Artículos de revistas sobre el tema "Kokia"
Siga este enlace para ver otros tipos de publicaciones sobre el tema: Kokia.
Crea una cita precisa en los estilos APA, MLA, Chicago, Harvard y otros
Consulte los 50 mejores artículos de revistas para su investigación sobre el tema "Kokia".
Junto a cada fuente en la lista de referencias hay un botón "Agregar a la bibliografía". Pulsa este botón, y generaremos automáticamente la referencia bibliográfica para la obra elegida en el estilo de cita que necesites: APA, MLA, Harvard, Vancouver, Chicago, etc.
También puede descargar el texto completo de la publicación académica en formato pdf y leer en línea su resumen siempre que esté disponible en los metadatos.
Explore artículos de revistas sobre una amplia variedad de disciplinas y organice su bibliografía correctamente.
1
Genzelis, Bronius. "Lietuvos XIX a. visuomeninės-filosofinės minties raidos problema šiuolaikinėje lenkų istoriografijoje". Problemos 1 (29 de septiembre de 2014): 124–30. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1968.1.5714.
Texto completoResumen
Publikacijoje aptariami lenkų istoriografijos darbai, skirti XIX a. Lietuvos visuomeninei-filosofinei minčiai ir nacionaliniam judėjimui. Autoriaus duomenimis, šiems klausimams Lenkijoje 1954–1966 m. paskelbta 18 monografijų, 33 moksliniai straipsniai ir 10 Lietuvos kultūros ir mokslo veikėjų darbų publikacijų. Lenkų tyrinėtojus domina, kokie buvo lietuvių ir lenkų santykiai XIX a., kodėl vėliau atsirado nesantaika tarp mūsų tautų, kas paskatino augti lietuvių nacionalinį judėjimą, koks Lietuvos kultūros santykis su kitų Europos šalių kultūra ir kokia jos vieta jų tarpe, kokią žalą lietuvių kultūrai padarė carizmo vykdomos represijos.
2
Kortelainen, Terttu. "Savivaldybių bibliotekų informacijos paslaugų tyrimas lyginamuoju metodu". Informacijos mokslai 40 (1 de enero de 2007): 105–14. http://dx.doi.org/10.15388/im.2007.0.3463.
Texto completoResumen
Straipsnyje aptariamas Ðiaurës Suomijos bibliotekose vykdytas projektas. Projektas iðsiskyrë tuo, jog já ágyvendino praktikos bendruomenës, kurios buvo sudarytos ið skirtingø savivaldybiø bibliotekø atstovø. Straipsnyje pateikiami vienos ið bendruomeniø, kuri buvo atsakinga uþ informacijos paslaugø vertinimo priemoniø kûrimà, rezultatai. Bendruomenë ið pradþiø iðsiaiðkino, kas tai yra informacijos paslaugos, kokia jø sudëtis, kokiø iðtekliø bûtina turëti norint teikti tokias paslaugas, kokie vartotojø poreikiai, kokia kompetencija reikalinga informacinëms paslaugoms teikti. Vëliau bendruomenës nariai lankë kiekvieno projekto dalyvio bibliotekà, domëjosi jos filosofija, planais, istorija, iðtekliais, darbo praktika, sëkminga patirtimi, partneriais. Gautus duomenis komandos nariai lygino tarpusavyje, nes net ir to paties tipo bibliotekos su tais paèiais iðtekliais gali pasiekti visiðkai skirtingus rezultatus. Sukurta informaciniø paslaugø kokybës Consortium benchmarking between information services of municipal librariesTerttu Kortelainen SummaryCommunities of practice, comprising representatives of different libraries, applied informal consortium benchmarking in their development and evaluation project. Sharing knowledge and practices were considered very important by the participants, and even small units could contribute to the development. This paper describes the practices of sharing knowledge concerning information service in public libraries. The study is based on information gathered by interviews and questionnaires from the participants, and project documentation, the contents of which have been studied qualitatively*.
3
Tereškinas, Artūras. "Tarp norminio ir subordinuoto vyriškumo formų: vyrai, jųseksualumas ir maskulinizmo politika šiuolaikinėje Lietuvoje". Sociologija. Mintis ir veiksmas 14, n.º 3 (5 de octubre de 2004): 28–38. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2004.3.5972.
Texto completoResumen
Iki šiol Lietuvoje ne itin daug dėmesio skirta vyrų ir vyriškumo problemų analizei. Lietuvoje vyrai retai minimi lyčių politikos dokumentuose. Dar mažiau analizuotos marginalinės vyriškumo formos, tokios kaip homoseksualus vyriškumas. Tačiau kalbant apie moterų problematiką, būtina kreipti dėmesį ir į vyriškumą bei maskulinizmo politiką, nes rūpestis dėl lyties, seksualumo ir kūno yra svarbiausias konstruojant nacionalinius politinius, socialinius ir ekonominius režimus. šio straipsnio tikslas – apibūdinti ir norminį, ir subordinuotą vyriškumą Lietuvoje daugiausia dėmesio kreipiant į vyrų kūną ir seksualumą. Bus mėginama atsakyti, kokie vyriškumo modeliai dominuoja dabarties Lietuvoje ir kaip masinėje sąmonėje konstruojamas gėjų seksualumas. Kokias pasekmes skirtingos vyriškumo formos gali turėti patiems vyrams ir apskritai lyčių politikai Lietuvoje? Kokia maskulinizmo politika galėtų prisidėti prie feministinio socialinės transformacijos projekto? Straipsnyje analizuojama reprezentatyvi sociologinė apklausa apie vyrus, atlikta 2002 metais, apžvelgiami vyraujantys lietuvių žiniasklaidos diskursai seksualumo aspektu ir naudojamasi plačia postruktūralistinių lyčių bei seksualumo teorijų baze.
4
Vaičiūnienė, Asta y Palmira Jucevičienė. "Studentų įsivertinimo edukacinė vertė". Pedagogika 143, n.º 3 (29 de octubre de 2021): 195–222. http://dx.doi.org/10.15823/p.2021.143.10.
Texto completoResumen
Nors mokymosi ir jo rezultatų įsivertinimas, atliekamas studento, tampa neatsiejama šiuolaikinių studijų dalis, tačiau jis kelia nemažai klausimų. Kokia šio įsivertinimo edukacinė vertė pačiam studentui? Kaip galima ją padidinti? Kokią edukacinę vertę studento įsivertinimas teikia dėstytojui, studijų programai, universitetui? Straipsnis siekia atskleisti studentų įsivertinimo edukacinės vertės esmę ir prasmingumą šios vertės suvokimo įvairovės kontekste.
5
Zablockis, Rolandas y Edvardas Danila. "Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos laikymosi vertinimas". Sveikatos mokslai 25, n.º 5 (30 de noviembre de 2015): 131–35. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.100.
Texto completoResumen
Įvadas. Lietuvoje lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) ambulatorinį gydymą kompensuojamaisiais vaistais reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas tvarkos aprašas. Darbo tikslas. Įvertinti, kaip laikomasi šio tvarkos aprašo. Norėta sužinoti, kokiam LOPL sergančių ligonių skaičiui 2014 m. skirti kompensuojamieji vaistai; kokiai daliai jų šie vaistai skirti pirmą kartą; kaip dažnai kompensuojamieji vaistai išrašyti ligoniui esant stacionare; kokia dalis asmenų, gydomų kompensuojamaisiais vaistais (iš jų – kuriems šie vaistai buvo paskirti pirmą kartą) buvo tais metais konsultuoti pulmonologo. Duomenys surinkti iš pri�- valomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“. Rezultatai. 2014 m. 34972 asmenims, sergantiems LOPL, buvo išrašyti kompensuojamieji vaistai ambulatoriniam gydymui. Iš jų 25,4 proc. ligonių jie skirti pirmą kartą. 45,2 proc. ligonių šie vaistai išrašyti jiems esant stacionare. Pulmonologas konsultavo 47,3 proc. visų asmenų, kuriems buvo išrašyti kompensuojamieji vaistai LOPL gydyti. Iš jų – 55,3 proc. ligonių, kuriems šie vaistai buvo išrašyti pirmą kartą. Išvada. Lietuvoje LOPL ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos laikomasi nepakankamai. Ligoniai per retai siunčiami gydytojui pulmonologui konsultuoti. Neretai net pirmą kartą skiriant kompensuojamuosius vaistus ambulatoriniam LOPL gydymui ligonis nenukreipiamas pulmonologui konsultuoti. Tai, kad didelei daliai ligonių šie vaistai išrašomi jiems esant stacionare, netiesiogiai rodo, kad daugeliu atvejų ligos diagnostika ir (ar) kontrolė yra nepakankama.
6
Pikelytė, Zita. "Krekenavos fotografo Tado Bajorūno darbo užrašai". Bibliotheca Lituana 4 (4 de noviembre de 2018): 209–22. http://dx.doi.org/10.15388/biblita.2017.12135.
