Relevant bibliographies by topics / Tautog / Journal articles

Journal articles on the topic 'Tautog'

To see the other types of publications on this topic, follow the link: Tautog.
Author: Grafiati
Published: 10 December 2022
Last updated: 30 July 2024

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles

Select a source type:

Consult the top 50 journal articles for your research on the topic 'Tautog.'

Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.

You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.

Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.

1

Gilhen, John, and Kim Aaboe. "Winter Predation by River Otter, Lontra canadensis, on Tautog, Tautoga onitis, at Western Arm Jeddore Harbour, Halifax County, Nova Scotia, Canada, with a Review of Evidence for Resident Relict Populations of the Tautog in Nova Scotia and New Brunswick." Canadian Field-Naturalist 122, no. 3 (July 1, 2008): 247. http://dx.doi.org/10.22621/cfn.v122i3.607.

Full text
Abstract:
We report winter predation by River Otter, Lontra canadensis, on Tautog, Tautoga onitis, a southern marine fish, at Western Arm Jeddore Harbour, Halifax County, Nova Scotia (44°46'N, 63°03'W), on 17 February 2008. We also discuss the distribution of Tautog in the western Atlantic Ocean, review Canadian records, and provide evidence that resident relict populations of this fish exist in Nova Scotia and New Brunswick.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

Elzey, Scott P., and Kimberly J. Trull. "Identification of a nonlethal method for aging tautog (Tautoga onitis)." Fishery Bulletin 114, no. 4 (July 7, 2016): 377–85. http://dx.doi.org/10.7755/fb.114.4.1.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
3

Moran, Clinton J., Kamryn E. Jebb, Leksi Travitz, David J. Coughlin, and Shannon P. Gerry. "Thermal acclimation leads to variable muscle responses in two temperate labrid fishes." Journal of Experimental Biology 223, no. 24 (October 26, 2020): jeb235226. http://dx.doi.org/10.1242/jeb.235226.

Full text
Abstract:
ABSTRACTTemperature can be a key abiotic factor in fish distribution, as it affects most physiological processes. Specifically, temperature can affect locomotor capabilities, especially as species are exposed to temperatures nearing their thermal limits. In this study, we aimed to understand the effects of temperature on muscle in two labrids that occupy the Northwest Atlantic Ocean. When exposed to cold temperatures in autumn, cunner (Tautogolabrus adspersus) and tautog (Tautoga onitis) go into a state of winter dormancy. Transitions into dormancy vary slightly, where tautog will make short migrations to overwintering habitats while cunner overwinter in year-round habitats. To understand how muscle function changes with temperature, we held fish for 4 weeks at either 5 or 20°C and then ran muscle kinetic and workloop experiments at 5, 10 and 20°C. Following experiments, we used immunohistochemistry staining to identify acclimation effects on myosin isoform expression. Muscle taken from warm-acclimated cunner performed the best, whereas there were relatively few differences among the other three groups. Cunner acclimated at both temperatures downregulated the myosin heavy chain, suggesting a transition in fiber type from slow-oxidative to fast-glycolytic. This change did not amount to a detectable difference in muscle power production and kinetics. However, overall poor performance at cold temperatures could force these fishes into torpor to overwinter. Tautog, alternatively, retained myosin heavy chains, which likely increases locomotor capabilities when making short migrations to overwintering habitats.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
4

Perry, Dean M., Renee Mercaldo-Allen, Catherine A. Kuropat, and James B. Hughes. "Laboratory Culture of Tautog." Progressive Fish-Culturist 60, no. 1 (January 1998): 50–54. http://dx.doi.org/10.1577/1548-8640(1998)060<0050:lcot>2.0.co;2.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
5

Schwartz, Jesse, Kristin Marshall, Brandy Moran, and Les Kaufman. "Culture-Induced Abnormalities in Tautog." North American Journal of Aquaculture 67, no. 3 (July 1, 2005): 265–74. http://dx.doi.org/10.1577/a03-050.1.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
6

Gauthier, David A., Jean A. Lincoln, and Jefferson T. Turner. "Distribution, abundance, and growth of larval tautog, Tautoga onitis, in Buzzards Bay, Massachusetts, USA." Marine Ecology 29, no. 1 (March 2008): 76–88. http://dx.doi.org/10.1111/j.1439-0485.2007.00212.x.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
7

Mercaldo-Allen, R., P. Clark, Y. Liu, G. Phillips, D. Redman, PJ Auster, E. Estela, L. Milke, A. Verkade, and JM Rose. "Exploring video and eDNA metabarcoding methods to assess oyster aquaculture cages as fish habitat." Aquaculture Environment Interactions 13 (August 12, 2021): 277–94. http://dx.doi.org/10.3354/aei00408.

Full text
Abstract:
Multi-tiered oyster aquaculture cages may provide habitat for fish assemblages similar to natural structured seafloor. Methods were developed to assess fish assemblages associated with aquaculture gear and boulder habitat using underwater video census combined with environmental DNA (eDNA) metabarcoding. Action cameras were mounted on 3 aquaculture cages at a commercial eastern oyster Crassostrea virginica farm (‘cage’) and among 3 boulders on a natural rock reef (‘boulder’) from June to August 2017 in Long Island Sound, USA. Interval and continuous video recording strategies were tested. During interval recording, cameras collected 8 min video segments hourly from 07:00 to 19:00 h on cages only. Continuous video was also collected for 2-3 h on oyster cages and boulders. Data loggers recorded light intensity and current speed. Seawater was collected for eDNA metabarcoding on the reef and farm. MaxN measurements of fish abundance were calculated in video, and 7 fish species were observed. Black sea bass Centropristis striata, cunner Tautogolabrus adspersus, scup Stenotomus chrysops, and tautog Tautoga onitis were the most abundant species observed in both oyster cage and boulder videos. In continuous video, black sea bass, scup, and tautog were observed more frequently and at higher abundance on the cage farm, while cunner were observed more frequently and at higher abundance on boulders within the rock reef. eDNA metabarcoding detected 42 fish species at the farm and reef. Six species were detected using both methods. Applied in tandem, video recording and eDNA provided a comprehensive approach for describing fish assemblages in difficult to sample structured oyster aquaculture and boulder habitats.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
8

