Journal articles on the topic 'RASTA'
To see the other types of publications on this topic, follow the link: RASTA.
Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles
Consult the top 50 journal articles for your research on the topic 'RASTA.'
Next to every source in the list of references, there is an 'Add to bibliography' button. Press on it, and we will generate automatically the bibliographic reference to the chosen work in the citation style you need: APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver, etc.
You can also download the full text of the academic publication as pdf and read online its abstract whenever available in the metadata.
Browse journal articles on a wide variety of disciplines and organise your bibliography correctly.
1
Bedasse, Monique. "Rasta Evolution." Journal of Black Studies 40, no. 5 (August 18, 2008): 960–73. http://dx.doi.org/10.1177/0021934708320135.
Full text
2
Matijevic, Andrea. "EKONOMSKA NEJEDNAKOST KAO FAKTOR OGRANIČENJA EKONOMSKOG RASTA SJEDINJENIH AMERIČKIH DRŽAVA." Politička revija 66, no. 4/2020 (January 5, 2021): 97–120. http://dx.doi.org/10.22182/pr.6642020.4.
Full textAbstract:
Polazeći od različitih teorija ekonomskog rasta, autor u radu prikazuje ekonomsku nejednakost kao jedan od značajnih faktora koji utiču na ekonomski rast. Brojne su studije koje se bave uticajem ekonomskog rasta na ekonomsku nejednakost. Relativno manje pažnje posvećeno je analizi odnosa ova dva fenomena u obrnutom smeru. Osnovna pretpostavka od koje autor polazi je da, ako posmatramo uticaj ekonomske nejednakosti na ekonomski rast, ta veza ne može biti tako jednostavno determinisana i data kao konačna. Stoga se u radu nastoji ispitati koji su to kanali uticaja rasta nejednakosti na ekonomski rast, da li je taj uticaj direktan ili posredan. Autor na primeru Sjedinjenih Američkih Država razmatra pitanja uzroka rasta nejednakosti, kao i uzroke usporavanja ekonomskog rasta. U radu se pokušava dokazati da upravo ekonomska nejednakost predstavlja faktor ograničenja ekonomskog rasta Sjedinjenih Američkih Država.
3
Šušić, Nikola, Andrijana Bauer-Živković, Mirjana Šijačić-Nikolić, Siniša Andrašev, and Martin Bobinac. "Growth characteristics of one-year-old Hungarian oak seedlings (Quercus frainetto Ten.) in full light conditions." Šumarski list 143, no. 5-6 (June 18, 2019): 229. http://dx.doi.org/10.31298/sl.143.5-6.3.
Full textAbstract:
U radu su prikazane značajke rasta jednogodišnjih biljaka sladuna u uvjetima potpunog svjetla u poljskom pokusu 2016. godine. U odnosu na višegodišnji prosjek (1981.–2010. godine) srednja temperatura zraka u vegetacijskom razdoblju 2016. godine bila je veća za 1.3<sup>°</sup>C, a količina oborina za 30.1 mm. Broj ožiljaka terminalnih pupova na jednogodišnjim biljkama sladuna (Slika 1), definira broj faza rasta u visinu na temelju kojega su izdvojeni tipovi rasta biljaka: biljke s jednofaznim, dvofaznim i trofaznim rastom. U analiziranom uzorku, 39,8% biljaka pripada jednofaznom tipu rasta, 58,2% dvofaznom, a svega 2,0% trofaznom tipu rasta (Slika 2). S obzirom na mali broj biljaka s trofaznim rastom u visinu, sve biljke su podijeljene u dvije skupine: biljke sa jednofaznim i biljke sa višestrukim rastom u visinu (Tablica 2). Postoje statistički značajne razlike u varijancama uzoraka kod svih značajki rasta između biljaka s jednofaznim i višestrukim rastom na razini p < 0,05, a na razini p < 0,01 između srednjih vrijednosti svih analiziranih elemenata rasta između biljaka s jednofaznim i višestrukim rastom. Primjetno je da raspodjela svih elemenata rasta varira između dvije definirane skupine biljaka. S obzirom na visinu primarnog rasta (H<sub>1</sub>), biljke s jednofaznim rastom su po apsolutnoj varijabilnosti nešto manje varijabilne, a po relativnoj duplo manje varijabilne od biljaka s višestrukim rastom, s blago pozitivnom asimetrijom. Što se tiče ukupne visine, biljke sa višestrukim rastom su znatno varijabilnije kako glede apsolutne varijabilnosti, tako i relativne varijabilnosti i s više izraženom desnom asimetrijom u odnosu na biljke s jednofaznim rastom. Kod biljaka s višestrukim rastom, apsolutna varijabilnost broja listova je dvostruko veća, a ukupne površine listova trostruko veća s izraženom desnom asimetrijom u usporedbi s biljkama s jednofaznim rastom. Postoje značajne razlike između raspodjela biljaka s jednofaznim i višestrukim rastom u visinu. Biljke s jednofaznim rastom imaju manju ukupnu visinu, manji promjer korjenovog vrata, manji broj i ukupnu površinu listova, ali se odlikuju većom srednjom visinom primarnog rasta u odnosu na biljke sa višestrukim rastom, što ukazuje na različite značajke rasta u početnoj fazi i tijekom vegetacijskog razdoblja između ovih tipova biljaka.
4
RAČIUS, VIDAS. "RASTA NAUJA LIETUVIŠKA MARGINALIJA." Knygotyra 51 (January 1, 2015): 272–74. http://dx.doi.org/10.15388/kn.v51i0.7903.
Full text
5
Servin, Micheline B. "Du griot au rasta." Les Temps Modernes 620-621, no. 4 (2002): 504. http://dx.doi.org/10.3917/ltm.620.0504.
Full text
6
Hermansky, H., and N. Morgan. "RASTA processing of speech." IEEE Transactions on Speech and Audio Processing 2, no. 4 (1994): 578–89. http://dx.doi.org/10.1109/89.326616.
Full text
7
Miklić, Boris, Igor Anić, Stjepan Mikac, Marko Orešković, Domagoj Trlin, and Anja Žmegač. "Climate sensitivity of black pine (Pinus nigra Arnold.) chronology in the Northern Velebit." Šumarski list 145, no. 3-4 (April 30, 2021): 137–45. http://dx.doi.org/10.31298/sl.145.3-4.3.