Texto completoResumen
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje nagrinėjami Panevėžio apskrities Krekenavos miestelyje 1920–1945 metais gyvenusio ir dirbusio fotografo Tado Bajorūno užrašai – paprasta užrašų knygelė, kurioje surašytos jo 1934–1941 metais gautos pajamos. Atlikę atvejo studiją – išanalizavę šiuos užrašus, galime sužinoti, ar tuo laikotarpiu fotografija mažame miestelyje buvo pelningas verslas ir kokia veikla, neskaitant fotografijos, fotografas dar užsiėmė, kiek daugiausia pajamų gavo ir už kokią veiklą. Apibendrinę rezultatus ir pasitelkę duomenis, atspindinčius kitų Lietuvos regionuose aptariamuoju laikotarpiu dirbusių fotografų veiklą, galėsime susidaryti bendrą jų ekonominės situacijos vaizdą.
7
Ramonaitė, Ainė. "Stipriųjų ir silpnųjų ryšių svarba protesto mobilizacijai: Sąjūdžio genezė ir raida 1987–1988 metais". Sociologija. Mintis ir veiksmas 29, n.º 2 (11 de diciembre de 2011): 199–217. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2011.2.6131.
Texto completoResumen
Analizuojant kolektyvinio protesto dinamiką Lietuvoje Atgimimo laikotarpiu, straipsnyje nagrinėjama, kokia socialinė terpė yra palankesnė kolektyvinio veiksmo mobilizacijai, – ar socialiniam judėjimui susikurti reikalingi silpnieji, ar stiprieji socialiniai ryšiai. Pirmoje dalyje apibrėžiamos stipriųjų ir silpnųjų ryšių sąvokos bei aptariama socialinių tinklų reikšmė kolektyvinio veiksmo mobilizacijai. Antroje dalyje analizuojama sovietmečio visuomenės socialinė mikro struktūra, skirtingos socialinės terpės – oficialioji, alternatyvioji legalioji ir pogrindžio visuomenė – ir jų vaidmuo Atgimimo laikotarpiu. Pabaigoje parodoma, kurioje iš terpių gimė Sąjūdis, kokie veikė socialiniai protesto mechanizmai ir koks vaidmuo teko silpniesiems bei stipriesiems ryšiams skirtinguose kolektyvinio veiksmo mobilizacijos etapuose.
8
Nekrašas, Evaldas. "Subjektyvistinė tikimybės interpretacija". Problemos 11 (29 de septiembre de 2014): 27–31. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1973.11.5504.
Texto completoResumen
Subjektyvistiškai interpretuojama tikimybė laikoma individo tikėjimo kokia nors hipoteze ar įvykiu laipsniu. Straipsnyje aptariama šios interpretacijos kritika, nurodoma, kad ji nėra visiškai pagrįsta. Subjektyvistiškai interpretuojamą tikimybę galima laikyti kvaziloginiu santykiu tarp teiginio ir paliudijimo visumos. Tikimybės reikšmės priklauso nuo individo, kurio tikėjimo laipsnius jos reprezentuoja, subjektyvių savybių. Tikėjimo laipsniu galima laikyti dispoziciją pasirinkti tam tikrą elgesį objektyviai apibrėžiamose pasirinkimo situacijose. Tikėjimo laipsnių visuma laikoma koherentiška, jei tikėjimo laipsniai patenkina tikimybių teorijos aksiomas. Individas gali tikėti teiginiu bet kokiu laipsniu, jei tik kiti tikėjimo laipsniai turi koreliuotas reikšmes. Interpretuojant tikimybę subjektyvistiškai, praktikos požiūriu reikšmingose situacijose tenka remtis empiriniu tikimybės aiškinimu.
9
Miceikienė, Astrida y Erika Besusparienė. "OPTIMALIOS ŪKININKŲ MOKESČIŲ SISTEMOS FORMAVIMAS". Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development 38, n.º 3 (29 de septiembre de 2016): 261–72. http://dx.doi.org/10.15544/mts.2016.21.
Texto completoResumen
Išsamių tyrimų apie optimalią ūkininkų ūkių mokesčių sistemą, skatinančią ūkių gyvybingumą, konkurencingumą ir tvarumą, nėra Problema – kokia yra optimali ūkininkų ūkių mokesčių sistema ir kokie turi būti taikomi principai ir kriterijai optimaliai ūkininkų ūkių mokesčių sistemai nustatyti. Tyrimo tikslas – atlikus optimalios mokesčių sistemos teorinę analizę, patikslinus optimalios mokesčių sistemos sąvoką bei identifikavus šios sistemos vystymosi kryptis ir ūkininkų ūkių apmokestinimo problemas, parengti optimalios ūkininkų ūkių mokesčių sistemos teorinį modelį. Egzistuojanti ūkininkų ūkių mokesčių sistema nėra optimali, nes neužtikrinamas maksimalus valstybės pajamų lygis dėl moralinės žalos poveikio mokesčių sistemai, neužtikrinamos ūkininkų gerovės funkcijos, nepakankamos investicijos į žmogiškąjį kapitalą bei mažai sprendžiamos aplinkosauginės problemos.
10
Baušys, Augustinas, Justė Maneikytė, Kęstutis Strupas y Ieva Šakalienė. "Priešoperacinė reabilitacija abdominalinėje onkologinėje chirurgijoje: naujas paciento paruošimo operacijai standartas?" Lietuvos chirurgija 18, n.º 2 (9 de julio de 2019): 73–77. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2019.18.8.
Texto completoResumen
Straipsnyje trumpai pristatoma nauja paciento paruošimo onkologinei pilvo organų operacijai strategija – priešoperacinė reabilitacija. Pirmieji klinikinių tyrimų rezultatai teikia vilčių, kad, taikant priešoperacinę reabilitaciją, susidedančią iš trijų komponentų: fizinių pratimų, mitybos nepakankamumo korekcijos ir psichologinio paciento paruošimo, galima pagerinti pacientų fizinę būklę, pooperacinę gyvenimo kokybę, net smarkiai sumažinti pooperacinių komplikacijų dažnį. Vis dėlto lieka neaišku, ar priešoperacinė reabilitacija yra tikslinga prieš visas operacijas, ar tik prieš tas operacijas, kurios yra ypač didelės apimties. Todėl, kol minėta metodika galės būti taikoma kasdienėje klinikinėje praktikoje, reikia naujų klinikinių tyrimų. Šie tyrimai turėtų atskleisti, prieš kokias operacijas paciento reabilitacija yra tikslingiausia, taip pat nustatyti, kokia konkreti priešoperacinės reabilitacijos metodika yra efektyviausia.
11
Juraitė, Kristina y Arnas Zdanevičius. "Lyčių lygybės vertinimai ir Lietuvos viešoji nuomonė". Sociologija. Mintis ir veiksmas 14, n.º 3 (5 de octubre de 2004): 95–109. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2004.3.5978.
Texto completoResumen
Šio straipsnio tikslas yra analizuoti Lietuvos gyventojų požiūrius ir nuomones apie lyčių lygybės problemas Lietuvoje. Remiantis teorinėmis prielaidomis siekiama paaiškinti, koks yra gyventojų požiūris į lyčių lygybę skirtingose socio-demografinėse grupėse (visų pirma tarp vyrų ir moterų) ir kokie veiksniai lemia šiuos skirtumus. Analizuodami VDU Sociologijos katedros 2004 m. atlikto sociologinio tyrimo “Europos Sąjungos plėtra ir jos įtaka moterims” duomenis, straipsnio autoriai tiria Lietuvos gyventojų požiūrius į lyčių lygybės aspektus, o taip pat aptaria lyčių politikos tobulinimo problemas, kurios yra įdomios ir vertingos ne tik praktiniu, bet ir teoriniu požiūriu (gali pasitarnauti lyčių politikos formavimo procesui). Èia keliami klausimai: kokie teoriniai modeliai bei matavimo priemonės gali padėti išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų, vertinant viešosios nuomonės požiūrį į lyčių lygybės problemas, rekomendacijas politikai? Kokia yra metodologinė lyčių politikos vertinamojo tyrimo svarba? Siekiama paaiškinti kokie veiksniai sustiprina arba susilpnina respondentų tradicinį ir liberalų požiūrį į lyčių santykius Lietuvoje, o tuo pačiu daro įtaką ir lyčių lygybės politikos rekomendacijoms (be visiems gerai žinomų socio-demografinių aspektų, čia skiriami struktūrinis ir individualus lygmenys).
12
Mickevičius, Arūnas. "F. Nietzsche: klasikinio mąstymo metaforinis architektūriškumas ir jo simptomatika". Problemos 65 (29 de septiembre de 2014): 86–97. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2004.65.6651.
