Dissertations / Theses on the topic 'Teismi'
To see the other types of publications on this topic, follow the link: Teismi.
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the top 50 dissertations / theses for your research on the topic 'Teismi.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Browse dissertations / theses on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.
1
Vosylis, Egidijus. "Teisės kreiptis į teismą klausimai Lietuvos teismų ir Europos žmogaus teisių teismo praktikoje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20081203_204204-50046.
Full textAbstract:
SANTRAUKA Tiek teisė kreiptis į teismą, tiek ir nuosavybės teisė yra vienos pagrindinių žmogaus teisių, kurias gina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Ir Lietuvos Respublikos CK, ir CPK įtvirtina tarptautinės teisės prioriteto prieš vidaus teisę principą. Lietuvos Respublikai ratifikavus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, ji tapo sudėtine Lietuvos teisės sistemos dalimi, todėl teismai Lietuvos vidaus teisę turi aiškinti ir taikyti šios Konvencijos kontekste ir, esant vidaus teisės ir Konvencijos nuostatų kolizijai, suteikti prioritetą Konvencijos nuostatoms. Tokia išvada neabejotinai inspiruota Konstitucijos 135 straipsnio. Jame sakoma, kad Lietuva pripažįsta visuotinai pripažintus tarptautinės teisės principus. O vienas iš tokių yra tarptautinės teisės viršenybės prieš nacionalinę teisę principas. Todėl sprendžiant klausimus, susijusius su asmens teise kreiptis į teismą, pirmiausia reikia remtis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis ir Europos žmogaus teisių teismo praktika, kuri yra labai svarbi, nes plečiamai aiškina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Būtent Europos žmogaus teisių teismo ir Lietuvos nacionalinių teismų praktika, sprendžiant klausimus, susijusius su asmens teisės kreiptis į teismą nagrinėjama šiame darbe. Darbą sudaro įvadas, keturi skyriai, kurie... [toliau žr. visą tekstą]SUMMARY The right to apply to court and private ownership are the main human rights that are defended by Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms. The civil code and civil procedure code of the Republic of Lithuania consolidates the principle of priority of international law over national law. When Lithuania ratified the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, it became the part of national law system that is why Lithuanian courts should interpret and apply national law in the context of this Convention, and in the case of collision between national law and the provisions of Constitutions give priority to the attitudes of Convention. This conclusion is undoubtedly inspired by the 135 article of the Constitution, which firms that the Republic of Lithuania shall follow the universally recognised principles and norms of international law. And one of them is the supremacy of international law over national law. Therefore solving questions related with the persons right to apply to court foremost must quote the 1 part of the 30 article of the Constitution of the Republic of Lithuania, the attitudes of the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms and practice of the European Court of Human Rights which is very important because expansively interprets the attitudes of the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms. Exactly the European Court of Human Rights and... [to full text]
2
Semeškaitė, Inga. "Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos įtaka šiuolaikinei civilinio proceso teisei." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2006. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20060310_102427-31936.
Full textAbstract:
The main goal of this master’s writing is to analyze the impact European Court of Human Rights case law to contemporary civil procedure law. This work consists of three parts. The creativity of the European Court of Human Rights is analyzing in the first part of work. Rights of access to the court and restrictions on access are analyzing in the second part of the work. Right to a fair hearing is analyzing in the last part of the work. The main attention is concentrated to these fair hearing principles, wish has been developed by the Court – right to an independent and impartial court, right to a public hearing, right to a hearing in a reasonable time.
3
Mickevičiūtė, Sandra. "Homoseksualių asmenų teisės Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2012. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20120124_135732-40025.
Full textAbstract:
Homoseksualumas – lytinė orientacija, kuri paprastai suprantama kaip priešinga heteroseksualumui, nes pasižymi lytiniu potraukiu tos pačios lyties atstovams, ir todėl visuomenėje dažnai pripažįstama nukrypimu nuo normos, o tai suponuoja šių asmenų diskriminaciją.
Darbe analizuojamos Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos tendencijos, susijusios su baudžiamosios atsakomybės už homoseksualius santykius panaikinimu, ginant šių asmenų teisę į privatumą. Atskleidžiama, kad Teismas pasisako prieš bet kokį baudžiamąjį persekiojimą, grindžiamą lytine orientacija, siekdamas, kad Europos Tarybos valstybėse būtų pripažįstamos ir saugomos homoseksualių asmenų teisės.
Šiandien vis garsiau kalbama apie homoseksualių asmenų teisę į santuoką. Magistro baigiamajame darbe analizuojama EŽTT praktika, siekiant nustatyti, ar kartu gyvenančių homoseksualių asmenų santykiai patenka į šeimos gyvenimo apimtį. Be to, ar pagal Europos žmogaus teisių konvenciją valstybės turi pozityvią pareigą teisę į santuoką užtikrinti ne tik skirtingų lyčių poroms, t.y. neatsižvelgiant į lytinę orientaciją. Egzistuojantis registruotos partnerystės institutas yra alternatyvi forma įteisinti homoseksualius santykius, tad siekiama nustatyti, ar EŽTT įpareigoja valstybes suteikti minėtą galimybę tos pačios lyties poroms savo nacionalinėje teisėje.
Homoseksualių asmenų teisė įsivaikinti yra viena iš kontraversiškiausių teisių, nes siejasi su vaiko teisėmis, jo geriausiais interesais. Tad magistro baigiamajame darbe yra... [toliau žr. visą tekstą]Homosexuality – sexual orientation which is the opposite of heterosexuality because it is characterized as sexual desire for persons of the same sex. That is why a society often acknowledges it like a deviation from norms and this may sometimes result as an act of discrimination. The Master’s thesis analyses the tendency of the Jurisprudence of the European Court of Human Rights which is related to abolishing the criminalisation of private homosexual relations. It is important because of defending the right to privacy of homosexuals. The Court speaks against criminal prosecution on the ground of sexual orientation and finds that Member States of the Council of Europe should recognize and protect the rights of homosexual persons. Today the discussions about the right to the same-sex marriage are becoming louder and louder. The thesis attempts to ascertain whether the cohabitation of homosexuals falls in the ambit of a family life according to the European Court of Human Rights as well as whether the Member States of the European Convention on Human Rights have a positive obligation to ensure the right to marry for the same-sex couples. Furthermore, the institute of a registered partnership is an alternative form for legalizing homosexual relationships. Thus, it is necessary to identify whether the Court puts an obligation to the Member States to make that opportunity for the same-sex couples in the national legal systems. The right of adoption of homosexuals is a highly... [to full text]
4
Oleškevič, Jolanta. "Nacionalinių teismų teisė ir pareiga kreiptis į Europos Teisingumo Teismą." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2007. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20070102_153632-80775.
Full textAbstract:
Magistro baigiamojo darbo pavadinimas „Nacionalinių teismų teisė ir pareiga kreiptis į Europos Teisingumo Teismą“. Darbą sudaro įvadas, keturios dalys, išvados ir pasiūlymai. Magistro darbe nagrinėjami teisės ir pareigos kreiptis dėl preliminaraus nutarimo probleminiai aspektai, didžiausią dėmesį skiriant kreipimosi į ETT ir asmens iš Bendrijos kilusios teisės apsaugos santykio analizei. Autorė darbe remiasi Lietuvos ir užsienio šalių autorių moksliniais darbais, konferencijų medžiaga, ETT jurisprudencija.The title of the thesis is “The Right and Obligation of the National Courts to Apply to the European Court of Justice”. The thesis consists of introduction, four parts, conclusions and suggestions. The work includes the analysis of the problematic aspects related to the right and obligation to apply for the preliminary ruling. The main attention is paid to the analysis of the relation between the cases of appeal to the ECJ and the protection of a person’s right arising from the Community. The author of the work refers to the scientific works of Lithuanian and foreign authors, conference material, the jurisprudence of the ECJ.
5
Žilytė, Birutė. "Apeliacinės instancijos teismo teisė grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2005. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2004~D_20050603_100952-41619.
Full textAbstract:
In allen europäischen Staaten wird der Grundsatz des Rechtes auf angemessenes Prozessgericht zubilligt. Jedem Menchen wird nicht nur Möglichkeit gesichert, damit das Urteil durchgesehen wird, sondern auch das Recht auf das angemessene Prozessgericht erster Instanz. Auf diese Weise wird in vielen Staaten das Recht des Berufungsgerichtes auf Zurückweisung der Sache an das Prozessgericht erster Instanz zur neuen Behandlung anerkannt.
Auf traditionelle Weise werden im Zivilverfahrensrecht zwei Arten von Berufung unterschieden: die gänzliche (unbeschränkte) Berufung und teilweise (beschränkte) Berufung. Die Zurückweisung im System der gänzlichen und teilweisen Berufung wird verschieden eingeschätzt. In dieser Arbeit wird der Grundsatz des Rechtes der Berufungsinstanz auf die Zurückweisung der Sache an das Prozessgericht erster Instanz zur neuen Behandlung erörtert, auch die Beschränkung dieses Rechtes bei der Analyse der jedem Modell typischen Merkmale. Dabei wird die Erfahrung von Frankreich, Österreich, Polen, BRD (Bundesrepublik Deutschland) und Litauens beim Reglamentieren des Rechtes der Berufungsinstanz auf die Zurückweisung der Sache an das Gericht erster Instanz zur neuen Behandlung.
Im Zivilprozessrecht Litauens gilt ab 1. Januar 1999 das Modell der teilweisen Berufung. Die Zurückweisung wird behandelt, um auf die Frage zu antworten: in welchen Maβ muβ die Beschränkung des Rechtes auf Zurückweisung im ZPO Litauen sein, damit die Berufungsgerichte dieses Recht auf... [to full text]
6
Umbrasas, Arūnas. "Konstitucinio Teismo jurisprudencijos įtaka bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų praktikai." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20101125_183251-23823.
Full textAbstract:
Konstitucinė teisė - tai aukščiausioji teisė, plėtojama per Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. Joks teisės aktas negali prieštarauti Konstitucijai, niekam neleidžiama pažeisti Konstitucijos, konstitucinė tvarka turi būti ginama, pati Konstitucija įtvirtina mechanizmą, įgalinantį nustatyti, ar teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai. Konstatavus, kad teisės aktuose nepaisoma minėtų reikalavimų, kartu konstatuotina, kad yra pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas. Konstitucinio Teismo konstitucinė paskirtis vykdyti konstitucinį teisingumą, garantuoti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir garantuoti konstitucinį teisėtumą. Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai yra privalomi ir pačiam Konstituciniam Teismui, jie suvaržo ir Konstitucinį Teismą tuo atžvilgiu, kad jis negali jų pakeisti arba jų peržiūrėti, jeigu tam nėra konstitucinio pagrindo. Tuo Konstitucinis Teismas užtikrina konstitucinės jurisprudencijos tęstinumą ir savo sprendimų prognozuojamumą, kas lemia visos teisės sistemos stabilumą. Konstitucinio Teismo formuojama konstitucinė teisminė jurisprudencija lemia, kad visi teismų priimami teisingumo vykdymo aktai, vykdant teisingumą, leistų užtikrinti konstitucinį teisingumą ir teisėtumą. Teisingumo vykdymo funkcija lemia teisėjo ir teismų nepriklausomumą: teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir... [toliau žr. visą tekstą]Constitutional law is the supreme law, which is developed via jurisprudence of a Constitutional Court. No act of legislation may contradict the Constitution, nobody is allowed to break the law of Constitution, constitutional law and order must be protected and the Constitution itself determines if acts of legislation contradict the Constitution or not. Disregard to the mentioned requirements is considered breaking a constitutional principle of a legal state. Purpose of the Constitutional Court is to execute constitutional justice, guarantee superiority of Constitution in the system of law and ensure constitutional legitimacy. The Constitutional Court must obey the final laws of it’s own. Final laws shackle the Constitutional Court by not allowing it to change the laws if there is no constitutional reason to do so. Accordingly, the Constitutional Court ensures continuation of the constitutional jurisprudence and predictability of it’s decisions, therefore sustaining stability of whole law system. Constitutional jurisprudence, formed by the Constitutional Court, determines the constitutional justice and legitimacy in a decisions and laws made by courts. Justice pursuit function determines independence of a judge and a court: courts must ensure justice and order, guarantee superiority of law and protect human freedom and rights. Purpose of the court instance system is to solve possible mistakes of lower instance courts, prevent breaking the law and therefore protect rights and... [to full text]
7
Jasaitis, Donatas. "Nuosavybės teisių apsauga pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20140623_192110-78804.
Full textAbstract:
Žmonių teisės yra vienas iš fundamentalių pamatų bei šiuolaikinės žmonijos požymių, reikalaujančių ypatingos apsaugos. Europos lygmeniu žmogaus teises saugo 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija su visais savo protokolais. Šiame darbe aktuali nuosavybės teisių apsauga, todėl nagrinėjamas konkrečiai Pirmojo protokolo 1 str. Magistro darbe atskleidžiamas specialus autentiškas Pirmojo protokolo 1 str. įtvirtintas nuosavybės teisės objektas. Ieškoma kriterijų, kuriais remiantis būtų galima atitinkamą turtą priskirti „possessions“ kategorijai. Tam, kad būtų geriau suvokta nuosavybės teisių apsauga, darbe taip pat analizuojama bendroji nuosavybės teisės samprata – lyginamos kontinentinės bei bendrosios teisės sistemos. Toliau magistro darbe nagrinėjamas Pirmojo protokolo 1 str. įtvirtintas nuosavybės teisių apsaugos mechanizmas. EŽTT konstatavo, kad minėtas protokolo straipsnis numato tris savarankiškas nuosavybės teisių apsaugą užtikrinančias taisykles: turto atėmimo, naudojimosi nuosavybe kontrolės bei kitokio nuosavybės teisės ribojimo taisykles. Aptariama kiekviena taisyklė bei jos numatytos nuosavybės teisės ribojimo sąlygos. Analizuojamos ne tik Pirmojo protokolo tekste numatytos, bet ir EŽTT suformuotos kišimosi į naudojimąsi nuosavybe teisėtumo sąlygos. Tyrimas daugiausiai grindžiamas „populiariausiais“ EŽTT sprendimais, kurie formavo EŽTT praktiką bei traukė teisės specialistų dėmesį. Aiškumo ir įdomumo dėlei pateikiama ne vienos bylos... [toliau žr. visą tekstą]Human rights are one of the most vital grounds of nowadays mankind and therefore, needs to be protected properly. The 1950 European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms provides protection for human rights in the European level. The protection of property rights is taking place in this paper so the first Article of the First protocol is being analysed. The paper analyses the authentic object of the property right, which is situated in the 1 st. Article of the First protocol. The search of the criterion, which could help to put particular asset into the category of “possession”, is being made. In order to understand the protection of property rights better, the general conception of property rights is analysed in this paper by comparing continental and common law systems. Further in the paper, the property rights protection mechanism provided in the 1 st. Article of the First protocol is being analysed. The Court stated that the above-mentioned article lays three distinct rules of property rights protection: deprivation rule, property control and other interference with property rights. Every single rule and its justifying conditions are discussed in the paper. The justifying conditions laid down in the First protocol Article 1 are analysed together with the conditions provided by the case-law of the Court. The research is mainly based on the most “popular“ judgements, which created the case-law of the Court and atrracted the attention of law... [to full text]
8
Stanišauskaitė, Asta. "Tarptautinės teisės reikšmė nacionalinei baudžiamajai teisei." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20081203_204209-88942.