Full textAbstract:
Zabrinutost oko mogućih posljedica klimatskih promjena i njihovog utjecaja na Mediteransko područje ukazuje na potrebu boljeg razumijevanja varijabilnosti klime dugo u povijest, a posebice izvan razdoblja obuhvaćenih instrumentalnim mjerenjima. Kako bismo poboljšali prostornu i vremensku pokrivenost hrvatskog Sredozemlja klimatskim podacima te bolje razumjeli utjecaj klimatskih promjena na rasta stabala, provedena su prva dendrokronološka istraživanja na području Sjevernog Velebita. Rezultati istraživanja 274 godine stare kronologije crnoga bora ukazuju da je glavni limitirajući čimbenik rasta stabala crnoga bora nedostatka vlage u ljetnom razdoblju godine. Korelacije kronologije rasta stabala i količine ljetnih oborina od 1954. do 2015. godine su značajne i pozitivne (R=0.60, p=0.0099) te vremenski stabilne. Time se stvorila mogućnost rekonstrukcije klime relativno daleko u prošlost za područje sjeverozapadnih Dinarida.
8
Batuman, Ozgur, Ö. Cem Çiftçi, Michael K. Osei, Sally A. Miller, Maria R. Rojas, and Robert L. Gilbertson. "Rasta Disease of Tomato in Ghana is Caused by the Pospiviroids Potato spindle tuber viroid and Tomato apical stunt viroid." Plant Disease 103, no. 7 (July 2019): 1525–35. http://dx.doi.org/10.1094/pdis-10-18-1751-re.
Full textAbstract:
Rasta is a virus-like disease of unknown etiology affecting tomato (Solanum lycopersicum) plants in Ghana. Symptoms include stunting; epinasty, crumpling, and chlorosis of leaves; and necrosis of leaf veins, petioles, and stems. Leaf samples with rasta symptoms were collected from commercial tomato fields in Ghana in October 2012 and applied to FTA cards, and RNA extracts were prepared. Reverse-transcription polymerase chain reaction (RT-PCR) tests with primers for Columnea latent viroid, which causes rasta-like symptoms in tomato plants in Mali, were negative, whereas tests with degenerate viroid primer pairs were inconclusive. However, tomato seedlings (Early Pak 7) mechanically inoculated with RNA extracts of 10 of 13 samples developed rasta-like symptoms. In RT-PCR tests with RNA from leaves of the 10 symptomatic seedlings and primers for Potato spindle tuber viroid (PSTVd) or Tomato apical stunt viroid (TASVd), the expected size (approximately 360 bp) of DNA fragment was amplified from eight and two seedlings, respectively. Sequence analyses confirmed that these fragments were from PSTVd and TASVd isolates, and revealed a single PSTVd haplotype and two TASVd haplotypes. The PSTVd and TASVd isolates from Ghana had high nucleotide identities (>94%) with isolates from other geographic regions. In a host range study, PSTVd and TASVd isolates from Ghana induced rasta symptoms in the highly susceptible tomato cultivar Early Pak 7 and mild or no symptoms in Glamour, and symptomless infections in a number of other solanaceous species. PSTVd and TASVd isolates were seed associated and possibly seed transmitted.
9
Bobinac, Martin, Siniša Andrašev, Nikola Šušić, Andrijana Bauer-Živković, and Đura Jorgić. "Elementi rasta stabala talijanske (Alnus cordata /Loisel./ Duby) i crne johe (Alnus glutinosa /L./ Gaertn.) u linijskim nasadima na Fruškoj gori (Srbija)." Glasilo Future 3, no. 1-2 (June 30, 2020): 1–18. http://dx.doi.org/10.32779/gf.3.1-2.1.
Full textAbstract:
U radu su prikazani elementi rasta stabala u linijskim nasadima talijanske johe (Alnus cordata /Loisel./ Duby) u starosti 11 i 16 godina i crne johe (Alnus glutinosa /L./ Gaertn.) u starosti 100 godina u sličnim stanišnim uvjetima na Fruškoj gori (Srbija). Nasadi su osnovani na antropogeno izmijenjenom staništu lužnjaka i graba u potočnoj dolini, na nadmorskoj visini oko 120 m. Talijanska joha predstavlja novounijetu vrstu u Srbiju 2004. godine, a nasad crne johe je u kategoriji najstarijih nasada te vrste na Fruškoj gori. Komparacija elemenata rasta stabala talijanske johe u starosti 16 godina, kada je srednja i dominantna visina stabala iznosila 19,5 i 21,0 m, a srednji i dominantni promjer na prsnoj visini 47,0 i 59,4 cm, i elemenata rasta stabala crne johe u starosti 100 godina na istom lokalitetu, gdje je srednja i dominantna visina stabala iznosila 24,0 i 25,2 m, a srednji i dominantni promjer na prsnoj visini 48,7 i 62,1 cm, ukazala je da su promjeri talijanske johe oko 95%, a visine oko 81% od vrijednosti istih elementa rasta kod crne johe. Izvedeni elementi rasta nasada (na bazi preračuna da se po hektaru nalazi 200 stabala) ukazuju da veličina temeljnice oko 35 m2•ha−1 i volumena nasada oko 300 m3∙ha−1 kod talijanske johe u starosti 16 godina iznose oko 90% od istih veličina kod crne johe u starosti 100 godina. Na osnovu početnih rezultata uzgoja talijanska joha može predstavljati potencijalno primjenjivu vrstu: kao brzorastuća u šumskim plantažama i dekorativna u urbanim područjima.
10
Lake, Obiagale. "The many voices of Rastafarian women : sexual subordination in the midst of liberation." New West Indian Guide / Nieuwe West-Indische Gids 68, no. 3-4 (January 1, 1994): 235–57. http://dx.doi.org/10.1163/13822373-90002652.
Full textAbstract:
Author calls it ironic that although Rasta men emphasize freedom, their relationship to Rasta women is characterized by a posture and a rhetoric of dominance. She analyses the religious thought and institutions that reflect differential access to material and cultural resources among Rastafarians. Based on the theory that male physical power and the cultural institutions created by men set the stage for male domination over women.
11
Plisienė, Jurgita, Goda Stanienė, and Simona Ripkauskaitė. "Išeminė širdies liga be obstrukcinės širdies vainikinių arterijų ligos: analizė ir prognozė." Lithuanian General Practitioner 25, no. 2 (February 18, 2021): 96–100. http://dx.doi.org/10.37499/lbpg.622.