Texto completoResumen
Straipsnyje analizuojamas F. Nietzsche’s požiūris į klasikinio mąstymo paradigmą. Remiantis Nietzsche’s „valios siekti galios“ teorija, numatančia tik genealoginį, tipologinį ir simptomologinį pasaulio supratimą, siekiama parodyti, kad klasikinio mąstymo prigimtis yra ne racionali loginė, bet metaforiška. Todėl racionali klasikinio mąstymo raiška Nietzsche’s „galios“ filosofijoje atsiveria tik kaip niekada nepašalinamo pirmapradžio metaforiškumo liekana, kaip metaforiškumo suakmenėjimas ar neteisėta užmarštis ir kaip tik todėl racionalus klasikinis mąstymas Nietzsche‘s požiūriu ir negali apeliuoti į jokią universalią Tiesą, į jokį universalųjį pasaulio pažinimą, kylantį iš kokio nors vieno metafizinio pradžios taško. Straipsnyje siekiama parodyti, kokiomis sąmonės architektūrinėmis metaforomis Nietzche aprašė klasikinį mąstymą ir kokia šio mąstymo simptomatika nagrinėjant jį iš „valios siekti galios“ interpretatyviųjų ir metaforinių pozicijų.
13
Arcimavičienė, Liudmila. "Britų politikos vertinimas: konceptualiosios moralės metaforos analizė". Kalbotyra 57, n.º 57 (1 de enero de 2007): 11. http://dx.doi.org/10.15388/klbt.2007.7553.
Texto completoResumen
Šio straipsnio tikslas – atskleisti, kokia pagrindinė konceptualioji metafora vyrauja šiuolaikiniame britų politiniame diskurse ir kokie jos struktūriniai elementai sudaro bendro moralinio vertinimo pagrindą. Tyrimui buvo pasirinkta trisdešimt analitinių politinių straipsnių iš The Economist elektroninio archyvo. Straipsniai analizuojami remiantis kognityvinės lingvistikos principais bei kokybiniu analizės metodu, kurie leidžia atskleisti kalbiniuose pasakymuose (linguistic expressions) glūdinčias konceptualiąsias metaforas. Nustatyta, kad Britų politikos moralinis vertinimas yra grindžiamas konceptualiąja metafora POLITINIS GYVENIMAS KAIP KELIONĖ. Išanalizavus šios metaforos kalbinę raišką, paaiškėjo, kad straipsniuose vyrauja neigiamas britų politikos vertinimas, atsispindintis konceptualiosios metaforos POLITINIS GYVENIMAS YRA KELIONĖ elementų kalbinėje raiškoje, kai politikos veikėjai (1) vaizduojami kaip „dėmėtos reputacijos“ klajūnai, (2) keliaujantys be tikslo, (3) peržengiantys nustatytas ribas, (4) nesugebantys apeiti/įveikti kelyje pasitaikančių kliūčių ir t.t.
14
Petrauskaitė, Deimantė y Vita Mikuličiūtė. "AR VISADA „GRAŽU YRA GERAI“: POTENCIALIŲ DARBUOTOJŲ SUVOKTO FIZINIO PATRAUKLUMO IR LYTIES ĮTAKA PRIIMANT SPRENDIMĄ PAKVIESTI Į POKALBĮ DĖL DARBO". Psichologija 54, n.º 54 (19 de enero de 2017): 43. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2016.54.10345.
Texto completoResumen
Įsitikinimas, kad „grožis yra gėris“, reiškia, jog patraukliems žmonėms priskiriamos teigiamesnės asmenybės savybės nei nepatraukliems, tačiau įdarbinimo srityje gaunami prieštaringi rezultatai. Pastebėta, kad patrauklios moterys, siekiančios vadovaujamų pareigų, vertinamos neigiamiau, palyginti su patraukliais vyrais ir nepatraukliomis moterimis. Šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti, kokią reikšmę suvoktas fizinis patrauklumas turi asmens savybių vertinimui ir potencialaus darbuotojo pasirinkimui pakviesti į darbo pokalbį dėl vadovaujamų / nevadovaujamų pareigų. Pagrindiniame tyrimo etape dalyvavo 85 asmenys. Jie turėjo įvertinti keturių fotografijose pavaizduotų skirtingų lyčių žmonių asmenybės savybes, taip pat nuspręsti, kurį iš asmenų kviestų į darbo pokalbį. Nustatyta, kad patraukliems žmonėms priskiriamos teigiamesnės savybės, nesvarbu, kokia jų lytis ar pareigos, į kurias jie kandidatuoja, taip pat jie būtų dažniau kviečiami į darbo pokalbius.
15
Kavaliauskienė, Žaneta y Neringa Lengvenienė. "Statutinės organizacijos darbuotojų adaptacija ir socializacija". Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development 38, n.º 2 (16 de junio de 2016): 136–44. http://dx.doi.org/10.15544/mts.2016.11.
Texto completoResumen
Augant darbuotojų mobilumui, organizacijoms naudinga suvokti bei tinkamai organizuoti darbuotojų adaptacijos ir socializacijos procesus, kadangi adaptacijos proceso rezultatas – organizacijoje identifikavęsis asmuo, o socializacijos rodikliai yra neatsiejami nuo darbo užduočių įsisavinimo, darbo vaidmens suvokimo, socialinės integracijos bei organizacijos kultūros perpratimo. Šalies ir užsienio lygmeniu atlikta nemažai studijų siekiant ištirti šiuos procesus viešajame sektoriuje. Šiame straipsnyje statutinės organizacijos atvejis. Mokslinė problema – kokia yra darbuotojų adaptacijos ir socializacijos statutinėje organizacijoje praktika ir kokie veiksniai valdant šiuos procesus būtų reikšmingi, siekiant sumažinti darbuotojų kaitą? Tyrimo tikslas – identifikuoti naujų darbuotojų adaptacijos ir socializacijos specifiką statutinėje organizacijoje. Tyrimo metodika – išstudijavus mokslinius šaltinius, sukonstruotas tyrimo instrumentas, integruojantis esmines adaptacijos ir socializacijos procesų dedamąsias, bei ištirta darbuotojų adaptacija ir socializacija statutinėje organizacijoje išskiriant esminius veiksnius, lemiančius minėtų procesų sėkmę.
16
Davidavičius, Algis. "Kokia yra protingų automatų egzistavimo galimybė?" Problemos 61 (29 de septiembre de 2014): 132–45. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2002.61.6743.
Texto completoResumen
Straipsnyje nagrinėjama, ar gali būti protingų automatų pačia radikaliausia prasme, t. y. ar tokios būtybės gali būti asmenys? Bandoma parodyti, kad tokia galimybė yra logiška, jei priimama ypatinga ontologinio monizmo ir epistemologiškai reikšmingo savybių dualizmo pozicijų dermė. Parodoma, kad tokios galimybės realizacija pirmiausia priklauso nuo ypatingo ontologinio įsipareigojimo šios galimybės tikrumui.
17
RAČIUS, VIDAS. "VILNIAUS UNIVERSITETO BIBLIOTEKOS INKUNABULAI: RINKINIO RAIDA IR SUDĖTIS". Knygotyra 56 (1 de enero de 2011): 124–34. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v56i0.1508.
Texto completoResumen
Vilniaus universiteto bibliotekaUniversiteto g. 3, LT-01122 Vilnius, LietuvaEl. paštas: Petras.Racius@mb.vu.ltŠiuo metu Vilniaus universiteto bibliotekoje saugoma 315 spaudos pirmagimių knygų – inkunabulų. Fondo dydis įvairiuose šaltiniuose įvairuoja. Straipsnio siekis – išnagrinėti, kaip radosi ir kito Vilniaus universiteto bibliotekos inkunabulų fondas, kokie veiksniai darė įtaką tiems pokyčiams, kokia inkunabulų fondo apimtis, sudėtis, dabartinė būklė ir kokia inkunabulų reikšmė Lietuvos kultūrai.Reikšminai žodžiai: knyga, spauda, inkunabulas, paleotipas, biblioteka, katalogas, spaustuvininkas, raida.INCUNABULA IN VILNIUS UNIVERSITY LIBRARY: DEVELOPMENT AND STRUCTUREVIDAS RAČIUS SummaryThere are 315 incunabula in the Vilnius University Library now. The aim of the article was to examine how the fund of these incunabula was compiled and the amount of this fund was changing, what factors influenced changes of this fund, and what is the significance of these incunabula for Lithuanian culture. At the same time it was an attempt using incunabula to show at least passingly how Lithuania looked in European political, cultural and ideological context of that time, what events or processes influenced collection accession, who and by what ties related it to other countries. Lithuania was not a desert island on an European map, withdrawn from prevalent political cultural and ideological changes, neither it was a total barren, accepting no progress or novelties. It was inquired by what ways the incunabula emerged in our country, what was the demand and what impact they made, who and why acquired them, and what marks their activity had left so that we could judge by them about their circulation in Lithuanian cultural life and contemplate what still undiscovered treasures may be hidden in them waiting for researchers attention.
18
Klimaitienė, Rūta y Simonas Jočys. "„VADYBA BE BIUDŽETŲ” SISTEMOS DIEGIMO ĮMONĖJE METODIKA". Science and Studies of Accounting and Finance: Problems and Perspectives 9, n.º 1 (25 de noviembre de 2014): 65–76. http://dx.doi.org/10.15544/ssaf.2014.07.