Ramseyer, Laurel J. "Utilization of Semipurified Diets by Tautog." North American Journal of Aquaculture 62, no. 2 (April 2000): 125–29. http://dx.doi.org/10.1577/1548-8454(2000)062<0125:uosdbt>2.0.co;2.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
9

Mateo, Ivan, Edward G. Durbin, David A. Bengtson, Richard Kingsley, Peter K. Swart, and Daisy Durant. "Spatial and Temporal Variation in Otolith Chemistry for Tautog (Tautoga onitis) along the US Northeast Coast." Northeastern Naturalist 19, no. 2 (June 2012): 201–16. http://dx.doi.org/10.1656/045.019.0205.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
10

Small, Hamish J., Jingwei Song, and Jan R. McDowell. "Genetic Evaluation of Population Structure in Tautog." Transactions of the American Fisheries Society 149, no. 4 (June 7, 2020): 414–26. http://dx.doi.org/10.1002/tafs.10236.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
11

Perry, Dean M. "Communications: Artificial Spawning of Tautog under Laboratory Conditions." Progressive Fish-Culturist 56, no. 1 (January 1994): 33–36. http://dx.doi.org/10.1577/1548-8640(1994)056<0033:casotu>2.3.co;2.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
12

Dorf, Barbara A., and J. Christopher Powell. "Distribution, Abundance, and Habitat Characteristics of Juvenile Tautog (Tautoga onitis, Family Labridae) in Narragansett Bay, Rhode Island, 1988-1992." Estuaries 20, no. 3 (September 1997): 589. http://dx.doi.org/10.2307/1352617.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
13

Mercaldo-Allen, Renee, Catherine Kuropat, and Elaine M. Caldarone. "A model to estimate growth in young-of-the-year tautog, Tautoga onitis, based on RNA/DNA ratio and seawater temperature." Journal of Experimental Marine Biology and Ecology 329, no. 2 (February 2006): 187–95. http://dx.doi.org/10.1016/j.jembe.2005.08.015.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
14

Kuropat, C., R. Mercaldo-Allen, E. Caldarone, R. Goldberg, B. Phelan, and F. Thurberg. "Evaluation of RNA concentration as an indicator of growth in young-of-the-year winter flounder Pseudopleuronectes americanus and tautog Tautoga onitis." Marine Ecology Progress Series 230 (2002): 265–74. http://dx.doi.org/10.3354/meps230265.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
15

Piraino, Maria N., and David L. Taylor. "Bioaccumulation and trophic transfer of mercury in striped bass (Morone saxatilis) and tautog (Tautoga onitis) from the Narragansett Bay (Rhode Island, USA)." Marine Environmental Research 67, no. 3 (April 2009): 117–28. http://dx.doi.org/10.1016/j.marenvres.2008.12.006.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
16

Tuckey, Troy, Noëlle Yochum, John Hoenig, Jon Lucy, and Joseph Cimino. "Evaluating Localized vs. Large-scale Management: The Example of Tautog in Virginia." Fisheries 32, no. 1 (January 2007): 21–28. http://dx.doi.org/10.1577/1548-8446(2007)32[21:elvlme]2.0.co;2.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
17

Able, K. W., L. S. Hales, and S. M. Hagan. "Movement and growth of juvenile (age 0 and 1+) tautog (Tautoga onitis [L.]) and cunner (Tautogolabrus adspersus [Walbaum]) in a southern New Jersey estuary." Journal of Experimental Marine Biology and Ecology 327, no. 1 (December 2005): 22–35. http://dx.doi.org/10.1016/j.jembe.2005.05.019.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
18

Phelan, B. A., R. Goldberg, A. J. Bejda, J. Pereira, S. Hagan, P. Clark, A. L. Studholme, A. Calabrese, and K. W. Able. "Estuarine and habitat-related differences in growth rates of young-of-the-year winter flounder (Pseudopleuronectes americanus) and tautog (Tautoga onitis) in three northeastern US estuaries." Journal of Experimental Marine Biology and Ecology 247, no. 1 (April 2000): 1–28. http://dx.doi.org/10.1016/s0022-0981(99)00184-7.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
19

Curran, MC, and KW Able. "The value of tethering fishes (winter flounder and tautog) as a tool for assessing predation rates." Marine Ecology Progress Series 163 (1998): 45–51. http://dx.doi.org/10.3354/meps163045.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
20

Curran, MC, and KW Able. "The value of tethering fishes (winter flounder and tautog) as a tool for assessing predation rates." Marine Ecology Progress Series 171 (1998): 45–51. http://dx.doi.org/10.3354/meps171045.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
21

Mateo, Ivan, Edward G. Durbin, David A. Bengtson, and Daisy Durant. "Variations in Growth of Tautog in Nursery Areas in Narragansett Bay and Rhode Island Coastal Ponds." Marine and Coastal Fisheries 3, no. 1 (January 2011): 271–78. http://dx.doi.org/10.1080/19425120.2011.601943.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
22

LaPlante, Lori Hosaka, and Eric T. Schultz. "Annual Fecundity of Tautog in Long Island Sound: Size Effects and Long-Term Changes in a Harvested Population." Transactions of the American Fisheries Society 136, no. 6 (November 2007): 1520–33. http://dx.doi.org/10.1577/t06-257.1.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
23

Vidal, Tiffany, Robert Glenn, Brendan Reilly, Michael Bednarski, and Gregory R. DeCelles. "Between a Rock and Soft Bottom: Evaluating the Use of Rod and Reel to Monitor Tautog in Southern Massachusetts." Marine and Coastal Fisheries 10, no. 6 (December 2018): 550–62. http://dx.doi.org/10.1002/mcf2.10052.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
24

Sonmor, L. J., and G. P. Klaassen. "Toward a Unified Theory of Gravity Wave Stability." Journal of the Atmospheric Sciences 54, no. 22 (November 1997): 2655–80. http://dx.doi.org/10.1175/1520-0469(1997)054<2655:tautog>2.0.co;2.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
25

Gorskis, V. "Atskiros tautos filosofijos istorijos objektas." Problemos 8 (September 29, 2014): 30–34. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1971.8.5828.

