Relevant bibliographies by topics / Sepsis / Journal articles

Journal articles on the topic 'Sepsis'

To see the other types of publications on this topic, follow the link: Sepsis.
Author: Grafiati
Published: 4 June 2021
Last updated: 30 July 2024

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles

Select a source type:

Consult the top 50 journal articles for your research on the topic 'Sepsis.'

Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.

You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.

Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.

1

Vosylius, Saulius. "Sepsio diagnostika." Lietuvos chirurgija 6, no. 4 (January 1, 2008): 0. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2008.4.2140.

Full text
Abstract:
Saulius VosyliusAnesteziologijos ir reanimatologijos klinika, Vilniaus universitetas,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: saulius.vosylius@gmail.com Įvadas / tikslas Sepsio diagnostika visada buvo diskusijų objektas. Anksti patvirtinta diagnozė ir pradėtas gydymas yra labai svarbūs sepsiu sergantiems kritinių būklių pacientams. Metodai Sepsio diagnostikos kriterijai ir su juo susijusios būklės yra nepakankamai aiškiai apibūdinamos. Tarptautinė intensyviosios terapijos draugijų sutarimo konferencija 1991 metais pasiūlė, o vėliau 2001 metais papildė sepsio ir su juo susijusių būklių diagnostikos rodiklius. Rezultatai Infekcija pasireiškia patologiniu procesu patogeniniams mikroorganizmams patekus į normaliai sterilius audinius, ertmes ar skysčius. Sepsis diagnozuojamas nustačius sisteminio uždegimo atsako simptomus, susijusius su kliniškai aiškia infekcija. Sepsiui būdingi klinikiniai simptomai yra nespecifiniai infekcijai. Diagnozei patvirtinti ir paciento būklės kitimui įvertinti būtina naudoti kriterijų derinius. Sepsio diagnozė, pagrįsta klinikiniais kriterijais, patvirtinama laboratoriniais ir mikrobiologiniais tyrimais. Sunkus sepsis – sepsis, komplikavęsis audinių hipoperfuzija ar organų funkcijos sutrikimu. Sepsinis šokas yra sepsio sukeltas ūmus kraujotakos nepakankamumas, pasireiškiantis su kitomis priežastimis nesusijusia arterine hipotenzija, išliekančia infuzine terapija koregavus hipovolemiją. Išvados Ankstyva sepsio diagnostika leidžia užtikrinti tinkamą gydymą ir pasiekti geresnius gydymo rezultatus. Sepsio klinikinės diagnozės, būklės sunkumo, gydymo efektyvumo įvertinimo kriterijų paieška tebevyksta. Jie turėtų būti specifiški infekcijai, vertinti sisteminio uždegimo atsaką, jo intensyvumą. Reikšminiai žodžiai: sepsis, diagnozė, infekcija, sisteminio uždegimo atsako sindromas, dauginis organų nepakankamumas, uždegimo mediatoriai Diagnosis of sepsis Saulius VosyliusClinic of Anaesthesiology and Intensive Care, Vilnius University,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: saulius.vosylius@gmail.com Background / objective The diagnosis of sepsis has always been an object for discussion. Early diagnosis and therapy are important in the management of critically ill patients. Methods Diagnostic criteria for sepsis and related states are still not well defined. The International Intensive Care Society conference held in 1991 proposed and later in 2001 revised the definitions of sepsis and related conditions. Results Infection is a pathologic process caused by the invasion of normally sterile tissue or fluid or body cavity by pathogenic microorganisms. Sepsis is defined as systemic inflammation caused by infection. Clinical signs related to sepsis are not specific to infection. To diagnose and monitor sepsis and to guide therapy, currently it is necessary to employ a combination of parameters. The diagnosis of sepsis is supported by clinical criteria and confirmed by laboratory parameters and microbiological data. Severe sepsis are confirmed when sepsis is complicated by tissue hypoperfusion and organ dysfunction. Septic shock refers to a state of acute circulatory failure characterized by persistent arterial hypotension unexplained by other causes. Conclusions Early diagnosis of sepsis is crucial in providing adequate therapy and improving the outcome. The search for the parameters of the diagnosis and monitoring the progress of sepsis is continuing. It should be specific for the diagnosis of infection, reflect the systemic inflammation, and correlate well with inflammation intensity. Key words: sepsis, diagnosis, infection, systemic inflammatory response syndrome, multiple organ failure, inflammation mediators
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
2

Gaižauskas, Ernestas, Šarūnas Judickas, Lukas Balčiūnas, Nadežda Ščupakova, Lina Mockutė, Mindaugas Šerpytis, and Jūratė Šipylaitė. "SUNKAUS SEPSIO IR SEPTINIO ŠOKO SUKELTOS ORGANŲ SISTEMŲ DISFUNKCIJOS PREVENCIJA IR GYDYMAS." Medicinos teorija ir praktika 22, no. 1 (January 11, 2016): 67–76. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2016.011.

