Bibliographies: 'Volfgangs'

1

Klotiņš, Arnolds. "Mūzikas nacionālā rakstura un 20. gadsimta modernisma attiecību problemātika. Pēckara latviešu trimdas komponistu jaunrades piemērs." Aktuālās problēmas literatūras un kultūras pētniecībā: rakstu krājums, no. 26/1 (March 1, 2021): 330–37. http://dx.doi.org/10.37384/aplkp.2021.26-1.330.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

Abstract:

The Latvian composers who arrived in post-war West Europe (Jānis Mediņš, Tālivaldis Ķeniņš, Alberts Jērums, Volfgangs Dārziņš, and others) encountered the musical stylings and aesthetics of the respective lands. These stylings and aesthetics varied considerably from the national romanticism dominant in Latvia in the interwar period. Those who wanted to show their creativity outside the Latvian refugee society had to adapt to West European music innovations. The aim of the article is to explore this process. The mentioned adaptation also quickly raised the question of whether the peculiarities of the Latvian national music and the modernism of the 20th century could be combined. This issue was widely debated in periodicals, and each of the mentioned Latvian composers encountered it in their creative practice. The compositions of the mentioned composers show different variants of combining musical style innovations and national peculiarities, which attracted the attention of Western society and are also an inspiration nowadays.

2

Marinkov, Ivana S. "GETEOV KRALJ U TULI U NASTAVI NEMAČKOG JEZIKA: PRIMER DIDAKTIZACIJE KANONSKOG TEKSTA." Методички видици 9, no. 9 (December 3, 2018): 283. http://dx.doi.org/10.19090/mv.2018.9.283-295.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

Abstract:

Prilikom uvođenja književnosti u nastavu nemačkog jezika, često se prednost daje savremenim tekstovima zbog njihove veće tematske, stilske i jezičke pristupačnosti u odnosu na kanonske tekstove. Bavljenje kanonskom književnošću, međutim, doprinosi sticanju kulturnih i istorijskih znanja, podstiče razvoj estetske kompetencije, kao i lični razvoj. Pomenuta književna dela poseduju izrazitu estetsku vrednost, obrađuju univerzalne teme i prikazuju bezvremene istine. Ovaj rad se bavi rezultatima istraživanja, sprovedenog među učenicima druge godine gimnazije „Svetozar Marković” u Novom Sadu, koji su učestvovali u oglednom času posvećenom obradi balade Kralj u Tuli (Der König in Thule) Johana Volfganga Getea, u kom je primenjen petofazni didaktički model Neve Šlibar. Cilj istraživanja je ispitivanje mogućnosti obrade teksta iz književnog kanona 18. veka u nastavi nemačkog jezika.

3

Pacevičius, Arvydas. "MASONŲ KNYGOS KULTŪROS RAIŠKA XIX AMŽIAUS LIETUVOJE." Knygotyra 67, no. 67 (November 24, 2016): 115. http://dx.doi.org/10.15388/knygotyra.2016.67.10179.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

Abstract:

XIX a. pradžioje Lietuvoje, be asmeninių rinkinių (Mykolo Dluskio, Kazimiero Kontrimo, Johano Frydricho Volfgango), masonai kaupė ložių bibliotekas. Apie jas išliko duomenų „Vilniaus universiteto dovanų knygoje, 1792–1832“, „Vilniaus universiteto dienyne“ (pradėtas 1823 m.), Vilniaus ložei „Uolusis lietuvis“ 1816 m. spalio 23 d. M. Dluskio pasirašytame įsigytų knygų sąraše. Straipsnyje, remiantis minėtais šaltiniais, istoriografijos ir bibliografijos duomenimis, išlikusiais spaudiniais, aptariama masonų idėjų raiška knyginėje simbolikoje, analizuojama masonų knygų rinkinių sudėtis, tikėtini įsigijimo šaltiniai ir būdai, išsklaidymo aplinkybės, mėginama atkurti intelektines masonų veiklos ir ideologinės orientacijos gaires vykstančių diskusijų dėl laisvųjų mūrininkų misijos ir reformų (Jokūbo Šimkevičiaus ir K. Kontrimo projektas) kontekste. Nustatyta, kad masonai, 1821 m. pradėti persekioti imperatoriaus Aleksandro I administracijos, Vilniaus universiteto bibliotekai dviem etapais (1824 m. vasario 20 d. ir gegužės 7 d.) perdavė 26 pavadinimų knygas – iš viso 28 vienetus. Dar trys masonų knygos, naudotos rengiantis ritualiniams darbams, identifikuotos remiantis kitais šaltiniais. Dauguma knygų skirtos masonų teisėkūrai, ritualams, istorijai. Buvo kaupiama lektūra prancūzų, vokiečių, lenkų, lotynų, rusų kalbomis. Didesnė masonų knygų dalis po universiteto uždarymo buvo išvežta į Kijevą, o XX a. viduryje prof. Levo Vladimirovo pastangomis sugrąžinta į Vilniaus universiteto bibliotekos saugyklas.