Full text
Abstract:
Straipsnio tikslas – analizuoti atskiros tautos filosofijos istorijos metodologinius klausimus: kokių mąstytojų kūrybinis palikimas gali būti laikomas atskiros tautos filosofijos istorijos tyrimo objektu? Ar reikia apsiriboti tik tais, kurie gyveno ir kūrė šios tautos teritorijoje, o gal būtina analizuoti kai kurias filosofines problemas, mokymus, atsiradusius ne toje teritorijoje? Jei tai pateisinama, tai kada ir kokiu mastu? Ar verta įtraukti į atskiros tautos filosofijos istoriją tuos, kurie nesukūrė profesionalių filosofijos darbų? Kokiais kriterijais remiamasi, siekiant apsaugoti filosofijos istoriją nuo jos visiško ištirpimo tautos dvasinėje kultūroje? Nagrinėjant atskiros tautos filosofijos istorijos tyrimo tikslingumą, remiamasi svarbiausiu marksizmo-leninizmo teiginiu, jog istorinis bei filosofinis procesas yra nulemtas socialinių sąlygų. Filosofijos istorijos nacionalinės ypatybės pasireiškia filosofinio mokymo sukūrimo procese ir susidariusių filosofinių sistemų funkcionavime tautos kultūroje. Atskiros tautos filosofijos istorija yra visuotinės filosofijos istorijos sritis, kuri vystosi glaudžiai susijusi su bendrąja istorija ir įvairias dvasinės kultūros sritis tiriančių mokslų visuma.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
26

Girnius, Juozas. "Tauta kaip žmogiškoji tikrovė." Problemos 45 (September 29, 2014): 5–33. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1991.45.7063.

Full text
Abstract:
Publikacijoje nagrinėjamos tautos, tautiškumo, patriotizmo, tautinės valstybės sampratos. Kritikuojami F. Jucevičiaus tautiniai svarstymai: jo realiosios tautybės samprata remiasi nuvertinimu tautos elementų ir atitinkamu tautinio apsisprendimo suabsoliutinimu. Aptariama S. Šalkauskio pateikta patriotizmo ir nacionalizmo perskyra ir šių terminų apibrėžimai. Tikrasis patriotizmas yra dora savosios tautos meilė, o nacionalizmas yra neprotinga savo tautos meilė, iškelianti tautybę aukščiau už dorą ir teisę. Pristatoma ir kritikuojama sovietinė tautos samprata. Teigiama, kad būdama bendruomenių bendruomenė, tauta apjungia mažesnes grupes, o socialistinė nacija visų pirma yra ne tautinio, o klasinio pobūdžio, ji apibrėžta vienintele visiems privaloma ideologija. Sovietų Sąjungoje yra vykdomas naujos sovietinės tautos formavimas iš rusų pavergtų tautų. Proletarinis internacionalizmas yra tik ideologinis anstatas rusiškajam imperializmui pridengti. Už proletarinio internacionalizmo ir sovietinio patriotizmo dialektikos slypi paprasta nacionalizmo ir imperializmo giminystė. Daroma išvada, kad tiek išeivijoje, tiek tėvynėje svarbu išsaugoti kritinę laisvę nuo diegiamųjų tautos sampratų.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
27

Jokubaitis, Alvydas, and Zenonas Norkus. "Socialinės gerovės koncepcijos ir pilietybės renta kaip viešosios politikos orientyrai." Sociologija. Mintis ir veiksmas 18 (November 29, 2006): 5–36. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2006.2.6015.

Full text
Abstract:
Straipsnis pateikia pamatinių šiuolaikinės Lietuvos valstybės dokumentuose užfiksuotų socialinės gerovės idėjų ir viešosios politikos tikslų metateorinę analizę. Taikomi du metodai – teisinių ir politinių tekstų hermeneutinė-istorinė analizė ir racionalios rekonstrukcijos metodas, kurio priemonėmis siekiama identifikuoti šiuose tekstuose išreikštų normatyvinių ir vertybinių teiginių metateorinius pagrindus. Svarbiausiu iš šių tekstų laikoma Lietuvos Respublikos (LR) Konstitucija, kuri traktuojama kaip visuomeninė sutartis, konstituojanti pačią Lietuvos politinę tautą. Identifikuojami trys LR Konstitucijoje užfiksuotų piliečio teisių sluoksniai – civilinės (arba pilietinės siaurąja prasme) teisės, politinės ir socialinės teisės, kurios yra traktuojamos kaip skirtingų Vakarų pasaulio politinės ir socialinės istorijos epochų, savo rezultatais pretenduojančių į universalią reikšmę, lokalus ir istoriškai kontingentiškas atspindys. Aptariamos ir lyginamos dvi alternatyvios – individualistinė ir holistinė – socialinės gerovės bei socialinės pažangos sampratos bei jos matavimo metodologijos, kurios gali atlikti LR Konstitucijos teksto filosofinės-sociologinės metateorijos vaidmenį. Tokiu pat būdu analizuojami LR politinių partijų ir LR Vyriausybės ilgalaikio strateginio planavimo dokumentai, o šios analizės pagrindu grindžiamas pasiūlymas LR nacionalinės politikos eurointegracijos ir globalizacijos procesų kontekste tikslu laikyti pilietybės rentos maksimizavimą. Pilietybės renta vadinami papildomi piliečių gyvenimo šansai, kuriuos užtikrina priklausomybė politinei tautai tos tautos turimų ir viešosios politikos priemonėmis galinčių būti pagausintais lyginamųjų pranašumų dėka.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
28

Milašius, Oskaras Vladislovas. "Lietuvių tautos kilmė." Problemos 27 (September 29, 2014): 94–107. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1982.27.6316.