Full text
Abstract:
Reikšminiai žodžiai: sunkus sepsis, septinis šokas, plaučius tausojanti ventiliacija, pakaitinė inkstų terapija, stresinės opos. Sepsis – žalingas sisteminis organizmo atsakas į infekciją, sukeliantis daugelio organų sistemų pažeidimą. Sepsio atvejų skaičius kasmet didėja ir pastaraisiais metais aplenkė sergamumą miokardo infarktu. 2007 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose sergamumas sunkiu sepsiu pasiekė 343 atvejus 100 000 gyventojų, o sergančiųjų miokardo infarktu skaičius 2008 m. – 208 atvejus 100 000 gyventojų. Deja, nepaisant vis naujų gydymo naujovių, mirtingumas nuo sepsio pasaulyje išlieka didelis – nuo 30 iki 50 atvejų 100 000 gyventojų per metus. Sunkus sepsis pažeidžia daugelį organų sistemų, o jų nepakankamumo derinys – dauginis organų disfunkcijos sindromas – pagrindinė didelio mirštamumo priežastis. Net ir laiku diagnozavus bei pradėjus pradinį gydymą, išlieka didelė organų sistemų pažeidimo rizika. Atsiradus organų pažeidimui, kitas uždavinys – laiku ir tinkamai užtikrinti saugią pažeistų organų sistemų veiklą. Šių principų pritaikymas klinikinėje praktikoje siejamas su mažesniu mirštamumu, hospitalizacijos trukme ir gydymo sąnaudomis. Šios apžvalgos tikslas – pateikti įrodymais pagrįstas sunkaus sepsio ir septinio šoko sukeltos organų sistemų disfunkcijos prevencijos ir gydymo rekomendacijas.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
3

Vosylius, Saulius, and Milda Nekrašienė. "Sepsis – infekcijos sukelti organų funkcijų sutrikimai, pavojingi gyvybei." Lietuvos chirurgija 17, no. 1-2 (November 4, 2018): 9–16. http://dx.doi.org/10.15388/lietchirur.2018.1-2.11736.

Full text
Abstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Sepsis lemia blogas infekcijų baigtis, ypač kai laiku neatpažįstamas ir nepradedamas tinkamai gydyti. Ankstyva diagnozė ir laiku skirtas tinkamas gydymas yra būtinos sąlygos siekiant įveikti sepsį. Naujausi medicinos tyrimai patikslino sepsio patofiziologijos sutrikimus, tačiau gydytojai ir tyrėjai vis dar ginčijasi bandydami tiksliau apibrėžti sepsio diagnostinius kriterijus, ieško aiškesnių ir specifiškesnių požymių. 2016 m. paskelbtas sepsio ir sepsinio šoko diagnostikos Trečiasis tarptautinis sutarimas, kurio esminis skirtumas nuo ankstesnių sutarimų yra siekis kuo anksčiau pastebėti infekcijos sukeltus organų funkcijų sutrikimus. Ekspertų sutarimu atsisakyta sisteminio uždegiminio atsako sindromo ir sunkaus sepsio terminų. Lokali infekcija tampa sepsiu, kai dėl paciento išbalansuoto organizmo atsako į infekciją kyla organų funkcijų sutrikimų. Sepsinis šokasapibūdinamas kaip sepsis, esant atkakliai arterinei hipotenzijai, išliekančia infuzine terapija koregavus hipovolemiją, kai reikalinga vazopresorių infuzija, siekiant arterinio kraujo spaudimo normos, tačiau kartu reikia patvirtinti hiperlaktatemiją. Įvairių specialybių gydytojų ir mokslininkų kartu pasiūlyti atnaujinti sepsio diagnostiniai kriterijai yra žingsnis į priekį, skatinantis naujus epidemiologinius ir klinikinius tyrimus, diagnostikos ir gydymo kokybę gerinančias iniciatyvas
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
4

Adukauskienė, Dalia, Jovita Stankūnaitė, and Sandra Navickaitė. "Pasaulinei sepsio dienai 2016: sepsio ir sepsinio šoko diagnostikos naujienos pagal trečiąjį tarptautinį sutarimą (Sepsis-3)." Sveikatos mokslai 26, no. 6 (January 19, 2017): 173–77. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.112.