Full textAbstract:
Šio magistro darbo analizė vyksta trimis kryptimis: pirmiausia autorė apžvelgia tarptautinės teisės ir nacionalinės baudžiamosios teisės sąveikos problematiką. Atkreipiamas dėmesys į tarptautinių sutarčių vietą Lietuvos teisėje, koncentruojantis ties tokių sutarčių poveikiu nacionaliniam baudžiamajam įstatymui; siekiama nustatyti tiesioginę tokių sutarčių taikymo galimybę baudžiamojoje teisėje. Autorė prieina išvadą, jog tarptautinės sutartys, reglamentuojančios klausimus, svarbius baudžiamajai justicijai, turi būti perkeliamos į nacionalinius įstatymus. Kitoje darbo dalyje tiriamas visuotinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugos sutarčių, tokių kaip Visuotinės žmogaus teisių chartijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) bei Jungtinių Tautų Organizacijos priimamų konvencijų reikšmė Lietuvos baudžiamajai teisei. Autorė nesiekia nustatyti konkrečių normų reikšmės nacionaliniam baudžiamajam įstatymui, bet išskiria poveikio nacionalinei baudžiamajai teisei kryptis. Analizuodama EŽTK autorė pabrėžia šios tarptautinės sutarties specifiškumą, be to, atkreipia dėmesį į Lietuvos baudžiamajame įstatyme konstruojamų blanketinių dispozicijų ir Konvencija garantuojamo principo nullum crimen sine lege sąveikos problemą. Magistro darbe prieinama išvada, kad Lietuva baudžiamosios teisės požiūriu, tarptautinius teisės aktus, garantuojančius asmens teisių apsaugą, įgyvendina pakankamai tiksliai. Paskutinioji darbo dalis skirta Europos Sąjungos (ES) teisės... [toliau žr. visą tekstą]Analysis of this Master’s Paper is developed in three directions: firstly, the author summarized the issues of the international and national criminal law. Attention is drawn to the place of the international treaties in the Lithuanian law, focusing on the national criminal law implications of such treaties; attempting to determine the possibility of direct application of the treaties in the criminal law. The author concludes that international treaties regulating the matters that are relevant to criminal justice should be transferred to national laws. The second part of the Paper analyses the significance of the treaties on the protection of universal human rights and freedoms, such as the Universal Charter on Human Rights, the European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms (ECPHRFF) and of the conventions adopted by the United Nations Organization in general, to the criminal law of Lithuania. The author does not aim at defining the importance of the particular rules of law to the national criminal law, and distinguishes instead the trends of the national criminal law implications. Analyzing the ECPHRFF, the author emphasizes the special character of this international treaty also drawing attention to the problem of interaction between the blanket dispositions constructed in the Lithuanian criminal law and the principle of nullum crimen sine lege guaranteed by the Convention. The Master’s Paper concludes that implementation of the... [to full text]
9
Dumašiutė, Ignė. "Teisės principų taikymas Lietuvos teismų praktikoje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20090908_194056-37888.
Full textAbstract:
Teisės principai – tai pagrindinės, vadovaujančios idėjos, kurios išreiškia visos teisinės sistemos esmę ir prasmę. Laikantis teisės principų turi būti ne tik sprendžiamos bylos teismuose, bet ir kuriami teisės aktai, teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad atitiktų principų dvasią, pasitelkus teisės principus gali būti šalinamos teisės normų kolizijos ar teisės spragos, sprendžiami teisės normų konkurencijos klausimai. Šiame darbe nagrinėjama, kaip konkrečios teisės principų funkcijos pasireiškia teismų praktikoje bei, kaip atskiri principai sąveikauja tarpusavyje, todėl magistro darbo temos analizė yra aktuali ne tik teisės doktrinai, bet ir praktikai. Atsižvelgiant į šio darbo temą, darbe daugiausia nagrinėjama teismų praktika, tačiau nepamirštama ir specialioji literatūra. Darbe į teisės principų pasireiškimą teismų praktikoje pažvelgiama kitu kampu, tai yra per teisės principų funkcijų prizmę. Magistro darbu norima išsiaiškinti, ar teisės principai daro įtaką Lietuvos teismų praktikai, o jei taip, tai kokią. Darbo dėstomoji dalis suskirstyta į penkias pagrindines struktūrines dalis. Pirmojoje dalyje trumpai pristatoma Lietuvos teismų sistema. Antroji – skirta nagrinėti teisės principų sampratą ir klasifikaciją. Trečiojoje dalyje nagrinėjamas teisės principų funkcijų pasireiškimas teismų praktikoje. Sekančioji darbo dalis skirta teisės principų konkurencijos ir interesų pusiausvyros bei jų praktinių aspektų nagrinėjimui. Penktojoje darbo dalyje analizuojama teisės... [toliau žr. visą tekstą]Principles of law are main guiding ideas that represent the whole essence and meaning of the legal system. Court cases must be tried according to the principles of law, but also legal acts should be passed, collisions of legal norms can be settled and gaps of legislation can be filled according to the principles of law. Legal norms should also be explained in the way that they would correspond to the spirit of the principles of law. The occurrence of particular functions of the principles of law in the jurisprudence and the interaction of separate principles of law is analyzed in this master’s paper, therefore this analysis is relevant not only the jurisprudence, but to the legal doctrine as well. In consideration of the theme of this master thesis, jurisprudence is analyzed mostly, but special literature is not forgotten too. The master’s paper provides a new view to the occurrence of the principles of law in the jurisprudence; the subject is approached through the prism of the functions of the principles of law. The purpose of this master’s paper is to find out if the principles of law influence jurisprudence, and if so to what extent. The paper is divided in to five major parts. Judiciary system of Lithuania is shortly presented in the first part. The second part is dedicated to the analysis of the conception and classification of the principles of law. The occurrence of the functions of the principles of law in jurisprudence is discussed in the third part of the paper... [to full text]
10
Starikovič, Ivona. "Asmens socialinės teisės Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20101125_183252-41910.
Full textAbstract:
Darbe yra analizuojamos socialinės teisės, jų esmė, paskirtis, reikšmė ir skirtumai nuo kitų žmogaus teisių. Atskleidžiamas taip pat socialinių teisių turinys, įtvirtintas tarptautinuose teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos bei kitų valstybių konstitucijose. Darbe apžvelgiami svarbiausi Konstitucinio Teismo aktai (nutarimai), susiję su pagrindinėmis socialinėmis teisėmis, analizuojama Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje formuojama šių teisių konstitucinė doktrina. Nagrinėjama taip pat dar dviejų valstybių (Latvijos ir Lenkijos) konstitucinių teismų praktikoje suformuota socialinių teisių doktrina.The thesis discloses social rights, their essence, purpose, importance and differences from other human rights. It also analyzes the content of social rights, regulated by international legal acts and constitutions of the Republic of Lithuania and other countries. This thesis overwies acts (decisions) related to fundamental social rights adopted by the Constitutional Court, analyzes the constitutional doctrine of these rights formed in the jurisprudence of the Constitutional Court. It also examines the doctrine of social rights established in the practice of constitutional of two other countries (Latvia and Poland).
11
Grigaitė, Kristina. "Darbo teisės klausimai administracinių teismų praktikoje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20101125_190650-13281.
Full textAbstract:
Šiame darbe nagrinėjamos temos vienas pagrindinių klausimų - darbo teisės klausimų priskirtinumo administraciniams teismams problema bei išskiriamos pagrindinės bylų, kuriose nagrinėjami darbo teisės klausimai, grupės. Darbe taip pat vertinami darbo teisės klausimų nagrinėjimo skirtinguose – bendrosios kompetencijos ir administraciniuose – teismuose aspektai vieningos teismų praktikos formavimo atžvilgiu. Išanalizavus pastarųjų metų LVAT praktiką, susijusią su darbo teisės klausimais, galima išskirti kelias bylų kategorijas, kuriose administraciniai teismai turi teisę ir pareigą vadovautis darbo teisės normomis. Pirmoji grupė darbo teisės klausimų į administracinius teismus patenka vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, administraciniai teismai nagrinėja administracinius teisės pažeidimus darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje. Kita grupė bylų, kuriose administraciniai teismai turi teisę ir pareigą vadovautis darbo teisės normomis – tarnybiniai ginčai vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį, pagal kurį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Trečioji grupė – bylos dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų norminių administracinių aktų teisėtumo. Teismų kompetencijos atribojimas praktikoje... [toliau žr. visą tekstą]The main goal of this master’s writting is to analyze theoretical and practical aspects of labour matters to administrative courts. This work consists of two parts. The first part of this writing is theoretical and reveals the issue of labour matters cases interpretation in separate court systems is analised in the approach of unite jurisprudence. In the second part the free principal groups of cases in administrative courts containing labour matters were marked out. This part is more practical. First group of cases, in which administrative court must interpretate labour law issues, is on the ground of administrative law violations code, according to which administrative court judges the violations in labour range. The other group of cases go to administrative court on the grounds of public service law. The third group of cases in which labour law issues are analised are cases, where administrative court monitors the legitimacy of the standart enacment of central administrative subjects. Having analyzed the cases in which labour law matters occur, it may be noticed, that the jurisprudence of labour matters in administrative courts is not united. There must be mentioned that the lack of procedural rules obstruct the appropriate court role in labour range. In this master‘s writting it is seeked to provoke further legal debate concerning probabilities of improving legal system in Lithuania.
12
Kazlauskas, Vilhelmas. "Teismų praktika kaip darbo teisės šaltinis." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20140625_210221-48842.
Full textAbstract:
Darbe tiriama teismų praktikos formavimosi raida darbo teisėje atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. Analizuojant specialią literatūrą, įstatymus, teismų sprendimus ir nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus, daromas apibendrinimas kas yra teismų praktika ir kokia jos vieta tarp kitų teisės šaltinių. Antroje dalyje atskleisti teismų praktikos formavimo trūkumai taikant Darbo kodekso normas reguliuojančias atsiskaitymą su atleidžiamu darbuotoju (141straipsnio 3 dalis) ir atsiskaitymą su darbuotoju, pripažinus jo atleidimą iš darbo neteisėtu (297 straipsnio 3,4 dalis). Trečia dalis paskirta teismų praktikos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai problemoms. Išdėstyta autoriaus nuomonė dėl darbo ginčo šalių skirstymo į stipriąją ir silpnąją šalis, dėl koncentruotumo principo teismų praktikoje, asmenų teisės į bylų nagrinėjimą kasacine tvarka.В работе исследуется развитие формирования судебной практики после востановления независимости Литовской Республики. Анализируя специальную литературу, законы, решения и определения судов, судебную практику Верховного Суда Литвы, постановле... [to full text]
13
Kiškūnaitė, Justina. "ES teisės reikšmė nacionalinei baudžiamajai teisei." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20140626_205945-75229.
Full textAbstract:
Šis darbas yra skirtas atskleisti Europos Sąjungos teisės įtaką nacionalinei baudžiamajai teisei, nagrinėjant Europos Sąjungos teisės aktų ypatumus, jų įtvirtinimo nacionalinėje teisėje mechanizmus ir principinius įgyvendinimo žingsnius. Darbo autorė apžvelgia Europos Sąjungos teisės aktų tipus ir nagrinėja jų tiesioginę įtaką nacionalinei baudžiamajai teisei. Pirmojoje darbo dalyje apžvelgiamas Europos Sąjungos teisės aktų priėmimo mechanizmas, jų rūšys ir tai, kokią įtaką kokie teisės aktai daro Lietuvos Respublikos nacionalinei teisės sistemai. Šioje dalyje aptariama, kokia Europos Sąjungos teisės aktų reikšmė nacionalinės teisės leidybai, paminimi aspektai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį derinant nacionalinę teisę su Europos Sąjungos keliamais reikalavimais. Antrojoje darbo dalyje tiesiogiai žvelgiama į pirminių ir antrinių Europos Sąjungos teisės aktų įtaką nacionalinės baudžiamosios teisės sistemai. Kreipiamas dėmesys į teisės aktų inkorporavimą bei tiesioginį poveikį nacionalinei teisei. Apžvelgiamos tam tikros konvencijos, turinčios įtaką nacionalinės baudžiamosios teisės formavimui. Trečiojoje darbo dalyje autorė tiesiogiai paliečia nacionalinės baudžiamosios teisės institutus, kuriems didelės reikšmės turi Europos Sąjungos teisė; tai tokie institutai kaip fizinių ir juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė, nusikalstamos veikos stadijos, bendrininkavimas. Nagrinėjama, kaip Europos Sąjungos teisės aktai įgyvendinami konkrečiose nacionalinio baudžiamojo įstatymo... [toliau žr. visą tekstą]In this work the author aspires to fully explore the importance of European Union law for the national criminal law. This is done by taking a closer look at the European Union law and how it is incorporated into national law. Author is analyzing different types of European Union legal acts and how they directly influence national and national criminal law. The first part of this paper is dedicated to the European Union legal acts types, their adoption procedures and how they influence Lithuanian legal system. It is analyzed how European Union law is influencing national legislation and the author mentions some aspects that should be taken into consideration when national law is being harmonized with European Union law requirements. In the second part of the work a direct look is taken at the primary and secondary European Union legal acts influence for the national criminal law system. Moreover, it is analyzed how European Union law is incorporated into national law and what influence it has. Finally, some of international conventions are reviewed, precisely the ones that have influence for national criminal law formation. In the final part of the paper particular institutes of national criminal law are examined. These are the institutes that are highly influenced by European Union legal acts, such as liability of natural an legal persons, stages in the commission of crime, aiding and abetting. The author analyses how European Union legal acts regarding the mentioned... [to full text]
14
Savel, Božena. "Teisės normų ir teisės principų svoris Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20090908_194055-52005.
Full textAbstract:
Teisės principų ir teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje klausimas yra itin aktualus šiuolaikinėje visuomenėje, kur pastebima vis didesnė sociologinio – realistinio poveikio įtaką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtuose sprendimuose (nutartyse) teisės principų taikymas yra plačiai paplitęs. Teisės principai yra taikomi kaip priemonė teisės spragoms užpildyti bei kolizijoms šalinti. Jų vaidmuo ypač reikšmingas teisės normų aiškinimo procese, kuris yra neatsiejamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vykdomos, teismų praktikos vienodinimo, funkcijos. Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pastebima, kad teisės principai dažniausiai yra taikomi tada, kai normose įtvirtinto reguliavimo nepakanka ir reikia papildomų argumentų teismo sprendimui pagrįsti. Teisės principai, kurių turinį iš esmės sudaro teisinės moralės dalykai, atlieka jėgos, įpareigojančios laikytis galiojančių teisinių taisyklių, vaidmenį. Šiuo metu teismams yra suteiktos itin plačios erdvės teisės principų interpretacijai. Teisinio reglamentavimo stoka taikant teisės principus suponuoja skirtingą jų aiškinimą bei taikymą, kas sąlygoja prieštaringos teismų praktikos formavimą., kurios vienodinimas yra išimtinai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prerogatyva. Nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suteiktos prasmės teisės principams priklauso konkrečios teisės normos turinys. Tai leidžia teigti, kad neapibrėžtos teisės principų ribos įstengia pakeisti valstybės priimtas ar sankcionuotas... [toliau žr. visą tekstą]The question of legal rules and the legal principles application in the Lithuanian Supreme Court’s Practice is especially urgent in contemporary society where sociological – realistic influence is taking more important place. In the Lithuanian Supreme Court’s judgements the application of the legal principles is widespread. The legal principles are used to mend the gaps of law and to climinate collisions. Their role is especially important in the process of explaining the legal norms which is a part of the Lithuanian Supreme Court’s functions to make court’s practice the same. Analysing the Lithuanian Supreme Court’s Practice it was noticed, that the legal principles are mostly used when there is insufficient regulation of the legal norms. Moreover, it is necessary to have additional arguments to ground the judgement. These arguments are the legal principles, which content consists of legal morality. Today the Courts have wide rights to interpretate the legal principles. Lack of legal regulation applying the legal principles grounds the variety of different explanation and application. All this is the reason of contradictory formation of Court’s Practice. The Lithuanian Supreme Court’s prerogative is to make the judgement the same. The certain content of the legal norms depends upon the Lithuanian Supreme Court’s interpretation. All this claims that the boundaries of the principles are able to change common legal norms. These legal norms gaide the society. The role of the... [to full text]
15
Gečytė, Laura. "Europos Sąjungos teisės taikymas Lietuvos Respublikos administraciniuose teismuose." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20101124_200900-19863.
