Literatura académica sobre el tema "Diagraxms"

Crea una cita precisa en los estilos APA, MLA, Chicago, Harvard y otros

Elija tipo de fuente:

Consulte las listas temáticas de artículos, libros, tesis, actas de conferencias y otras fuentes académicas sobre el tema "Diagraxms".

Junto a cada fuente en la lista de referencias hay un botón "Agregar a la bibliografía". Pulsa este botón, y generaremos automáticamente la referencia bibliográfica para la obra elegida en el estilo de cita que necesites: APA, MLA, Harvard, Vancouver, Chicago, etc.

También puede descargar el texto completo de la publicación académica en formato pdf y leer en línea su resumen siempre que esté disponible en los metadatos.

Artículos de revistas sobre el tema "Diagraxms"

1

Kaklauskas, Gintaris. "A METHOD FOR DETERMINATION OF STRESS-STRAIN RELATIONS FOR CONCRETE FROM EXPERIMENTAL DATA OF RC BENDING MEMBERS/METODAS BETONO ĮTEMPIMŲ-DEFORMACIJŲ DIAGRAMOMS NUSTATYTI IŠ LENKIAMŲJŲ GELŽBETONINIŲ ELEMENTŲ EKSPERIMENTINIŲ DUOMENŲ." JOURNAL OF CIVIL ENGINEERING AND MANAGEMENT 3, no. 10 (1997): 60–68. http://dx.doi.org/10.3846/13921525.1997.10531685.

Texto completo
Resumen
Pasiūlytas naujas skaičiavimo metodas vidutinių betono įtempimų-deformacijų diagramoms nustatyti, naudojant lenkiamųjų gelžbetoninių elementų eksperimentų duomenis. Turint eksperimentines momentų-kreivių ir momentų-deformacijų diagramas gaunama visa tempiamo betono vidutinių įtempimų-deformacijų diagrama, įskaitant ir jos krentančiąją dalį. Taip pat, net neturint duomenų apie betono savybes, galima pakankamai tiksliai rasti ir gniuždomo betono diagramą. Skaičiavimas pagrįstas nauja idėja, kai tempiamo ir gniuždomo betono įtempimų- deformacijų diagramos skaičiuojamos kraštiniams lenkiamo elemento sluoksniams. Turint eksperimentines kraštinių sluoksnių deformacijas kiekvienai apkrovos pakopai randami tų sluoksnių įtempimų prieaugiai. Kiekvienoje apkrovos pakopoje gautos diagramos taikomos kitiems mažiau deformuotiems sluoksniams. Pasiūlytasis metodas patikrintas skaičiavimais.
Los estilos APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.
2

Kaklauskas, Gintaris. "PRACTICAL TECHNIQUES FOR DETERMINING OF AVERAGE STRESS-STRAIN RELATIONSHIPS FOR CONCRETE FROM EXPERIMENTAL DATA OF RC BENDING MEMBERS /PRAKTINĖS METODIKOS BETONO VIDUTINIŲ ĮTEMPIŲ-DEFORMACIJŲ DIAGRAMOMS NUSTATYTI IŠ LENKIAMŲ GELŽBETONINIŲ ELEMENTŲ EKSPERIMENTINIŲ DUOMENŲ." JOURNAL OF CIVIL ENGINEERING AND MANAGEMENT 4, no. 1 (1998): 20–28. http://dx.doi.org/10.3846/13921525.1998.10531375.

Texto completo
Resumen
Straipsnyje aprašomi nauji pasiekimai, plėtojant neseniai pasiūlytą metodą [1–5], kuriuo ič lenkiamų gelžbetoninių sijų eksperimentinių duomenų gali bųti nustatytos betono vidutinių įtempių-deformacijų diagramos. Turint eksperimentines momentų-kreivių ir momentų-deformacijų diagramas, gaunama pilna tempiamo betono vidutinių įtempių-deformacijų diagrama, įskaitant ir jos krentančiają dalį. Taip pat, net neturint duomenų apie betono savybes, pakankamai tiksliai galima rasti ir gniuždomo betono diagramą. Skaičiavimas pagrįstas nauja idėja, kai tempiamo ir gniuždomo betono vidutinių įtempių-deformacijų diagramos skaičiuojamos kraštiniams lenkiamo elemento sluoksniams. Turint eksperimentines kraštinių sluoksnių deformacijas, kiekvienai apkrovos pakopai nustatomi tų sluoksnių įtempių prieaugiai. Kiekvienoje apkrovos pakopoje gautos diagramos taikomos kitiems mažiau deformuotiems sluoksniams. Pasiūlytasis metodas patikrintas skaitiškai. Remiantis šiuo metodu, pasiūlytos dvi inžinerinės skaičiavimo metodikos, įvertinančios eksperimentinių duomenų išsibarstymą. Pirmaja metodika, turint vieną eksperimentinę momentų-vidutinių deformacijų (kreivių) diagramą, nustatoma tempiamo betono vidutinių įtempių-deformacijų kreivė. Šiuo atveju gniuždomo betono įtempių-deformacijų kreivė yra laikoma žinoma. Antraja metodika, turint dvi eksperimentines momentų-vidutinių deformacijų (kreivių) diagramas, iteraciniu būdu nustatomos tiek tempiamo, tiek gniuždomo betono vidutinių įtempių-deformacijq kreivės. Pastaruoju atveju laikoma, kad betono diagrama yra žinomos parabolės formos, o ją apibrėžiantys dydžiai—betono tamprumo modulis ir prizminis (arba cilindrinis) stipris nustatomi skaičiavimu.
Los estilos APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.
3