Full text
Abstract:
Naujai peržiūrėjus sepsio kaip polimorfiško patobiologinio ir klinikinio specifinio infekcijos sukelto sindromo išraišką Trečiajame tarptautiniame sutarime (Sepsis-3) pateikti ir nauji sepsio ir sepsinio šoko diagnostikos kriterijai, tuo remiantis patikslinti jų apibrėžimai. Sepsis – gyvybei grėsminga būklė, kai dėl sutrikusio organizmo atsako į infekciją žalojami audiniai bei organai ir sukeliama organų disfunkcija. Šio sutrikusiojo sisteminio uždegimo atsako neatspindi jokie specifiniai kriterijai, todėl sutarimas Sepsis-3 organų disfunkciją klinikinėje praktikoje rekomendavo vertinti SOFA (angl. Sequential (sepsis-related) Organ Failure Assessment) kriteri�- jais, kai balų pokytis ≥2 lyginant su pradiniu. Ambulatoriniams, skubios pagalbos ar terapijos skyrių pacientams su įtariama infekcija sepsio rizika esti nustačius 2 iš 3 qSOFA (angl. quick SOFA) nurodytų kriterijų. Sepsinis šokas apibūdinamas kaip sepsis su gydymo eigoje išliekančia hipotenzija, kuomet toli pažengę visų organų ląstelių, metabolizmo ir kraujotakos pokyčiai sąlygoja dar didesnį mirštamumą. Įvertinus naują patobiologinį požiūrį į sepsį, atsisakyta termino „sunkus sepsis“. Išvados: Sepsis- 3 sutarime pateikti klinikiniai kriterijai nuosekliau siejami su atnaujintais sepsio ir sepsinio šoko apibrėžimais, geriau ir patikimiau užtikrina ankstyvą sepsio ir sepsinio šoko diagnostiką, greitesnę pagalbą ne tik pacientams, kuriems sepsis jau pasireiškė, bet ir esant didelei sepsio išsivystymo rizikai, siekiant gerinti baigtis. Pateiktas supaprastintas praktikoje lengvai taikomas algoritmas, kuris gali būti naudojamas ne tik pradiniame, bet ir pakartotiniame objektyviame paciento būklės vertinime tiek ambulatorinėje, tiek įvairiausio profilio stacionarinėje medicinos praktikoje.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
5

BAŞBAKKAL, Zümrüt, and Ayşe KAHRAMAN. "Nursing Approach in Pediatric Sepsis and Septic Shock: Case Report." Turkiye Klinikleri Journal of Nursing 8, no. 2 (2016): 176–86. http://dx.doi.org/10.5336/nurses.2014-40625.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
6

Avva, Dr Veena Santhoshi. "Elevation of Troponin-I in Sepsis & Septic Shock." Journal of Medical Science And clinical Research 05, no. 01 (January 24, 2017): 15935–43. http://dx.doi.org/10.18535/jmscr/v5i1.113.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
7

Engelmann, L., and H. P. Schuster. "Sepsis? Sepsis!" Intensivmedizin und Notfallmedizin 41, no. 7 (October 2004): 449–50. http://dx.doi.org/10.1007/s00390-004-0526-0.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
8

Fontela, Patricia, and Jacques Lacroix. "Sepsis or SEPSIS." Pediatric Critical Care Medicine 15, no. 9 (November 2014): 893–94. http://dx.doi.org/10.1097/pcc.0000000000000259.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
9

Ghosh, Purbasha, Rabindra Nath Misra, and Retina Paul. "Neonatal Sepsis-Culture Positive Sepsis Vs Clinical Sepsis." International Journal of Medical and Dental Sciences 6, no. 1 (January 1, 2017): 1362. http://dx.doi.org/10.18311/ijmds/2017/18790.