Full text
Abstract:
Publikuojamas O. Milašiaus tekstas, kuriame svarstoma apie Lietuvių tautos kilmę. Teigiama, kad lietuvių kilmės klausimas labai aktualus pasidarė tada, kai buvo nustatyta lietuvių ir sanskrito kalbų giminystė. Baltų, o ypač lietuvių, dialektus lyginamoji kalbotyra laiko neabejotinai archaiško tipo kalba. Lietuvių kalba yra pati seniausia ir archaiškiausia iš Europos arijų kalbų, kadangi Lietuva buvo nutolusi nuo didžiųjų Europos nacijų. Juo senesnė tauta, juo didesnis tarpinių kalbos etapų skaičius, skiriantis dabartinę kalbą muo pirmapradės kalbos. Autorius apželgia įvairius archeologinius duomenis ir istorinius tyrinėjimus, susijusius su lietuvių tautos kilme. Teigiama, kad liaudies tradicija yra gyvybingesnė nei fiziologiniai ypatumai ar net pati kalba, aptariamos lietuvių tautosakos ypatybės. Joje didelis vaidmuo skirtas laumėms, šiaurinėms pseudo-lotynų ir pseudo-graikų lamijų seserims. Šioms moterims-vampyrams mokslas priskiria egiptietišką kilmę. Kai kurios lietuviškos dainos priedainio vietoje turi onomatopėjas, panašių priedainių esama ir kitose Europos kalbose.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
29

Morkūnienė, Jūratė. "TAUTOS TAPATUMO BEIEŠKANT." Problemos 73 (January 1, 2008): 201–3. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2008.0.2006.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
30

Larsen, P. Reed. "Alvin M. Taurog, Ph.D." Thyroid 16, no. 9 (September 2006): 941–42. http://dx.doi.org/10.1089/thy.2006.16.941.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
31

Kuzmickas, Bronislovas. "Tautos samprata ‒ paradigmų kaita." Societal Studies 5, no. 4 (2013): 987–96. http://dx.doi.org/10.13165/sms-13-5-4-01.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
32

Tijūnėlienė, Onutė. "Pranas Dovydaitis - tautos auklėtojas." SOTER: Journal of Religious Science 1, no. 29 (1999): 79–96. http://dx.doi.org/10.7220/2335-8785.1(29).8.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
33

MIGOŃ, KRZYSZTOF. "XIX A. PABAIGOS–XX A. PRADŽIOS EUROPOS NACIONALINĖ (ETNINĖ) KNYGA." Knygotyra 52 (January 1, 2015): 186–96. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v52i0.7875.

Full text
Abstract:
Uniwersytet Wrocławski, Instytut Informacji Naukowej i BibliotekoznawstwaPl. Uniwersytecki 9/13, 50-137 Wrocław, PolskaEmail: migon@kn.plNacionalinės (etninės) knygos samprata retai pasitaiko knygotyros literatūroje, o jos tiksli prasmė dar nenustatyta. Knygos etninės prieskyros problema aptariama tik dviejose knygotyros teorijos ir knygininkystės srityse: nacionalinės bibliografijos kontekste bei apibrėžiant ir vykdant nacionalinių bibliotekų uždavinius. Taigi kyla klausimas, ar nacionalinė (etninė) knyga egzistuoja ta prasme, kuria kalbame apie nacionalinę literatūrą ar nacionalinę muziką? Kokie yra etninės knygos bruožai? Kokie knygos ir knygos sistemos elementai nustato jos ribas? Etninės knygos išskyrimo kriterijai nėra aiškūs. Sakoma, kad etninę knygos priklausomybę lemia jos kalba, nes tai bruožas, apibūdinantis tautą. Tačiau dažnai kalbos kriterijus yra nepakankamas, nes knygos tautinė kultūra dažnai yra daugiakalbė arba, antra vertus, „didžiosios“ kalbos aptarnauja skirtingas tautas. Tautinės knygos samprata atsirado tuo metu, kai formavosi nacijos ir plėtojosi literatūros tautinėmis kalbomis. Europoje nacionalinės knygos pradžia siejama su Renesanaso laikotarpiu ir reformacija XV–XVI amžiuje, kai pradėjo plisti pirmieji tekstai, spausdinti etninėmis kalbomis. Ekonominiai, politiniai ir kultūriniai Europos visuomenių pokyčiai veikė nacionalinės literatūros radimosi procesus ir nacionalinių leidinių repertuarą, nes aiškiai atskyrė įvairias šalis viena nuo kitos. XIX a. pabaigos Europos knygos kultūroje buvo galima matyti aiškų modelį. Leidiniai keliomis pagrindinėmis kabomis, kurios tapo valstybinėmis galingiausių Europos junginių kalbomis, užėmė vyraujančią padėtį. Kur kas retesnės buvo knygos kalbomis tų tautų, kurios tuo metu neturėjo politinės nepriklausomybės, nors jų literatūrinės tradicijos istorija ir buvo labai sena. Naujai atsirandančių tautų kalbomis spausdinamų knygų pasirodymas, kiekybinis augimas ir kokybinis tobulėjimas buvo naujas reiškinys, žymėjęs visą XIX amžių. Bolesławas Iwińskis, Tarptautinio bibliografijos instituto Briuselyje bendradarbis, panaudojo bibliografinį statistinį metodą ištirti pasaulinės leidybos (knygų ir periodinių leidinių) apimtis ir prigimtį. Ypatingą dėmesį jis kreipė į leidybos šalis ir kalbas. Jo pranešimas buvo perskaitytas Tarptautiniame bibliografijos ir dokumentacijos kongrese 1910 metais. Šiuo metu etninės knygos problematiką (šiuolaikinę ir praeities) tyrinėja kalbotyros (Haraldas Haarmannas, Kennethas Sheareris), politikos mokslo, knygotyros, kitų humanitarinių ir socialinių mokslų specialistai. Atsakymas į klausimą apie tam tikros tautos spausdintos produkcijos kiekybę, ypatingus knygų tipus bei nacionalinius knygos platinimo ir suvokimo bruožus esmingai praturtina nacionalinės kultūros žinių išteklius. Knygos vaidmuo tautos formavimosi procese yra svarbus įrodymas, leidžiantis pagrįsti etninės knygos tyrimų žiūrą.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
34

Bagdonavičius, Vaclovas. "Žmogaus ir žmoniškumo koncepcijos Vydūno filosofijoje bruožai." Problemos 2 (September 29, 2014): 109–19. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1968.2.5730.