Full textAbstract:
Tikslas. Įvertinti pacientų, kuriems diagnozuota neobstrukcinė išeminė širdies liga (IŠL), paplitimą, rizikos veiksnius, prognozę ir atlikti neinvazinių išemiją įrodančių tyrimo metodų analizę. Rezultatai. Atlikus vainikinių arterijų angiografiją (VAA) neobstrukcinė IŠL nustatyta 36,3 proc. pacientų (21,4 proc. jų VAA atlikta dėl vožtuvų atologijos). 14,9 proc. pacientų pasireiškė netipinės KA simptomai. Tiriamieji dažniau buvo vyresnio amžiaus moterys (58 proc.), sergančios dislipidemija bei arterine hipertenzija (AH). Vyrai su neobstrukcine IŠL dažniau buvo rūkantys, vartojantys alkoholį. 83,9 proc. pacientų nustatyta kairiojo skilvelio išstūmio frakcija (KSIF) > 50 proc. Prieš VAA neinvaziniai tyrimai atlikti 512 (65,5 proc.) pacientų, iš kurių patologiniai rasti 248 (48,4 proc.). Praėjus vieneriems metams po neobstrukcinės IŠL diagnozavimo atlikus VAA, ŪKS išsivystė 20 tiriamųjų (2 proc.). Išvados. 1) Neobstrukcinė IŠL diagnozuota daugiau nei trečdaliui pacientų po atliktos VAA. Daugiau buvo moterų, jos buvo vyresnio amžiaus nei vyrai. 2) Dažniausi tirtų pacientų rizikos veiksniai: AH, nutukimas, dislipidemija, šeiminė IŠL anamnezė. Apie 15 proc. pacientų sirgo CD, beveik 17 proc. rūkė. Moterys dažniau sirgo AH ir dislipidemija, vyrai – rūkė, vartojo alkoholį. Daugumai pacientų diagnozuota stabili krūtinės angina. Kliniškai dažniau vyravo netipiniai angininiai skausmai. 3) Neinvaziniai tyrimai atlikti daugiau nei pusei pacientų (dažniausiai atlikta VEM), iš kurių apie pusė – patologiniai. Atlikus echokardiografiją daugumai tiriamųjų rasta išlikusi KS IF. 4) Nepaisant to, jog VA nebuvo rasta reikšmingų stenozių, pacientams stebėta padidėjusi kardiovaskulinių įvykių rizika ateityje.
12
Kulakov, Vladimir. "Gintaras Kaupe." Archaeologia Lituana 16, no. 16 (March 24, 2016): 40. http://dx.doi.org/10.15388/archlit.2015.16.9842.
Full textAbstract:
Plokštinis kapinynas Kleine Kaup (Mažasis Kaupas), esantis Kaupo vietovės rytinėje dalyje (pietinis Kranzo, dabar Zelenogradskas, pakraštys, šiaurės Semba) buvo atrastas 1865 m. rugpjūčio 3 d. Nedidelės apimties kasinėjimus kapinyne 1932 m. vykdė Karlas Engelis. Iš Berlyno archyvuose išlikusios lakoniškos informacijos apie kasinėjimus aiškėja, kad kapinyne buvo surasti 23 prūsiški dviejų sluoksnių XI–XIII a. datuojami kapai. Atkasant ir valant prastai išlikusius griaučius, kape K52a greta apnykusios ir šaknų apardytos kaukolės rasta skirtingo skersmens gludintų gintaro karolių. Į vakarus nuo kaukolės likučių, prie dešinės apatinio žandikaulio pusės rasti trijų tordiruotų antsmilkinių fragmentai. Viename tokiame fragmente buvo įvertas karolis. Į šiaurės rytus nuo jo rasti dar du vieno karolio fragmentai. Taigi paaiškėjo, kad šiame kape palaidotos moters kaukolę iš kairės ir dešinės pusių puošė po du gludintus karolius. Be to, į dešinę nuo kaukolės buvęs karolis (abu?) įvertas į geležinius antsmilkinius su kabliuku užsegti viename gale.
13
Stojiljković, Zoran. "Rad, kapital i socijalna kohezija u (post)pandemijskom okviru." Političke perspektive 10, no. 2-3 (June 12, 2021): 69–86. http://dx.doi.org/10.20901/pp.10.2-3.04.
Full textAbstract:
Komparativna istraživanja pokazuju da sindikatima i zaposlenima „dobro ide” samo u situacijama paralelnog demokratskog razvoja i ekonomskog rasta koji vode socijalnoj koheziji i smanjenju nejednakosti. Unutar aktuelne pandemijske krize, uz već postojeći demokratski deficit, ponovo ulazimo u period pada ekonomskih pokazatelja i daljeg rasta siromaštva i nejednakosti. Dramatično ekonomsko zaostajanje Srbije se može delimično nadoknaditi samo visokim stopama rasta. Promena je moguća radikalnom promenom ekonomske politike u čijoj je osnovi objedinjavanje nužnih regulativnih sa razvojnim funkcijama i ulogom države, odnosno jasan razlaz sa raširenim neoliberalnim ekonomskim mitovima. Pandemijska kriza, kao istovremena kriza i ponude i tražnje, kroz brojne izazove, poput rada na daljinu i razvoja internih sistema kontrole i redukovanja troškova, urgentnim čini kreiranje Novog društvenog ugovora kojim će se definisati radni standardi i bazični prihodi za sve radno angažovane.
14
Jovic, Nebojsa. "Distraction osteogenesis in the treatment of facial and mandibular deformities." Vojnosanitetski pregled 63, no. 3 (2006): 297–304. http://dx.doi.org/10.2298/vsp0603297j.
Full textAbstract:
<Zakljucak> Prikazani protokoli lecenja i kriterijumi uspesnosti svakako ce zahtevati dalje izmene i dopune, ali se mogu koristiti u buducim klinickim studijama u cilju obezbedjivanja objektivnih podataka. Buduci pravci razvoja kraniofacijalne OD ukljucuju: uticaj faktora rasta na OD, uticaj OD na kraniofacijalni skelet u procesu rasta, usavrsavanje tehnike osteotomije putem endoskopije, razvoj minijaturnih multidirekcionih distrakcionih uredjaja koji omogucavaju interceptivnu OD i modifikaciju i usavrsavanje protokola lecenja putem kraniofacijalne OD.
15
Buterin, Vesna, Bojana Olgić Draženović, and Pavle Jakovac. "Institucije kao determinanta ekonomskog rasta – primjer Hrvatske i odabranih članica EU-a." Zbornik Veleučilišta u Rijeci 6, no. 1 (2018): 217–34. http://dx.doi.org/10.31784/zvr.6.1.16.
Full textAbstract:
Ekonomski rast i njegovi uzroci dugo se istražuju u ekonomskoj znanosti. U novije vrijeme kvaliteta institucija prepoznata je kao važna determinanta ekonomskog rasta. Može se reći da je kvaliteta institucija gotovo neodvojiva od ekonomskog rasta suvremenih ekonomija. Koristeći pokazatelje institucijskog razvoja, autori istražuju jesu li i kako institucije djelovale na rast hrvatske ekonomije u usporedbi s odabranim članicama EU-a6. Autori nalaze da je razvijenost institucija imala zapažen utjecaj na rast, u okviru koje se posebno analizira Indeks ekonomskih sloboda i Međunarodni indeks prava vlasništva. Upravo na tim područjima Hrvatska treba napraviti značajan institucijski pomak, odnosno potaknuti institucijsku promjenu. Pritom se ne smije zanemariti ni bitan utjecaj ostalih formalnih institucija, poput stupnja otvorenosti, vladavine prava, ali ni važnost poticanja promjene neformalnih institucija jer je značaj neformalnih institucija u Hrvatskoj relativno visok. Autori zaključuju da će poticanje institucijske promjene potaknuti i dovesti do pozitivnih procesa ekonomskog rasta.