Texto completoResumen
Mokslinio tyrimo metu sukurta „vadyba be biudžetų” sistemos diegimo metodika gali būti taikoma įvairaus dydžio įmonėse, kadangi skirtinguose įdiegimo etapuose priimami individualūs sprendimai priklausomai, nuo įmonės technologijos ir veiklos organizavimo specifikos, norimų verslo pasikeitimų lygio, įmonės vadybi struktūros, jos veiklos rezultatų įvertinimo, turimų bei tikėtinų išteklių paskirstymo, taip pat planavimo metodikos bei informacijos paskirstymo tarp sprendimų priėmėjų. Atliktas alternatyvios tradicinės biudžetų rengimo sistemos atžvilgiu tyrimas įrodo, kad „vadyba be biudžetų“ sistema skatina iš esmės pertvarkyti įmonės vadybos modelį atsisakant tradicinių biudžetų ir įgyvendinant konkrečius ateities planus. Todėl ši sistema kartais suprantama kaip „vadyba ir kontrolė be biudžetų”. Mūsų tyrimas tyrimas atskleidė, kad „vadyba be biudžetų“ sistema grindžiama principais, kurie padeda įmonės vadovams sukurti organizacinę struktūrą, kurioje vadovavimas ir sprendimų priėmimas deleguojamas darbuotojams, atsakingiems už tam tikras veiklas. „Vadyba be biudžetų“ sistemos privalumų ir trūkumų analizės metu nustatyta, kad sistemos privalumai iš esmės susiję su sprendimų priėmimo laisvės delegavimu žemesniosioms vadybos grandims, o tai leidžia žymiai greičiau reaguoti į pakitusias rinkos ir įmonės vidines aplinkybes. „Vadyba be biudžetų“ sistemos analizės metu nustatyta, kad sistema yra naudojama kartu su papildomomis įmonės vadybos priemonėmis, kurios apima vertės valdymą, lyginamąją analizę, subalansuotų rodiklių lenteles, veiklomis grįstą vadybą, klientų aptarnavimo vadybą, informacines sistemas ir slenkančias prognozes. Ši sistema gana retai diegiama įmonėse (nepriklausomai nuo to, kokia veikla jos įmonės užsiima), kadangi iki šiol nėra paskelbta išsamių nurodymų ar metodikos, kokiu būdu ši sistema turėtų būti įgyvendinta. Todėl buvo atliktas tyrimas, siekiant sukurti „vadyba be biudžetų“ sistemos diegimo įmonėje metodiką, kurios pagalba ši sistema būtų lengviau įgyvendinama tiek Lietuvos, tiek užsienio įmonėse, nepriklausomai nuo to kokia veikla jos užsiima.
19
Vaškelytė, Alina y Liveta Mozūraitytė. "TĖVŲ ŽINIOS IR VEIKLA, PRIŽIŪRINT KARŠČIUOJANTĮ VAIKĄ NAMUOSE". Health Sciences 31, n.º 7 (14 de diciembre de 2021): 176–80. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2021.241.
Texto completoResumen
Vaikų karščiavimas − viena dažniausių priežasčių, dėl kurių nerimauja karščiuojantį vaiką namuose prižiūrintys tėvai, kurie vis dar neturi pakankamai žinių ir atlieka netikslingus priežiūros veiksmus. Tikslas − išanalizuoti tėvų žinias ir veiklą, prižiūrint karščiuojantį vaiką namuose. Tyrimo duomenys buvo renkami 2020 m. rugsėjo – spalio mėn., elektroninėje erdvėje apklausos.lt. Tyrimo duomenys buvo renkami prašant užpildyti autorių sukurtą anketą, kurią sudarė 31 klausimas. Per tiriamąjį laikotarpį buvo užpildyta 111 anketų. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog didžioji dalis tėvų žinojo pagrindines karščiavimo komplikacijas, karščiuojančio vaiko priežiūros ypatumus, tačiau tik kiek daugiau nei pusė tiksliai žinojo, kokia kūno temperatūra laikoma karščiavimu ir kokiai esant tikslinga naudoti antipiretikus. Daugiausia tyrimo dalyvių, prižiūrėdami karščiuojantį vaiką namuose, kūno temperatūrą matavo elektroniniu termometru, pažastyje, vertino vaiko aktyvumą, temperatūros laipsnį, mažiausiai – kraujotaką. Kaip nemedikamentinę temperatūros mažinimo priemonę daugiausia rinkosi skysčių vartojimą.
20
Ucal, Meltem, Mehmet Huseyin Bilgin, Kivilcim Metin Özcan y Julius Mungo. "RELATIONSHIP BETWEEN FINANCIAL CRISIS AND FOREIGN DIRECT INVESTMENT IN DEVELOPING COUNTRIES USING SEMIPARAMETRIC REGRESSION APPROACH". Journal of Business Economics and Management 11, n.º 1 (31 de marzo de 2010): 20–33. http://dx.doi.org/10.3846/jbem.2010.02.
Texto completoResumen
This paper analyzes whether and to what extent the inflow of FDI is affected before and after the occurence of a financial crisis in developing countries. The paper uses a semiparametric Generalized Partial Linear Models (GPLM) regression approach to check the appropriateness and effectiveness of financial crisis in the FDI regression model. The results indicate that FDI inflows decrease in the years after a financial crisis and an upturn in FDI inflows the year before a financial crisis hit the country. Santrauka Straipsnyje keliamas klausimas - kokia kryptimi ir kokiu stiprumu tiesioginiu užsienio investiciju (TUI) iplaukas i besivystančios šalies šeimininkes ūki veikia finansu. krize kapitala priimančioje šaly‐je. Autoriu formuluojamoms hipotezems patvirtinti ar paneigti naudojamas semiparametres regresijos modelis. Gauti rezultatai rodo, kad TUI turi tendencija mažeti ne tik finansu. krizes metais. Būdamos inertiškos, TUI mažeja net finansu. krizei besivystančioje šalyje pasibaigus.
21
Ucal, Meltem, Mehmet Huseyin Bilgin, Kivilcim Metin Özcan y Julius Mungo. "RELATIONSHIP BETWEEN FINANCIAL CRISIS AND FOREIGN DIRECT INVESTMENT IN DEVELOPING COUNTRIES USING SEMIPARAMETRIC REGRESSION APPROACH". Journal of Business Economics and Management 11, n.º 1 (31 de marzo de 2010): 20–33. http://dx.doi.org/10.3846/jbem.202010.02.
Texto completoResumen
This paper analyzes whether and to what extent the inflow of FDI is affected before and after the occurence of a financial crisis in developing countries. The paper uses a semiparametric Generalized Partial Linear Models (GPLM) regression approach to check the appropriateness and effectiveness of financial crisis in the FDI regression model. The results indicate that FDI inflows decrease in the years after a financial crisis and an upturn in FDI inflows the year before a financial crisis hit the country. Santrauka Straipsnyje keliamas klausimas - kokia kryptimi ir kokiu stiprumu tiesioginiu užsienio investiciju (TUI) iplaukas i besivystančios šalies šeimininkes ūki veikia finansu. krize kapitala priimančioje šaly‐je. Autoriu formuluojamoms hipotezems patvirtinti ar paneigti naudojamas semiparametres regresijos modelis. Gauti rezultatai rodo, kad TUI turi tendencija mažeti ne tik finansu. krizes metais. Būdamos inertiškos, TUI mažeja net finansu. krizei besivystančioje šalyje pasibaigus.
22
Valantiejus, Algimantas. "Koks kapitalizmas, tokia ir demokratija". Sociologija. Mintis ir veiksmas 21 (24 de julio de 2008): 146–58. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2008.1.6054.
Texto completo
23
Leonavičiūtė, Inga. "Šv. Bonifacas XIV–XVI amžiuje arba „kamalduliškoji“ šv. Brunono Kverfurtiečio pažinimo tradicija". Lietuvos istorijos studijos 29 (1 de enero de 2015): 31–40. http://dx.doi.org/10.15388/lis.2012.0.7443.
Texto completo
24
Glebovė, Neringa. "Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio teisinis reguliavimas ir jo probleminiai aspektai". Teisė 71 (1 de enero de 2009): 116–31. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2009.0.293.
Texto completoResumen
Straipsnyje nagrinėjama, kaip kito valstybės tarnautojų darbo užmokesčio samprata Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo ir keitėsi šios srities teisinis reglamentavimas, kokia darbo užmokesčio struktūra galioja dabar, apžvelgiamos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio struktūros elementų ypatybės, kokie ir kuo pagrįsti paskutiniai valstybės tarnautojų darbo užmokesčio pakeitimai, kaip šią sritį lemia Konstitucinio Teismo nutarimai. Be to, straipsnyje pateikiami nagrinėjamai sričiai reikšmingi tarnybiniai ginčai, spręsti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. The aim of this article is to analyse the developments of the notion of the remuneration for the civil servants since the restoration of the Independence of the Republic of Lithuania, reveal the changes in the legal regulation, the current structure and peculiarities of the remuneration, legal grounding for the recent changes in the system of the remuneration and impact of the decisions of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania. Also this article provides jurisprudence of the Supreme Administrative Court of Lithuanian in the field of official conflicts.