Full textAbstract:
Darbe nagrinėjamas Europos Sąjungos teisės taikymas Lietuvos Respublikos administraciniuose teismuose. Nacionaliniai administraciniai teismai gali taikyti Europos Sąjungos teisę tiesiogiai arba netiesiogiai, tačiau darbe šie būdai aptariami siauriai, nes tyrimo objektas – Europos Sąjungos teisės taikymas yra analizuojamas nagrinėjant teisminio teisės taikymo stadijas nacionaliniuose administraciniuose teismuose. Visų pirma, aptariama teisėjo pozicija pasirenkant taikytiną teisę, analizuojamas Europos Sąjungos teisės viršenybė, jos santykis su nacionalinės proceso teisės autonomijos principu, aiškinamos Europos Teisingumo Teismo išplėtotos tiesioginio taikymo ir tiesioginio veikimo doktrinos. Pirmojoje dalyje taip pat analizuojamas taikytinos teisės galiojimo nustatymo klausimas, lyginama subjektų, galinčių spręsti teisės galiojimo klausimą, kompetencija tuo aspektu. Antrojoje dalyje analitiškai vertinamas vienas iš svarbiausių teisminio teisės taikymo stadijų – teisės aiškinimas. Analizuojamas teisės aiškinimo būtinumas, subjektų teisių apimtis aiškinant taikomą teisę, pateikiami pagrindiniai ir labiausiai Europos Sąjungos teisės specifiką apibūdinantys teisės aiškinimo metodai, akcentuojamos Lietuvos administracinių teismų darbe galimos problemos, susijusios su tinkamu Europos Sąjungos teisės taikymo Lietuvoje ir visoje Bendrijos erdvėje užtikrinimu, vienodos praktikos formavimu. Darbe siekiama analitiškai įvertinti, kuo Europos Sąjungos teisės taikymas yra ypatingas ir... [toliau žr. visą tekstą]The Enforcement of European Union Law by the administrative courts of Lithuania is analyzed in this Master’s paper. National courts may enforce and apply European Union law directly or indirectly, but these methods are analyzed on a small scale because the object of paper – enforcement of European Union law is analyzed through the stages of judicial proceedings of national administrative courts. First of all, it is described the position and duty of judge to choose the applicable law. It is analyzed the supremacy of European Union law and it’s coherence with the principle of national procedural autonomy, commented on the direct applicability and direct effect doctrines. In the first part of paper it is also ascribed the question of validity of applicable law and who is competent to judge this. In the second part of paper it is estimated the necessity to interpret law rules, methods of interpretation of national and Community law. It is also analyzed the possible problems in administrative courts of Lithuania which arise while applying European Union law properly and seeking to ensure consistent practice in the whole Community. The purpose of the paper is to research how the application of European Union law is specific and different from the application of national law in the administrative courts of Lithuania and whether the courts apply European Union law properly.
16
Bertašienė, Rūta. "Tarptautinių teismų įtaka tarptautinės teisės normų kūrimui." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2006. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20061211_142135-28165.
Full textAbstract:
Šiame magistro baigiamajam darbe nagrinėjama dviejų teismų – Tarptautinio teisingumo teismo ir Europos teisingumo teismo daroma įtaka tarptautinių teisės normų kūrimui. Tarptautinė teisė šiuo metu apima labai plačias ir sudėtingas tarptautinio pobūdžio sferas. Tačiau tarptautinėje teisėje nėra institucijos, kuri priimtų visuotinai privalomus tarptautinius teisės aktus. Šioje sistemoje tarptautinės teisės subjektai patys kuria tarptautines teisės normas ir principus, ir patys jų laikosi. Nemažą, nors ir netiesioginę įtaką kuriant bei plėtojant tarptautinės teisės normas turi ir tarptautiniai – pasauliniai bei regioniniai – teismai. Daugeliu atvejų minėtų tarptautinių teismų priimami sprendimai turėjo įtakos sprendžiant panašias bylas ir ateityje bei įtvirtinant tarptautinius visuotinai pripažįstamus teisės principus. Be to, tiek Tarptautinis teisingumo teismas, tiek Europos teisingumo teismas ne tik sprendžia ginčus tarp šalių, bet taip pat „užpildo“ egzistuojančias parlamentinės kontrolės spragas.Influence on creation of international law rules by two courts – the International Court of Justice and the European Court of Justice is analyzed in this master’s final job. The international law covers wide and difficult range of the international spheres. But there is no institution in the international law, which would enact the international acts. Subjects themselves create law rules and principles at the same time sticking to them. The international courts – global and regional have quite big although indirect influence on development of the international law rules. In many cases, judgments made by the international courts, had the influence on solving similar cases in the future and on assessing internationally conventional law principles. Furthermore the International Court of Justice and the European Court of Justice not only solve issues between sides, but also “fill” the gap in the parliamentary control.
17
Ivanauskaitė, Eglė. "Teismo precedento kaip teisės šaltinio problematika Lietuvoje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20090908_194055-30721.
Full textAbstract:
Teismo precedento kaip teisės šaltinio problematika Lietuvoje Santrauka Konstituciniam Teismui paskelbus 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimus, Lietuvoje precedentas pirmą kartą oficialiai pripažintas privalomu teisės šaltiniu. Lietuvos teisininkų bendruomenėje buvo ir vis dar yra svarstoma, kokos priežastys lėmė, kad bendrosios teisės institutas tapo Lietuvos teisės sistemos dalimi. Darbe, remiantis statutinės teisės normomis, Lietuvos teisės mokslo atstovų darbais, bei konkrečiais pavyzdžiais iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, stengiamasi ištirti ir atskleisti prielaidas bei aplinkybes, lėmusias precedento susiformavimą dabartinėje Lietuvos teisės sistemoje. Precedento instituto užuomazgų būta jau tarpukario Lietuvoje, tačiau pasireiškus tarybinės teisės intervencijai, jis taip ir liko nesusiformavęs. Vėliau, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, teismų vaidmuo ir jų formuojamos praktikos reikšmė palaipsniui didėjo, kol galiausiai Konstitucinis Teismas konstatavo, jog teismai, spręsdami analogiškas bylas, privalo vadovautis jau sukurtais precedentais, o ne kurti naujus. Tai buvo precedento doktrinos formavimosi Lietuvoje pradžia.A Precedent as a Source of Law Issues in Lithuania Summary A judicial precedent was established as a binding source of law in the Lithuanian law system by the resolution of the Constitutional Court of the Republic Lithuania, dated 28h March 2006, and the resolution of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania, dated 24th October 2007. The question whether the institute of the common law tradition should have had to become a part of Lithuanian law system is still considered and discussed among the Lithuanian lawyers. This paper, which is based on the analysis of legal acts, works of Lithuanian law scientists and decisions of the Supreme Court of Lithuania and the Court of Appeals of Lithuania, seeks to analyse the background and circumstances under which the precedent institute was established in Lithuanian law system. A germ of the precedent already existed in the interwar Lithuania. However, due to the historical reasons and an intervention of the Soviet law, the precedent institute was not further developed. Later, after Lithuania announced independence, the role of Lithuanian courts and their jurisprudence has become important again. Finally, the Constitutional Court of the Republic of Lithuania has stated that the same cases must be decided in the same way, i.e. they have to be decided not by creating new court precedents, competing with the existing ones, but by taking account of the already consolidated ones.
18
Vansevičiūtė, Donata. "Teismo sprendimo motyvacija (pagal Lietuvos ir užsienio valstybių teismų praktiką)." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20110709_152332-57535.
Full textAbstract:
Šio magistro darbo objektas – teismo sprendimo motyvaciją reglamentuojančių norminių bei teisės doktrinos šaltinių analizė, remiantis Lietuvos ir kai kurių užsienio valstybių teismo sprendimų motyvuojamųjų dalių pavyzdžiais. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas įtvirtina teismų pareigą motyvuoti priimamus sprendimus, tačiau pasitaiko atvejų, kai ši pareiga nėra tinkamai įgyvendinama, t.y. sprendimai apskritai nemotyvuojami arba motyvuojami netinkamai. Siekiant atskleisti teismo sprendimo motyvavimo svarbą, magistro darbo pirmojoje dalyje yra analizuojamos teismo sprendimų rūšys bei pati teismo sprendimo struktūra ir taip pat motyvuojamosios dalies vieta ir reikšmė teismo sprendime. Antrojoje magistro darbo dalyje, naudojant istorinį tyrimo metodą, yra analizuojama teismo sprendimo motyvacijos istorinė raida bei kaita Lietuvoje. Pabrėžtina, kad visais analizuojamais istoriniais laikotarpiais teisėjams egzistavo reikalavimas pagrįsti savo priimamus sprendimus, tačiau reikalavimai motyvacijai, jos turiniui bei pačiam sprendimo priėmimui ir paskelbimui nebuvo vienodi. Naudojant aprašomąjį, sisteminį, loginį bei teisės aktų analizės metodus, analizuojama įvairių pakopų teismų (pirmosios, apeliacinės instancijos bei kasacijos) sprendimų motyvavimo ypatumai. Šios analizės metu prieinama prie išvados, kad kiekvienos grandies teismams neprivaloma naudotis vienoda teismo sprendimo argumentavimo metodika bei išsamumu. Įvairių pakopų teismų sprendimų motyvacija priklauso nuo... [toliau žr. visą tekstą]Motivation of a court judgment (based on Lithuanian and foreign countries‘ Case Law) The subject-matter of this master thesis is the analysis of regulating rules of law and the sources of law doctrine, with reference to examples of Lithuanian and some other foreign countries‘ case law. The Code of Civil Procedure of Lithuanian Republic indicates the duty of the courts to motivate their judgments. However, this duty is not always properly embodied i.e. the decisions sometimes are not argumented or they are argumented in not the most suitable way. Seeking to discover the importance of the reasoning of court judgment, the first part of this master thesis contains analysis of types and structure of court judgments and also the significance and place of motivating part in court judgment. The second part of master thesis contains the research of development and alternation of reasoning of court judgment in Lithuania. This is done by using the historical method of analysis. It is important to accentuate that in all historical stages that are being discussed in this thesis, there was a requirement for judges to motivate their decisions, although the content of motivating part and the carrying and publication of judgment were not always the same. While using the descriptive, systematic, logical and analysis of rule of law methods, the peculiarities of reasoning of court judgment of every court instance are being discussed. This analysis led to a conclusion that the courts of different... [to full text]
19
Kaminskas, Laurynas. "Vartotojų teisės į informaciją apsauga Lietuvoje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20110709_152232-51392.
Full textAbstract:
Magistro Darbo objektas – Vartotojų teisės į informaciją įgyvendinimas, gynimas ir apsauga Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti įstatyminę vartotojų teisės į informaciją bazę informacinių teisių vystymosi kontekste ir ištirti vartotojų teisės į informaciją situaciją bei šios teisės įgyvendinimą, pasirenkant konkrečių produktų rūšį. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti istorinį informacinių teisių vystymąsi ir kismą. 2. Atskleisti vartotojų teisės į informaciją atsiradimą. 3. Išanalizuoti vartotojų teisės į informaciją teisinį reglamentavimą Lietuvoje. 4. Atlikti informacijos pateikimo vartotojams tyrimą ir nustatyti, ar pasirinktos rūšies produktų (varškės sūrelių) gamintojai pateikia visą pagal įstatymus būtiną informaciją, ar informacija atitinka jai keliamus įstatyminius reikalavimus. Darbo struktūra. Pirmajame skyriuje, žvelgiant iš istorinių perspektyvų, analizuojamas vartotojų informacinių teisių kontekstas, atskleidžiamas istorinis teisės į informaciją vystymasis, kismas, prisitaikymas prie tendencijų ir socialinių santykių pokyčių. Šiame skyriuje taip pat atskleidžiama teisės į informaciją samprata. Antrajame skyriuje analizuojamas informacinių vartotojų teisių turinys – kokias informacines teises turi vartotojai ir į kokio tipo informaciją, atskleidžiami iškylantys probleminiai ir etiniai informacinių teisių klausimai. Trečiajame skyriuje analizuojama vartotojų teisės į informaciją situacija Lietuvoje – apžvelgiami pagrindiniai įstatymai, kurie savo aprėptimi apima... [toliau žr. visą tekstą]The concept of the right to information is wide-ranging, closely linked with various human rights, associated with many spheres of living. The basic notion of human informational rights is the rights to know about activities of the government. However, the content of the right to information is fast changing, affected by the vicissitude of its environment. Thus it means that the right to information had to find its place in the legal basis as well and was determined by the natural need for relationship regulations. In other words, the development of consumers’ rights was evolution and adaptation to the fast changing environment, consumerism movements, development of information society, technological progress. Even from the times of the French Revolution, the most important aspect of informational rights was knowing, what was being done, and how it was being done by the elected society members – the right to the information about activities of the government (as well as the right to participate in the ruling of the country). It was one of the fundamental bearers of democracy. Time went by and the notion of the bigger picture began to appear – it was understood that the citizen had more informational rights ant the content of his rights was expanding. The right to obtain information about oneself, collected by the institutions of the government, emerged. It is hard to say, whether the movements of the consumerism were the main influences, that stimulated the appearance of... [to full text]
20
Urbanavičius, Linas. "Laisvas pacientų judėjimas Europos Teisingumo teismo jurisprudencijoje ir poveikis Lietuvos teisei." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20090206_104828-02951.