16
Neverauskienė, Arijanda, Birutė Gricienė, Milda Petkelytė, Berta Vištartaitė, Evelina Mockienė, Dovilė Jonuškaitė, Rūta Praninskienė, and Algirdas Edvardas Tamošiūnas. "VAIKŲ GALVOS KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS TYRIMŲ, ATLIKTŲ DĖL NEUROLOGINIŲ SIMPTOMŲ, DIAGNOSTINĖ SVARBA IR APŠVITA." Medicinos teorija ir praktika 21, no. 4.1 (September 10, 2015): 477–82. http://dx.doi.org/10.15591/mtp.2015.075.
Full textAbstract:
Atlikta analizė 555 vaikų galvos kompiuterinės tomografijos tyrimų, atliktų 2012 metais Vaikų ligoninėje, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale, dėl neurologinių simptomų. Pacientai buvo suskirstyti į 4 amžiaus grupes bei išskirtos 5 pagrindinės klinikinės indikacijos esant neurologiniams simptomams. Lyginant gautos apšvitos parametrus ir rastų pakitimų rezultatus, statistiškai įvertintas tyrimų pagrįstumas. Daugiausia pakitimų rasta 0–5 metų amžiaus grupėje (32,4– 100 proc.). Mažiausiai pakitimų rasta siunčiant tyrimui dėl intrakranijinės hipertenzijos (15 proc.) ir po traukulių (20 proc.). Pacientų, kuriems buvo atliktas galvos kompiuterinės tomografijos tyrimas, gautos vidutinės apšvitos dozių vertės neviršijo rekomenduojamų apšvitos lygių. Įvertinta vidutinė KT tyrimo metu gauta efektinė dozė buvo nuo 4,7 iki 2,0 mSv. Išvados. Esant vaikų neurologiniams simptomams ir atlikus galvos kompiuterinės tomografijos tyrimą, 25 proc. visų atvejų buvo rasta pakitimų. Dėl jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio ir vėžio ligų rizikos vaikams svarbu įvertinti vaikų kompiuterinės tomografijos tyrimų pagrįstumą ir indikacijų svarbą.
17
Sinovec, Zlatan, and Radmila Resanovic. "Prevention and control of mycotoxicoses using modified clinoptilolite." Zbornik Matice srpske za prirodne nauke, no. 108 (2005): 147–55. http://dx.doi.org/10.2298/zmspn0508147s.
Full textAbstract:
Mikotoksini predstavljaju stalnu opasnost u uzgoju zivotinja jer su prisutni u hranivima i negativno uticu na zdravstveno stanje i proizvodne rezultate cak i u malim kolicinama. Poremecaji proizvodnih rezultata zivotinja su vrlo cesti, a slabija konverzija hrane, kao i slabiji parametri proizvodnje generalno se vezuju za koriscenje hrane kontaminirane mikotoksinima. S obzirom da je glavni put unosenja mikotoksina ingestija kontaminirane hrane optimalno resenje je prevencija kontaminacije sprecavanjem ili redukcijom rasta toksin-produkujucih plesni na hranivima. Sa druge strane, u slucajevima kada se posumnja ili identifikuje prisustvo mikotoksina u hranivima i/ili hrani eliminacija se moze izvrsiti mehanickom separacijom, hemijskom ekstrakcijom i dekontaminacijom ili detoksifikacijom koriscenjem fizicke hemijske ili bioloske metode. Efikasni metodi za dekontaminaciju hrane veoma su skupi i neprakticni, posebno ako se radi o velikoj kolicini hrane. Zato mogucnost izbora predstavlja koriscenje adsorbenata u cilju ublazavanja negativnih efekata mikotoksina na proizvodne rezultate zivotinja. Adsorbenti imaju mogucnost da vezu mikotoksine tokom pasaze hrane kroz digestivni trakt odnosno da smanje resorpciju mikotoksina prisutnih u hrani. Istrazivanja izvedena poslednjih godina, kao i rezultati sopstvene laboratorije, ukazuju da je stepen kontaminacije hrane veoma visok sa tendencijom rasta, sto ukazuje na cinjenicu da ce mikotoksini jos dugo biti jedan od primarnih problema u ishrani zivotinja. Dosadasnja iskustva, eksperimentalna i prakticna, ukazuju da koriscenje adsorbenata moze da ublazi i/ili prevenira negativne efekte mikotoksina. Adsorpcioni kapacitet modifikovanog klinoptilolita, dobijenog tehnoloskom preradom zeolita, znacajno raste modifikacijom molekulske strukture i polarnosti.
18
Xia, Xuanshu, and Patrick H. Toy. "Rasta resin–triphenylphosphine oxides and their use as recyclable heterogeneous reagent precursors in halogenation reactions." Beilstein Journal of Organic Chemistry 10 (June 20, 2014): 1397–405. http://dx.doi.org/10.3762/bjoc.10.143.
Full textAbstract:
Heterogeneous polymer-supported triphenylphosphine oxides based on the rasta resin architecture have been synthesized, and applied as reagent precursors in a wide range of halogenation reactions. The rasta resin–triphenylphosphine oxides were reacted with either oxalyl chloride or oxalyl bromide to form the corresponding halophosphonium salts, and these in turn were reacted with alcohols, aldehydes, aziridines and epoxides to form halogenated products in high yields after simple purification. The polymer-supported triphenylphosphine oxides formed as a byproduct during these reactions could be recovered and reused numerous times with no appreciable decrease in reactivity.
19
Jovanovic, Olga. "Rekombinantni humani hormon rasta u lecenju zaostajanja u rastu dece sa smanjenom funkcijom bubrega." Srpski arhiv za celokupno lekarstvo 130, no. 3-4 (2002): 121–25. http://dx.doi.org/10.2298/sarh0204121j.
Full text
20
Ardavičiūtė, Skaistė. "Akvamanilės Lietuvoje ir Europoje." Archaeologia Lituana 16, no. 16 (March 24, 2016): 67. http://dx.doi.org/10.15388/archlit.2015.16.9844.
Full textAbstract:
Šis straipsnis nagrinėja iki šiol Lietuvos mokslininkų dėmesio nesulaukusius akvamanilių, rastų Lietuvoje, datavimo, formos, radavietės ir patekimo į Lietuvą klausimus. Taikant meninį stilistinį, komparatyvinį ir analitinį metodus, analizuojama akvamanilių funkcija ir jų reikšmė vėlyvųjų viduramžių krikščioniškajai visuomenei, akvamanilių atsiradimas Europoje, jų raida, tipologija ir pagrindiniai akvamanilių gamybos centrai, aprašomas naudotas gamybos būdas. Remiantis užsienio medžiaga ir atlikto tyrimo duomenimis buvo nustatyta, kad Vilniaus Žemutinės pilies akvamanilės fragmentai priklausė tai pačiai liūto formos akvamanilei, kuri buvo pagaminta XIII a. pabaigoje–XIV a. pirmoje pusėje Žemutinėje Saksonijoje, o Bartkuškyje rasta akvamanilė galėjo būti rasta visai ne Lietuvoje, o Taline.