25
Baranova, Jūratė. "KANTAS IR DELEUZE’AS: KOKIA YRA GILIAUSIA VAIZDUOTĖS PASLAPTIS?" Problemos 84 (1 de enero de 2013): 153–69. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2013.0.1771.
Texto completoResumen
Straipsnyje nagrinėjama Kanto nužymėtos ir Deleuze’o eksperimentiniame mąstyme rekonstruotos vaizduotės kaip vieno iš trijų proto gebėjimų raiškos lauko alternatyvos. Siekiama atsakyti į paties Deleuze’o išsikeltą kantišką klausimą: kokia yra giliausia paslaptis? Aptinkamos kelios atsakymo alternatyvos. Šiame tyrime paaiškėjo, kad Deleuze’o atsakymai į paties išsikeltą klausimą „kokia yra giliausia vaizduotės paslaptis?“ patiria metamorfozes, kurios apsuka ratą. Nuo pradinės pozicijos, kai vaizduotė veikia tik paklusdama intelektui ar protui, ji juda link laisvo trijų nepriklausomų sugebėjimų – intelekto, proto, vaizduotės atitikimo, paskui – link jų nedarnios dermės, jų kovos, kuri skatina kiekvienos naują atsiskleidimą, galiausiai – prie vaizduotės anihiliacijos, kuri leidžia užgimti naujai minčiai, taigi, ratas apsisuka ir grįžtama prie jų dermės naujame lygmenyje, moderuojant filosofiniam skoniui. Tačiau visas šias metaformorfozes jungia viena bendra Kanto suformuluota prielaida: vaizduotė niekada neišvengia triadinės priklausomybės, ji neveikia viena; ji galima tik santykyje su intelektu ir protu, t. y. kitais trimis jai paraleliais ir simultaniškais sugebėjimais.Pagrindiniai žodžiai: Kantas, Deleuze’as, vaizduotėKant and Deleuze: What is the Deepest Secret of Imagination? Jūratė Baranova Abstract The paper discusses the problem of possible philosophical understanding of imagination from the Kantian-Deleuzean point of view. At the begining of his philosophical carreer, one can say, “early Deleuze” in 1963 published the book „Kant’s Critical Philosophy“ (La philosophie critique de Kant). The same year he wrote an essay “The Idea of Genesis in Kant’s Esthetics”. In both texts returning to Kant’s book Critique of Pure Reason, Deleuze notices, that it is widely acknowledged that schematizing is an original and irreducible act of imagination: only imagination can and knows how to schematize. Nevertheless, the imagination does not schematize of its own accord, simply because it is free to do so. It schematizes only for a speculative purpose, in accordance with the determinate concepts of the understanding; when the understanding itself plays the role of legislator. This is why it would be misguided to search the mistery of schematizing for the last word on the imagination in its essence or in its free spontaneity. “Schematizing is indeed a secret, but not the deepest secret of imagination,” – writes Deleuze. Some questions arise at this point. The first one – who speaks here: Kant or Deleuze? The second one – what is this deepest secret of imagination, as an intrigue of this kantian-deleuzean voice? How many possible answers to this question one can discern passing from “early Deleuze” to “late Deleuze”? In this article the author discoved some possible metamorphosis or twists of imagination in the experimental reading of Deleuze. It starts from the submissive position being directed by Understanding or Reason, to the free accord of three independent faculties, towards their discord, even fight, even death of the imagination for the sake of the thought and at least – the whirl closes and comes to the same point but from a different point of view: imagination, together with understanding and reason participate as an integral part of philosophical taste in later Deleuze. But one point united all these different adventures of imagination. Imagination always acts only in relation to the understanding and reason, it never plays free. It could never be able to play alone. Keywords: Kant, Deleuze, imagination.
26
Švarplys, Andrius. "Kokia demokratija Europos sąjungai? Skirtingos demokratinio deficito strategijos". Sociologija. Mintis ir veiksmas 26 (8 de noviembre de 2010): 82–98. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2010.1.6096.
Texto completoResumen
Dažniausiai manoma, kad Europos Sąjungos demokratijos problema yra europinių institucijų nutolimas nuo žmonių ir neatskaitingumas visuomenei. Tačiau argumentai dėl ES kaip politinės sistemos kilmės ir funkcijų rodo, kad demokratinio deficito problema verčia kelti klausimus dėl pačios Europos integracijos tikslų (tiksliau, ribų), europinėms institucijoms perduodamų ir nacionalinių valstybių išlaikomų politikų paskirties, suverenios nacionalinės valstybės vaidmens pasikeitimo, europiečių politinės bendruomenės, federacinės, tarpvyriausybinės, multidimensinės Europos politinės sistemos vizijos. Kadangi ši problema susijusi su fundamentaliais europiečių integracijos klausimais, o ne tik su parlamentinės reprezentavimo galios didinimu, ji neturi ir negali turėti užbaigto ir aiškaus sprendimo.
27
Stakvilevičius, M. y F. Dargis. "Bendra varžybų dalyvių vertinimo metodika". Psichologija 11 (8 de enero de 2016): 93–94. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1971.11.9252.
Texto completoResumen
Straipsnyje pateikiama linijinių algebrinių lygčių sistema (pridėta 10-tame rinkinyje), tinkama tam varžybų atvejui, kada atskiros dvikovos vertinamos bet kokia balų sistema. Be to, pateikiamas ir būdas, kaip išspręsti vietų paskirstymą, naudojant paprastą kartojamą procesą.
28
Pridotkienė, Elinga y Olga Vasiliauskienė. "Vaikų profilaktiniai patikrinimai pirminėje sveikatos priežiūroje". Lithuanian General Practitioner 25, n.º 2 (18 de febrero de 2021): 101–9. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.624.
Texto completoResumen
Tyrimo tikslas ir uždaviniai. Atrinkti ir išanalizuoti mokslinius straipsnius, kuriuose aprašomi 7–17 metų vaikų profilaktiniai patikrinimai atliekami pirminėje sveikatos priežiūroje (PSP). Įvertinti, kokios vaikų profilaktikos programos atliekamos Lietuvoje ir užsienyje, kokias profilaktikos programas atlieka šeimos gydytojas ir kokias vaikų ligų gydytojas bei įvertinti, kokia profilaktinė patikra atliekama dėl psichikos sveikatos sutrikimų. Metodai. Atlikta sisteminė literatūros apžvalga naudojantis „PubMed“ paieškos sistema elektroninėje „MEDLINE“ duomenų bazėje, atrenkant straipsnius parašytus anglų kalba, publikuotus nuo 2010-01-01 iki 2019-12-31, kuriuose vaikams nuo 0 mėn. amžiaus iki 18 metų, atliekamos profilaktikos programos pirminėje sveikatos priežiūroje, šeimos medicinos arba vaikų ligų gydytojo. Tyrimo rezultatai. Į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukti šeši moksliniai straipsniai, kuriuose buvo 134908 tiriamieji. Fizinės sveikatos profilaktinis patikrinimas buvo aprašytas trijuose moksliniuose straipsniuose: regos patikra, žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos ir tuberkuliozės (TB) patikra. Psichinės sveikatos profilaktinis patikrinimas buvo aprašytas trijuose moksliniuose straipsniuose: dėl elgesio sutrikimų, nerimo ir depresijos, savižudybės rizikos. Išvados. Išanalizavus mokslinius straipsnius, galima teigti, jog visame pasaulyje vaikų profilaktinius patikrinimus PSP atlieka šeimos medicinos gydytojas arba vaikų ligų gydytojai. Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje atliekami fizinės sveikatos profilaktiniai patikrinimai, tačiau nėra tikslingai atliekama psichinės sveikatos profilaktinių patikrinimų vyresnio (7–17 metų) amžiaus vaikams. Rekomendacijos tolesniems tyrimams. Atlikti daugiau tyrimų, kuriuose profilaktines patikras atlieka šeimos medicinos gydytojas. Tyrimus atlikti tose pačiose šalyse, tik skirtingose klinikose, vertinti bei palyginti gautus rezultatus. Atlikti daugiau tyrimų su psichinės sveikatos profilaktikos programomis.
29
Murphy, John W. "Visuomenė be rinkos". Problemos 72 (27 de octubre de 2007): 57–64. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2007.0.2043.