Full text
Abstract:
Straipsnyje analizuojamos žmogaus ir žmoniškumo koncepcijos ir jų vieta Vydūno filosofijoje, jo humanizmo objektyvios ir subjektyvios prielaidos. Teigiama, kad didžiausią dėmesį Vydūnas skyrė žmogaus sąmonei, dvasiai, kuri įgalina žmogų mąstyti ir kurti. Pasak Vydūno, žmogus pirmiausia yra atskiras individas, po to didelio kolektyvo – tautos – narys. Tauta yra savotiškas individas visoje žmonijoje, o ši yra pasaulio visumos komponentas. Žmogaus esmė glūdi ne kūne, bet savojo Aš, individualybės, suvokime. Vydūno tautos koncepcijoje svarbiausias dalykas yra kūrybos darbu besireiškiantis žmoniškumas. Pasak filosofo, tik būdamas tautos narys ir jai tarnaudamas, žmogus gali pasiekti aukščiausią žmoniškumą. Savo teorijas Vydūnas grindė žmogaus dvasine prigimtimi, išskiriančia jį iš kitų pasaulio objektų, įgalinančia sukurti grožio ir gėrio pasaulį. Dvasinė prigimtis kyla iš idealistiškai suvoktų kūrybinių galių.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
35

Žmuida, Eugenijus. "Maironis kaip knygos žmogus: kultūros ontologizavimas jo kūriniuose ir egodokumentuose." Bibliotheca Lituana 5 (November 4, 2018): 89–106. http://dx.doi.org/10.15388/bibllita.2018.v.11767.

Full text
Abstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje tiriamas kultūros sureikšminimas Maironio istorinės tematikos darbuose, kūryboje, egodokumentuose. Maironis sugebėjo perorientuoti lietuvių santykį su istorija, rasti joje pozityvųjį pradą ir jį aktualizuoti įvairiais komunikaciniais kodais. Kultūrinio matmens iškėlimas nesirėmė vien lietuvių kalbos archajiškumu ar pagoniškuoju unikalumu – dalykais, kuriuos nuo Simono Daukanto kartojo daugelis atgimimo autorių. Maironis vėrė perspektyvą tautos ateičiai, siedamas ją dar tik su būsimu kultūriniu klestėjimu, tautos kultūrine savirealizacija. Rūpestis kultūra yra viena esminių atgimimo veikėjų korespondencijos temų. Kūrybinio prado kaip esminio tautos ir žmogaus egzistencijos sando akcentavimas sulaukė plataus pritarimo jaunoje lietuvių visuomenėje, kuri savo teoriniais, filosofiniais ir grožiniais raštais konceptualizavo ir toliau išplėtojo Maironio kultūrines ir filosofines idėjas.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
36

Šutinienė, Irena. "Tautos istorijos simboliai Lietuvos gyventojų tautinėje vaizduotėje: herojų įvaizdžiai ir jų kaita." Sociologija. Mintis ir veiksmas 24 (July 1, 2009): 40–62. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.2009.1.6076.

Full text
Abstract:
Straipsnyje, remiantis vienos lietuvių tautinių simbolių grupės – tautos istorijos herojų įvaizdžių – empirinio tyrimo duomenų analize, aptariama tautos istorijos simbolių rekonstravimo populiariojoje Lietuvos gyventojų tautinėje vaizduotėje problematika. Remiantis 1991, 1992 ir 2007 metais reprezentatyvioje suaugusių Lietuvos gyventojų atrankoje atliktų kiekybinių tyrimų duomenimis analizuojamos tautos istorijos herojų įvaizdžių funkcijos dabartiname lietuvių nacionalizme, jų populiariųjų interpretacijų tęstinumo ir kaitos tendencijos, diferencijuojantis bei integruojantis Lietuvos etnines grupes šių įvaizdžių potencialas. Populiariuosiuose tautinių herojų įvaizdžiuose mažėja tradicinių mitų reikšmė, didėjant paremiančių modernios tautinės valstybės tikslus bei pilietinę lietuvių tautinio identiteto dimensiją interpretacijų svarbai. Pastebimos ir lietuvių bei Lietuvos lenkų herojų „panteono“ hibridizacijos tendencijos. Prieštaringos lietuvių ir lenkų šių simbolių interpretacijos tautinėje vaizduotėje funkcionuoja daugiausia kaip vyresniųjų kartų Vilniaus regiono gyventojų kolektyvinėje atmintyje išlikęs tarpukario konflikto reliktas, o ne aktualios ideologinės diferenciacijos išraiška.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
37

Varaška, Mantas. "Valdovo įgaliojimų trukmė parlamentinėse monarchijose." Parliamentary Studies, no. 12 (January 1, 2012): 163–92. http://dx.doi.org/10.51740/ps.vi12.284.

Full text
Abstract:
Avinjono popiežių nelaisvė ir augančio absoliutizmo ženklai Prancūzijoje ir Anglijoje inspiravo pirmuosius mąstytojų ginčus dėl valdovo įgaliojimų trukmės ir subjekto (tautos, jos atstovybės), galinčio juos nutraukti nepriklausomai nuo valdovo valios. XV a. pradžioje bažnytiniams susirinkimams atstatydinus popiežius, buvo sukurti pirmieji valdovo įgaliojimų nutraukimo precedentai. Jie lėmė tolesnes Europos mokslo pasaulio diskusijas dėl galimybių nutraukti ne vien bažnytinio, bet ir pasaulietinio valdovo įgaliojimus. Ispanijos ir Anglijos absoliutizmo krizės XVI a. pabaigoje ir XVII a. viduryje sudarė prielaidas įgyvendinti tautos ar jos atstovybės teisę nutraukti valdovo įgaliojimus. Drauge šie įvykiai atskleidė tolimesnės tokios institucijos veiklos organizavimo problemas. Jų sprendimas buvo neatsiejamas nuo tautos suvereniteto ir jo atstovavimo klausimų nagrinėjimo. Thomo Hobbeso, Johno Locke‘o ir kitų mąstytojų (Charleso L. Montesquieu, Franciso Hutchesono) darbai apie suvereniteto kilmę, jo įgyvendinimą monarchijos sąlygomis didino parlamento, jo priimamų konstitucinių aktų reikšmę, tarp jų ir galias nustatyti bei kontroliuoti valdovo įgaliojimų trukmės sąlygas. Jungtinėje Karalystėje susiformavusi instituciškai (pirmiausia parlamentu) ir teisiškai (konstituciniais aktais) apribota valdovo įgaliojimų trukmės sistema palaipsniui paplito kitose Europos ir pasaulio monarchijose. Šiuo metu parlamentinėms ir dualistinėms santvarkoms sudarant monarchijos valdymo formos daugumą, jų valdovų įgaliojimų trukmės reikalavimai iš esmės atitinka tautos suvereniteto, valdžių padalijimo ir konstitucijos viršenybės principų reikalavimus.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
38

Mostauskis, Stanislavas. "Pirmosios lietuvių dailės parodos ir modernios lietuvybės projektas." Acta Academiae Artium Vilnensis, no. 112 (February 15, 2024): 76–110. http://dx.doi.org/10.37522/aaav.112.2024.198.