Full textAbstract:
Laisvo pacientų judėjimo Europos Teisingumo teismo jurisprudencijoje tema yra aktuali, kadangi Europos Teisingumo teismui tenka pagrindinis vaidmuo kilus abejonėms dėl Europos Bendrijos taisyklių taikymo srities, jų taikymo atskirais atvejais ir jų išaiškinimo nacionalinės teisės aktų atžvilgiu. Tema yra nauja, kadangi darbe nagrinėjamos naujausios Europos Teisingumo teismo bylos pacientų judėjimo srityje, analizuojamas jų poveikis Lietuvos teisės aktams, reglamentuojantiems gydymąsi užsienyje. Tiriama problema – laisvo asmenų judėjimo kliūtys ES bei nacionalinės teisės lygmenyje. Magistro baigiamojo darbo tyrimo objektas – laisvas pacientų judėjimas ETT jurisprudencijoje. Magistrinio darbo tikslas – išanalizuoti ETT jurisprudencijos įtaką laisvam pacientų judėjimui ES, EEE šalyse bei Šveicarijoje, jos pagrindu sukurti praktines rekomendacijas Lietuvos teisės aktų, reglamentuojančių laisvą pacientų judėjimą, tobulinimui. Uždaviniai: atskleisti laisvo pacientų judėjimo sampratą; išanalizuoti ETT jurisprudenciją pacientų judėjimo srityje; įvertinti ETT jurisprudencijos poveikį Lietuvos teisei; remiantis atlikta analize, pateikti savo vertinimus ir pasiūlymus Lietuvos teisės aktų pacientų mobilumo srityje tobulinimui. Hipotezė: ETT jurisprudencija sąlygoja pacientų mobilumo didėjimą; laisvą pacientų judėjimą ES reglamentuojantys nacionaliniai teisės aktai yra tobulintini vadovaujantis suformuota ETT praktika. Darbe naudoti mokslinio tyrimo metodai: loginis, lingvistinis... [toliau žr. visą tekstą]The theme of this Master’s thesis is relevant since the European Court of Justice plays the main role when there are doubts concerning application area of the European rules, their application in individual cases, and their explication with regard to the national legislation. The subject is new as new cases from the European Court of justice and their implication on the Lithuanian legislation regulating treatment abroad are analyzed. Obstacles of free patient movement at the level of the European Union and at the national level comprise the problem of this thesis. The object of this research is free movement of patients in the jurisprudence of the European Court of Justice. The aim of this Master’s work was to analyze the impact of jurisprudence of the European Court of Justice on the free mobility of patients in the countries of the European Union, European Economic Area and Switzerland, and on the basis hereof to create practical recommendations for the improvement of the Lithuanian legislation in the patient mobility area. Hypothesis: jurisprudence of the European Court of Justice stimulates movement of patients; national legislation regulating free movement of patients within the European Union must be improved on the basis of the practice of the European Court of Justice. The following scientific research methods were applied: logical, linguistic, systemic analysis, documentary, analysis of the scientific methodologic literature. Results. 7 new cases since 2004 from the... [to full text]
21
Markova, Jekaterina. "Europos Bendrijų Teisingumo teismo vaidmuo įtvirtinant darbo teises." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20090908_192048-39670.
Full textAbstract:
Europos Bendrija buvo įsteigta grynai ekonominiais tikslais, siekiant sukurti bendrą rinką. Tad Europos Bendrijos įsteigimo metu bet kokios socialinės garantijos buvo teikiamos vien tik konkurencijos išsaugojimo tikslais, bet ne kaip socialinės Bendrijos politikos pasekmė. Todėl nenuostabu, kad net ir dabartiniu metu pačioje Europos Bendrijos steigimo sutartyje mes galime rasti nedaug nuostatų, įtvirtinančių darbo teises, kurias privalo gerbti Bendrijos institucijos ir valstybės narės, vykdydamos savo funkcijas. Būtent Europos Bendrijų teisingumo teismo aktyvios veiklos dėka Bendrija pamažu tapo organizacija, garantuojančia ir gerbiančia darbo teises. Jau 1969 m. Teismas savo jurisprudencijoje pareiškė, kad pagrindinės žmogaus teisės sudaro bendrąjį Bendrijos teisės principą, kurio apsaugą užtikrina Teismas. Ilgainiui Teismas pripažino ir kai kurias darbo teises pagrindinėmis žmogaus teisėmis. Tačiau Europos Bendrijų teisingumo teismas neapsiribojo vien atskirų darbo teisių pripažinimu. Teismas pradėjo aiškinti ir detalizuoti atskiras darbo teises. Tai ypač pasakytina apie vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą arba vienodos vertės darbą principą, migruojančių darbuotojų socialines ir darbo garantijas, asociacijų laisvę bei įsidarbinimo ir darbo vietos pasirinkimo laisvę. Tokiu būdu šio darbo tikslas yra pateikti gausią ir labai reikšmingą Europos Bendrijų teisingumo teismo praktiką atskirų darbo teisių pripažinimo ir įtvirtinimo Bendrijos mastu srityje. Teismas ne tik... [toliau žr. visą tekstą]The European Communiy was, and still is, to a large extent, concerned with the economic aim of creating a common market. At the time of the establishment of the Community, any social benefit was merely an advantageous consequence of the desire to avoid distortions of competition. Therefore it is not surprising that the Treaty of the European Community itself hardly contains any genuine fundamental labour right which the Community institutions and Mamber States should respect when exercising their powers. The fact that the Community has gradually transformed itself into an organization that has labour rights high on its agenda is for a major part due to the proactive stance of the Court of Justice. Ever since 1969 it has been clear from the Courts’ case-law that fundamental human rights in general are part of the general principles of Community law and protected by the Court. The Court has also recognized certain labour rights as fundamental human rights. In certain cases the Court of Justice went further than merely recognizing fundmental labour rights as a “touchstone”. Sometimes the Court engages in the creation of detailed actively enforceable labour rights. The Court has often provided detailed guidelines for a genuine enforcement of certain labour rights. I recall, for instance, the principle of equal pay for equal work and work of equal value, the rights to a wide range of social benefits for migrant workers, the freedom of associations and the freedom to choose an... [to full text]
22
Bikelis, Skirmantas. "Tyčinė kaltė baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje." Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20080111_173612-27751.
Full textAbstract:
Disertacijoje siekiama pasiremiant tiek Rytų Europos (tame tarpe Lietuvos), tiek Vakarų Europos ir kitų valstybių baudžiamosios teisės pasiekimais, taip pat Lietuvos bei užsienio teismų praktikos analize atskleisti Lietuvos baudžiamojoje teisėje dar beveik nenagrinėtą kaltės sampratos problematiką, išanalizuoti tyčinės kaltės struktūrą ir atskirų jos elementų turinį.
Disertacijos tiriamąją dalį sudaro trys dalys. Pirmojoje nagrinėjamos baudžiamosios teisės teorijoje žinomos kaltės teorijos ir prieinama išvados, kad geriausiai baudžiamosios teisės poreikius ir galiojančio baudžiamojo įstatymo nuostatas atitinka ne dabar Lietuvoje vyraujančios psichologinės kaltės teorijos, bet Vakarų Europoje dominuojanti norminė kaltės teorija. Antrojoje dalyje nagrinėjamas tyčinės kaltės intelektinis momentas: apibrėžiamas aplinkybių, kurias turi suvokti tyčia nusikalstantis kaltininkas ratas, gilinamasi į šių aplinkybių suvokimo bei numatymo ypatumus esant skirtingoms tyčios rūšims ar skirtingoms kaltės formoms ir šių ypatumų nustatymo teismų praktikoje problemas. Trečioji dalis skirta tyčinės kaltės valinio momento analizei. Atsižvelgiant į psichologinę valios sampratą bei įvertinus baudžiamosios teisės teorijoje egzistuojančias netiesioginės tyčios valinio momento aiškinimo teorija, daroma išvada, kad valinis momentas netiesioginėje tyčioje yra perteklinė kategorija. Netiesioginę tyčią nuo nusikalstamo pasitikėjimo galima atriboti vien intelektinio momento pagalba. Kita vertus... [toliau žr. visą tekstą]This research examines the problems of dolus in the criminal law. The Latin notion dolus includes not only what common law would call intention and knowledge, but also some cases of recklessness (so called dolus eventualis). Dissertation aims on the basis of achievements of the criminal law of Eastern, Western European and other countries comprehensively analyze the structure of dolus and its particular elements; to identify essential theoretical questions, as well as typical practical problems and to provide suggestions for the solutions of these questions and problems. The research part of the thesis consists of three parts dedicated, respectively, to problems of culpability, of the intellectual part of dolus and the volitional-dispositional part of dolus. The first part analyzes three theories of culpability: pure psychological, social – psychological and normative. It is concluded that normative theory of culpability has no significant faults, common to other theories of culpability, and it complies with provisions of the Penal Code. The second part of the research is dedicated to the analysis of the intellectual part of dolus - perpetrator’s perception of crime social wrongfulness and foresight of prohibited consequences. It reveals the scope and content of perpetrator’s perception and degree of foresight of prohibited consequences in dolus as well. In the third part of the research volitional parts of dolus directus and dolus eventualis are analyzed. It is concluded... [to full text]
23
Lučinski, Dariuš. "Nuosavybės teisės objekto problema doktrinoje ir teismų praktikoje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2006. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20060505_153835-86748.
Full textAbstract:
In this study author analyzes definition of object of property right in different legal doctrines and judiciary practice and offers how to solve this problem. The object of the property right is described through relationships with other legal categories: object of civil right, object of thing right, object of obligation. Also author analyzes the definitions of property and things and their relations with property right. Author unfolds signs of things and discoveries property definition.
24
Traknytė, Jurga. "Teisė kreiptis teisminės gynybos į administracinį teismą." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20101125_183251-39050.
Full textAbstract:
Anot Konstitucinio Teismo teisė į teisminę gynybą yra fundamentali, absoliuti, universali. Tačiau egzistuojant skirtingoms institucinėms teismų sistemoms (bendrajai, konstitucinei ir administracinei) bei skiriantis jų funkcijoms, skiriasi ir teisės kreiptis teisminės gynybos instituto samprata kiekvienoje justicijoje. Veiksmingos teisminės gynybos administraciniuose teismuose modelis užtikrina darnią žmogaus ir valstybės interesų pusiausvyrą, o jos siekiama kiekvienoje teisinėje demokratinėje pilietinėje visuomenėje. Šiame magistro darbe analizuojama žmogaus teisių ir laisvių teisminės gynybos Lietuvos administraciniuose teismuose procedūros, kurių metu sprendžiami tiek privačių asmenų ir viešųjų valstybės interesų konfliktai, tiek atskirų viešosios administracijos subjektų ginčai. Pateikiama savarankiškų administracinių teismų, kaip vieno iš pagrindinių administracinės justicijos komponentų, kūrimosi eiga ir šių specializuotų teismų sistemos reformos etapai. Pagrindinė darbo ašis yra subjektų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo problemos administraciniuose teismuose. Magistro darbo tikslas – kompleksiškai teoriniu ir praktiniu aspektais nustatyti administracinių teismų būtinybės tendencijas ir išanalizuoti subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą, įvairovę bei pasiūlyti galimą aiškesnį reglamentavimą asmens suinteresuotumo reikalavimui, kaip vienai iš specialių prielaidų kreipiantis teisminės gynybos į administracinį teismą. Įstatymų leidėjas yra atribojęs... [toliau žr. visą tekstą]The Constitutional Court of the Republic of Lithuania is said that the right to apply is fundamental, absolute and universal. But there are different systems of institution courts (general, constitutional and administrative) and their different functions. So there are different institution conception of the right to apply in each justice, too. The model of the right to apply in the administrative courts safeguards regular balance between person and polity interests. This balance is important in every law democracy civil society. In this doing postgraduate there is analysed the procedurals of the person‘s liberties and rights into the right to apply in the administrative court of the Respublic of Lithuania. In these procedurals there is tackled the conflicts between private people and public state interests and several public administrative subject litigations, too. There is subjected a course for creation of the independent administrative court and their stages of specialize court systems reform. The main idea of this doing is to implement the problems of subjects’ right to the rights to apply in the administrative courts. The main point of this doing postgraduate is to measure the tendencies of necessity administrative court and to analyze the subjects which have the right to appeal to administrative court and to propose clearer regulation of the person interest for the requisition which is one of the special presumption for the right to apply to administrative court... [to full text]
25
Kanapeckaitė, Sigita. "Savininko teisės, jų įgyvendinimo būdai ir ribos." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20140623_192350-65160.
Full textAbstract:
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir vyraujančią doktriną savininko teisių turinį sudaro trys pagrindinės teisių grupės: 1. Valdymas (ius posidendi)- teisė turėti daiktą savo žinioje, daryti daiktui fizinį ir ūkinį poveikį; 2. Naudojimas (ius utendi et fruendi) - teisė pritaikyti daikto naudingas savybes savininko poreikiams tenkinti, teisė gauti iš daikto pajamas ir produkciją; 3. Disponavimas (ius disponendi) - teisė nustatyti daikto teisinę padėtį, jo teisinį likimą, pakeisti jo ekonominę būklę, pavyzdžiui perleisti dalį ar visas nuosavybės teises į daiktą, išnuomoti, perduoti daiktą valdyti kitam asmeniui, atsisakyti daikto nuosavybės ar netgi jį sunaikinti. Šių savininko teisių įgyvendinimo būdai priklauso nuo nuosavybės rūšies, formos, bei paties nuosavybės objekto, todėl jų įgyvendinimo ypatumai yra atskleidžiami tiek civiliniame kodekse, tiek kituose įstatymuose, reguliuojančiuose atskiras nuosavybės rūšis. Nors savininkas savo teises į nuosavybės teise priklausantį turtą gali įgyvendinti savo nuožiūra, tačiau savininko teisių negalima suabsoliutinti ir laikyti nevaržomomis. Civilinis kodeksas numato, kad savininkas valdydamas, naudodamas bei disponuodamas nuosavybės teisės objektu privalo nepažeisti įstatymų bei kitų asmenų teisių ir interesų. Tai reiškia, jog savininkas įgyvendindamas savo teises į nuosavybės objektą privalo pasirinkti tokį įgyvendinimo būdą, kuris nekeltų grėsmės ar nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų. Civiliniame kodekse numatyta, kad... [toliau žr. visą tekstą]The laws and the doctrine distinguish the following three basic elements of the ownership right as the most extensive of all other real rights: 1. the right of possessing (ius posidendi) – the legal right to actually have the property at one’s disposal, exercise actual physical or economical control over it; 2. the right of use (ius utendi et fruendi) – the right to use the useful features of the property in order to satisfy the owner’s needs and obtain any possible benefit from the property, including the right to obtain fruits, income (revenue) and production the property generates; 3. the right of disposing (ius disponendi) – the right to determine the legal fate and status of the property, e.g. alienate the property fully or partially, lease, transfer into another person’s possession, refuse from the property or even destroy it. The means of implementation of the ownership rights may depend on the various kinds of property and can be resulted in providing special conditions of possession, use or disposal of property, established by Civil Code or special laws. In spite of the facts, that the scope of the ownership rights is very wide, it should not be regarded as a fully absolute and unrestricted right. The Civil Code stipulates that while using, possessing and disposing of this property the owner should not violate the laws, rights and interests of other persons. This means that when using his property, the owner has to take due to account of various possibilities in... [to full text]
26
Pakalniškytė, Amanda. "Savininko teisių turinys." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20140625_205708-42851.