21
Cadogan, Kabira. "Rasta Gyal Workin' (in) the Culture." Cultural Studies ↔ Critical Methodologies 8, no. 4 (November 2008): 543–45. http://dx.doi.org/10.1177/1532708608321397.
Full text
22
Lenart, Đerđ. "MODELIRANJE RASTA PRSLINE U CEMENTNOBAZNIM KOMPOZITIMA." Zbornik radova Građevinskog fakulteta 30, no. 25 (2014): 277–82. http://dx.doi.org/10.14415/konferencijagfs2014.036.
Full text
23
Teovanović, Predrag. "Modeli latentnog rasta u longitudinalnim istraživanjima." Primenjena psihologija 6, no. 3 (September 28, 2013): 231–48. http://dx.doi.org/10.19090/pp.2013.3.231-248.
Full textAbstract:
Cilj rada je da čitaocu konceptualno, grafički, matematički i kroz primere strukture rezultata predstavi postavke osnovnog modela latentnog rasta (LGM), koji su deo opštijeg okvira modelovanja strukturalnim jednačinama (SEM), a potom i da ga upozna sa ekstenzijama osnovnog modela, ukaže na prednosti u odnosu na tradicionalne tehnike i upozori na postojeća ograničenja, srodne pristupe i informiše o nalazima studija, čiji su podaci modelovani latentnim faktorima za koje se pretpostavlja da stoje u osnovi kako opšte, tako i specifičnih razvojnih putanja (trajectories).
24
Borderies, Mary, Olivier Caumont, Julien Delanoë, Véronique Ducrocq, Nadia Fourrié, and Pascal Marquet. "Impact of airborne cloud radar reflectivity data assimilation on kilometre-scale numerical weather prediction analyses and forecasts of heavy precipitation events." Natural Hazards and Earth System Sciences 19, no. 4 (April 18, 2019): 907–26. http://dx.doi.org/10.5194/nhess-19-907-2019.
Full textAbstract:
Abstract. This article investigates the potential of W-band radar reflectivity to improve the quality of analyses and forecasts of heavy precipitation events in the Mediterranean area. The “1D+3DVar” assimilation method, operationally employed to assimilate ground-based precipitation radar data in the Météo-France kilometre-scale numerical weather prediction (NWP) model AROME, has been adapted to assimilate the W-band reflectivity measured by the airborne cloud radar RASTA (Radar Airborne System Tool for Atmosphere) during a 2-month period over the Mediterranean area. After applying a bias correction, vertical profiles of relative humidity are first derived via a 1-D Bayesian retrieval, and then used as relative humidity pseudo-observations in the 3DVar assimilation system of AROME. The efficiency of the 1-D Bayesian method in retrieving humidity fields is assessed using independent in-flight humidity measurements. To complement this study, the benefit brought by consistent thermodynamic and dynamic cloud conditions has been investigated by separately and jointly assimilating the W-band reflectivity and horizontal wind measurements collected by RASTA in the 3 h 3DVar assimilation system of AROME. The data assimilation experiments are conducted for a single heavy precipitation event and then also for 32 cases. Results indicate that the W-band reflectivity has a larger impact on the humidity, temperature and pressure fields in the analyses compared to the assimilation of RASTA wind data alone. Besides, the analyses get closer to independent humidity observations if the W-band reflectivity is assimilated alone or jointly with RASTA wind data. Nonetheless, the impact of the W-band reflectivity decreases more rapidly as the forecast range increases when compared to the assimilation of RASTA wind data alone. Generally, the joint assimilation of the W-band reflectivity with wind data results in the best improvement in the rainfall precipitation forecasts. Consequently, results of this study indicate that consistent thermodynamic and dynamic cloud conditions in the analysis leads to an improvement of both model initial conditions and forecasts. Even though to a lesser extent, the assimilation of the W-band reflectivity alone also results in a slight improvement of the rainfall precipitation forecasts.
25
Perkins, Anna Kasafi. "Oh, Sufferah Children of Jah: Unpacking the Rastafarian Rejection of Traditional Theodicies." Open Theology 6, no. 1 (September 4, 2020): 520–30. http://dx.doi.org/10.1515/opth-2020-0134.
Full textAbstract:
AbstractThe article maintains that the theological perspectives of RastafarI continue to be under-researched in the Caribbean context with perhaps more attention being paid to their contributions to the racial, musical and linguistic traditions of the region. In particular, Rasta theodicies are not as clearly articulated as other elements of its belief system even as it is recognised that RastafarI mansions and individual members do not hold homogenous beliefs about many things. The discussion takes as its starting point two prior reflections, “Just Desert or Just Deserts?: God and Suffering in these Perilous Days” (Perkins 2016) and “The Wages of (Sin) is Babylon: Rasta Versus Christian Religious Perspectives of Sin” (Perkins 2012); the former reflection highlights the insufficiency of traditional theodicy to answer the question: “if God is good, why does evil exist?” No one answer can sufficiently do justice to the many dimensions of the question. In that regard, Perkins (2016) argues for attention to the important “answer” that the radical suffering perspective offers to the discussion (Sarah Anderson Rajarigam (2004) too emphasises divine suffering or theopathos, as the response to radical suffering. She frames theopathos not just as an option within theodicy but as an alternative to theodicy, which she derides as “the spoilt child of enlightenment that self-destructively craves for theoretical and philosophical remedies for radical human suffering” (27).). Perkins (2012) explicates a particular Rasta understanding of sin and evil, which are important elements of any theodicy. For Rasta, sin is tri-dimensional – personal, inherited and corporate. Sin in its corporate or social dimension is the most salient as it is moral evil – a rejection of Jah’s will – which leads to the oppression of Jah’s people.
26
Slade, Benjamin. "Overstanding Idren." Journal of Pidgin and Creole Languages 33, no. 2 (October 19, 2018): 280–306. http://dx.doi.org/10.1075/jpcl.00017.sla.
Full textAbstract:
Abstract This study examines two distinctive neologistic processes within Rasta Talk. (1) Overstanding is morphological refashioning of a word that replaces morphemes (actual or perceived) which are misaligned with respect to the connotations of the word itself. Thus the word understanding, bearing positive connotations, is repaired by transforming the negatively mis-connotating sub-component under- into over-. (2) Iformation is the targeting of (depending on a word’s structure) either the first syllable or the first segment for replacement by /ai/ or /j/; e.g. ancient and food become I-cient and yood, respectively. These two processes contribute greatly to the salient properties of Rasta Talk, and involve a large degree of complexity which merits detailed scrutiny.