Oliveira, Rodrigo Diego de. "Análise do uso da cor no Diagrama de Classes da Linguagem Unificada de Modelagem (UML) | Analysis of the use of color in the Unified Modeling Language Class Diagram (UML)." InfoDesign - Revista Brasileira de Design da Informação 17, no. 1 (2020): 116–30. http://dx.doi.org/10.51358/id.v17i1.783.

Texto completo
Resumen
O uso da cor em diagramas na Engenharia de Software não é novidade, em especial na Linguagem Unificada de Modelagem (UML), que consiste em um conjunto de quinze diagramas utilizados para documentar e especificar a complexidade de um software. Porém, a aplicação da cor muitas vezes é feita de forma aleatória ficando a cargo da subjetividade do projetista ou dos softwares utilizados para o desenho destes diagramas. O presente artigo aborda o uso das cores no diagrama de classes da UML segundo o modelo proposto por Coad, Lefebvre e De Luca (1999), que aplica a cor a partir de uma prática profissional utilizando post-its. O objetivo deste artigo é realizar uma análise descritiva da aplicação da cor para demonstrar a importância desta não só para melhorar a estética, mas também como símbolo, facilitando a leitura, compreensão e o estabelecimento de relações no diagrama de classes.*****The use of color in diagrams in Software Engineering is not new, especially in the Unified Modeling Language (UML), which consists of a set of fifteen diagrams used to document and specify the complexity of software. However, the application of color is often done in a random way, being in charge of the subjectivity of the designer or the software used to design these diagrams. This paper discusses the use of colors in the UML class diagram according to the model proposed by Coad, Lefebvre and De Luca (1999), who apply color from a professional practice using post-its. The purpose of this article is to perform a descriptive analysis of the application of color to demonstrate the importance of this not only to improve aesthetics but also as a symbol, facilitating reading, understanding and establishing relationships in the class diagram.
Los estilos APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.
4

Prihozhy, A. A. "Synthesis of parallel adders from if-decision diagrams." «System analysis and applied information science», no. 2 (August 18, 2020): 61–70. http://dx.doi.org/10.21122/2309-4923-2020-2-61-70.

Texto completo
Resumen
Addition is one of the timing critical operations in most of modern processing units. For decades, extensive research has been done devoted to designing higher speed and less complex adder architectures, and to developing advanced adder implementation technologies. Decision diagrams are a promising approach to the efficient many-bit adder design. Since traditional binary decision diagrams does not match perfectly with the task of modelling adder architectures, other types of diagram were proposed. If-decision diagrams provide a parallel many-bit adder model with the time complexity of Ο(log2n) and area complexity of Ο(n×log2n). The paper propose a technique, which produces adder diagrams with such properties by systematically cutting the diagram’s longest paths. The if-diagram based adders are competitive to the known efficient Brent-Kung adder and its numerous modifications. We propose a blocked structure of the parallel if-diagram-based adders, and introduce an adder table representation, which is capable of systematic producing if-diagram of any bit-width. The representation supports an efficient mapping of the adder diagrams to VHDL-modules at structural and dataflow levels. The paper also shows how to perform the adder space exploration depending on the circuit fan-out. FPGA-based synthesis results and case-study comparisons of the if-diagram-based adders to the Brent-Kung and majority-invertor gate adders show that the new adder architecture leads to faster and smaller digital circuits.
Los estilos APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.
5

Rumšys, Deividas, Darius Bačinskas, Edmundas Spudulis, Eugenijus Gudonis, and Aleksandr Sokolov. "EXPERIMENTAL AND THEORETICAL RESEARCH ON REINFORCED LIGHTWEIGHT CONCRETE FLEXURAL ELEMENTS / ARMUOTOJO LENGVOJO BETONO LENKIAMŲJŲ ELEMENTŲ EKSPERIMENTINIAI IR TEORINIAI TYRIMAI." Mokslas – Lietuvos ateitis 6, no. 5 (2014): 480–87. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2014.689.

