia komplikacijų ištiko ligonius, kuriems endarterektomija daryta trečią ar ketvirtą ligos savaitę, nors komplikacijų skirtumas tarp grupių nebuvo statistiškai reikšmingas. Išvados Mirties ir operacinio insulto rizika ligoniams, sergantiems insultu ir didelio laipsnio vidinės miego arterijos stenoze, tiesiogiai nepriklausė nuo endarterektomijos laiko, tačiau mažiausiai komplikacijų ištiko ligonius, operuotus trečią ar ketvirtą savaitę nuo insulto pradžios. Reikšminiai žodžiai: insultas, miego arterijos endarterektomija, laikas, operacinė rizika The optimal timing of carotid endarterectomy in patients with stroke and severe carotid artery stenosis Auksė Meškauskienė, Egidijus Barkauskas, Artūras MackevičiusVilnius University, Clinics of Neurology and Neurosurgery,Center of Neuroangiosurgery,Šiltnamių str. 26, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: auksemeskauskiene@hotmail.com Background / objective Carotid endarterectomy is highly effective in preventing stroke in patients with recentl symptomatic severe stenosis. Some studies showed early carotid endarterectomy to carry a high risk. Therefore, many surgeons delay carotid endarterectomy for 4 to 6 weeks after stroke, but any delay leads to reduced benefit because of the risk of stroke before surgery. Recent data have suggested that the operative risk is not increased in patients operated on within 30 days of stroke; however, controversy remains regarding the timing of this intervention. The purpose of the current work was to determine the operative risk of death and stroke in patients with stroke and severe carotid stenosis in relation to the time of carotid endarterectomy. Patients and methods A retrospective study of 243 patients undergoing carotid endarterectomy after stroke is presented. All patients had either stable or improving neurological examinations. The patients were divided into four groups: group I (n = 59) patients who had carotid endarterectomy between 2–7 days after stroke, group II (n = 61) patients who had carotid endarterectomy during the second week, group III (n = 67) patients who were operated during the third–fourth week after stroke and group IV (n = 56) patients who were operated on later than 4 weeks. Results Of the 192 men and 51 women who underwent surgery, there were 7 strokes and 7 deaths, with the total rate of complications 5.6%. Postoperative stroke and mortality was respectively: group I – 8.5%, group II – 6.5%, group III – 1.5%, group IV – 7.2%. There was no statistically significant difference in operative risk among the groups; however, a trend toward a decreased operative risk was noticed in patients operated on during the third–fourth week after stroke. Division to early (<2 weeks) and late (>2 weeks) endarterectomy also did not reveal any significant difference in the operative risk. Conclusions The perioperative risk of stroke and death was unrelated to the timing of carotid endarterectomy in patients with stroke and severe carotid stenosis. Carotid endarterectomy can be performed safely after 2 weeks of ischemic stroke in patients with severe carotid artery stenosis. Key words: stroke, carotid endarterectomy, time, operative risk

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

45

YANO, K., Y. KAWADA, K. TSUCHIYA et M. HORITA. « First report of bacterial wilt of mioga (Zingiber mioga) caused by Ralstonia solanacearum in Japan. » Japanese Journal of Phytopathology 71, n^o 3 (2005) : 179–82. http://dx.doi.org/10.3186/jjphytopath.71.179.

Texte intégral

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

46

Kern, Fabian, Tobias Fehlmann, Jeffrey Solomon, Louisa Schwed, Nadja Grammes, Christina Backes, Kendall Van Keuren-Jensen, David Wesley Craig, Eckart Meese et Andreas Keller. « miEAA 2.0 : integrating multi-species microRNA enrichment analysis and workflow management systems ». Nucleic Acids Research 48, W1 (6 mai 2020) : W521—W528. http://dx.doi.org/10.1093/nar/gkaa309.

Texte intégral

Résumé :

Abstract Gene set enrichment analysis has become one of the most frequently used applications in molecular biology research. Originally developed for gene sets, the same statistical principles are now available for all omics types. In 2016, we published the miRNA enrichment analysis and annotation tool (miEAA) for human precursor and mature miRNAs. Here, we present miEAA 2.0, supporting miRNA input from ten frequently investigated organisms. To facilitate inclusion of miEAA in workflow systems, we implemented an Application Programming Interface (API). Users can perform miRNA set enrichment analysis using either the web-interface, a dedicated Python package, or custom remote clients. Moreover, the number of category sets was raised by an order of magnitude. We implemented novel categories like annotation confidence level or localisation in biological compartments. In combination with the miRBase miRNA-version and miRNA-to-precursor converters, miEAA supports research settings where older releases of miRBase are in use. The web server also offers novel comprehensive visualizations such as heatmaps and running sum curves with background distributions. We demonstrate the new features with case studies for human kidney cancer, a biomarker study on Parkinson’s disease from the PPMI cohort, and a mouse model for breast cancer. The tool is freely accessible at: https://www.ccb.uni-saarland.de/mieaa2.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

47

Zajankauskas, Vainius, Paulina Tursaitė et Algirdas Musneckis. « PSORIAZĖS RYŠYS SU MIEGO SUTRIKIMAIS BEI DEPRESIJA ». Health Sciences 33, n^o 1 (1 janvier 2023) : 120–26. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2023.030.