27
Kovač, Milena. "INVESTIRANJE U FUNKCIJI RASTA I RAZVOJA PREDUZEĆA." Zbornik radova Fakulteta tehničkih nauka u Novom Sadu 35, no. 08 (July 30, 2020): 1418–21. http://dx.doi.org/10.24867/08gi11kovac.
Full textAbstract:
U radu je prikazana analiza investiranja u funkciji rasta i razvoja preduzeća. Koristile su se strategije upravljanja portfoliom – aktivna i pasivna strategija, te je objašnjen njihov značaj kroz analizu portfolija akcija Komercijalne banke a.d. Beograd i Zagrebačke banke dd. Zagreb.
28
Ivković, Dragan, Marija Čukanović-Karavidić, and Goran Kvrgić. "Preduzetništvo kao faktor privrednog rasta i razvoja." Trendovi u poslovanju 1, no. 2 (2013): 55–61. http://dx.doi.org/10.5937/trendpos1301055i.
Full text
29
Beliaziūnas, P., R. Godelienė, L. Malcienė, V. Natkevičius, V. Gintauskienė, B. Šitkauskienė, and M. Malciūtė. "Neurofilamentai kraujo serume: neuronų pažeidimo biožymuo išsėtinės sklerozės paūmėjimo metu." Neurologijos seminarai 25, no. 87 (July 1, 2021): 46–50. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2021.07.
Full textAbstract:
Įvadas. Vienas naujausių metodų, galinčių palengvinti išsėtinės sklerozės diagnostiką ir gydymą, yra specifinių biožymenų – neurofilamentų, koncentracijos matavimas kraujo serume ir likvore. Neurofilamentų grandinės gali būti randamos ne tik išsėtinės sklerozės, bet ir kitų neurodegeneracinių ligų metu. Remiantis naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, neurofilamentų koncentracija kraujyje, kartu su magnetinio rezonanso tyrimu ir objektyviu ištyrimu, galėtų padėti įvertinti išsėtinės sklerozės paūmėjimus ir prognozę. Tyrimų, kurie nagrinėtų neurofilamentų koncentraciją, sergant išsėtine skleroze, Lietuvoje iki šiol nebuvo atlikta. Metodika. Tyrimo protokolas patvirtintas Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komitete (leidimo Nr. BE-2-73). Atsitiktinės atrankos metodu Klaipėdos universitetinės ligoninės išsėtinės sklerozės centre ištirti 28 recidyvuojančia remituojančia išsėtine skleroze sergantys pacientai, kurie buvo hospitalizuoti dėl ligos paūmėjimo. Įvertinti šių pacientų demografiniai ir klinikiniai duomenys, taikomas ligos eigą modifikuojantis gydymas, neurofilamentų koncentracija kraujyje imunofermentiniu ELISA metodu. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 28 pacientai, sergantys išsėtine skleroze (64,3 % moterų, 25,7 % vyrų). Neurofilamentų koncentracija kraujyje buvo didesnė pacientams, kuriems nustatytas 3 ar daugiau funkcinių nervų sistemų pažeidimas nei esant pažeistoms tik piramidinei ar smegenėlių sistemai atskirai, tačiau statistiškai reikšmingo ryšio tarp šių grupių nenustatyta. Reikšmingai didesnė neurofilamentų koncentracija buvo rasta pacientams, kuriems hiperintensiniai T2 režimo židiniai nustatyti galvos bei nu¬garos smegenyse ir rasti magnetinio rezonanso aktyvumo požy¬miai. Taip pat didesnė neurofilamentų koncentracija kraujyje rasta pacientams, kuriems nustatytos teigiamos oligokloninės juostos ir buvo sutrikę regos sukeltieji potencialai. Vertinant sąsajas tarp ligos trukmės, pacientų amžiaus, negalios ir neurofilamentų koncentracijos kraujyje, statistiškai reikšmingo ryšio nenustatyta. Gydomiems ir negydomiems ligos eigą modifikuojančiais vaistais pacientams neurofilamentų koncentracija kraujyje reikšmingai nesiskyrė. Išvada. Nustatytos didesnės neurofilamentų koncentracijos kraujyje, esant >3 neurologinių funkcinių sistemų pažeidimams, radiologiniam židinių aktyvumui, teigiamoms oligokloninėms juostoms ir sutrikusiems regos sukeltiesiems potencialams, pagrindžia hipotezę, kad šis tyrimas galėtų būti diagnostinis paūmėjimo ir ligos prognozės vertinimo biožymuo, naudojamas ir klinikinėje praktikoje.
30
Malada, Anamarija, and Ivana Macuka. "PREDIKTORI POSTTRAUMATSKOG RASTA KOD BRANITELJA DOMOVINSKOG RATA." Annual of Social Work 26, no. 3 (February 15, 2020): 391–413. http://dx.doi.org/10.3935/ljsr.v26i3.238.
Full text
31
Herriott, Niall. "The Old Rasta and the Seven Signs." Books Ireland, no. 212 (1998): 105. http://dx.doi.org/10.2307/20623604.
Full text
32
Deng, Lei, and Yong Gao. "Gammachirp Filter Banks Applied in Roust Speaker Recognition Based GMM-UBM Classifier." International Arab Journal of Information Technology 17, no. 2 (February 28, 2019): 170–77. http://dx.doi.org/10.34028/iajit/17/2/4.
Full textAbstract:
In this paper, authors propose an auditory feature extraction algorithm in order to improve the performance of the speaker recognition system in noisy environments. In this auditory feature extraction algorithm, the Gammachirp filter bank is adapted to simulate the auditory model of human cochlea. In addition, the following three techniques are applied: cube-root compression method, Relative Spectral Filtering Technique (RASTA), and Cepstral Mean and Variance Normalization algorithm (CMVN).Subsequently, based on the theory of Gaussian Mixes Model-Universal Background Model (GMM-UBM), the simulated experiment was conducted. The experimental results implied that speaker recognition systems with the new auditory feature has better robustness and recognition performance compared to Mel-Frequency Cepstral Coefficients(MFCC), Relative Spectral-Perceptual Linear Predictive (RASTA-PLP),Cochlear Filter Cepstral Coefficients (CFCC) and gammatone Frequency Cepstral Coefficeints (GFCC)
33
Matković, Mirela, and Danijel Baturina. "Budućnost pred nama? Pristup odrasta i potencijal transformacije socijalne politike." Socijalna ekologija 30, no. 1 (2021): 69–97. http://dx.doi.org/10.17234/socekol.30.1.4.