4

Pacevičius, Arvydas. "MASONŲ KNYGOS KULTŪROS RAIŠKA XIX AMŽIAUS LIETUVOJE." Knygotyra 67 (November 24, 2016): 115–47. http://dx.doi.org/10.15388/knygotyra.67.10179.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

Abstract:

XIX a. pradžioje Lietuvoje, be asmeninių rinkinių (Mykolo Dluskio, Kazimiero Kontrimo, Johano Frydricho Volfgango), masonai kaupė ložių bibliotekas. Apie jas išliko duomenų „Vilniaus universiteto dovanų knygoje, 1792–1832“, „Vilniaus universiteto dienyne“ (pradėtas 1823 m.), Vilniaus ložei „Uolusis lietuvis“ 1816 m. spalio 23 d. M. Dluskio pasirašytame įsigytų knygų sąraše. Straipsnyje, remiantis minėtais šaltiniais, istoriografijos ir bibliografijos duomenimis, išlikusiais spaudiniais, aptariama masonų idėjų raiška knyginėje simbolikoje, analizuojama masonų knygų rinkinių sudėtis, tikėtini įsigijimo šaltiniai ir būdai, išsklaidymo aplinkybės, mėginama atkurti intelektines masonų veiklos ir ideologinės orientacijos gaires vykstančių diskusijų dėl laisvųjų mūrininkų misijos ir reformų (Jokūbo Šimkevičiaus ir K. Kontrimo projektas) kontekste. Nustatyta, kad masonai, 1821 m. pradėti persekioti imperatoriaus Aleksandro I administracijos, Vilniaus universiteto bibliotekai dviem etapais (1824 m. vasario 20 d. ir gegužės 7 d.) perdavė 26 pavadinimų knygas – iš viso 28 vienetus. Dar trys masonų knygos, naudotos rengiantis ritualiniams darbams, identifikuotos remiantis kitais šaltiniais. Dauguma knygų skirtos masonų teisėkūrai, ritualams, istorijai. Buvo kaupiama lektūra prancūzų, vokiečių, lenkų, lotynų, rusų kalbomis. Didesnė masonų knygų dalis po universiteto uždarymo buvo išvežta į Kijevą, o XX a. viduryje prof. Levo Vladimirovo pastangomis sugrąžinta į Vilniaus universiteto bibliotekos saugyklas.

5

Vukašinović, Branko. "Ka opstanku ili nestanku - promišljanja o budućnosti Evropske unije - Volfgang Šmale: Šta će biti sa Evropskom unijom? Istorija i budućnost, Izdavačka kuća "Clio", Beograd, 2019." Napredak 1, no. 3 (2020): 151–55. http://dx.doi.org/10.5937/napredak1-29769.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

6

Klotiņš, Arnolds. "Latviešu komponistu adaptācijas varianti pēckara Eiropā." Letonica, no. 42 (2021). http://dx.doi.org/10.35539/ltnc.2021.0042.a.k.0003.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

Abstract:

Keywords: classical music, style, national romanticism, transformation of creative works, modernism, avant-garde This article discusses the stylistic and aesthetic transformation of the work of the most prominent Latvian composers, who, as refugees of the Second World War, arrived in Western Europe in 1944 and encountered a different, innovative musical environment there. For those whose creative work in Latvia had been focused on traditional national romanticism, the encounter with musical expressionism and the avant-garde caused a certain shock. The stark differences in style were not only a matter of compositional technique; they also revealed the contradiction between a positivistic worldview and a more adequate musical reflection of the common man during the era. Longīns Apkalns learned from the ideas and style of expressionism most radically, but Alberts Jērums was much more moderate in this respect—he had already approached expressionism during his studies at the Latvian Conservatory. In his studies at the Paris Conservatory (1945-1950), Tālivaldis Ķeniņš studied the traditions of French neoclassicism and constructivism. Volfgangs Dārziņš adapted neoclassical trends in combination with Béla Bartók’s interpretation of folklore. Jānis Mediņš radicalized his traditional language of music, but did not abandon the paradigm of the music of romanticism. Similarly, Jānis Kalniņš’ music, even in the pre-war period, was not unfamiliar with the border between romanticism and expressionism. The composers who, with their creative work, chose to serve only Latvian society in exile continued in the romantic style.

Academic literature on the topic 'Volfgangs'

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles

Contents

Journal articles on the topic "Volfgangs":

Dissertations / Theses on the topic "Volfgangs":

Books on the topic "Volfgangs":