Texte intégral

Résumé :

Įvadas. Psoriazė reikšmingai paveikia pacientų gyvenimo kokybę. Dėl didelės neigiamos įtakos fizinei ir psichologinei paciento būklei, svarbu aprašyti ir įvertinti specifinius miego sutrikimus, pasitaikančius pacientams, sergantiems psoriaze. Sąsaja tarp psoriazės ir miego sutrikimų buvo įrodyta remiantis daugeliu tyrimų, tačiau jos mechanizmas dar nėra visiškai aiškus. Kita aktuali tema yra psoriazės sąsaja su depresija. Dėl aukšto šių ligų komorbidiškumo, tikėtina, kad šios dvi patologijos turi bendrų jas siejančių patofiziologinių mechanizmų. Nors šis mechanizmas taip pat nebuvo visiškai išaiškintas, manoma, kad uždegiminės reakcijos yra pagrindinis aspektas, siejantis šias dvi būkles. Tyrimo tikslas − atnaujinti ir pagilinti žinias apie psoriazės ir miego sutrikimų, bei psoriazės ir depresijos sąsajas. Medžiaga ir metodai. Buvo atliekama literatūros apžvalga ir analizė. Literatūros šaltinių paieška buvo atliekama anglų kalba tarptautinėje medicinos duomenų bazėje PubMed. Paieškoje naudoti nurodyti raktažodžiai ir jų kombinacijos. Rezultatai. Naudojant teorinius analizės metodus, buvo rastos 58 publikacijos, atitinkančios paieškos kriterijus. Kitos 50 publikacijų buvo atmestos, nes neatitiko paieškos kriterijų. Išvados. Sergančiųjų psoriaze psichikos ir miego sutrikimų dažnis yra didesnis, nei lyginant su bendrąja populiacija. Tai pabrėžia būtinumą atlikti daugiau šios krypties tyrimų, nes tokiems tyrimams nereikalingas didelis finansavimas ir padeda identifikuoti pacientus, kuriems reikalinga medicininė ir psichologinė pagalba. Adekvatus ir lygiavertis abiejų ligų gydymas reikšmingai pagerintų pacientų gyvenimo kokybę ir gydymo baigtis.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

48

Barkauskas, Egidijus, Povilas Pauliukas, Kęstutis Laurikėnas et Gytis Šustickas. « Vidinės miego arterijos aneurizmų gydymo rezultatai ». Lietuvos chirurgija 3, n^o 1 (1 janvier 2005) : 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2005.1.2326.

Texte intégral

Résumé :