Full textAbstract:
Suvremene državne politike ograničene su prioritetom ekonomskog rasta za koji se sve više propituje doprinosi li osobnom blagostanju. U stručnim se i javnim raspravama sve češće mogu naći teorije o granicama ekonomskog rasta, s posebnim osvrtom na klimatske promjene. Takve spoznaje oblikuju i nova kretanja na međunarodnoj razini usmjeravajući politike sve više prema ideji održivog razvoja. U domeni socijalne države promišljanja novih smjerova određena su izazovima koje identificiramo s procesima kao što su: globalizacija, pojava novih socijalnih rizika, visoka financijska opterećenja starih socijalnih programa, Europska unija, strahovi i politička inertnost te podržavanje protueuropskih struja, ali i prioritet politika jedinstvenog tržišta i stabilnosti javnih financija zbog kojih posljedično nedostaje adekvatan odgovor na postojeće izazove socijalne države. Promišljanjem izvan uobičajenih okvira rasta prema onom usmjerenom na održivi razvoj, kako zagovara i pokret odrast, koji u radu predstavljamo, u socijalnoj se politici javlja prostor za razvoj novih strategija i socijalnih inovacija sukladnih s principima odrasta. Cilj je ovog rada sagledati, kroz perspektivu odrasta, potencijalne ideje koje mogu transformirati socijalnu politiku. Rad analizira nekoliko ideja: univerzalni temeljni dohodak, revoluciju skrbi i socijalnu (i solidarnu) ekonomiju. Diskusija se osvrće na načine kako novoformirane ideje i strategije mogu ponuditi rješenja za postojeće izazove s kojima se suvremeno društvo i socijalna politika suočavaju. Promišljanje odrasta predstavlja prostor za nova rješenja koja mogu potencijalno voditi k održivim socijalnim politikama i podmirivanju ljudskih potreba, na što se u zaključku i osvrćemo.
34
Majstorović, Nebojša. "Primena teorije self-determinacije u istraživanjima radne motivacije." Primenjena psihologija 1, no. 1-2 (March 18, 2008): 5–18. http://dx.doi.org/10.19090/pp.2008.1-2.5-18.
Full textAbstract:
Teorija self-determinacije razvija integrativan pristup delikatnom naučnom problemu motivacije tako što povezuje inherentne potrebe rasta sa aktivnom prirodom čoveka koja, pri svojoj normalnosti i u naklonjenim uslovima sredine, teži da razvije autonoman stil regulacije ponašanja kao i da integriše životno iskustvo i ličnosne dispozicije u koherentan sistem selfa. Teorija razmatra i slučaj preteranog spoljnjeg pritiska koji dovodi do frustracije osnovnih potreba rasta kao i do razvoja kontrolisane motivacije ili stanja amotivacije. Pretpostavke ove teorije su testirane u brojnim domenima kao što su učenje, rad, sport, intimni odnosi, pro-socijalno ponašanje i mnogim drugim. Cilj ovog teksta je da prikaže dosadašnja iskustva u primeni teorije self-determinacije u analizi organizacijskog ponašanja, da pozicionira ovu teoriju u odnosu na druge teorije radne motivacije, kao i da ukaže na moguće pravce budućih istraživanja koja bi proizilazila iz njenog konceptualnog okvira.
35
Simniškytė, Andra. "Lyties identifikavimas romėniškojo laikotarpio pilkapių su akmenų vainikais kultūros medžiagoje." Archaeologia Lituana 14 (January 1, 2013): 199–209. http://dx.doi.org/10.15388/archlit.2013.0.2633.
Full textAbstract:
Visuomenės susiskirstymas į du – vyrišką ir moterišką – polius yra nulemtas žmogaus biologijos, o jų paieška yra neatsiejama tyrimų dalis analizuojant laidojimo paminklų medžiagą. Šalia biologinės lyties, kaip pastovios kategorijos, individų amžius, bendruomenės elgsenos modeliai, tradicijos formavo socialinę lytį, kuri galėjo sutapti, tačiau galėjo ir nesutapti su biologine, ir turėjo savybę kisti. Siekiant patikrinti laidosenos ryšius su biologine lytimi, būtina archeologinių ir osteologinių duomenų koreliacija. Tačiau sąlygos tam ne visada tinkamos dėl nepakankamo antropologinės medžiagos išlikimo. Tuomet tenka pasikliauti kitais kriterijais. Dažniausiai vadovaujamasi lyčių darbo pasidalijimo principu. Faktiškai tai reiškia ne lyties atpažinimo metodiką, bet išankstinę lyčių poliarizaciją, kuri labai apriboja lyties ir jos funkcijų praeityje sampratą. Tai paskatino dar kartą įvertinti lyčių identifikavimo pagal veiklos pasidalijimo principą efektyvumą. Natūralu tikėtis, jog esant lyčių poliarizacijai binarija turėtų vienaip ar kitaip atsispindėti ir laidosenoje. Šio straipsnio tikslas ir būtų įvertinti, kokio lygio buvo lyčių opozicija laidosenoje ir ar ji turėjo tam tikro nelygiavertiškumo požymių. Kiekvienu atveju konkrečioje visuomenėje lyties ir laidosenos ryšiai galėjo skirtis, todėl visuomet būtina apsibrėžti būtent jai būdingą specifiką. Tyrimams pasirinkta romėniškojo laikotarpio Pilkapių su akmenų vainikais kultūra, duomenys iš pilkapių jos rytiniame areale. Tai 162 kapai, iš kurių 146 identifikuoti kaip suaugusių individų. Nesant osteologinių duomenų, kapai suskirstyti į tris grupes: kapai, kuriuose rasta ginklų – 58 kapai, kuriuose nerasta ginklų – 64 kapai ir kuriuose rasta tik kirvių – 24 kapai. Kirvio pa skirtį tvirtai apibrėžti sunku, jie galėjo būti įvairiai naudojami tiek ūkyje, tiek karyboje. Todėl kapai, kuriuose rasta kirvių (bet nerasta ginklų) išskirti į atskirą grupę taip siekiant patikrinti, kuriai iš minėtų dviejų ji yra artimesnė ir ar tikrai kapai, kuriuose rasta kirvių, skirtini vyrams. Kiekviena šių grupių buvo analizuota įvertinant tokius laidosenos požymius: 1) kapų vietą pilkapyje, 2) mirusiųjų orientaciją pagal pasaulio šalis, 3) akmenų konstrucijas kapuose, 4) papuošalų rūšių ir tipų buvimą / nebuvimą, 5) darbo įrankių buvimą / nebuvimą ir jų vietą kape; 6) ietigalių ir kirvių buvimą / nebuvimą ir jų vietą kape. Nustatyta, kad romėniškojo laikotarpio visuomenės laidosenoje ryškių lytis poliarizuojančių ar nelygiateisiškumo ženklų nebuvo. Išanalizavus tris kapų grupes pagal šešis požymius keturi iš jų nerodo jokio ryšio su biologine lytimi. Mirusiųjų orientacija, akmenų konstrukcijos kapuose, dauguma papuošalų rūšių ir net jų tipai buvo tokie patys visuose kapuose. Net ir ginklai negali būti laikomi neginčijamu lyties tapatumo rodikliu. Toks laidosenos ambivalentiškumas gali reikšti, kad romėniškajame laikotarpyje dar nebuvo išsikristalizavęs poreikis pabrėžti vyriškojo ir moteriškojo prado atskirumą. Abiejų lyčių atstovai turėjo faktiškai vienodas galimybes tiek būti pagerbti jiems supilamu pilkapiu, tiek palaidoti anksčiau supiltame pilkapyje. Šia prasme kiek marginalesnė buvo kapų, kuriuose rasta tik kirvių, grupė – tokių kapų pilkapio centre nerasta. Iš vienos pusės, kirvių padėtis šiuose kapuose atitinka laidosenos tradicijas kapuose, kuriuose rasta ginklų, dažniau aptinkama lazdelinių ir ratelinių smeigtukų, nėra kaklo apvarų. Tačiau dalis darbo įrankių, konkrečiai, peilių-pjautuvėlių, į kapus dėti palaidojimams be ginklų būdinga tvarka. Greičiausiai tai reikėtų sieti ne su biologinės lyties, bet su specifiniu socialiniu vaidmeniu. Nesant galimybių patikrinti biologinės lyties fakto, būtina atsižvelgti į kitus veiksnius, visų pirma, radinių padėtį kape, kuri gali turėti šiokį tokį ryšį su biologine lytimi. Ne mažiau svarbu užfiksuoti iš bendro konteksto išsiskiriančią laidoseną, „anomalius“ jos elementus, kurie nėra tiesiog šiaip, atsitiktinai kitokia laidosena, bet gali būti užuomina apie specifinį mirusiojo socialinį statusą ar lytį. ...IDENTIFYING GENDER IN THE ARCHAEOLOGICAL RECORD FROM ROMAN PERIOD BARROWS WITH STONE CIRCLESAndra Simniškytė...