Full text
Abstract:
<p><strong>Background</strong>: The incidence of sepsis is increasing globally, with high morbidity and mortality. Diagnosis of neonatal sepsis is still a clinical and laboratory challenge. Though blood culture is gold standard, it sometimes gives false negative result. So, judgement of clinical condition along with various investigations is important.</p><p><strong>Objectives</strong>: To find out the risk factors associated with neonatal sepsis, to isolate&amp;amp;identify the pathogens from various clinical specimens and to find out antimicrobial susceptibility of the pathogens.</p><p><strong>Material and methods</strong>: Blood culture, sepsis screen, haematological&amp;amp;biochemical markers, cerebrospinal fluid (CSF) study, radiology, MRSA (methicillin resistance Staphylococcus aureus) surveillance were carried out in this study. Some samples were processed in BacT/ALERT-3D system (BioMerieux ) and identified by VITEK-2 (BioMerieux). Epi Info Software system was used to calculate statistics.</p><p><strong>Results</strong>: One seventy (65.9%) were culture positive and 88 (34.1%) were culture negative out of 258 clinically suspected cases. Methicillin sensitive Staphylococcus aureus (MSSA) 66 (38.82%) was the commonest organism. Among 88 culture negative cases, 38(43.2%) babies were two or more sepsis screen tests positive, 40(45.5%) culture negative babies were with risk factors and 5(5.7%) had radiological evidence of pneumonia.</p><p><strong>Conclusion</strong>: The clinical diagnosis of it remains difficult as the symptoms are nonspecific. So, blood culture is mandatory. Other diagnostic tests also help in this situation. Blood culture is still the "Gold standard" for the diagnosis of septicaemia in neonates, but culture negativity cannot exclude the sepsis as a whole.</p>
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
10

Ghosh, Purbasha, Rabindra Nath Misra, and Retina Paul. "Neonatal Sepsis-Culture Positive Sepsis vs Clinical Sepsis." International Journal of Medical and Dental Sciences 6, no. 1 (January 1, 2017): 1362. http://dx.doi.org/10.19056/ijmdsjssmes/2017/v6i1/125554.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
11

Serna-Trejos, Juan Santiago, Stefanya Geraldine Bermúdez-Moyano, Juan Camilo Ángel-Medina, and Luis Fernando Orozco-Idrobo. "Sepsis y acupuntura: consideraciones sobre el manejo alterno en el paciente séptico." Revista Virtual de la Sociedad Paraguaya de Medicina Interna 10, no. 2 (September 30, 2023): 144–47. http://dx.doi.org/10.18004/rvspmi/2312-3893/2023.10.02.144.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
12

Ray, Amita, Debjani Goswami, and Bharath Kumar. "Predicting adverse outcomes in obstetric sepsis using modified sepsis scores." New Indian Journal of OBGYN 7, no. 2 (January 2021): 129–34. http://dx.doi.org/10.21276/obgyn.2021.7.2.4.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
13

Vincent, J. L., and D. Bihari. "Sepsis, severe sepsis or sepsis syndrome: Need for clarification." Intensive Care Medicine 18, no. 5 (May 1992): 255–57. http://dx.doi.org/10.1007/bf01706468.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
14

Figueredo, Belinda. "Sepsis and biomarkers." Revista Virtual de la Sociedad Paraguaya de Medicina Interna 4, no. 2 (September 14, 2017): 9–10. http://dx.doi.org/10.18004/rvspmi/2312-3893/2017.04(02)09-010.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
15

Andrés Velez, Pablo, Fernanda López, Mario Montalvo, Santiago Aguayo, Gustavo Velarde, Fernando E. Jara, Pedro Torres, Daniel Torres, and Jorge Luis Vélez. "Microbiota y sepsis." Horizonte Médico (Lima) 22, no. 2 (July 7, 2022): e1692. http://dx.doi.org/10.24265/horizmed.2022.v22n2.13.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
16

Rodríguez Montes, José Antonio. "Splenectomy and sepsis." ANALES RANM 138, no. 138(01) (April 30, 2021): 31–38. http://dx.doi.org/10.32440/ar.2021.138.01.rev04.