Full text
Abstract:
Straipsnyje glaustai aptartos pirmosiose lietuvių dailės parodose (1907– 1914) išryškėjusios meninės pastangos ir modernios lietuvybės projekto sąveikos, jų inicijuoti tautinės dvasios įmeninimo ir sklaidos procesai anuomet vykusių diskusijų bei vertinimų aplinkoje. Dėmesys telktas į tuos procesus inicijavusį (atskleidusį) pirmosios parodos kontekstą, taip pat į pasirinktą tų procesų „pabaigos / lūžio“ momentą, sietą su „Ars“ grupės manifesto skelbimu suinstitutintos Lietuvos dailės aplinkoje. Siekta išskirti ir koncep- tualizuoti idėjines ištakas, deklaruotais ar kūrybai imanentiškais pavidalais klojusias pamatus minėtoms parodoms, be to, netiesiogiai ir tarpukario Kauno meno mokyklos tradicijai. Ištakos tapatintos su plačiai suprantamomis ideologinėmis modernios lietuvybės prielaidomis, kai tautinės dvasios savitumą bandyta priskirti tuometei lietuvių dailei arba bent stengtasi jį rasti. Straipsnyje siekta: a) aptariant Pirmosios lietuvių dailės parodos kontekstą išryškinti pasirinktus požymius, spekuliatyviai priskirtinus visoms lietuvių dailės parodoms iki Pirmojo pasaulinio karo, taip pat iš dalies perduotus vėlesnei Kauno meno mokyklai; b) probleminti tų požymių sąsajas su besiklostančiu modernios lietuvybės projektu ir savęs ieškančia modernaus lietuvio tapatybe; c) pasiūlyti tokias paieškas atspindintį profesionaliosios dailės ir liaudies meno priklausomybės modelį; d) galų gale perkelti dailę įtautinusius procesus į naują kontekstą ir glaustai nužymėti sąlyginį jų lūžio tašką, siejamą su „Ars“ grupės menine programa. Remtasi nuostata, kad užgimstantis profesionaliosios lietuvių dailės sąjūdis inspiravo ne tiek formalius ikonografinius požymius, kiek į juos nukreiptą žvilgsnį, tautinio projekto keltus lūkesčius, kai meninei kalbai norėta priskirti naujo turinio sklaidos funkcijas. Pastarosios sietos su tautos dvasios atstovavimo idėja, išplitusia Rytų Europoje veikiant vokiškajam romantizmui, vėliau ir kitoms jo atšakoms. Ši idėja virto savitu kelrodžiu, savaime suprantama duotybe, kuria vadovaujantis modernios tautos, taip pat ir lietuviai, siekė atrasti save dailės ir kitų meno formų kontekstuose, vadinasi, tautinės dvasios savitumą aiškino meninės raiškos savitumu, ir atvirkščiai. Remtasi prielaida, kad modernios lietuvybės projekto palaikoma tautos savitumo (dvasios) paieška nėra dydis, redukuotinas į konkrečios meninės krypties (nacionalinio romantizmo, realizmo ar kt.) menines išsklaidas. Tautos dvasios terminas straipsnyje tapatintas su bendrais kultūriniais modernios lietuvybės projekto siekiais, su šerdimi, aplink kurią it traukos centrą buvo konstruotos įvairios esamos ar numatomos tautos kūno ir jos kultūros sampratos. Kitaip tariant, ne nacionalinio romantizmo (neoromantizmo) versijos, jų meninės išsklaidos buvo tautos dvasios paieškas inicijavę ir toliau inspiravę dailės reiškiniai, bet tautos dvasios reikštis (augusi iš tautinių lietuvybės projektų) „savo reikmėms nusavino“ roman- tizmo prielaidose slypinčius pradus, vertė juos naujo tipo tautinės dvasios reprezentacijomis arba bent jų paieška dailės lauke.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
39

Leonavičius, Vylius. "Bendruomenės savimones raida ir tautos sąvokos reikšmės." Sociologija. Mintis ir veiksmas 5, no. 3 (April 4, 1999): 33–44. http://dx.doi.org/10.15388/socmintvei.1999.3.6966.

Full text
Abstract:
Straipsnyje nagrinėjama socialinių mokslų sąvokų ir bendruomenės, kurioje šie mokslai formuojasi ar yra adaptuojami, istorinio patyrimo sąveika. Konkrečiai aptariamas tautos ir liaudies sąvokų ryšys su lietuvių tautinės integracijos ir tautinės savimonės istorija. Parodoma, kad žodžių tauta ir liaudis reikšmės yra susijusios su savita Lietuvos valstybės, jos socialinių sluoksnių bei jų kultūrinės, socialinės ir politinės tapatybės raida. Ši raida (palyginus jų su artimiausiomis kaimynėmis tautomis - latviais, lenkais, estais, rusais ir t.t.) lėmė dviejų skirtingų žodžių - tautos ir liaudies - paplitimą kasdieninėje ir mokslinėje kalboje.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
40

Howes, Hilary, Saui'a Louise Mataia Milo, Gerald Chaudron, Craig Howes, and Patricia O'Brien. "Tautai." Journal of Pacific History 54, no. 2 (March 25, 2019): 271–81. http://dx.doi.org/10.1080/00223344.2019.1583308.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
41

Navickienė, Aušra. "A Monograph about Martynas Jankus, the Unifier of the Nation and Creator of the Lithuanian Press." Knygotyra 77 (December 30, 2021): 392–96. http://dx.doi.org/10.15388/knygotyra.2021.77.101.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
42

BUTKEVIČIUS, ALGIRDAS. "LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRO PIRMININKO SVEIKINIMAS TARPTAUTINEI MOKSLINEI KONFERENCIJAI „KRISTIJONO DONELAIČIO EPOCHOS KNYGOS KULTŪRA DAUGIATAUTĖJE PRŪSIJOS VISUOMENĖJE“." Knygotyra 64 (January 1, 2015): 9. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v64i0.8210.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
43

Savoniakaitė, Vida. "Įvadas. Tautos tyrimų ištakos ir antropologija." Lietuvos etnologija / Lithuanian ethnology 19 (28) 2019 (December 19, 2019): 17–29. http://dx.doi.org/10.33918/25386522-1928002.