Full textAbstract:
Nuosavybės teisė – viena pagrindinių ir prigimtinių žmogaus teisių, egzistuojančių nuo neatmenamų laikų. Šios teisės analizė svarbi norint atskleisti jos turinį, kuris leidžia suvokti savininko galimybes nuosavybės teisės objekto atžvilgiu. Lietuvos teisnėje literatūroje dažniausiai pateikiama tik labai bendra savininko teisių turinio koncepcija, kurią sudaro savininko teisės valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiu nuosavybės teisės objektu, tačiau savininko teisių turinys gali būti suvokiamas ir plačiau. Pavyzdžiui, Konstitucinis Teismas savo praktikoje vadovaujasi ne tik minėtąja „triados“ koncepcija, bet į savininko teisių turinį įtraukia ir tokias teises kaip teisę reikalauti nepažeisti nuosavybės teisės, teisė išreikalauti turtą iš svetimo neteisėto valdymo ir kt, o Europos žmogaus teisių teismas nuosavybės teisės sampratos apskritai nesieja su šios teisės turinį sudarančių teisių išvardijimu, bet nuosavybės teisę suvokia per nuosavybės teisės objektą. Svarbu yra ne tik išanalizuoti, kokios teisės sudaro savininko teisių turinį, bet ir išnagrinėti nuosavybės teisės ribojimus, kuriuos nustatydama valstybė gali pažeisti nuosavybės teisės esmę. Net pačioje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nėra expressis verbis nurodyta savininko teisių turinio ribojimo galimybė, todėl neaiškus šių ribojimų teisinis pagrindas. Nors Konstitucinio Teismo praktikoje yra pateikiamos sąlygos ir pagrindai, kuriems esant galimas savininko teisių turinio apribojimas, tačiau vis vien gali... [toliau žr. visą tekstą]Das Eigentumrecht ist ein von den Haupt- und Natuerlichrechten des Menschen, das von alten Zeiten egzistiert. Die Analyse von diesem Recht ist wichtig, wenn wir der Inhalt des Eigentumrechtes zeigen wollen, der uns die Gelegenheiten des Eigentuemers verstehen hilft. In die litaushe Rechtsliteratur bietet man oftestens nur sehr allgemeine Konzept des Eigentumrechts. Diese Konzept besteht aus die Rechten des Eigentuemers das Eigentum zu nuetzen, zu besitzen und zu entzoergen. Aber der Inhalt des Eigentums kann man viel breiter verstehen. Zum Beispiel, das Verfassungsgericht fuehrt sich in seiner Praxis nicht nur mit dieser „Dreiklang“, aber in der Konzept des Inhalts des Eigentumrechts solche Rechten wie das Recht erfordern, dass das Eigentumrecht nicht verletzt wird, das Recht, dass das Eigentum von illegalen Besitz erfordert wird und etc., hinzufuegt, und der Europaeische Gerichtshof des Menschenrechten asoziert den Begriff des Eigentums ueberhaupt nicht mit dem „Dreiklang“, sondern das Eigentum durch Eigentumsobjeckt versteht. Es ist wichtig nicht nur analysieren, aus welchen Rechten der Inhalt des Eigentumrechts besteht, sondern auch die Grenzen des Eigentumrechts gesetzen, das die Scaffung eines Staates verletzen kann, wenn sie diese Grenzen gesetzt. Obwohl die Verfassungsgericht in seiner Praxis die Bedingungen und die Grundlagen der Grenzen des Eigentumrechts anfuehrt, aber man auch zwifeln kann, dass das Eigentumrecht ueberhaupt nicht beschraenkt werden kann, ausser im... [to full text]
27
Mučinienė, Ramutė. "Teisės į teisingą teisinį procesą samprata konstitucinio teismo jurisprudencijoje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20090122_135109-94260.
Full textAbstract:
Šiuolaikinė tarptautinė teisė įtvirtina pagarbą žmogaus teisėms bei užtikrina šių teisių įgyvendinimą šalių nacionalinėje teisėje. Žmogaus teisės apima įvairias asmens teises ir laisves, tačiau kad šios teisės būtų realiai įgyvendinamos visų pirma būtina užtikrinti teisę į asmens teisių ir laisvių gynybą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą. Teisė į teismą savo apimtimi yra gerokai siauresnė, nei teisė į teisingą teisinį procesą, tačiau neužtikrinus pirmosios nebus įmanoma ir antroji, ką ne kartą savo nutarimuose yra pabrėžės ir Lietuvos Konstitucinis Teismas.
Šio magistro baigiamojo darbo tikslas išanalizuoti ir nustatyti teisės į teisingą teisinį procesą įtvirtinimo Lietuvos Konstitucinio teismo ir kitų valstybių konstitucinės kontrolės institucijų jurisprudencijoje teorinius ir praktinius aspektus. Darbo pradžioje aptariamas žmogaus teisių įgyvendinimas demokratinėje visuomenė, trumpai apžvelgiant jų istorinę raidą ir teisinį įtvirtinimą. Antrajame skyriuje nagrinėjama teisės į teisingą teismą samprata ir jos pagrindiniai elementai Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos aspektu, bei atsižvelgiant į jų įtvirtinimą Lietuvos teisinėje sistemoje. Trečiasis skyrius skiriamas teisės į teisingą teisinį procesą sampratos lyginamajai analizei, t.y. analizuojama teisės į teisingą teisinį procesą sampratos interpretavimas Lietuvos Konstitucinio, Lietuvos Aukščiausiojo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismų... [toliau žr. visą tekstą]Contemporary international law declares the respect to human rights and guarantees the implementation of these rights in the national law of states. Human rights involve various rights and freedoms, but in purpose the mentioned rights could be implemented in reality, first of all it is necessary to guarantee the right of protection of human rights and freedoms. The human right to apply to the court is set in the Constitution of Republic of Lithuania. Right to trial is much more tight than right to a fair legal process, but if the first is not guaranteed, it is not possible and the second one, this was pointed in the decisions of the Constitutional Court of Lithuania for several times. The aim of the present thesis is to analyze and to determine the theoretical and practical aspects of fixation of the right to fair legal process in the jurisprudence of Constitutional Court of Lithuania and of institutions of constitutional control of other states. The thesis begins with review of implementation of human rights in democratic society, with short review of historical development and legal fixation. The second part analyses the concept of right to a fair trial and it‘s basic elements in the aspect of Convention of the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, considering their fixation in the legal system of Lithuania. The third part of thesis is designed for the comparative analysis of concept of right to a fair legal process i.e. analyses interpretation of concept... [to full text]
28
Paliutis, Kristijonas. "Tarptautinės privatinės teisės normų taikymas Lietuvos Respublikos teismų praktikoje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20101124_204041-68606.
Full textAbstract:
Šiame darbe nagrinėjama Lietuvos Respublikos teismų praktika taikant tarptautinės privatinės teisės normas. Šių teisės normų taikymas yra ypatingas tuo, kad Lietuvos Respublikos teismams kolizinės normos taikymas dažnai reiškia nukreipimą į kitos valstybės teisę arba tiesioginį tarptautinių sutarčių normų taikymą teisiniams šalių santykiams. Pagrindinis šaltinis darbe nagrinėjamai temai aptarti yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys konkrečiose bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimu aprobuota Lietuvos Respublikos teismų praktika taikant tarptautinės privatinės teisės normas. Kadangi Lietuvos teismų praktika šioje srityje negausi, darbe yra ieškoma atsakymų į kai kuriuos su užsienio teisės taikymu susijus klausimus, kurie gali kilti teismas taikant tarptautinės privatinės teisės normas. Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmoji dalis yra teorinio pobūdžio, skirta apibūdinti pačią tarptautinės privatinės teisę kaip savitą teisės šaką, išskirti pagrindinius jos požymius, apibūdinti jos reguliuojamus teisinius santykius ir juos reglamentuojančius teisės aktus ir jų vietą Lietuvos teisinėje sistemoje. Antrojoje darbo dalyje yra nagrinėja teismų praktika taikant tarptautinės privatinės teisės normas atskiriems privatinių teisinių santykių institutams. Kadangi Lietuvos teismams dažniausiai tenka taikyti tarptautinės privatinės teisės normas nagrinėjant šalių ginčus kylančius iš tarptautinio krovinių pervežimo keliais teisinių... [toliau žr. visą tekstą]This thesis presents the analysis of the judicial practice of courts in the Republic of Lithuania related to international private law norms. The practice of the norms is specific due to the fact that the collision norm application in the courts of the Republic of Lithuania often means shifting the matter to the other country’s law or the direct application of the international contract norms. The main source used to explore the theme is judgments in civil cases passed by the Lithuanian Supreme Court and the international private law practice in the courts of the Republic of Lithuania which was approved by the Lithuanian Supreme Court Senate. Considering the fact that the practice of Lithuanian courts in this field is spare, the thesis is looking for answers in some of the foreign law applications which arise for courts examining them. The thesis consists of three main parts. The first part is theoretical and describes the international private law itself as a distinctive branch of law. In addition, it speaks about the main features of the international private law as well as its interaction with judicial relations, law acts and their place in the Lithuanian law system. The second part discusses the court practice in the international private law and its norms for distinct institutes in private legal relations. Due to the fact that most litigation in the international carriage of goods is solved by applying the international private law, the third part studies the 1956 Geneva... [to full text]
29
Drusytė, Dovilė. "Bendrųjų romėnų prievolinės teisės nuostatų įtaka šiuolaikinei civilinei teisei." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20101124_204052-23025.
Full textAbstract:
Daugelio šiuolaikinių Europos valstybių, tarp jų ir Lietuvos Respublikos, prievolių teisė yra susiformavusi romėnų prievolinės teisės pagrindu. Didelė Senovės Romoje sukurtų prievolių teisės idėjų, principų, nuostatų įtaka šiuolaikinei civilinei teisei nekvestionuojama. Magistro darbe tiriama, kuo konkrečiai pasireiškė bendrųjų romėnų prievolinės teisės nuostatų įtaka šiuolaikinei civilinei teisei, t.y. kokios idėjos, principai, taisyklės darė įtaką minėtos teisės šakos formavimuisi ir kuo konkrečiai ji pasireiškė, kokios nuostatos buvo perimtos ir kaip jos įtvirtintos šiuolaikinėje teisėje. Pirmoje magistro darbo dalyje pateikiama romėniškoji prievolės samprata, jos genezė ir evoliucija iki tokios prievolės sampratos, kokią ją turime šiandien. Čia taip pat apibūdinami bendrieji romėnų teisės recepcijos bruožai, svarbiausi atgijusio susidomėjimo šia teisės sistema momentai. Antroji darbo dalis skirta analizei tų teisės institutų, kurie laikytini pagrindiniais prievolių teisėje, padariusiais didžiausią, esminę įtaką šiuolaikinės civilinės teisės formavimuisi. Šioje dalyje siekiama ištirti konkrečias bendrąsias romėnų prievolinės teisės nuostatas, idėjas, jų raidą ir įtaką šiuolaikinei prievolių teisei. Darbe analizuojami tokie prievolių teisės institutai: prievolės dalykas, prievolės šalys ir jų pasikeitimas, bendrininkavimas prievolėje, prievolių atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai, prievolių įvykdymo užtikrinimas, atsakomybė už prievolių pažeidimą. Iš esmės nagrinėjamos tik... [toliau žr. visą tekstą]The obligation law in many European countries, including the Respublic of Lithuania, was influenced by Roman obligatory law. Huge influence of ideas, rules and principles in obligatory law formed in Ancient Rome, are not questioned. This Master thesis analyses, what exact influence Roman obligatory law made for contemporary law, i. e. what ideas, principles and rules made influence for the branch of law mentioned above and how it operated, what rules were adopted and how they are consolidated in contemporary law. The first part of this work reveals the conception of Roman obligation, genesis and formation of conception of contemporary obligation. The major features of common Roman law reception are also discussed here, the main moments of renewed interest in this system. The second part is devoted to analysis of the legal institutions in obligatory law, which made a great, basic influence to formation of contemporary civil law. This part has purpose to explore the concrete common Roman obligatory law rules, ideas, their genesis and influence to contemporary obligatory law. The institutions of obligatory law are analyzed in this work as it follows: the object of obligation, the parties of obligation and their changes, cooperation in obligation, the beginning and the end of obligation, the guarantees for obligation and responsibility for breach of obligation. Essentially the rules, that made the greatest influence for contemporary obligatory law are analyzed, while these, which... [to full text]
30
Apolevič, Jolanta. "Civilinės teisės principų turinio atskleidimas Lietuvos Respublikos teismų praktikoje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20110709_152238-72410.
Full textAbstract:
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 1.2 straipsnyje įtvirtina civilinių teisinių santykių reglametavimo principus. Šiame straipsnyje pateikiami tik principų pavadinimai, o jų turinys atskleidžiamas per kitus Civilinio kodekso straipsnius ar teismų praktiką. Principų vaidmuo vis auga, nes jie yra tam tikros gairės, kuriomis turi sekti tiek įstatymų leidėjas, tiek teisėjas, spręsdamas bylą, tiek patys civilinių teisinių santykių subjektai. Todėl šiame darbe civilinės teisės principai atskleidžiami per teismų praktiką, tai yra kokį jų turinį ir supratimą savo priimamuose sprendimuose nustato teismai. Pirmoje darbo dalyje pateikiama bendra civilinės teisės principų interpretacija - kas yra teisės principas, kartu pateikiant civilinės teisės principo sąvoką. Taip pat analizuojamos civilinės teisės principų funkcijos, kurios yra svarbios aiškinant pačių principų turinį. Tame pačiame skyriuje aptariamas santykis tarp civilinės teisės santykių reglamentavimo ir įgyvendinimo principų, nuosekliai pereinant prie kelių Europos Sąjungos principų, kurie padarė didžiausią įtaką Lietuvos civilinei teisei, kadangi buvo perkelti harmonizuojant mūsų teisės normas. Antroje darbo dalyje kiekvienas civilinės teisės principas analizuojamas atskirai, jo analizė pateikiama remiantis mokslininkų nuomone bei teismų suformuluotomis taisyklėmis. Paskutinėje darbo dalyje nurodomos civilinės teisės principų ribojimo galimybės ir būdai, kaip tai galima padaryti. Pabrėžtina, kad negalima piktnaudžiauti... [toliau žr. visą tekstą]The 1.2 article of the Lithuanian Civil Code establishes the principles of the regulation of legal civil relations. Only the bare names of these principles are being presented in this article, while their content is revealed through the other articles of the Civil Code or through the judicial practice. The importance of the principles keeps growing, since these seem to constitute certain basis which is equally to be relied upon as by legislation, so by judges (that deal with the case) or by the subjects of legal civil relations themselves. It follows that in the present work the principles of civil law are revealed through the judicial practice (i.m. what content and interpretation of the mentioned principles the court establishes in its litigations and judgments). In the first part of the present work, general interpretation of the principles of civil law is presented, and, at the same time, in respect of that, the definition of a principle is clarified. There are analyzed as well the functions of the principles of civil law, these are essential in future while explaining the content of the principles themselves. The correlation between the regulation principles of civil law and enforcement principles of civil law is analyzed in the same part of the work; afterwards the author consequently passes on to some principles of European Union that caused enormous impact on the Lithuanian civil law, as they have been extrapolated within the harmonization of our provisions. Each of... [to full text]
31
Sinkevičienė, Svetlana. "Teisės atėmimas pagal administracinę teisę." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20101125_185315-41339.