Full text
Abstract:
There is general consensus in accepting that splenic surgery may be associated with significant morbidity and mortality that appears due to an interrelation of circumstances. The most common complications of splenectomy are infectious nature with an incidence of up to 40%; among infections, in 5-7% of cases may occur the so-called overwhelming postsplenectomy infection, motivated by the loss of immune functions of the spleen. In this paper, together with a basic description of the structure and functions of the spleen, the most relevant aspects and preventive measures of this serious postsplenectomy sequel are exposed.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
17

Pusponegoro, Titut S. "Sepsis pada Neonatus (Sepsis Neonatal)." Sari Pediatri 2, no. 2 (December 6, 2016): 96. http://dx.doi.org/10.14238/sp2.2.2000.96-102.

Full text
Abstract:
Sepsis neonatal adalah sindrom klinik penyakit sistemik, disertai bakteremia yang terjadipada bayi dalam satu bulan pertama kehidupan. Angka kejadian sepsis neonatal adalah1-10 per 1000 kelahiran hidup. Sepsis neonatal dapat terjadi secara dini, yaitu pada 5-7hari pertama dengan organisme penyebab didapat dari intrapartum atau melalui salurangenital ibu. Sepsis neonatal dapat terjadi setelah bayi berumur 7 hari atau lebih yangdisebut sepsis lambat, yang mudah menjadi berat dan sering menjadi meningitis. Sepsisnosokomial terutama terjadi pada bayi berat lahir sangat rendah atau bayi kurang bulandengan angka kematian yang sangat tinggi. Karena masih tingginya angka kematiansepsis neonatal, tatalaksana yang utama adalah upaya pencegahan dengan pemakaianproteksi di setiap tindakan terhadap neonatus, termasuk pemakaian sarung tangan,masker, baju dan kacamata debu serta mencuci segera tangan dan kulit yang terkenadarah atau cairan tubuh lainnya.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
18

Šimkutė, Sima, Justas Simonavičius, Aurimas Mikalauskas, and Rasa Tamelienė. "B grupės streptokoko sukelto ankstyvojo sepsio perinataliniai rizikos veiksniai." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 3.2 (June 10, 2015): 354–57. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.056.

Full text
Abstract:
Reikšminiai žodžiai: B grupės streptokokas, naujagimis, ankstyvas sepsis. Tikslas. Išanalizuoti B grupės streptokoko sukelto ankstyvojo naujagimių sepsio perinatalinius rizikos veiksnius. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tiriamoji grupė buvo naujagimiai, gimę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose 2006–2012 m. ir susirgę B grupės streptokoko sukeltu ankstyvuoju sepsiu. Kontrolinė grupė buvo suformuota atsitiktinai atrinkus sveikus naujagimius. Duomenys analizuoti SPSS 17.0 programa. Rezultatai. Tiriamąją imtį sudarė 25 B grupės streptokoko sukeltu ankstyvuoju sepsiu sirgę naujagimiai; kontrolinę – 25 sveiki naujagimiai. 20 naujagimių gimė natūraliais takais, 5 – atliekant cezario pjūvio operaciją; kontrolinėje grupėje natūraliais takais gimė 13, atliekant cezario pjūvio operaciją – 12 naujagimių (r – 0,334, p – 0,019). Tiriamojoje grupėje naujagimiai gimė iš mekonijumi neužterštų vaisiaus vandenų – 14, mekonijumi užterštų – 11, kontrolinėje iš mekonijumi neužterštų vaisiaus vandenų – 22, mekonijumi užterštų – 3 (r – 0,356, p – 0,025). Vidutinis lovadienių skaičius tiriamojoje grupėje – 16,85 dienos, o kontrolinėje – 5,86 dienos (p &lt; 0,001). Išvados. B grupės streptokoko sukelto ankstyvojo sepsio dažniau galime tikėtis natūraliais takais, iš mekonijumi užterštų vaisiaus vandenų gimusiems naujagimiams. Šie naujagimiai ligoninėje praleidžia 2,8 karto ilgesnį laiką nei sveiki.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
19

Cretu, Maraiana Stuparu, Ana Camelia Grigore, Adrian Maier, Tudor Ovidiu Popa, Alina Plesea Condratovici, Carmen Dorobat, Liliana Lacramioara Pavel, and Ioana Bianca Chesaru. "Early Stratification of Sepsis Using Presepsine in Emergency Department (North-East of Romania Experience)." Materiale Plastice 54, no. 1 (March 30, 2017): 190–93. http://dx.doi.org/10.37358/mp.17.1.4814.