Full text
Abstract:
To mark Lithuania’s centenary, this issue is dedicated to the genesis of anthropology, ethnology, ethnography and folklore. This interdisciplinary issue covers the history of ideas, or the science of ideas in the 19th and early 20th centuries and beyond. Lithuanian scientists who graduated from universities in the Russian Empire and Europe developed theoretical concepts of Enlightenment in the humanities and the social sciences. The emerging study of Lithuania integrated and interpreted the concepts of ethnic research that prevailed in Europe and Imperial Russia at that time. Using a comparative approach, the thematic articles reveal the links between the genesis of Lithuanian ethnology and anthropology, and the research into ethnic groups in the Russian Empire, the Other, the study of people and nations in the West, and the ideas of Völkerkunde. The focus is on the following issues: the reception of ethnography and Lithuanian studies, the comparative study of people and nations, and ideas of nationalism. Key words: сultural nationalism, Lithuania, nation-building, nation, science societies.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
44

Martišius, Stanislovas Algimantas. "Tautos ūkinė veikla praeityje ir ateityje." Lietuvos statistikos darbai 57, no. 1 (December 20, 2018): 5–13. http://dx.doi.org/10.15388/ljs.2018.1.

Full text
Abstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Lietuvos ūkis per paskutinį šimtmetį patyrė labai daug pokyčių. Tik atgavus nepriklausomybę (1918 m.) Lietuvai reikėjo viską pradėti nuo pradžių, t. y. labai sudėtingose politinėse peripetijose reikėjo kuo greičiau kurti savo ūkį. Viso to pradžia buvo smulkus ir vidutinis verslas, amatai, mažmeninė prekyba. Deja, Lietuva neturėjo savarankiško, verslaus ir gyvenimo inovacijoms neabejingo verslininkų sluoksnio. Tam buvo tiek objektyvių (pasaulinė ekonominė krizė), tiek subjektyvių (apyvartinių lėšų stoka, menka perkamoji galia, valstybės institucijų biurokratizmas ir pan.) priežasčių. Tarpukario laikotarpis buvo per trumpas, kad šalies ūkis pasiektų reikšmingesnių rezultatų nors tam tikros sąlygos buvo palankios, o socialinės politikos srityje buvo nemažai nuveikta. Dabarties politikai ir ekonomistai galėtų pasimokyti iš to meto politinio įžvalgumo, ekonominio racionalumo, teisinės technikos. Deja, antrasis pasaulinis karas ir po jo sekęs autoritarinis Sovietų Sąjungos ekonomikos pobūdis nulėmė to meto Lietuvos ūkio pobūdį, kaitos neracionalumą. Nepriklausomybės atkūrimas daug kam buvo nelauktas. Teko pradėti tvarkyti Lietuvos ūkį, neturint beveik jokio praktinio ir mokslinio įdirbio, reikalingo objektyvioms ir prasmingoms ekonominėms reformoms atlikti. Norint Lietuvai orientuotis į europinius valdymo standartus, būtina iš esmės pagerinti visų sričių vadybą. Lietuvos mokslas dar nepakankamai orientuotas į taikomuosius tyrimus, natūralų teorijos ir praktikos sujungimą. Tapę Europos Sąjungos nariais, turime gebėti save realizuoti. Tik visuotinė gerovė, aukštas kultūros lygis ir gerai išsilavinęs jaunimas bei geras demokratijos idealų supratimas leis Lietuvai tapti pilnaverte laisvos ES nare. Per ribinio naudingumo teoriją, keinsizmą, neoklasikus, monetarizmą, neoliberalizmą ir institucionalistų pažiūras bandoma formuoti politologų ir ekonomistų bendrą tyrimų lauką. Didžiausias XX a. ekonomikos mokslo laimėjimas – makroekonominės teorijos sukūrimas. Didelis nuopelnas tenka Nobelio premijos laureatams: Milton′ui Friedman′ui, James′ui Tobin′ui, Franco′ui Modigliani′ui, Lawrence′ui R. Klein′ui, Robert′ui M. Solow′ui ir kt. Deja, Lietuvos atgimimo kelyje vyksta atvirkštinis procesas: socialinių mokslų susiskaidymas, t. y. užsienyje socialinių mokslų srityje daugiausia atliekama teorinių, o ne empirinių tyrimų. Tačiau Lietuvoje to pasigendama. Tarpukario laikotarpio intelektualų (D. Cesevičius, D. Budrys, P. Padalskis ir kt.) minčių tęsėjų gretos labai retos. Dabartiniams Lietuvos ekonomistams dažnai trūksta nuoseklumo ir plataus teorinio pasirengimo. Manyčiau, kad XXI a. rengiamiems ekonomistams reikėtų gerokai sustiprinti matematizuotos ekonominės teorijos dėstymą. Be to, jie patys turėtų gebėti tokias teorijas ne tik interpretuoti, bet ir kurti naujas. Būtina ekonomikos teorijos ir praktikos simbiozė.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
45

Ivanovas, Bernaras. "Kultūrinis žydų įvaizdis Lietuvoje ir tautininkų ideologija." Problemos 62 (January 1, 2015): 58–69. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.2002.62.6682.