Full textAbstract:
SANTRAUKA Magistro baigiamojo darbo tema: Teisės atėmimas pagal administracinę teisę. Šiame darbe nagrinėjamas administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimas pagal administracinę teisę. Pirmiausia nagrinėjami administracinės atsakomybės teoriniai pagrindai, sąvoka ir sąlygos jai atsirasti, todėl pirmoje dalyje aptariamos tokios teisinės kategorijos kaip ,,teisinė prievarta,“ ,,teisinė atsakomybė,“ „teisės pažeidimas,“ ,,administracinė atsakomybė ir jos priemonės“ Kitoje dalyje nagrinėjamas asmens teisės ir specialiosios teisės santykis, normos, reglamentuojančios administracinės nuobaudos - specialiosios teisės atėmimo - teisinius pagrindus ir ypatybes. Svarbu atkreipti dėmesį, kad administracinė nuobauda yra represinio pobūdžio ir sukelia asmeniui neigiamas teisines pasekmes, todėl svarbu aiškiai ir tiksliai apibrėžti draudimus ir paliepimus, suderinti normas tarpusavyje ir pašalinti nuostatų prieštaravimus, siekiant administracinėmis priemonėmis užtikrinti teisinės tvarkos ir asmens interesų pusiausvyrą. Be to, administracinės atsakomybės praktinio realizavimo problemiškumą lemia ir tai, kad daugiausia administracinių nuobaudų skiria ne teismai, o įvairios įgaliotos vykdomosios valdžios institucijos (pareigūnai). Toliau nagrinėjamos normos, reglamentuojančios administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones – taikymo pagrindus. Analizuojamos veikų, už kurias skiriama minėta administracinė nuobauda, juridinių sudėčių ypatumai, tam tikrų... [toliau žr. visą tekstą]SUMMARY Graduate work for a Master’s degree: “Deprivation of Rights in Accordance with Administrative Law”. Key words: legal responsibility, administrative responsibility, administrative offence, administrative penalty. The administrative penalty – deprivation of special rights in accordance with administrative law – is analysed in this work. Theoretical basis of administrative responsibility, the concept and conditions for its occurrence are analysed first, therefore such legal categories as “legal enforcement”, “legal responsibility”, “law offence”, “administrative responsibility and its measures” are discussed in the first part. The relation between personal rights and special rights, norms regulating legal background of administrative penalty – deprivation of special rights – are analysed in the next part. It is important to point out that administrative penalty is of repressive character, and it causes negative consequences to the person, therefore it is important to define prohibitions and orders clearly and accurately, to coordinate legal norms, to eliminate contradictions in the provisions in order to ensure balance between a legal order and personal interests by application of administrative measures. The problem of practical realisation of administrative responsibility is predetermined by the situation, when the majority of administrative penalties are imposed not by courts, but by different authorised institutions (officers) of executive power. Further the norms... [to full text]
32
Matukaitė, Zita. "Lingvistinio teisės aiškinimo metodo taikymas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje: lyginamoji analizė." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20081203_204526-25881.
Full textAbstract:
Santrauka Lingvistinio teisės aiškinimo metodo taikymas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje: lyginamoji analizė Teisės teorijoje teigiama, kad vienas iš svarbiausių ir plačiausiai taikomų teisės aiškinimo metodų yra lingvistinis teisės aiškinimo metodas, nes kiekviena teisės norma - tai žodžiais išreikšta elgesio taisyklė. Šio metodo esmė – nustatyti žodžių reikšmę atsižvelgiant į straipsnio kontekstą arba norminio teisės akto turinį, todėl dauguma teisės mokslininkų mano, kad teisės aiškinimo metodų eiliškumo atžvilgiu lingvistinį teisės aiškinimą būtina taikyti pirmiausiai. Taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą būtina laikytis tam tikrų taisyklių, kurias yra suformulavęs teisės teorijos mokslas, nes tik tokiu būdu galima užtikrinti aiškinimo racionalumą. Tačiau norint pasinaudoti minėtomis taisyklėmis susiduriama su šių taisyklių pritaikomumo problema, nes sudėtingas lingvistinio teisės aiškinimo metodo taikymas yra susijęs su objektyviomis priežastimis, t.y. su pačia kalbos prigimtimi, su įstatymo tekste vartojamų žodžių daugiaprasmiškumu, neapibrėžtumu, abstraktumu, to paties žodžio vartojimu skirtingame kontekste ir pan. Remiantis išanalizuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Konstitucinio Teismo praktika, darytina išvada, kad nei vieno iš šių teismų praktikoje lingvistinis teisės aiškinimo metodas nedominuoja, t.y. šių teismų praktika nepatvirtina teisės teorijos teiginio, jog lingvistinis teisės aiškinimo metodas... [toliau žr. visą tekstą]Summary The Application of the Linguistic Interpretation Method in the Practice of the Lithuanian Supreme Court and Constitutional Court of the Republic of Lithuania The linguistic method of law interpretation is recognized in law theory as one of the most important and widely implemented in interpreting law, for every rule of law is an embodied rule of behavior. The essence of this method lays in determining the word sense according to the context of the article or the content of the law. That is why most scholars believe the linguistic method to be the first method to be taken into account among others. The concrete linguistic interpretation rules should be preserved when implementing linguistic method of law interpretation, formulated by law theory. Only by preserving such rules, the rationality of law interpretation would be safeguarded. One faces problems implementing these rules, because the complicated implementation of the linguistic method of law interpretation is concerned with objective reasons, i.e. with the nature of the language, the ambiguity, indetermination, abstractedness of words used in the law, the use of the same word in the different context and etc. According to the analyzed practice of the Supreme Court of Lithuania and the Constitutional Court of the Republic of Lithuania, it might be concluded that the linguistic method of law interpretation does not prevail in the practice of these courts, i.e. the practice of these courts does not prove the... [to full text]
33
Klimovič, Ana. "Įstatymas Konstitucinio Teismo nutarimuose." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20101124_200854-67703.
Full textAbstract:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas kaip viena iš valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų, teismas, iš bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų išsiskiria savo ypatinga paskirtimi – užtikrina Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje, konstitucinį teisėtumą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Konstitucinis Teismas sprendžia ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai. Teisės šaltinių hierarchijoje įstatymai išsiskiria savo norminiu pobūdžiu, ypatinga priėmimo tvarka, teisine galia, juose įtvirtintomis teisės normomis siekiama reguliuoti svarbiausius visuomeninius santykius. Atsižvelgiant į įstatymų reguliavimo srities apimtį, kuri yra labai plati, į tai, kad būtent įstatymais turi būti reguliuojami reikšmingiausi visuomeniniai santykiai, taip pat į tai, kad remiantis įstatymais priimami poįstatyminiai aktai, labai svarbu, kad įstatymai neprieštarautų konstituciniam reguliavimui, kad nepažeistų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o juos užtikrintų, todėl Konstitucinio Teismo vaidmuo tikrinant šių tiesės aktų konstitucingumą yra labai reikšmingas. Konstitucinis Teismas pripažindamas įstatymus prieštaraujančiais Konstitucijai taip pašalina juos iš teisės sistemos. Tik Konstitucinis Teismas turi konstitucinius įgaliojimus oficialiai aiškinti Konstituciją. Teismo aiškinimas saisto visas teisės aktus leidžiančias bei teisę taikančias institucijas, taip pat ir Seimą. Šiame darbe tiriama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo... [toliau žr. visą tekstą]The Constitutional Court of the Republic of Lithuania can be distinguished from the general competence and special courts for its particular purpose, i.e. it ensures the precedence of the Constitution within the legal system and the constitutional legitimacy. Following the Constitution of the Republic of Lithuania, the Constitutional Court resolves whether laws and other legal acts passed by the Seimas do not contravene the Constitution. Within the hierarchy of the sources of law, the laws stand out for the regulatory character, particular procedure of their adoption, legal effect. Considering the scope of the regulatory framework of the laws, which is really encompassing, or the fact that namely the laws should regulate the most relevant social relations and, furthermore, acknowledging the fact that the subordinate legislation is adopted following the laws, it is highly important that the laws do not contravene the constitutional regulation, do not infringe personal rights and lawful interests, but, on the contrary, ensures them. Consequently, during the verification of the constitutionality of the given legislation the Constitutional Court shall bear the role of great significance. Upon the recognition of the laws as inconsistent with the Constitution, the Constitutional Court also eliminates them from the legal system. Only the Constitutional Court is granted constitutional authorizations to give an official interpretation of the Constitution. Such judicial interpretation... [to full text]
34
Milieškaitė, Toma. "Teisės į sveikatos apsaugą užtikrinimas Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktikoje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20110709_152144-45762.
Full textAbstract:
Tradiciškai sveikatos apsaugos sistemos veikia pagal teritorinį principą, todėl pacientams paliekama galimybė naudotis nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis tik savoje šalyje. Nepaisant to, teisė į sveikatos apsaugą užtikrinama tiek tarptautinės, tiek ir Europos Sąjungos teisės aktais. Žmogaus teisė į sveikatos apsaugą, kaip viena iš socialinių teisių, įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad visi asmenys turėtų vienodas galimybes gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Nors Europos Sąjungoje sveikatos apsaugos sistemų organizavimas priklauso valstybių nacionalinei kompetencijai, yra nemažai antrinio reguliavimo institutų egzistuojančių Bendrijoje, kurie netiesiogiai, bet reikšmingai įtakoja šios socialinės sferos teisinį pagrindą. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas taip pat prisidėjo prie teisės į sveikatos apsaugą užtikrinimo, nuspręsdamas, kad sveikatos paslaugos ir medicinos gaminiai patenka į vidaus rinkos veikimo sferą. Darbe analizuojama Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika, siekiant atskleisti, kaip Europos Sąjungoje gyvenančių asmenų teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugas buvo išplėstos, papildant ES pagrindines laisves. Dėl to aptariama paslaugų ir prekių samprata, jų požymiai, ribojimai ir galimi pateisinimo pagrindai sveikatos apsaugos kontekste. Darbe taip pat nagrinėjamos valstybių narių ir ES kompetencijos ribos, atskleidžiant ribotą valstybių narių diskreciją teisinėmis priemonėmis izoliuoti nacionalines sveikatos apsaugos... [toliau žr. visą tekstą]Essentially health protection systems operate on the principle of territoriality, therefore allowing patients to use free health care services only in their home country. Nonetheless, the right to health protection is secured both by international and European Union (hereinafter referred – EU) law. Right to health protection, as one of social rights, obligates member states to ensure that every person has equal opportunities to get access to high quality health care. Although in EU health care falls within the national competence of the member states, a number of secondary legal regulation institutes exist in the Community, which indirectly, but substantially affect the legal basics of this social sphere. The Court of Justice of the European Communities has also highly contributed to ensuring the right to health protection by concluding that health services and medical products fall within the sphere of the internal market. The work analyses the Court of Justice of the European Communities practice with the intention to reveal how the opportunities to get access to health care cervices for patients living within the EU were expanded thus complementing the fundamental freedoms of the EU. To that end, the concepts of services and goods, their elements, limitations and possible justifications in the sphere of health care are discussed. The work also deals with the competence limits of the member states and the EU, revealing limited discretion of the member states to isolate, by... [to full text]
35
Litvinienė, Jurgita. "Visuomenės informavimo laisvės principo interpretavimas Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2006. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20060315_125739-92595.
Full textAbstract:
The thesis contain analysis of judgments of the European Court of Human Rights in cases related to conflicts caused by information disseminated in media. Analysis is presented by the main criteria used by the European Court of Human Rights while giving judgments in cases related to the restraints of the freedom od media.The contents of the freedom of media, as one of the parts of the freedom of expression protected by the European Convention of Human Rights, is specified on the basis of numerous examples of the judgments of the European Court of Human Rights.
36
Šaduikytė, Julija. "Sąžiningumas ir sąžininga dalykinė praktika: teisės doktrina ir teismų praktika." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110124_124629-67460.
Full textAbstract:
Sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principas yra įtvirtintas kontinentinės teisės tradicijos valstybių doktrinose bei tarptautiniuose sutarčių teisę harmonizuojančiuose dokumentuose (UNIDROIT Principuose, PECL ir Europos civilinio kodekso projekte). Skirtingose valstybėse šiam principui suteikiamas skirtingas vaidmuo bei apimtis – Vokietijoje sąžiningumui skiriamas itin didelis dėmesys, o Prancūzijoje daugiau koncentruojamasi į šalių valią ir sąžiningumo doktrina yra nedaug išplėtota. Lietuvos 2001 m. Civilinio kodekso 6.158 straipsnyje įtvirtintas sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principas yra recepuotas iš UNIDROIT Principų 1.7 straipsnio. Sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principo turinio neįmanoma apibrėžti a priori – jis paliekamas suformuluoti teismams konkrečių aplinkybių kontekste. Lietuvos teisės doktrinoje yra beveik nenagrinėjamas sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principas bei jo aspektai. Manytina, kad, kaip ir UNIDROIT Principuose bei PECL, Lietuvos sutarčių teisėje šis principas turėtų būti suvokiamas objektyviąja prasme.
Sistemiškai aiškinant 2001 m. Civilinio kodekso nuostatas matyti, kad 1.5 straipsnį, kuriame įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bei 6.158 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtintas sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principas, sieja subordinacinis santykis. Šiame darbe daroma išvada, kad 1.5 straipsnis turėtų būti laikomas lex generalis, o 6.158 straipsnio 1 dalis... [toliau žr. visą tekstą]The principle of good faith and fair dealing is established in the doctrines of continental law tradition countries and the international documents harmonizing contract law (UNIDROIT Principles, PECL and European Civil Code project). This principle possesses different role and volume in different countries: in Germany, good faith is especially important, while France is more concentrated on the willpower of parties, while good faith doctrine is poorly developed. The good faith and fair dealing practice was receipted from UNIDROIT Principles, Article 1.7 and established in the Lithuanian Civil Code of 2001, Article 6.158. The content of good faith and fair dealing can hardy be described a priori – it is the courts to formulate them in the context of a definite situation. Good faith and fair dealing is not widely analysed in the doctrine of Lithuanian law. This principle is thought to be understood in the objective way, as it is in UNIDROIT Principles and PECL. According to systematic explanation of the Civil Code regulations of 2001, Article 1.5, which establishes the principles of justice, rationality and good faith and the Article 6.158, part 1, establishing the principle of good faith and fair dealing are in the subordinate relation with each other. This study concludes that the Article 1.5 must be considered as lex generalis, while the Article 6.158, Part 1, must be considered as lex specialis in relation to the Article 1.5. Thus the principle established in the Article 6... [to full text]
37
Černiauskienė, Rita. "Konstitucinė šeimos teisių apsauga. Žmogaus reprodukcinės teisės." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2007. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20070103_120713-89367.
Full textAbstract:
Žmogaus reprodukcinės teisės turėtų būti suprantamos kaip galimybė nevaisingiems
asmenims dirbtinių technologijų pagalba susilaukti vaikų bei įgyvendinti savo teisę turėti šeimą.