Texto completo
Resumen
The paper deals with analysis of structural lightweight concrete. New lightweight concrete mixture made with expanded clay aggregate has been proposed and applied for experimental rein-forced concrete beams. Totally 8 beams with different rein-forcement ratios (0.309%, 0.557%, 0.895% and 1.255%) were tested under short-term four point bending loading. Stress-strain behavior of the beams under considerations has been investigated. Average strains at 4 different levels of pure bend-ing zone and vertical displacements at 12 different points of the beam were measured. During the test, deformations and crack-ing of the pure bending zone were additionally observed using high-speed digital video cameras. The data obtained by cameras were analyzed using digital image correlation technique. Applying the test data bending moments and curvature diagrams were derived for each beam. The obtained relationships were compared with theoretical results calculated using design code methods LST EN and STR. Using the inverse algorithm developed by VGTU, tension reinforced lightweight concrete stress and strain diagrams were obtained, which were adapted to numerical modeling by software ATENA. Moment and curvature diagrams obtained by finite elements program were compared with experimental moment and curvature diagrams. Good agreement between both diagrams has been obtained. Straipsnyje aprašytas naujai sukurtas konstrukcinis lengvasis betonas ir jo panaudojimas eksperimentinių armuotojo lengvojo betono sijų gamybai. Atlikti trumpalaike apkrova veikiamų plieniniais strypais armuotų lengvojo betono sijų eksperimentiniai tyrimai, kuriuose nagrinėtas sijų įtempių ir deformacijų būvis. Laboratorijoje išbandyti 8 lenkiamieji elementai, kurių armavimo procentai: 0,309 %, 0,557 %, 0,895 % ir 1,255 %. Tyrimų metu matuotos vidutinės elemento deformacijos grynojo lenkimo zonoje 4 skirtinguose lygmenyse bei sijų poslinkiai ties atramomis, jėgos pridėjimo vietose ir viduriniame pjūvyje (iš viso 12 matavimo taškų). Bandymo metu grynojo lenkimo zonos deformacijos bei pleišėjimas papildomai stebėti greitaeige vaizdo kamera. Gauti rezultatai panaudoti sudarant eksperimentines lenkimo momentų ir kreivių diagramas, kurios palygintos su teoriškai apskaičiuotomis taikant Lietuvoje galiojančių LST EN ir STR projektavimo normų metodikas. Taikant VGTU sukurtą atvirkštinio uždavinio algoritmą, gautos tempiamo armuotojo lengvojo betono įtempių ir deformacijų diagramos, kurios pritaikytos atliekant skaitinį modeliavimą baigtinių elementų programa ATENA. Gautos momentų ir kreivių diagramos baigtinių elementų programa palygintos su eksperimentų metu gautomis momentų ir kreivių diagramomis. Gautas geras šių diagramų sutapimas.
Los estilos APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.
6

Kaklauskas, Gintaris. "AVERAGE STRESS-STRAIN RELATIONS FOR CONCRETE FROM EXPERIMENTAL MOMENT-STRAIN DIAGRAMS OF BEAMS AND SLABS/BETONO VIDUTINIŲ ĮTEMPIŲ-DEFORMACIJŲ DIAGRAMŲ NUSTATYMAS IŠ EKSPERIMENTINIŲ SIJŲ BEI PLOKŠČIŲ MOMENTŲ-DEFORMACIJŲ KREIVIŲ." JOURNAL OF CIVIL ENGINEERING AND MANAGEMENT 4, no. 2 (1998): 92–100. http://dx.doi.org/10.3846/13921525.1998.10531387.