Texto completoResumen
[straipsnis anglų kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai lietuvių kalba]
Straipsnyje apmąstoma rinkos reikšmė šiuolaikinėje visuomenėje. Autorius laikosi tam tikros moralizuojančios pozicijos, esą rinka skatina visuotinį susvetimėjimą ir vis labiau besiplėtojantį sociumo narių išsiskaidymą. Remiamasi Karlo Marxo mintimi, esą individas rinkos sąlygomis tampa vienu iš gamybinės jėgos atomų ir todėl praranda savąją tapatybę. Pokapitalistinėmis rinkos visuomenės sąlygomis Marxo pastebėtos išnaudotojiškos tendencijos dar labiau sustiprėja. Rinka čia apibrėžiama kaip savarankiška ir autonomiškai deterministinė būtis, kuri gali būti lengvai atskirta nuo bet kokių socialinių atsitiktinumų ir nenumatytų atvejų socialiniame kontekste. Straipsnio autorius teigia, kad rinkos visuomenėje skatinama ne tik socialinė fragmentacija, visuotinis susvetimėjimas, bet ir kurstomas totalus neatsakingumas, prieštaraujantis krikščionybės dogmoms ir kristocentrizmui bei jais sekančio Emmanuelio Levino filosofinėms pažiūroms. Pažymima, kad poindustrinės gamybinės jėgos manipuliuoja individais ir kartu su jų gaminamais produktais paverčia juos ekonominiais loginiais imperatyvais, reprodukavimo aparatų varžteliais. Tokiu būdu eliminuojama bet kokia socialinio solidarumo galimybė ir įsigali „nesaikingas vartotojiškumas“. Būtent tokio pobūdžio šiuolaikinis vartotojiškumas skatina sociumą deorganizuojančias jėgas ir veda link Margaret Thatcher įvardytos situacijos: ten, kur egzistuoja rinka, neegzistuoja visuomenė.
30
BUGAILIŠKIENĖ, JURGITA. "ŠIUOLAIKINIS LIETUVOS KOMIKSAS (1990–2005)". Knygotyra 49 (1 de enero de 2015): 138–67. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v49i0.8021.
Texto completoResumen
Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva El. paštas: jurgita.bugailiskiene@gmail.comStraipsnyje analizuojami ir apibendrinami šiuolaikiniai Lietuvos komiksai (knygos ir žurnalai), išleisti 1990–2005 metais. Tiriami komiksai lietuvių kalba, verstos knygelės ir komiksai, išleisti Lietuvoje užsienio kalba. Straipsnyje neminimi trumpieji komiksai. Rašant apie periodinius leidinius („Kiškis Kvanka“, „Žmogus voras“, „Donaldas ir kiti“, „Tom & Jerry“, „Flinto bumas“, „Magija“), pavyzdžiu pasirenkamas vienas egzempliorius. Tyrimo tikslui pasiekti naudojamasi dokumentų analizės bei lyginamuoju metodais, lietuviškos komiksų knygelės ir žurnalai tiriami de visu. Gilinamasi į vaikų ir jaunimo bei suaugusiųjų komiksų savybes, jų komunikaciją (svarbūs klausimai: kaip kūrinys pateikiamas, kaip generuojama mintis (žaidimas mintimi) kuriant komiksą ir jį skaitant, kokiais kriterijais remiantis jis kuriamas, kaip derinamas tekstas ir piešinys, kokia yra paveikslėlių atlikimo technika, kokia yra idėja ir kaip ji pateikiama, kaip apibrėžiamas laikas ir erdvė komiksuose, kokia jų apimtis, kokios kitos sudedamosios tų kūrinių dalys, kaip jie skirstomi. Straipsnyje pateikiama ir įvertinama Lietuvoje išleistų komiksų knygelių tipologinė klasifikacija (nagrinėjami laisvalaikiui ir mokymui skirti komiksai, išskiriami dvasinio švietimo komiksai). Remiantis anketavimo metodu atlikto tyrimo duomenimis, pateikiama žinių apie vaikų ir jaunimo tipologinius prioritetus renkantis komiksus. Tyrimas atskleidžia, kad dabar Lietuvoje požiūris į komiksus keičiasi. Vis dažniau įvertinamas komiksų naudingumas mokantis, perteikiant kultūros, istorijos, geografijos ir kitokias žinias. Daugiausia Lietuvoje išleista vaikams skirtų laisvalaikio, pramogų komiksų. Populiariausi Lietuvoje laisvalaikio komiksai: kelionių ir nuotykių komiksai, komiksai apie išdykusius vaikus, superherojus, veiksmo, detektyviniai ir fantastiniai komiksai. Jaunuosius skaitytojus domina pramoginės ir žaidybinės komiksų funkcijos. Vaikai skaito komiksus, nes jiems patinka humoras, galimybė sužadinti vaizduotę. Komikso visumą lemia tikrovės, vaizduojamosios dailės ir literatūros kūrinio derinys, suvokiamas pojūčiais, mąstymu ir vaizduote.
31
Danėlienė, Ingrida. "Proporcingumo principo taikymas administracinėje ir aplinkos teisėje". Teisė 72 (1 de enero de 2009): 110–28. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2009.0.280.
Texto completoResumen
Straipsnyje nagrinėjami klausimai, susiję su proporcingumo principo samprata, šio principo reikšme ir vieta administracinėje teisėje bei konkrečioje valstybės valdymo srityje – aplinkos apsaugos teisiniuose santykiuose. Siekiama nustatyti, kokia proporcingumo principo taikymo praktika Europos Sąjungos bei vienos iš Europos Sąjungos narių – Lietuvos Respublikos – aplinkos teisėje ir šią teisę taikančioje teismų praktikoje. Ieškoma atsakymo į klausimą, kokie teisiniai gėriai, vadovaujantis proporcingumo principu, turi būti sveriami administracinėje ir aplinkos teisėje bei kuo šiuo aspektu svarbus proporcingumo ir atsargumoprincipo santykis.The article analyses issues relating to the principle of proportinality, the importance and the place of this principle in administrative law and, specifically, in one of the spheres of state administration – in the legal relations of environmental protection. The aim of the article is to establish the patterns of the application of the principle in the environmental law and the court practice of the European Union and in the Republicof Lithuania, which is a member state of the European Union. The article seeks to answer the question, which legal values are to be weighed on the proportionality scale in administrative and environmental law, also identify the relation of the proportionality and precautionary principles in this context.
32
Jovaiša, Leonas. "Edukologijos Sistema". Acta Paedagogica Vilnensia 6 (17 de enero de 2016): 6–11. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.1999.06.9449.
Texto completoResumen
Nors pastaruoju metu pasirodė nuodugnių edukologijos objekto ir sistemos tyrimų, verta dar kartą pažvelgti į tai, ką iš esmės tiria edukologai, ar tyrimo rezultatai gali būti vadinami mokslu, kokia to mokslo sistema. Taigi mums rūpi edukologijos dalykas, jos sistema. Čia bus siekiama rasti atsakymą tiems, kas abejoja edukologijos moksline verte. Bus remiamasi tikrovės tyrimo lyginamosios ir sisteminės analizės metodais.
33
Sherwood, Alison R. y Clifford W. Morden. "Genetic Diversity of the Endangered Endemic Hawaiian Genus Kokia (Malvaceae)". Pacific Science 68, n.º 4 (octubre de 2014): 537–46. http://dx.doi.org/10.2984/68.4.7.
Texto completo
34
Žvaigždinienė, I. y R. Rudauskienė. "REIKALAVIMAS TAIKYTI APLINKOS APSAUGOS VADYBOS PRIEMONES KAIP DALYVAVIMO VIEŠUOSIUOSE PIRKIMUOSE SĄLYGA LIETUVOJE". Teisė 87 (1 de enero de 2013): 51–68. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2013.0.1255.
Texto completoResumen
Šiame straipsnyje analizuojama aplinkosaugos vadybos sistemų (EMAS ir ISO 14001), kaip darnaus vystymosi tikslų padedančių siekti aplinkosaugos priemonių, reikšmė, atskleidžiamas su jų įgyvendinimu susijusių reikalavimų turinys, šių sistemų panašumai ir pagrindiniai skirtumai, nagrinėjama, kokia yra reikalavimo taikyti aplinkosaugos vadybos priemones viešuosiuose pirkimuose reikšmė ir kokia tiekėjo kvalifikacija gali būti laikoma lygiavertė minėtoms dviem aplinkosaugos vadybos sistemoms, kad viešuoju pirkimu būtų pasiekti aplinkosaugos tikslai ir tiekėjas būtų pajėgus vykdydamas sutartį užtikrinti aplinkos apsaugą. This article analyzes the significance of environmental management schemes (EMAS and ISO 14001) as of the measures, assisting in achieving the aims of sustainable development, discloses the substance of the requirements, related to the implementation of such measures, the similarities and differences between these environmental management schemes. Similarly, the article examines the meaning of the selection criterion, used in public procurement, requiring suppliers to apply environmental management schemes or measures, and reveals the complexity of evaluation of equivalence of non formal environmental management measures to EMAS and ISO 14001, with the purpose to ensure that a supplier has a technical ability to carry out a public contract in an environmentally sound manner.
35
Stakauskaitė, Rasa. "Ansamblių vakaras: šventinis ritualas ir teatralizuotas reginys". Acta Academiae Artium Vilnensis, n.º 100 (15 de junio de 2020): 64–98. http://dx.doi.org/10.37522/aaav.100.2021.57.
Texto completoResumen
2018 m. įvykusi Dainų šventė „Vardan tos...“ buvo jubiliejinė – dvidešimtoji, taip pat sutapusi ir su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiu. Analizės objektu pasirinktas Ansamblių vakaras, kuris nagrinėjamas pasitelkus šventinės praktikos ir reginio-diskurso kategorijas. Siekiama at- skleisti, kokios vertės dominuoja Ansamblių vakare „Tėvyne mūsų“, koks jame yra tradicijos ir modernumo santykis, kokia lietuvybės idėja propa- guojama, taip pat svarstoma, ar išryškėja valstybės šimtmečio minėjimo specifika.