Full text
Abstract:
XX amžiuje nepriklausomybę iškovojusi lietuvių tauta susidūrė su istorine tautinių mažumų nacionalinės integracijos problema. Iki 1926 m. perversmo šios problemos sprendimo strategija grįsta 1922 m. Konstitucijoje apibrėžta Lietuvos Tautos kategorija. Perversmo būdu ketvirtajame dešimtmetyje įsitvirtinę tautininkai kūrė savo strategiją. Jos taikymas smarkiai palietė gausiausią Lietuvos tautinę mažumą - žydus. Tautininkai, besivadovaudami etninio nacionalizmo bei pilietiškumo (paneigiančío Lietuvos Tautos sąvoką) sampratomis, nubrėžė kultūrinio šios mažumos tautinės tapatybės raiškos ribas. Esminis kriterijus - žydų mažumos kultūrinio lojalumo idėja. Ši mažuma buvo padalyta į savus ir svetimus, o tai ketvirtojo dešimtmečio Lietuvoje ženklina galutinį visuotinės lygybės principo atsisakymą bei komunitarinių tendencijų stiprėjimą. Šių tendencijų įsigalėjimas ir sudarė esmines kultūrinės žydų tapatybės charakteristikų motyvacijas.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
46

Satkauskytė, Dalia. "Apie literatūrą be vietos, arba sėkmės siužetas." Colloquia 32 (June 1, 2014): 193–200. http://dx.doi.org/10.51554/col.2014.29251.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
47

Jokubaitis, Alvydas, and Linas Jokubaitis. "Romantizmas ir valstybininko idėja." Politologija 89, no. 1 (October 8, 2018): 3–22. http://dx.doi.org/10.15388/polit.2018.1.11662.

Full text
Abstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnio tikslas – atskleisti romantizmo ir valstybininko idėjos santykių dvilypumą. Vienu atžvilgiu romantizmas yra valstybininko idėją iš politinio mąstymo šalinantis veiksnys. Tai atskleidžia Carlo Schmitto Politische Romantik koncepcija, kurios branduolį sudaro su politika nesuderinamo romantiško subjektyvizmo idėja. Kitu atžvilgiu romantizmas yra pagrindinis tautinę valstybę suformavęs veiksnys. Šią valstybę ginantis valstybininkas neįsivaizduojamas be romantiško tautos mito. Vidurio ir Rytų Europos tautų istorija rodo Schmitto požiūrio į romantizmą vienpusiškumą. Šis autorius pernelyg akcentuoja pirmąjį romantizmo veiksnį, užmiršdamas apie antrąjį. Vidurio ir Rytų Europos valstybių politinė istorija rodo, kad romantizmas ne tik šalina valstybę ir valstybininko sampratą, bet ir yra daugiausia prie politinio tautos mito kūrimo prisidėjęs veiksnys.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
48

Genzelis, Bornislovas. "Dėl praeities idealizavimo XIX a. pradžios Lietuvoje." Problemos 2 (September 29, 2014): 77–85. http://dx.doi.org/10.15388/problemos.1968.2.5727.

Full text
Abstract:
Straipsnyje teigiama, kad XIX a. Lietuvos socialinėje, istorinėje ir grožinėje literatūroje buvo ryškios lietuvių tautos praeities idealizavimo tendencijos. Savo tautos praeitį idealizavo daugelio politinės nepriklausomybės neturinčių šalių ideologai. Švietėjai rūpinosi liaudies švietimu gimtąja kalba, didėjo lietuviškų leidinių skaičius, lietuvių kalba ir kultūra tapo mokslinių tyrimų objektu. Romantikai domėjosi liaudies papročiais, jos poezija, nacionaliniu charakteriu ir visa tai išaukštino, romantizmas pradėjo dominuoti ir Lietuvos istoriografijoje. Praeities idealizavimas reiškė siekimą išsivaduoti iš nacionalinės ir socialinės priespaudos. Drauge reiškėsi neapykanta didikams, kurie buvo įvairių sutarčių, lėmusių politinės nepriklausomybės praradimą, autoriai. XIX a. pradžioje kilusio nacionalinio atgimimo teoretikai laikė savo pareiga saugoti kraštą nuo tolesnės demoralizacijos – blogos svetimųjų įtakos. Manydami, kad lietuviškumo tvirtovė yra kaimas, jie idealizavo buvusį patriarchalinį kaimą.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
49

Petrauskienė, Aistė. "PARTIZANO DIENORAŠTIS PO 65 METŲ." Lietuvos istorijos studijos 33 (January 1, 2014): 236–39. http://dx.doi.org/10.15388/lis.2014.0.5053.

Full text
Abstract:
Rec.: Balys Vaičėnas. Partizano sąsiuviniai. Lokio rinktinės vado dienoraštis, laiškai, manifestaciniai tekstai / Sudarytojai Klaudijus Driskius, Rūta Mozūraitė, Paulius V. Subačius. Vilnius: Tautos paveldo tyrimai, 2013.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
50

Kabirun, Sharifa Sittie Zehanie. "The Social Realities of Tausug Women in Tausug Contemporary Kalangan." Randwick International of Social Science Journal 5, no. 2 (April 30, 2024): 222–32. http://dx.doi.org/10.47175/rissj.v5i2.945.

Full text
Abstract:
Tausugs, one of the Muslim tribes in the Philippines, express themselves through their kalangan (songs). To explore the rich and vibrant colors of the Tausug culture, this qualitative research study employed a descriptive-analytic approach in the analysis and interpretation of thirty-one (31) Tausug Contemporary Kalangan. Through Norman Fairclough’s Critical Discourse Analysis (CDA), this study revealed and discussed the literary devices evident as a textual practice in the select kalangan; the social realities about Tausug women that were being communicated by these literary devices; and the perceptions of Tausug women about their social realities. The findings revealed that there was a total of five (5) literary devices evident as a textual practice in the select kalangan. These literary devices paved way to unveiling and explaining the social realities of Tausug women evident in the select kalangan. Despite the rich and colorful cultures of the Tausugs, the social realities of Tausug women prove that a social problem exists in the Tausug society hence must be addressed and resolved. This study proved to be an original contribution to feminist studies aimed at gaining liberation and empowerment for Tausug women.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
You might also be interested in the bibliographies on the topic 'Tautog' for other source types:
Dissertations / Theses Books
We offer discounts on all premium plans for authors whose works are included in thematic literature selections. Contact us to get a unique promo code!

To the bibliography