Aptariant dirbtinio apvaisinimo technologijų prieinamumą asmenų atžvilgiu reikėtų atsižvelgiant į
šeimos instituto pokyčius bei užtikrinti, kad nevaisingiems santuokoje ar partnerystės santykiuose
esantiems asmenims, o taip pat vienišoms moterims būtų užtikrinta galimybė susilaukti vaikų
dirbtinių technologijų pagalba. Dirbtinis apvaisinimas yra ligos, t .y. nevaisingumo gydymo būdas,
todėl asmenims besinaudojantiems dirbtinio apvaisinimo procedūromis turėtų būti taikomi pacientų
teisių apsaugos principai: teisė į informuotą sutikimą, privataus gyvenimo apsaugą ir t.t. Dabartinė
dirbtinio apvaisinimo teisinė reglamentacija Lietuvoje yra netinkama, nes skirtingai nei to
reikalauja LR civilinis kodeksas, dirbtinio apvaisinimo klausimai yra reguliuojami poįstatyminiu
aktu, kas iš esmės prieštarauja LR Konstitucijos nuostatoms. Reglamentuojant dirbtinio
apvaisinimo klausimus turėtų būti atsižvelgta į asmenų skirtingų interesų kolizijas siekiant išvengti
žmogaus teisių pažeidimų. Kalbant apie dirbtinį apvaisinimą būtina atsižvelgti į būsimo vaiko,
gimusio dirbtinio apvaisinimo būdu, teisių bei teisėtų interesų apsaugą, ypač reglamentuojant
tėvystės bei motinystės nustatymo klausimus, vaiko teisę žinoti savo kilmę. Be to, kadangi dirbtinis
apvaisinimas sukelia asmenų norinčių susilaukti vaikų bei embriono... [to full text]Human reproductive rights should be understood as the persons right to found family and possibility for infertile people to procreate with assistance of artificial insemination technologies. Infertile people should have access to assisted procreation with regard to changing concept of family: family - means married couple or people living together without registering marriage, also single woman with a child. In addition to this, if people are infertile, it should be possible for them to have an access to all kind of treatment, including assisted procreation, so people who are undergoing these procedures should exercise such patients rights as a right to informed consent, a right to private life. Lithuania doesn’t have an appropriate regulation of assisted procreation: according to Civil code all the issues related to assisted procreation must be regulated with law. In spite of this, procedures of artificial procreation are regulated with instruction of Ministry of Health Care. Such an inappropriate regulation might be even found unconstitutional. Moreover, many moral and also legal problems arise from this medical procedure: there is always a collision between infertile persons wish to have children and embryos right to life, because not all the embryos are used to the family plan, part of them are frozen or destroyed. If the donors or surrogate mother takes part in assisted procreation, questions of parenthood and children right to know their origin arise. These are the... [to full text]
38
Kodytė, Ona. "Psichikos pacientų teisės – svarbi žmogaus teisių stritis." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2006. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20060315_103543-53213.
Full textAbstract:
This paper analyses mental patient’s rights. Mental patient has all political, economic, social and cultural rights. Mental patient with a mental illness has a right to appropriate, accessible and suitable medical aid provided free of charge at state health-care institutions. The paper further discusses such patients’ rights as the right to confidentiality with regard to information concerning their health. Involuntary hospitalization is studied in consideration of the constitutional right to liberty of an individual. Paper analyses criteria for involuntary hospitalization. The institute of guardianship is also discussed.
39
Jurkevičiūtė, Gabija. "Teisė į privatumą ir vaizdo stebėjimo priemonių panaudojimas Europos Žmogaus Teisių Konvencijos, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės požiūriu." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20110709_152131-80931.
Full textAbstract:
Naujųjų technologijų pažanga, radikaliai keičia ir požiūrį į tam tikras nuo seno visuomenėje susiformavusias vertybes. Šiomis dienomis visuomenė jaučiasi vis labiau stebima. Siekiant viešųjų interesų (visuomenės saugumo, nusikalstamumo mažinimo ir pan.) privačiose ir viešosiose erdvėse yra įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros, kurių užfiksuoti duomenys yra nuolat transliuojami bei kaupiami. Čia yra susiduriama su asmens privatumo užtikrinimo problema. Magistriniame darbe yra kalbama apie teisės į privatumą užtikrinimą vaizdo stebėjimo priemonių panaudojimo kontekste. Teisė į privatumą yra ganėtinai jauna pasaulio teisinėje sistemoje, teisiškai įtvirtinta 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) 8 straipsnyje. Asmens duomenų teisinė apsauga – teisės į privatumą elementas. Vaizdo stebėjimo priemonių panaudojimo atveju yra neišvengiamai susiduriama ir su asmens duomenų (vaizdo duomenų) teisinės apsaugos problemomis. Tad darbe analizuojamas ne tik Konvencijos aštuntasis straipsnis, nubrėžiantis pagrindines gaires privatumo apsaugai vaizdo stebėjimo priemonių panaudojimo atveju, yra aptariami ir asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojantys Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisiniai dokumentai (Direktyva 95/46/EB, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas). Darbas suskirstytas į tris struktūrines dalis. Pirmoje jų yra aptariam privatumo samprata, antrojoje aptariama vaizdo stebėjimo priemonių samprata... [toliau žr. visą tekstą]The advancement of new technologies is radically changing the world. Nowadays society is a transparent society. In recent years, the use of video surveillance cameras (also called Closed Circuit Television, or CCTV) throughout the world has grown to unprecedented levels. And there we find out many problems, concerning protection of an individuals private life. The work discusses the issue of right to private life protection in a context of video surveillance. The right to private life is quite young in world’s legitimate system and especially in Lithuanian law system. Personal data protection as a part of privacy right is an aspect of human rights. This proposition is universally accepted. As long ago as 1948, privacy was given recognition in the Universal Declaration of Human Rights. In 1950, privacy was implemented in European Convention of Human Rights. This work is divided into three parts. One of them is talking about a conception of a privacy, separates data protection conception from right to private law, the second one is talking about video surveillance systems in general, their technical capacity, the last one is talking about European Convention of Human Rights and its article 8 as the main principle which is a sound base for European Union and Lithuanian regulation of video surveillance, analysis Charter of Fundamental Rights of the European Union, Directive 95/46/EC of the European Union, Constitution of Lithuania, Lithuanian Data Protection Law in the context of... [to full text]
40
Navickas, Evaldas. "Mokesčių teisė: bendrosios teisės teorijos aspektai." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20101125_183200-68878.
Full textAbstract:
Magistro darbe „Mokesčių teisė: bendrosios teisės teorijos aspektai“ buvo tiriamos pagrindinės mokesčių teisės kategorijos. Magistro darbo tikslas - bendrosios teisės teorijos kategorijomis aprašyti ir išanalizuoti teisės normų, reguliuojančių su mokesčiais susijusius visuomeninius santykius, visumą. Magistro darbe buvo nagrinėjamos pagrindinės bendrosios teisės teorijos kategorijos ir teisės normos, reguliuojančios visuomeninius santykius mokesčių srityje. Nagrinėta mokesčių teisės sampratos problematika. Analizuota mokesčių teisės funkcionavimo teorinė dalis, koncentruotasi ties pačiu reiškiniu, aptartos pagrindinės sąvokos ir ribos. Nėra dar tvirtai suformuotos nuomonės: ar jau laikas kalbėti apie mokesčių teisę kaip savarankišką teisės šaką? Atsakymą į šį ir panašius klausimus buvo ieškoma šiame magistro darbe iš bendrosios teisės teorijos perspektyvos, tiriant, testuojant visuomeninius santykius mokesčių srityje reguliuojančią teisės normų visumą pagrindinėmis bendrosios teisės teorijos kategorijomis (teisės norma, teisės samprata, teisės struktūra, teisės šaltiniai, teisinio reguliavimo dalykas, metodas ir kt.). Apžvelgiami teoriniai teisės reguliavimo ir teisės taikymo klausimai. Analizuojami norminiai teisės aktai bei teismų praktika. Nagrinėjami norminiai teisės aktai – Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas ir kiti teisės aktai. Nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Apžvalga... [toliau žr. visą tekstą]SUMMARY The fundamental conceptions of the tax law are analyzed in the Master’s Thesis “Tax Law: the aspects of the common law theory“. The objective of the Master’s Thesis is to describe and analyze the legal norms, regulating public relations related to taxes, in their entirety using categories of the common law theory. The fundamental categories of the common law theory and legal norms, regulating public relations in the tax area, are researched in the Master’s Thesis. The work contains the analysis of the problematic issues of the tax law conception. It contains the analysis of the theoretical section of the tax law functioning by concentrating on the phenomenon itself, and the discussion of the main concepts and limits. There is no strong opinion on the topic, whether it is already time to discuss the tax law as an independent law branch as yet. The answer to this problem and other similar issues is sought in this Master’s Thesis from the perspective of the common law by researching and testing the legal norms, regulating public relations related to taxes, in their entirety using categories of the common law theory (legal norm, conception of law, structure of law, law resources, subject of legal regulation, method, etc.). The work contains the review of theoretical issues of legal regulation and law application, the analysis of normative legislative acts and the practice of courts, the research of the following normative legislative acts: the Constitution, the Civil Code... [to full text]
41
Stasiulionienė, Jurgita. "Darbo teisė kaip savarankiška teisės šaka." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20081203_204545-38439.
Full textAbstract:
Šiame magistro baigiamajame darbe buvo iškeltas tikslas – atskleisti darbo teisės kaip savarankiškos teisės šakos ypatumus, išskiriant teisinio reguliavimo dalyką ir metodą. Siekiant užsibrėžto tikslo, buvo iškelti sekantys tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti teisės šaką, kaip teisės sistemos struktūrinį elementą; 2. Išnagrinėti teisės šakos, kaip teisės sistemos struktūrinio elemento, atskyrimo kriterijus; 1. Aptarti kriterijus, kuriais remiantis atskiriama darbo teisės šaka, Lietuvos Respublikos sistemoje; 2. Atskleisti darbo teisės šakos ir kitų teisės šakų tarpusavio santykius, Lietuvos Respublikos teisės sistemoje. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys, išvados, literatūros sąrašas ir priedai. Pirmojoje darbo dalyje – Teisės sistema – aptariama: teisės sistemos struktūra, kas sudaro teisės šakas, jų atskyrimo kriterijai. Detaliau nagrinėjami teisės skirstymo šakomis pagrindai – teisinio reguliavimo dalykas ir metodas. Antra darbo dalis – Darbo teisės šakos atskyrimo kriterijai. Šioje dalyje Suformuluojama darbo teisės sąvoka bei supažindinama su darbo teisės sistema. Nagrinėjami darbo teisės reguliavimo objektas bei metodas, aptariami pagrindiniai darbo teisės principai. Trečioji darbo dalis - Darbo teisė ir kitos teisės šakos. Šioje dalyje analizuojama kokie santykiai yra tarp darbo teisės šakos ir kitų teisės šakų, kaip: Konstitucinės, socialinės apsaugos, administracinės. Didelis dėmesys skiriamas darbo teisės ir civilinės teisės šakų atskyrimo klausimui. Yra gana daug... [toliau žr. visą tekstą]LABOUR LAW AS INDEPENDENT BRANCH OF LAW The purpose of this Master’s Thesis is to show peculiarity of labour law as an independent branch of law, distinguishing object and method of legal regulation. Seeking the purpose these tasks of study were set: 1. To reveal a branch of law as a structural element of legal system; 2. To analyze separation criterion of a branch of law, as a structural element of legal system; 3. To discuss criterion, invoking which branch of labour law is separated, in law system of the Republic of Lithuania; 4. To open interrelation of branch of labour law and other branches of law in legal system of the Republic of Lithuania; The Thesis consists of three main parts, conclusions, list of literature and appendixes. In the first part of the Thesis – Legal system – the structure of legal system, what makes legal branches and criterion of their separation are discussed. The basis of separating law into branches – the object of legal regulation and the method - are analyzed in details. The second part of the Thesis – The criterion of the branch of labour law separation. The concept of work law is formulated. It is also introduced with a system of labour law in this part. The object and the method of labour law are analyzed; the main principles of labuor law are discussed. The third part of the Thesis – Labour law and the other branches of law. In this part the interrelation between labour law and the other branches of law - such as constitutional, social... [to full text]
42
Bubnaitytė, Neringa. "Prekių ženklų tapatumo ir panašumo nustatymas pagal Europos Teisingumo Teismo ir Lietuvos teismų praktiką." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20140625_182552-97509.
Full textAbstract:
SANTRAUKA Šiame darbe analizuojama Europos Teisingumo Teismo ir Lietuvos teismų praktika, siekiant identifikuoti prekių ženklų tapatumo ir panašumo nustatymui reikšmingus kriterijus, šių kriterijų taikymo sąlygas bei įtaką vertinant bendrą prekių ženklų įspūdį, taip pat atkreipiamas dėmesys į teorinius ir praktinius probleminius prekių ženklų tapatumo ir panašumo nustatymo klausimus ir siūlomi jų sprendimai. Pirmojoje dalyje labai koncentruotai nurodomas su prekių ženklų tapatumu ir panašumu susijęs teisinis reglamentavimas. Antrojoje dalyje atskleidžiama prekių ženklų tapatumo sąvoka bei prekių ženklų tapatumo vertinimas buvusio Pirmosios Instancijos Teismo, dabartinio Bendrojo Teismo ir ETT praktikoje, taip pat, siekiant tapatumo klausimą išnagrinėti visapusiškai, pasiremiant pavyzdžiais ir iš Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos praktikos. Trečioji darbo dalis skirta aptarti prekių ženklų panašumą bei išnagrinėti jam nustatyti reikšmingus kriterijus. Šioje dalyje Bendrijos ir Lietuvos teismų sprendimų analizė atlikta pagal bendriausius prekių ženklų panašumo nustatymo kriterijus: skiriamuosius ir dominuojančius elementus, vaizdinį, fonetinį bei konceptualų lyginimą. Darbo pabaigoje atskirai aptariama netradicinių prekių ženklų panašumo nustatymo specifika.SUMMARY Establishment of Identity and Similarity of Trade Marks in the Case Law of the European Court of Justice and Lithuanian Courts This master thesis is dedicated to analyze case law of the European Court of Justice and Lithuanian courts, with the aim to identify criteria significant for establishment of identity and similarity of trade marks, conditions for application of those criteria as well as influence upon evaluation of the general impression created by trade marks. In addition, attention is drawn to theoretical and practical problem issues in establishment of identity and similarity of trade marks and suggestions on their solution are made. In the first part, a list of condensed references is made to laws pertinent to the identity and similarity of trade marks. The second part reveals the concept of identity of trade marks and judgment of identity of trade marks in the case law of the former Court of First Instance, currently the General Court, and the European Court of Justice, supplemented by additional illustrations from the practice of the OHIM, in attempt of painting the full picture of the identity issue. The third part of the thesis focuses on the discussion of the similarity of trade marks and analysis of criteria for establishment of similarity of trade marks. Herein the analysis of case law of the European Court of Justice and Lithuanian courts has been carried out based on general criteria of similarity of trade marks: distinguishing and dominating... [to full text]
43
Jablonskytė, Judita. "Vartotojų teisių gynimo problemos nekokybiško daikto (paslaugų) atveju (teismų praktikos analizė)." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20110709_152427-48653.