36
Tamošiūnas, Teodoras. "Europos Sąjungos socialinių inovacijų skatinimo politika ir jos įgyvendinimas". Socialiniai tyrimai 41, n.º 1 (2 de julio de 2018): 42–55. http://dx.doi.org/10.21277/st.v41i1.246.
Texto completoResumen
Straipsnyje nagrinėjama socialinių inovacijų sampratos traktuotė Europos Komisijos dokumentuose ir šių inovacijų vaidmuo Europos Sąjungos sanglaudos politikoje. Analizuojama, kaip Europos Komisija ir kitos ES institucijos atlieka socialinių inovacijų įgyvendinimo finansavimą per ES investicines programas, kokia tvarka organizuoja socialinių inovacijų konkursus, kaip kuria virtualius tinklus ir siekia pritraukti privačius investuotojus. Pagrindžiama faktais, kad Lietuva yra tarp sparčiausiai augančių novatorių Europos Sąjungoje. Pateikta Europos Komisijos konkursuose premijuotų socialinių inovacijų projektų pavyzdžių.
37
Morden, Clifford W. y Mitsuko Yorkston. "Speciation and Biogeography in the Hawaiian Endemic Genus Kokia (Malvaceae: Gossypieae)". Pacific Science 72, n.º 2 (abril de 2018): 209–22. http://dx.doi.org/10.2984/72.2.3.
Texto completo
38
van Niel, B. E. "Scanning electron micrographs of the genus Kokia (incertae sedis)." Journal of Nannoplankton Research 16, n.º 2 (1994): 75–77. http://dx.doi.org/10.58998/jnr2256.
Texto completo
39
Harrington, Jeffrey M. "Suaugusiųjų švietimo praktika postmoderniame pasaulyje". Acta Paedagogica Vilnensia 13 (17 de enero de 2016): 120–26. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2004.13.9641.
Texto completoResumen
Straipsnyje nagrinėjama itin aktuali suaugusiųjų švietimo problema. Autorius kelia klausimus: kokia suaugusiųjų švietimo vieta šiandienėje edukologijoje ir kokį vaidmenį suaugusiųjų mokymasis visą gyvenimą atlieka postmoderniame pasaulyje. Vertinga tai, kad šiuo aspektu autorius pateikia skirtingų tyrėjų požiūrį. Kartu panaudodamas lyginamosios analizės metodą iš dalies paliečia ir Lietuvą – jos geografinį ir socialinį-ekonominį kontekstą, turintį ryšį su dabarties ir ateities visuomene bei jos plėtros prognoze. Todėl čia pateikiamos autoriaus įžvalgos gali būti naudingos plačiam skaitytojų ratui.
40
Buitkutė, Erika y Giedrė Motuzaitė-Matuzevičiūtė. "Medinio pastato Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje paskirtis ekofaktinių tyrimų duomenimis". Archaeologia Lituana 19 (20 de diciembre de 2018): 194–206. http://dx.doi.org/10.15388/archlit.2018.19.11.
Texto completoResumen
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje siekiama nustatyti, kokia buvo 2014–2015 m. Vilniuje, Valdovų rūmų rytinio korpuso šiauriniame priestate, vykdytų detaliųjų archeologinių tyrimų metu aptikto medinio dviejų patalpų, 5 × 2,7 m dydžio pastato galima panaudojimo paskirtis. Tikslui pasiekti pasitelkti ekofaktinių tyrimų metodai, kurių didžiausia dalis skirta archeobotaninių duomenų analizei. Šioje neabejotinai atvejo studijoje duomenys interpretuojami archeologinių, archeobotaninių, archeoparazitologinių, vabzdžių liekanų tyrimų ir vieno iš mikromorfologijos – sferolitų analizės tyrimų fone.
41
Barevičiūtė, Jovilė. "Panoptikumas ir panoptizmas globalizacijos sąlygomis". Problemos 66 (30 de septiembre de 2014): 113–19. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2004.66.6637.
Texto completoResumen
Straipsnyje Panoptikumo idėja ir panoptizmo valdžios forma moduliuojama vieno ryškiausių postmoderno epochos fenomeno - globalizacijos fone. Aptariama garsaus šiuolaikinio mąstytojo Z. Baumano pozicija Panoptikumo ir Sinoptikumo, panoptizmo ir sinoptizmo klausimais. Architektūrinis statinio modelis – tai galios santykių galimybės sąlyga ir drausminio aparato įtvirtinimas. Kokia prasmė lyginti Panoptikumą ir Sinoptikumą? Ieškoma elektroninių duomenų bankų ir Panoptikumo struktūrų sąlyčio taškų ir skirtumų. Kodėl duomenų bankai kibernetinėje erdvėje pasiekia aukščiausią mobilumo lygmenį, o Panoptikumas imobi/izuoja kiekvieną individą, patekusį į tobulo kalėjimo teritoriją?
42
Petrauskas, Gediminas. "Laidojimo papročių ir pomirtinio gyvenimo sampratos tyrinėjimai Lietuvos archeologijoje. Istoriografinis aspektas". Archaeologia Lituana 15 (1 de enero de 2015): 75–92. http://dx.doi.org/10.15388/archlit.2014.15.4902.
Texto completoResumen
Senovės laidojimo vietos jau seniai domina tyrinėtojus. Nuo XIX a. vidurio, kai Lietuvoje pradėta tyrinėti laidojimo paminklus, buvo sukaupta daug vertingų duomenų. Jais remiantis apibrėžta įvairių laikotarpių laidosena, nusakyti jos bruožai, teritoriniai panašumai ir skirtumai. Šios žinios nugulė tūkstančiuose tyrimų ataskaitų, populiarių ir mokslinių straipsnių bei monografijų puslapių. Vis dėlto kyla klausimas, ar Lietuvos archeologų publikacijos leidžia geriau pažinti praeities bendruomenes, jų ideologiją ir pomirtinio gyvenimo sampratą? Kokia šių darbų vertė ir reikšmė archeologijos mokslui ir jo raidai? [...]
43
Gedutis, Aldis. "LIETUVOS FILOSOFINIŲ DISCIPLINŲ APŽVALGOS IR JŲ NARATYVINĖS STRATEGIJOS". Problemos 80 (1 de enero de 2011): 75–93. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2011.0.1306.
Texto completoResumen
Straipsnio tikslas – taikant filosofinio žinojimo sociologijos prieigą ištirti strategijas, kurias Lietuvos filosofai naudoja apžvelgdami savo disciplinų tapsmo ir raidos istorijas. Straipsnyje nagrinėjamos keturios apžvalgos, skirtos Lietuvos filosofų įdirbiui šiose srityse: Lietuvos filosofijos istorijos tyrinėjimai (1993), filosofinė antikotyra (1995), fenomenologija (2008), analitinė kalbos ir mokslo filosofija (2010). Pagrindiniai klausimai: kaip aprašoma ir pateikiama konkrečios filosofinės krypties raida? Kokį vaidmenį apžvalgoje atlieka nuorodos į išorinį kontekstą? Kokia istorija dominuoja apžvalgoje – vidinė ar išorinė? Kuriems filosofams ir jų tekstams skiriama daugiausia dėmesio? Kokia apžvalgose pateikiamų tekstų dinamika?Pagrindiniai žodžiai: Lietuvos filosofija, filosofinio žinojimo sociologija, filosofijos istorija, vidinė ir išorinė istorija.The Reviews of Lithuanian Philosophical Disciplines and Their Narrative StrategiesAldis Gedutis SummaryThe article applies the approach of sociology of philosophical knowledge in order to analyze the strategies Lithuanian philosophers use reviewing development of their disciplines. Four reviews on different fields of Lithuanian philosophy are analyzed: History of Lithuanian Philosophy (1993), Philosophical Studies of Antiquity (1995), Phenomenology (2008), Analytic Philosophy of Language and Science (2010). The major questions are to be answered: How development of certain philosophical field is described and presented? What role the references to external and extra-philosophical context play? What historical approach is predominant – internal or external? What philosophers and texts are presented as most influential? What is dynamics of the philosophical texts presented in reviews?Keywords: Lithuanian philosophy, sociology of philosophical knowledge, history of philosophy, internal and external history.
44
Saldukaitytė, Jolanta. "ATSISKYRIMO NUO ANONIMIŠKUMO PRASMĖ: EMMANUELIS LEVINAS". Religija ir kultūra 12 (1 de enero de 2013): 35–47. http://dx.doi.org/10.15388/relig.2013.0.3686.