Full text
Abstract:
Sepsiis syndrome is a common and have devastating implications on health care systems worldwide. Biomarkers may have an important role to highlight the presence, absence or severity of sepsis. Retrospective study was conducted on a group of 81 patients with suspected sepsis, presented in the Emergency Department - Emergency County Hospital St. Spiridon Iasi during 01.09.2014-30.10.2014. The obtained statistical data�s were interpreted using SPSS software and the ROC curve was calculated. The study aims was to establish the following: determining the validity of presepsin as a biological marker in sepsis diagnosis and prognosis; sepsis stratification. The mean age of patients was 64.52 years. Determination of presepsin sensitivity in sepsis early diagnosis was calculated by generating the ROC curve. Following AUC values were found: AUC = 0.709, with a standard error of 0.065 for predicting sepsis; AUC = 0.866, with a standard error of 0.080 for severe sepsis; AUC = 0.864, with a standard error of 0.053 in the presence of septic shock. The average values of presepsin, related with severity of infection, it was found to be 544.39 � 141.93 pg./mL in case of localized infection; 605.6 � 59.55 pg./ mL in patients with systemic inflammatory response syndrome; 1283.21 � 195.74 pg./ mL in patients diagnosed with sepsis; 4787.8 � 1980.43pg./mL in patients presenting severe sepsis and 3734.88 � 1732.41pg./mL in patients diagnosed with septic shock. Presepsin level, measured by using quantitative dosage methods, may be helpful in staging patients diagnosed with sepsis and may be used as an indication for initiation of intensive therapy to prevent septic shock. Presepsin level can be used as an early marker of severe prognostic in septic patients.
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
20

Souza, Daniela C., Eliane R. Barreira, Huei H. Shieh, and Albert Bousso. "Sepsis Is SEPSIS! It’s High Time to Globalize Pediatric Sepsis." Pediatric Critical Care Medicine 16, no. 4 (May 2015): 390–91. http://dx.doi.org/10.1097/pcc.0000000000000376.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
21

Kim, Jae Yeol. "Sepsis." Tuberculosis and Respiratory Diseases 63, no. 1 (2007): 13. http://dx.doi.org/10.4046/trd.2007.63.1.13.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
22

Arwyn-Jones, James, and Andrew J. Brent. "Sepsis." Surgery (Oxford) 39, no. 11 (November 2021): 714–21. http://dx.doi.org/10.1016/j.mpsur.2021.09.010.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
23

Ackerman, Michael H., Thomas Ahrens, Justin Kelly, and Anne Pontillo. "Sepsis." Critical Care Nursing Clinics of North America 33, no. 4 (December 2021): 407–18. http://dx.doi.org/10.1016/j.cnc.2021.08.003.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
24

Fernandes, Tanya. "Sepsis." Nursing Standard 23, no. 48 (August 5, 2009): 56. http://dx.doi.org/10.7748/ns2009.08.23.48.56.c7211.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
25

Tombini, Valeria, Sonja Lamberti, Maurizio Bottiroli, and Daniele Coen. "Sepsis." Emergency Care Journal 2, no. 6 (December 16, 2006): 14. http://dx.doi.org/10.4081/ecj.2006.6.14.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
26

Osuchowski, M., K. Welch, H. Yang, J. Siddiqui, and D. Remick. "SEPSIS." Shock 25, Supplement 1 (June 2006): 5. http://dx.doi.org/10.1097/00024382-200606001-00015.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
27

Piva, Jefferson P., and Pedro Celiny R. Garcia. "Sepsis." Pediatric Critical Care Medicine 17, no. 8 (August 2016): 794–95. http://dx.doi.org/10.1097/pcc.0000000000000885.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
28

Cardin, Patricia, Luz Taylor, and Katy Vorster. "Sepsis." Journal of PeriAnesthesia Nursing 16, no. 1 (February 2001): 58–60. http://dx.doi.org/10.1053/jpan.2001.18213.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
29

Machado, Flavia Ribeiro, and Luciano Cesar Pontes Azevedo. "Sepsis." Critical Care Medicine 46, no. 3 (March 2018): 454–59. http://dx.doi.org/10.1097/ccm.0000000000002899.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
30

Parker, Robert I. "Sepsis." Critical Care Medicine 47, no. 8 (August 2019): 1152–53. http://dx.doi.org/10.1097/ccm.0000000000003849.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
31