Full textAbstract:
Darbe aiškinamasi, kokiais teisės aktais ir kokiais juose įtvirtintais kokybės kriterijais remiantis nustatoma ar konkreti vartojimo prekė (paslauga) atitinka kokybės reikalavimus arba atvirkščiai jų neatitinka. Nekokybiškumo samprata atkleidžiama tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos lygmenyje; išryškinamos problemos, susijusios su ES teisėje numatyto prekės atitikties sutarčiai principo perkėlimu į nacionalines teisės sistemas. Antrojoje darbo dalyje tiriami konkretūs probleminiai klausimai vartotojams įrodinėjant prekės (paslaugos) nekokybiškumą, o būtent: pareigos pranešti apie kokybės trūkumus įtaka vartotojo teisių gynimui, komercinės/teisinės garantijos, šešių mėnesių nekokybiškumo prezumpcijos taikymo problemos ir perspektyvos. Trečiojoje darbo dalyje kiekvienas teisės gynimo būdas aptariamas atskirai, atliekant išsamią Lietuvos ir ES teisinio reguliavimo, teisės doktrinos ir teismų praktikos analizę; atskleidžiama konkretaus vartotojo teisių gynimo būdo problematika, pateikiami galimi sprendimo variantai. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienoje darbo dalyje, remiantis dabartiniu teisiniu reguliavimu pirmiausia pateikiamos konkretaus nagrinėjamo klausimo teorinės nuostatos, vėliau jos susiejamos su teismų praktika, teisės doktrinoje išsakytomis pozicijomis, atliktų tyrimų duomenimis, ir galiausiai pereinama prie konkrečių praktinių problemų analizės, pateikiami galimi jų sprendimo variantai ir įvertinamos teisinio reguliavimo perspektyvos. Kadangi šiuo darbu reaguojama... [toliau žr. visą tekstą]The object of the academic master work is to analyze the problems faced by the consumers in case of defective goods (services) and the court’s practice on this matter. The academic master work begins with the examination of the legislation and of the special quality criteria that are laid down for determining whether a particular consumer good (service) meets the quality requirements or vice versa, they do not. The conception of defectiveness is revealed in the two levels: Lithuanian and European Union; the problems associated with the transposition of the principle of conformity with the contract to the national law systems are pointed out. In the second part of academic master work the particular problematic issues that arises while consumers prove the defectiveness of goods (services) are examined, namely: the duty of the consumer to notify the trader of quality deficiencies and it’s impact on consumer rights; the legal and commercial guarantees, six-month presumption’s of non-conformity application problems and perspectives. In the third part of work each of the possible remedies in the case of defective goods (services) is separately considered; by the analysis of Lithuanian and EU’s comprehensive regulatory, case law and legal doctrine, the problems associated with each remedy is revealed and the possible solutions are given. The point worth mentioning is that in each part of the academic master work first of all the theoretical provisions are pointed out, after they... [to full text]
44
Stašaitytė, Toma. "Individualios peticijos teisės įgyvendinimas tarptautinėje teisėje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20101124_200852-67711.
Full textAbstract:
Šiame magistriniame darbe analizuojama, kaip individualios peticijos teisė įgyvendinama kreipiantis į pagrindinių ir efektyviausiai žmogaus teises ginančių tarptautinių organizacijų – Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos – tarptautinius individualias peticijas nagrinėjančius organus: JT Žmogaus teisių komitetą, įsteigtą pagal 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir individualias peticijas nagrinėjantį remiantis 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto fakultatyviu protokolu dėl peticijos teisės, JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetą, įsteigtą pagal 1965 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, bei JT Komitetą prieš kankinimus, įsteigtą pagal 1984 m. Konvenciją prieš kankinimus ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį žmogaus orumą elgesį ir baudimą už jį ir Europos Žmogaus Teisių Teismą, įsteigtą pagal 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Europos Taryboje individualios peticijos teisė buvo įtvirtinta anksčiausiai. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra viena pagrindinių ir efektyviausiai žmogaus teises ginančių institucijų, tad jo praktikai skiriamas ypatingas dėmesys. Magistriniame darbe plačiai nagrinėjami reikalavimai, keliami individualioms peticijoms, remiantis aukščiau minėtomis tarptautinėmis sutartimis. Palyginus individualių peticijų priimtinumo kriterijus, galima teigti, kad jie iš esmės sutampa, kreipiantis tiek į JT komitetus, tiek į ET Europos... [toliau žr. visą tekstą]This work subscribes how right to individual petition is implemented in two main and most effective international organizations – United Nations and Council of Europe – and their international institutions which may consider individual petitions: the Human Rights Committee established according to 1966 International Covenant on Civil and Political Rights, the Committee on the Elimination of Racial Discrimination established according to 1965 Convention on the Elimination of All Forms of Racial Discrimination, the Committee Against Torture established according to 1984 Convention against Torture and Other Cruel, Inhuman or Degrading Treatment or Punishment and European Court of Human Rights established according to 1950 Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms. Right to individual petition was first acclaimed by Council of Europe in 1950 Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms. European Court of Human Rights is one of the main and most effective institution considering individual petitions. Its case-law is really important and deserves much attention in this work too. Requirements for the individual petitions according to the above mentioned conventions are broadly explained in this work. It is possible to say that requirements for the individual petitions to UN treaty bodies and to the European Court of Human Rights are similar or almost the same, only a few differences can be named: ratione temporis requirement... [to full text]
45
Motuzaitė, Inga. "Akcizų mokestis pagal ES teisę ir Europos Teisingumo Teismo praktiką." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20090908_193935-72795.
Full textAbstract:
Europos Sąjungoje bendra akcizų sistema yra pakankamai nauja, todėl ši sritis nėra plačiai išnagrinėta – praktiškai nėra literatūros nei lietuvių, nei užsienio kalbomis. Ši tema yra pakankamai aktuali, kadangi akcizų mokesčiai yra svarbus valstybių pajamų surinkimo šaltinis ir harmonizavimas Europs Sąjungos lygiu veikia ne tik vidaus rinką, bet ir atskirų valstybių narių ekonomiką, biudžetą. Akcizas yra netiesioginis vartojimo mokestis, kuriuo apmokestinami specifiniai produktai (alkoholis, apdorotas tabakas, energetiniai produktai ir kt). Darbe trumpai aptariamos apmokestinimo akcizais priežastys, mokesčių harmonizavimo Europos Sąjungoje prielaidos ir akcizo mokesčio harmonizavimas Europos Sąjungoje. Nagrinėjamas akcizo mokestis Europos Sąjungoje – kokie konkrečiai produktai, kada ir kur (akcizo mokesčiui taikomas ne kilmės, o apmokestinimo vietoje principas) produktai apmokestinami. Taip pat analizuojama, kas turi prievolę mokėti akcizo mokestį, kokie yra minimalūs ES tarifai ir kokius pasirinkusios skirtingos valstybės narės. Darbe taip pat aptariamas akcizinių prekių gabenimas, administracinis bendradarbiavimas akcizų srityje tarp valstybių narių. Darbo pabaigoje pateikiamas išvados. Magistro darbe analizuojami ir lyginami ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys akcizų apmokestinimą, pateikiami ETT praktikos pavyzdžiai. Nagrinėjami naujausi pasiūlymai dėl Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų keitimo, pateikiamos įvairios nuomonės ir... [toliau žr. visą tekstą]Common excise tax system is rather new in the European Union, therefore it is not widely explored – there is almost no literature in Lithuanian or foreign languages. This is a relevant thesis as excise taxes is an important source of state revenue collection and harmonisation at the level of the European Union affects not only common market but also economics and budget of separate Member States. Excise is an indirect tax of consumption by which specifix products (alcohol, manufactured tobacco, energy products, etc.) are levied. Excise taxation reasons, taxes‘ harmonisation premises and excise tax harmonisation in the European Union are briefly discussed in this master thesis. Excise tax in the European Union is discussed – what particular products, where and when products are levied (principle of levying in the place, not principle of origin is applied to excise tax). It is also analysed who has obligation to pay excise tax, what minimum excise tarifs in the European Union are and what tarifs are chosen by separate Member States. Conveyance of excise products, administrative cooperation between Member States in the field of excise is also discussed in this master thesis. Conclusions are provided at the end of the master thesis. The master thesis analyses and compares legal acts of the European Union and the Republic of Lithuania regulating excise taxation, provides examples of the practice of the European Court of Justice. There also analysed newest proposals on ammendment... [to full text]
46
Tyla, Artūras. "Romėnų teisė kaip šiuolaikinės privatinės teisės pagrindas." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20140626_205531-14659.
Full textAbstract:
Magistro darbe analizuojamas romėnų teisės, kaip šiuolaikinės privatinės teisės pagrindo, fenomenas. Darbe visų pirma aptariama sąvokos „romėnų teisė“ daugiareikšmiškumas, šios teisės sistemos raida skirtinguose istoriniuose laikotarpiuose. Be to, atskleidžiama romėnų teisės reikšmė vėlesnių epochų teisės raidai. Didžiausias dėmesys nagrinėjant tyrimo objektą skiriamas etinių romėnų teisės vertybių poveikio esminiams šiuolaikinės privatinės teisės principams analizei, šios teisės sistemos pagrindinių nuostatų, principų bei institutų perimamumo mūsų šalies bei kitų užsienio valstybių privatinėje teisėje būdams bei apimčiai. Atsižvelgiant į tai, kad romėnų teisės poveikis atskirų valstybių privatinei teisei nėra vienodas, darbe pateikiama didžiausią romėnų teisės įtaką patyrusių valstybių (Prancūzijos, Vokietijos) taip pat ir Lietuvos civilinių kodeksų apžvalga, išryškinant esminius romėnų teisės bruožus šių valstybių teisės sistemose. Siekiant kuo visapusiškiau atskleisti romėnų teisės įtaką šiuolaikinei privatinei teisei, darbe be minėtų civilinių įstatymų taip pat remiamasi žymiausių Romos juristų darbų ištraukomis, teisės vadovėliais, monografijomis, moksliniais straipsniais.Master thesis analyses the phenomenon of Roman law as the basis of contemporary private law. First of all, thesis discusses the polysemanticity of term “Roman law”, and the development of this legal system over different historical periods. Furthermore, the influence of Roman law over the development of law during latter periods is revealed. While analysing the research object, the biggest attention is paid to the analysis of influence of ethical values of Roman law over the essential principles of contemporary private law, as well as to methods and scope of continuity of main provisions, principles and institutes from this legal system to private law of our country and foreign countries. Considering the fact that the effect of Roman law on private law in different countries is uneven, thesis presents a review of Civil codes from countries that were mostly influenced by Roman law (France, Germany), as well as Lithuania, by revealing the most essential features of Roman law in legal systems of these countries. In order to reveal the influence of Roman law over the contemporary private law as comprehensively as possible, besides the aforementioned civil laws, thesis is also based on excerpts from the works of most important Roman lawyers, law handbooks, monographs, and scientific articles.
47
Marcinkėnaitė, Sandra. "Nuosavybės teisės turinys ir jos ribojimo pagrindai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2007. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20070119_150458-89275.
Full textAbstract:
The statement that the law of property takes an exceptional part in the system of main human rights is unquestioned. It is regulated in a lot of laws and first of all in the Constitution of the Republic of Lithuania and in the Civil Code. In order to properly protect this fundamental law, there is a necessity of a suitable understanding of the law or property, revealing and determining its content and restriction of basics. Under the guidance of practice of Constitutional Court of the Republic of Lithuania the above mentioned aspects of law property are being analyzed in this final Master's work.
Complexity is characteristic of legal regulation of property. Constitutional interpretation of the law of property is the broadest. Definition of the content of the law of property formed in the jurisprudence of the Constitutional Court is not thrusted into the “triad” of the traditional rights belonging to the owner. In one of the cases of constitutional justice analyzed this year, the court “freed” the content of property of law from the synthesis of property law into the “triad” of laws, stating that the owner can treat his property as he finds it best, without breaking laws, not restricting other people's rights and freedoms.
Thus, law of property is not the whole complex of the owner's possibilities. It might, as well as some other rights, be limited or even deprived. In such cases question arises of values, in favour of which implementation of property law is limited... [to full text]
48
Navikaitė, Renata. "Teisė į savigyną pagal tarptautinę teisę." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2006. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20060316_182254-43668.
Full textAbstract:
The Master's Paper analyses the scope of the right to self-defence under international law. The Author seeks to present a thorough evaluation of the provisions of the United Nations Charter, the rules formed in the customary international law, the jurisprudence of the International Court of Justice as well as the state practice in respect of the implementation conditions of the right to self-defence.The Paper also focuses on the analysis of the theory of preventive self-defence undergoing the formation process as well as on the disclosure of the predicted negative entailments attached to its legalisation.
49
Kovera, Marina. "Konstitucinė asmens teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20090908_193941-96205.
Full textAbstract:
Magistro darbe yra nagrinėjama teisė laisvai pasirinkti darbą, taip pat ir kiti teisės į darbą elementai - teisė gauti teisingą atlyginimą ir turėti saugias bei tinkamas darbo sąlygas. Yra apžvelgiami tarptautiniai teisės aktai, Lietuvos Respublikos teisės aktai, Konstitucinio teismo jurisprudencija.The graduate paper analyzes a freedom to choose a job or a business, also other elements of the right to work - right to have proper, safe and healthy conditions at work and to receive fair pay for work. International acts and the jurisprudence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania are also analyzed.
50
Deltuvaitė, Goda. "Autorių teisių ir visuomenės teisės į informaciją derinimo problema." Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20081203_204205-80454.
Full textAbstract:
Autorių teisių ir visuomenės teisės į informaciją derinimo problema Vystantis informacinės visuomenės laikmečiui, esant modernios informacijos sklaidos technologijoms autorių teisių saugomi objektai tampa vis svarbesne civilinės apyvartos dalimi. Autorių teisių apsaugos reglamentavimas reikšmingos įtakos turi ne tik patiems autoriams, tačiau ir visuomenės teisei gauti informaciją. Naudodamasis savo teisėmis autorius tam tikrais atvejais gal uždrausti naudoti kūrinį ar bent jau reikalauti mokėti atlyginimą. Siekiant apginti asmens teisę gerbti jo intelektinės veiklos rezultatą bei esant būtinybei užtikrinti viešąjį interesą, būtina nustatyti tinkamą abiejų vertybių apsaugos balansą. Istoriškai tiek prigimtinės tiek ir utilitarinės autorių teisių apsaugos teorijų atstovai siekė pateisinti autorių teisių apsaugą įvairiais argumentais bei rasti atsakymą, kada autoriaus teisė turi būti apribojama. Tyrime analizuojamas visuomenės teisės ar visuomenės intereso į informaciją egzistavimas bei aiškinamasi autorių teisių apribojimo ir išimties sąvokų skirtybė. Analizuojant autorių teisių apsaugą sutelkiamas dėmesys į bendruosius apribojimus, kai autorius neturi teisės reikalauti, kad jo teisės būtų ginamos. Išanalizavus bendruosius apribojimus darbe tiriami apribojimai numatyti Prancūzijos, Vokietijos, Lietuvos bei JAV bei tarptautiniuose teisės aktuose, stengiamasi nustatyti, koki poveikį šie ribojimai turi visuomenės teisei į informaciją. Darbe atkreipiamas dėmesys ir į kitus teisių į... [toliau žr. visą tekstą]The problem of combining copyright and society’s right to receive information The objects of the intellectual property become a very important part of the civil turnover due the process of the development of information society and modern technologies of information dispersion. Regulation of copyright has huge impact not only to the authors themselves, but also to the society’s right to receive information. In some cases when making use of their rights, authors may prohibit usage of the copyright object or at least claim for remuneration. With due regard to the necessity to protect right of the author of respecting the result of his intellectual activity and to insure the public interest of the society it is vitally important to set a fair balance of both values. From the historical perspective representatives of both natural law and utilitarian notions theories were seeking to find the justification for limitation of copyright. In this research the existence of society’s right and society’s interest is being analyzed as well as the difference of terms exception and limitation are observed. In the analysis of copyright protection it is focused on the general limitations, when the copyright holder is not entitled to request for the protection of copyright object. After the analysis of general limitations the evaluation of limitations set in the legal acts of France, Germany, Lithuania, the USA and international legal acts are presented. It is investigated what impact the... [to full text]