Texto completo
Resumen
Neseniai autorius pasiūlė naują apskačiavimo metodą pagal kurį [1–6] iš lenkiamų gelžbetoninių sijų arba plokščių eksperimentinų duomenų gali būti nustatytos betono vidutinių įtempių-deformacijų diagramos. Turint eksperimentines momentų-kreivių ir momentų-deformacijų diagramas, gaunama išsami tempiamo betono vidutinių įtempių-deformacijų diagrama, įskaitant ir jos krintančiąją dalį. Taip pat, net neturint duomenų apie betono savybes, pakankamai tiksliai galima nustatyti ir gniuždomo betono diagramą. Ankstesniuose šio žurnalo numeriuose [1,2] buvo pateiktas teorinis metodo pagrindimas, skaitinis patikrinimas ir praktinės apskaičiavimo metodikos. Šiame straipsnyje pateikti šio metodo taikymo eksperimentinių duomenų rezultatai. Buvo atlikta 14 sijų ir 9 plokščių, kruopščiai išbandytų anglų tyrinėtojų Clarko ir Speirso [7], analizė. Sijos ir plokštės turėjo skirtingą skerspjūvio aukštį, armavimo koeficientą ir armatūros strypų skersmenį (1 lentelė). Jos buvo apkrautos dviem koncentruotomis jėgomis, tarp kurių buvo 1,2 m ilgio gryno lenkimo ruožas. Sijos buvo suskirstytos į dvi grupes (serijas): pirmosios serijos (Nr. 1–4) sijos turėjo skirtingą aukčstį, skirtingą armatūros strypų skersmenį ir skerspjūvio plotą. Antrojoje serijoje (Nr. 3, 5, 6 ir 7) armatūros strypų skerspjūvio plotas ir skersmuo buvo vienodas, tačiau kito sijų skerspjūvio aukštis. Raidė R bandinio numeryje (1 lentelė) rodo, jog buvo išbandyta identiška sija. Literatūros šaltinyje [7] pateiktos visų eksperimentinių bandinių momentų-kreivių ir momentų-vidutinių armatūros deformacijų diagramos. Išsamus tyrimas, naudojant pasiūlytąjį skaičiavimo metodą, atliktas su 7 sija (1 lentelė). Buvo parodytos sijos darbo stadijos ir detaliai aprašyti visi žingsniai, nustatant tempiamo (ir gniuždomo) betono vidutinių įtempiųdeformacijų diagramas. Parodyta, kad dėl diskretaus gelžbetoninių elementų pleišėjimo pobūdžio, eksperimentinių momentų-kreivių (deformacijų) diagramos dažnai panašios į pjūklo dantelius (1 pav.). Turint tokias deformacijų diagramas, tempiamo betono įtempių-deformacijų kreivės gaunamos panašios, t.y. banguotos (2 pav.). Tam imamos “išlygintos” momentų-kreivių (deformacijų) kreivės (1 pav.), iš kurių nustatomos analogiškos įtempių-deformacijų kreivės. Tempiamo betono vidutinių įtempių-deformacijų diagramos pirmosios ir antrosios serijų sijoms pateiktos atitinkamai 8 ir 9 pav. Gautosios diagramos labai skiriasi ir svarbiausiais įtakojančiais faktoriais laikomi armavimo koeficientas bei tempiamos armatūros strypų skersmuo. Mažėjant šiems dydžiams, tempiamo betono vidutinių įtempių-deformacijų kreivių krintanti dalis pastebimai ilgėja ir rodo padidėjusią supleišėjusio tempiamo betono įtaką bendram skerspjūvio ir viso elemento standumui.
Los estilos APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.
7

Fang, Jiaqi, Zhen Feng, and Bo Cai. "DrawnNet: Offline Hand-Drawn Diagram Recognition Based on Keypoint Prediction of Aggregating Geometric Characteristics." Entropy 24, no. 3 (2022): 425. http://dx.doi.org/10.3390/e24030425.

Texto completo
Resumen
Offline hand-drawn diagram recognition is concerned with digitizing diagrams sketched on paper or whiteboard to enable further editing. Some existing models can identify the individual objects like arrows and symbols, but they become involved in the dilemma of being unable to understand a diagram’s structure. Such a shortage may be inconvenient to digitalization or reconstruction of a diagram from its hand-drawn version. Other methods can accomplish this goal, but they live on stroke temporary information and time-consuming post-processing, which somehow hinders the practicability of these methods. Recently, Convolutional Neural Networks (CNN) have been proved that they perform the state-of-the-art across many visual tasks. In this paper, we propose DrawnNet, a unified CNN-based keypoint-based detector, for recognizing individual symbols and understanding the structure of offline hand-drawn diagrams. DrawnNet is designed upon CornerNet with extensions of two novel keypoint pooling modules which serve to extract and aggregate geometric characteristics existing in polygonal contours such as rectangle, square, and diamond within hand-drawn diagrams, and an arrow orientation prediction branch which aims to predict which direction an arrow points to through predicting arrow keypoints. We conducted wide experiments on public diagram benchmarks to evaluate our proposed method. Results show that DrawnNet achieves 2.4%, 2.3%, and 1.7% recognition rate improvements compared with the state-of-the-art methods across benchmarks of FC-A, FC-B, and FA, respectively, outperforming existing diagram recognition systems on each metric. Ablation study reveals that our proposed method can effectively enable hand-drawn diagram recognition.
Los estilos APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.
8

Anderson, Michael, and Robert McCartney. "Diagram processing: Computing with diagrams." Artificial Intelligence 145, no. 1-2 (2003): 181–226. http://dx.doi.org/10.1016/s0004-3702(02)00383-1.