Texto completoResumen
Straipsnyje aptariama ankstyvuosiuose Emmanuelio Levino tekstuose pristatoma egzistencijos anonimiškumo samprata. Keliant klausimą, kokia yra išsivadavimo iš anonimiškumo prasmė, parodoma, kad tai yra viena intersubjektyvaus santykio prielaidų ir pačios etikos galimybės sąlyga.Levino egzistencijos samprata taip pat padeda atskleisti jo santykį su Vakarų, ypač su Martino Heideggerio, filosofija. Autorė laikosi nuomonės, kad Levino egzistencijos ir egzistuojančiojo atskyrimas nėra tik heidegeriškojo ontologinio skirtumo apvertimas ar jo modifikacija, bet pirmasis žingsnis link šiuo skirtumu neparemtos kitybės.Pagrindiniai žodžiai: Levinas, Heideggeris, egzistencija, egzistuojantysis, anonimiškumas, atskyrimas, ontologija, etika.
45
Donskis, Leonidas. "Meno autonomijos problema estetinių ir kultūrologinių tyrinėjimų sandūroje". Problemos 42 (2 de octubre de 2014): 121–24. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1990.42.7112.
Texto completoResumen
1988 m. gegužės 19–20 dienomis vyko simpoziumas „Meno kultūrinis savarankiškumas ir tarnybinės funkcijos“, skirtas nagrinėti meno klausimus: meno autonomijos problemą estetinių ir kultūrologinių tyrinėjimų sandūroje, meno autonomiją. Meno autonomija yra vienas iš tų fundamentalių klausimų, kurie tampa takoskyra tarp įvairių meną tiriančių humanitarinių mokslų bei jų šakų. Meno autonomiškumo klausimas meną tiriantiems humanitariniams mokslams paprastai yra preskriptyvinis. Pranešimus skaitė K.Stoškus, L. Donskis, K. Nastopka, S. Žukas, E. Gedgaudas, A. Šliogeris, Ž. Jackūnas, A. Katalynas, A. Gaižutis. Simpoziumas parodė, kokia yra aptarinėtų problemų ištyrimo ir supratimo būklė.
46
Žemgulis, Vytautas. "Haydeno White’o naratyvistinio-tropologinio projekto recepcija ir kritika". Problemos 65 (29 de septiembre de 2014): 20–31. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2004.65.6646.
Texto completoResumen
Amerikiečių filosofas, kultūros istorikas Haydenas White’as – žymiausias naratyvistinės istorijos filosofijos krypties atstovas. Savo svarbiausiame veikale „Metaistorija“ (Metahistory, 1973) jis pateikė radikalų, novatorišką, tropologija grįstą naratyvistinio istorinio diskurso projektą. Ši teorija sulaukė labai plataus įvairių humanistikos sričių specialistų atgarsio. Pirmoje straipsnio dalyje glaustai pateikiama pradinė naratyvistinio-tropologinio projekto versija. Kitoje dalyje apžvelgiama gausi šios teorijos kritika, išskiriant esmines jos temas, identifikuojant kritikų pozicijas. Paskutinėje straipsnio dalyje stengiamasi parodyti, kaip H. White’as reagavo į kritiką, kaip ji paveikė pradinę koncepcijos versiją ir kokia buvo tolesnė jo pažiūrų raida.
47
Birštonas, Ramūnas. "Komercinių paslapčių direktyvos įgyvendinimas Lietuvos teisėje". Teisė 110 (20 de febrero de 2019): 8–23. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2019.110.1.
Texto completoResumen
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
2016 metų birželio 8 dieną buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo. 2018 metų birželio 1 dieną įsigaliojusiais įstatymų pakeitimais ji buvo įgyvendinta Lietuvos teisėje. Tai suponuoja klausimus, kaip šios naujos teisės normos dera su galiojančiais nacionaliniais įstatymais, kokia yra tikroji pokyčių apimtis ir koks numatomas poveikis nacionalinei teisės taikymo praktikai. Šiame straipsnyje siekiama atsakyti į nurodytus klausimus.
48
Bačkaitytė, Giedrė y Danguolė Grūnovienė. "Ergonomiškos darbo vietos ir raumenų fiziologinių pokyčių sąsajos manikiūro specialisto darbe". Sveikatos mokslai 26, n.º 6 (19 de enero de 2017): 72–78. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.094.
Texto completoResumen
Netaisyklingai sėdint bei būnant priverstinėje padėtyje yra didelė tikimybė atsirasti rankų, kaklo, nugaros, kojų kaulų ir raumenų skausmui. Dirbant pritaikytomis, ergonomiškomis ir saugiomis sąlygomis, sukuriama optimali aplinka fizinei ir psichologinei sveikatai palaikyti. Svarbiausia detalė manikiūro specialisto darbe yra jo darbo kėdė, ant kurios sėdint darbingumas būtų išlaikomas kuo ilgesnį laiką ir nuovargis būtų minimaliausias. Kyla klausimas, kokia ergonominių priemonių taikymo svarba manikiūrininko darbe, kokie fiziologiniai pokyčiai vyksta raumenyse, atliekant manikiūrą ant paprastos ir ergonomiškos, balno formos kėdės? Šio tyrimo tikslas: įvertinti ergonominės priemonės taikymo svarbą manikiūrininko darbe. Tyrimo rezultatai rodo, jog kėdės tipas, ant kurios sėdima, nedaro įtakos trapeciniam, deltiniam ir priešpriešiniam rankos nykščio raumenims. Deguonies įsotinimas (StO2) dilbio raumenyse kito priklausomai nuo to, ant kurios kėdės buvo sėdima. Sėdint ant balno formos kėdės StO2 kiekis statistiškai reikšmingai buvo padidėjęs nuo 75,5±0,7% iki 78,3±0,6% p<0,05. Didžiausias StO2 kiekis buvo sėdint ant balno formos kėdės, prieš manikiūrą buvo 92,4±0,4%, po manikiūro – 92,8±0,5%. Arterinė kraujotaka, rezervinė venų talpa, kraujo pritekėjimo greitis venose kito nereikšmingai. Pletizmogramos aukščio sumažėjimas (p<0,05) stebėtas sėdint ant eksperimentinės balno formos kėdės. Eksperimento metu nustatyta, kad reikšmingiausias fiziologinis pokytis, sėdint ant balno formos kėdės – StO2 kiekio kaita. Sėdint ant šio tipo kėdės ištiesiama nugara, laisviau funkcionuoja plaučiai, todėl stebimos didžiausios deguonies įsotinimo reikšmės raumenyse. Kiti fiziologiniai pokyčiai: raumenų tonusas, klampa ir standumas, arterinė kraujotaka, rezervinė venų talpa, kraujo pritekėjimo greitis į venas, pletizmogramos aukštis buvo statistiškai nepatikimi.
49
Rimkutė, Audronė. "Žinojimo socialumo problema šiuolaikinėje socialinėje epistemologijoje: du požiūriai". Problemos 65 (28 de septiembre de 2014): 4–19. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2004.65.6645.
Texto completoResumen
Straipsnyje nagrinėjama, kokia socialumo samprata remiasi socialinės epistemologijos teorijos ir kaip ji yra suderinama su žinojimo koncepcijomis. Analizuojami du socialinės epistemologijos variantai – S. Fullerio sociologinis natūralizmas ir A. I. Goldmano veritizmas. Abu klasikinės epistemologijos individualizmą suvokia kaip pagrindinį jos trūkumą, kuris neleidžia jai atsiliepti į šiuolaikinės „žinių“ visuomenės realijas. Siekdami šį trūkumą pašalinti, jie „socializuoja“ epistemologiją: Goldmanas įtraukia į ją socialinę dalį, tyrinėjančią socialinių veiksnių įtaką žinojimui, suprantamam kaip teisingas įsitikinimas, o Fulleris patį žinojimą apibrėžia socialiniais terminais. Straipsnyje analizuojami abu šie epistemologijos socializacijos variantai jų vidinio nuoseklumo ir epistemologijai atveriamų perspektyvų požiūriu.
50
Dixon, Andrew. "Etniškumas ir pagyvenusių žmonių įtraukimas į aprūpinimo būstu programas metropolinėje Vakarų Midlandso grafystėje". Sociologija. Mintis ir veiksmas 34, n.º 1 (1 de enero de 2015): 205–32. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2014.1.7464.
Texto completoResumen
Straipsnyje pristatomas tyrimas apie etniškumą ir pagyvenusių žmonių galimybes gauti socialinį būstą; svarstomi socialinės informacijos prieinamumo klausimai planuojant socialines paslaugas etninėms mažumoms priklausiantiems pagyvenusiems žmonėms. Tyrimo akiratyje yra pagyvenę žmones, priklausantys baltųjų britų, baltųjų airių, juodaodžių karibų, pakistaniečių ir indų bendruomenėms, gyvenančioms penkiuose Didžiosios Britanijos Vakarų Midlandso grafystės – Birmingemo, Dadlio, Sandvelo, Volsolo ir Volverhamptono – regionuose. Straipsnyje atskleidžiama, kokia yra etninė pagyvenusių žmonių struktūra savivaldybėms priklausančiuose būstuose. Analizuojami ir interpretuojami pagyvenusių airių, juodaodžių karibų, pakistaniečių ir indų pasakojimai apie tai, ką jie žino apie socialinį būstą pagyvenusiems žmonėms ir jo paskirstymo sistemą, ko senstant jie tikėtųsi.