Axcell, Claire. "Sepsis." British Journal of Midwifery 27, no. 2 (February 2, 2019): 134. http://dx.doi.org/10.12968/bjom.2019.27.2.134.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
32

Liles, W. Conrad. "Sepsis." Critical Care Medicine 43, no. 2 (February 2015): 501–3. http://dx.doi.org/10.1097/ccm.0000000000000781.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
33

Karnatovskaia, Lioudmila V., and Emir Festic. "Sepsis." Neurohospitalist 2, no. 4 (July 17, 2012): 144–53. http://dx.doi.org/10.1177/1941874412453338.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
34

Nunnally, Mark E. "Sepsis." ASA Refresher Courses in Anesthesiology 41, no. 1 (2013): 95–102. http://dx.doi.org/10.1097/asa.0b013e31829a1d16.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
35

Mower-Wade, Donna, and Tep M. Kang. "Sepsis." Nursing 34, no. 7 (July 2004): 32cc1–32cc4. http://dx.doi.org/10.1097/00152193-200407000-00035.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
36

CHEEK, DENNIS J., HOLLIE MCGEHEE-SMITH, JANE CUNNEEN, and MARTINA CARTWRIGHT. "Sepsis." Nursing 35, no. 1 (January 2005): 38–42. http://dx.doi.org/10.1097/00152193-200501000-00043.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
37

&NA;. "Sepsis." Nursing 35, no. 1 (January 2005): 44. http://dx.doi.org/10.1097/00152193-200501000-00044.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
38

Durning, Marijke Vroomen. "Sepsis." Home Healthcare Now 38, no. 4 (July 2020): 188–92. http://dx.doi.org/10.1097/nhh.0000000000000876.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
39

Cohen, Jonathan. "Sepsis." Medicine 29, no. 2 (2001): 46–49. http://dx.doi.org/10.1383/medc.29.2.46.27528.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
40

Cohen, Jonathan. "Sepsis." Medicine 33, no. 4 (April 2005): 52–54. http://dx.doi.org/10.1383/medc.33.4.52.64359.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
41

Dean, Erin. "Sepsis." Nursing Standard 30, no. 47 (July 20, 2016): 15. http://dx.doi.org/10.7748/ns.30.47.15.s16.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
42

Salomão, Reinaldo. "SEPSIS." Shock 30, Suppl 1 (October 2008): 1–2. http://dx.doi.org/10.1097/shk.0b013e318181837f.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
43

Dries, David J. "SEPSIS." Shock 29, no. 1 (January 2008): 150. http://dx.doi.org/10.1097/01.shk.0000286265.55316.9a.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
44

Dhillon, Anahat, Jen Nguyen, and Erik Kistler. "Sepsis." American Journal of Therapeutics 19, no. 6 (November 2012): e167-e171. http://dx.doi.org/10.1097/mjt.0b013e31820543d7.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
45

Wakeford, John H., and Thomas C. Hardin. "Sepsis." Journal of Pharmacy Practice 4, no. 4 (August 1991): 269–80. http://dx.doi.org/10.1177/089719009100400405.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
46

Pierotti, Danielle, and Al Cardillo. "Sepsis." Home Healthcare Now 35, no. 4 (April 2017): 233–34. http://dx.doi.org/10.1097/nhh.0000000000000521.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
47

Martin, Jennifer B., and Jennifer E. Badeaux. "Sepsis." Critical Care Nursing Clinics of North America 30, no. 3 (September 2018): i. http://dx.doi.org/10.1016/s0899-5885(18)30963-8.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
48

Arwyn-Jones, James, and Andrew J. Brent. "Sepsis." Surgery (Oxford) 37, no. 1 (January 2019): 1–8. http://dx.doi.org/10.1016/j.mpsur.2018.11.007.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
49

Cohen, Jonathan. "Sepsis." Medicine 37, no. 10 (October 2009): 562–65. http://dx.doi.org/10.1016/j.mpmed.2009.07.007.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
50

Peters, Joanna, and Jonathan Cohen. "Sepsis." Medicine 41, no. 11 (November 2013): 667–69. http://dx.doi.org/10.1016/j.mpmed.2013.08.011.

Full text
APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles
You might also be interested in the bibliographies on the topic 'Sepsis' for other source types:
Dissertations / Theses Books
We offer discounts on all premium plans for authors whose works are included in thematic literature selections. Contact us to get a unique promo code!

To the bibliography