Texto completo
Los estilos APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.
9

Carvalho Pereira, Vinícius. "NOTAS SOBRE A POÉTICA DIAGRAMÁTICA DE JIM ROSENBERG EM DIAGRAMS SERIES 6." Scripta Uniandrade 19, no. 2 (2021): 199–223. http://dx.doi.org/10.55391/2674-6085.2021.2208.

Texto completo
Resumen
Desde 1966, o artista Jim Rosenberg desenvolve experimentos na interface entre poesia e outras mídias, dentre os quais destacamos seus poemas-diagrama, isto é, composições poéticas permeadas por recursos notacionais esquemáticos. Analisamos aqui o poema “#1”, da Diagrams Series 6, atentando para como códigos diagramáticos são transformados em materiais poéticos por Rosenberg, convidando-nos a ler de maneira hiperconectada suas lexias verbais, não obstante a profusão informacional da interface, repleta de linhas, formas geométricas e sobreposições de palavras. Para tanto, adotamos como lentes analíticas proposições teóricas sobre a literatura como campo inespecífico (GARRAMUÑO, 2014), o sublime tecnológico (COSTA, 1995), o estatuto indicial dos diagramas (PIGNATARI, 2004) e a visualização de informação (DRUCKER, 2014). Palavras-chave: Poemas-diagrama. Inespecificidade. Sublime tecnológico. Semiótica.
Los estilos APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.
10

Miao, Xin, Livia Reis Dantas de Souza, and Igor Rafael de Paula. "Como as mudanças nas políticas educacionais em Xangai têm influenciado as trajetórias dos professores na construção do currículo?" Revista Brasileira de Educação em Geografia 12, no. 22 (2022): 05–28. http://dx.doi.org/10.46789/edugeo.v12i22.1219.

Texto completo
Resumen
O artigo explora o envolvimento dos professores de Xangai com o currículo de Geografia no contexto das mudanças políticas do exame Gaokao. O estudo é parte de uma pesquisa de doutorado em andamento, que integra estruturas curriculares existentes (LAMBERT, 2015; PRIESTLEY et al, 2021). Neste texto será considerado, em primeiro lugar, como a reforma Gaokao afeta o status da Geografia escolar, os professores de Geografia e estudantes em Xangai. Por meio de entrevistas semiestruturadas, os participantes construíram junto com a pesquisadora diagramas sobre suas práticas curriculares (curriculum making). Esses diagramas serão apresentados na forma de dois coortes: professores do pré e pós-reforma. Por fim, o artigo propõe um potencial comunicativo da prática curricular transcultural. O processo de elaboração do diagrama oferece um recurso para professores e formadores de professores no sentido de imaginar uma forma diferente na interpretação dos papéis dos docentes em sala de aula em seus trabalhos.
 Palavras-chave
 Currículo, Professores de Geografia, Práticas curriculares, Reforma Gaokao, China.
 
 How have the changing policies in Shanghai influenced Geography teachers' stories of curriculum making?
 Abstract
 The paper explores Shanghai teachers’ engagement with the geography curriculum within the changing Gaokao policies. The study is part of an ongoing doctorate project which creatively integrates existing curriculum making frameworks. In this paper, how the Gaokao reform affects geography’s status among schools, teachers and students in Shanghai will first be considered. This research further develops two curriculum making frameworks to design the empirical study. Through semi-structured interviews, the participants and the researcher co-constructed curriculum making diagrams. These diagrams will be presented in two cohorts: pre-Reform and post-Reform teachers. In the end, the paper proposes a cross-cultural communicative potential for curriculum making. The diagram making process provides a tool for teachers and teacher educators to imagine different interpretations of classroom teachers’ roles in their work. 
 Keywords
 Curriculum, Geography teachers, Curriculum making, Gaokao, China.
Los estilos APA, Harvard, Vancouver, ISO, etc.
Más fuentes
Ofrecemos descuentos en todos los planes premium para autores cuyas obras están incluidas en selecciones literarias temáticas. ¡Contáctenos para obtener un código promocional único!

Pasar a la bibliografía