Egidijus Barkauskas, Povilas Pauliukas, Kęstutis Laurikėnas, Gytis ŠustickasVšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: egidijus.barkauskas@mf.vu.lt Įvadas Straipsnyje aprašomos palyginti retų arterijos didelių ir gigantiškų vidinės miego aneurizmų atsiradimo priežastys. Skirtingai nuo kitų straipsnių, čia kartu apžvelgiamos vidinės miego arterijos ekstrakranijinės ir intrakranijinės dalių aneurizmos. Aprašomos įvairios aneurizmų diagnostikos ir gydymo perrišant kaklo vidinę miego arteriją galimybės. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti ir įvertinti Vilniaus neuroangiochirurgijos centre atliktų vidinės miego arterijos gigantiškų aneurizmų operacijų rezultatus, parodyti šių operacijų efektyvumą ir jų atlikimo metodus. Ligoniai ir metodai Straipsnyje nagrinėjami 12 ligonių, kuriems buvo vidinės miego arterijos aneurizmos, tyrimo ir gydymo duomenys. Ligonių amžius svyravo nuo 42 iki 80 metų. Visi ligoniai operuoti. Operacijos atliktos per 35 metų laikotarpį. Keturi ligoniai operuoti nuo didelių ir gigantiškų intrakranijinių aneurizmų, septyni – nuo ekstrakranijinių vidinės miego arterijos ir vienas – išorinės miego arterijos aneurizmų. Didelėmis vadinome tokias aneurizmas, kai intrakranijinių aneurizmų vidinis skersmuo didesnis negu 3 mm, o ekstrakranijinių – 3–4 ir daugiau kartų viršijo normalų tos pačios arterijos spindį. Aptariami įvairūs chirurginio gydymo metodai, daugiausia dėmesio kreipiant į aneurizmos užtrombavimo arba rezekcijos būdus ir smegenų kraujotakos atkūrimo sąlygas. Rezultatai Mūsų klinikoje iš 12 ligonių, operuotų nuo vidinės miego arterijos aneurizmos, nė vienas nemirė, naujų insultų neįvyko, ir tik 2 ligoniams iš keturių po intrakranijinių aneurizmų užtrombavimo liko neženkli hemiparezė, kuri vienai ligonei buvo nustatyta atvykus į ligoninę, o kitai hemiparezė pasireiškė dar prieš operaciją, po nepavykusio aneurizmos užkimšimo balionu. Prieš operaciją 3 ligonius varginę stiprūs galvos skausmai, plintantys į akiduobę, išnyko. Visi 12 ligonių išrašyti į namus. Išvados Pasitelkiant šiuolaikinę diagnostinę aparatūrą daugumą intrakranijinių ir ekstrakranijinių vidinės miego arterijos aneurizmų galima diagnozuoti prieš joms plyštant. Aneurizmų gydymui gali būti naudojami įvairūs metodai. Nepavykus tiesiogiai atkurti kraujotakos ir esant blogai smegenų kolateralinei apytakai galima taikyti vieną iš alternatyvių gydymo metodų, kai vidinė miego arterija perrišama, aneurizma užtrombuojama, atliekama ekstraintrakranijinio nuosruvio operacija. Mums prieinamomis operacijų metodikomis gauname gerus aneurizmų gydymo rezultatus. Reikšminiai žodžiai: vidinė miego arterija, aneurizma, vidinės miego arterijos perrišimas, ekstraintrakranijinio nuosruvio operacija Results of treatment of internal carotid artery aneurysms Egidijus Barkauskas, Povilas Pauliukas, Kęstutis Laurikėnas, Gytis ŠustickasVilnius University Emergency Hospital,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: egidijus.barkauskas@mf.vu.lt Background/objective The causes of development of big and giant aneurysms of internal carotid artery are described in this paper. Differently from other papers, the intracranial and extracranial aneurysms are analyzed together in this article. Various diagnostic and treatment procedures, including ligation of internal carotid artery in the neck, are described. The main purpose of this paper is to describe and evaluate the results of operations of giant aneurysms of the internal carotid artery performed at Vilnius Neurovascular Surgery Center as well as to show the effectiveness of these operations and the methods of performing these procedures. Patients and methods Twelve patients were investigated and operated on for internal carotid artery aneurysm during a 35-year period. The age of patients was between 42 and 80 years. Four patients were operated on for big and giant intracranial aneurysms, 7 for extracranial internal carotid artery aneurysms and 1 for external carotid artery aneurysm. As big aneurysms were interpreted intracranial aneurysms with the internal diameter exceeding 3 mm and extracranial aneurysms exceeding in diameter the normal lumen of the internal carotid artery 3–4 times or more. Different methods of surgical treatment are analyzed; special attention is paid to exclusion and resection of the aneurysm as well as to the restoration of blood flow to the brain. Results Twelve patients were operated on in our center for aneurysm of the internal carotid artery. There were no deaths and strokes. Two patients had light hemiparesis after the induced thrombosis of the intracranial aneurysm. Both of them had it prior to the operation; one of them after the attempted unsuccessful balloon occlusion of the aneurysm. Three patients have had severe headache irradiating into the orbit before treatment. After the operation the headache disappeared. All patients were discharged from the hospital. Conclusions The modern diagnostic equipment allows to diagnose most of the intracranial and ectracranial internal carotid artery aneurysms before they rupture. Different methods can be applied for the treatment of these aneurysms. The extra-intracranial shunting procedure can be used as an alternative revascularization method in cases when direct blood flow to the brain cannot be restored and collateral brain blood flow is insufficient. Good results of surgical treatment of internal carotid artery aneurysms were achieved using the techniques described in this article. Keywords: internal carotid artery aneurysm, ligation of the internal carotid artery, extra-intracranial shunting operation

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

49

Sereikaitė, Liveta, Monika Jasinskaitė, Simas Stiklioraitis et Živilė Undzėnaitė. « OBSTRUKCINĖS MIEGO APNĖJOS GYDYMAS POLIEŽUVINIO NERVO STIMULIACIJOS METODU ». Health Sciences 30, n^o 4 (8 août 2020) : 90–94. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2020.103.

Texte intégral

Résumé :

Obstrukcinė miego apnėja yra klinikinė būklė, kelianti grėsmę žmogaus sveikatai. Nuolatinio teigiamojo slėgio ventiliacija yra pagrindinis šios patologijos gydymo būdas, duodantis teigiamus rezultatus, tačiau jo netinkamas taikymas mažina gydymo efektyvumą. Plačiai žinomos įvairios alternatyvos, tokios kaip viršutinių kvėpavimo takų chirurginės operacijos, pakeičia tik anatominį obstrukcinės miego apnėjos komponentą. Per pastaruosius keletą dešimtmečių nemažai klinikinių tyrimų parodė, jog poliežuvinio nervo stimuliacija, kuri koreguoja anatominį ir neuromuskulinį patologijos komponentus, yra pažangus šios ligos gydymo pasirinkimas.

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

50

Obročníková, Andrea, et Ľudmila Majerníková. « Nursing intervention rate in oncological prevention ». Kontakt 15, n^o 2 (18 juin 2013) : 143–57. http://dx.doi.org/10.32725/kont.2013.018.

Texte intégral

Styles APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.

Articles de revues sur le sujet « Miega »

Créez une référence correcte selon les styles APA, MLA, Chicago, Harvard et plusieurs autres