36
Stojančov, Jelena, Ivana Mihajlovic, and Mladenka Novaković. "FOTOKATALITIČKA DEGRADACIJA IBUPROFENA PRIMENOM MEŠANIH OKSIDNIH ZnO/SnO2 NANOFOTOKATALIZATORA." Zbornik radova Fakulteta tehničkih nauka u Novom Sadu 34, no. 12 (November 28, 2019): 2279–82. http://dx.doi.org/10.24867/05hz03stojancov.
Full textAbstract:
U radu je ispitivana fotokatalitička degradacija ibuprofena primenom mešanih oksidnih ZnO/SnO2 nanofotokatalizatora. Fotokatalitička degradacija ibuprofena sprovedena je u vodenom rastvoru na sobnoj temperaturi. Efikasnost uklanjanja ibuprofena, u toku 60 minuta pokazala je tendenciju rasta, od 27,01 % do 90,81 %.
37
Stojnić, Slobodan, Gordana Đurić, Nikola Mićić, Miljan Cvetković, and Rodoljub Oljača. "Rast korjena deset vegetativnih podloga jabuke u dva zemljišna supstrata." АГРОЗНАЊЕ 16, no. 5 (February 22, 2017): 593. http://dx.doi.org/10.7251/agrsr1505593s.
Full textAbstract:
Rast korjenovog sistema deset vegetativnih podloga jabuke (5 klonova podloge M9: T337; Burgmer 984; Fleuron 56; Pajam®1 Lancep i Pajam®2 Cepiland; Jork 9, Mark (MAC 9), M26, Supporter 4 i MM106) analiziran je u toku 2013. godine u dva modifikovana zemljišna supstrata u kontrolisanom kontejnerskom gajenju. Analiziran je broj, ukupna i prosječna dužina korjenova I poretka kao i ukupan i prosječan broj korjenova II poretka grananja. Rezultati analiza pokazuju da je kod svih ispitivanih podloga ukupna dužina korjena veća u supstratu 2 (kombinacija baštenske zemlje, treseta i pijeska) u odnosu na supstrat 1 (oranični sloj pseudoglejnog zemljišta), osim kod podloga Jork i M9 B984. Broj korjenova II poretka grananja kod svih podloga bio je veći u supstratu 2, osim podloga Jork i Pajam 2. Dobijeni rezultati analize rasta korjena vegetativnih podloga jabuke su prva istraživanja rasta ovih podloga u BiH.
38
Lovrinčević, Željko. "Ovisi li dugoročni gospodarski rast Hrvatske o demografiji ili ipak proizvodnosti?" Ekonomski pregled 70, no. 3 (April 30, 2019): 380–410. http://dx.doi.org/10.32910/ep.70.3.2.
Full textAbstract:
Cilj ovog rada je izrada dugoročnih projekcija gospodarskih kretanja u Republici Hrvatskoj za razdoblje do 2050. godine. Dugoročne projekcije kretanja gospodarstva korisne su radi pravovremenog uočavanja ograničenja i potencijalnih izazova u budućem razdoblju vezanih uz različita područja: demografske promjene, fiskalnu održivost, zaštitu okoliša i mnoge druge aspekte. Izrada projekcija temelji se na Cobb-Douglasovoj tipu funkcije proizvodnje koja u svojim dugoročnim projekcijama koristi Europska komisija za sve zemlje članice. Dugoročna kretanja gospodarstva proizlaze iz demografskih projekcija, te upotrebe proizvodnih faktora, rada i kapitala. No, najveća nepoznanica ostaje kretanje proizvodnosti nekog društva u dugom roku. Rezultati istraživanja ukazuju na potrebu značajnog podizanja efikasnosti investicija i ukupne proizvodnosti proizvodnih faktora, kao i povećanje stopa aktivnosti stanovništva na tržištu rada. Na taj način se, u određenoj mjeri, mogu ublažiti negativna demografska kretanja i očekivano smanjenje broja stanovnika u radnoj dobi u budućem razdoblju. Izrada dugoročnih projekcija uvijek je povezana s visokom razinom neizvjesnosti o kretanju brojnih varijabli u budućem razdoblju što utječe na rezultate projekcije. Prezentiranim rezultatima i zaključcima u ovom radu upotpunjena su relativno oskudna istraživanja o analiziranoj problematici u Republici Hrvatskoj. Prikazani alternativni scenariji rasta razine gospodarske aktivnosti, trebaju poslužiti kao podloga za izradu različitih brojnih strateških dokumenata koji definiraju srednjoročne i dugoročne politike, poput energetske, regionalne, industrijske, demografske, zdravstvene, zaštite okoliša i slično. Rezultati istraživanja ukazuju da će prosječna stopa gospodarskog rasta u razdoblju do 2050. godina u Republici Hrvatskoj iznositi od 1,1 posto (bazni scenarij) do najviše 1,9 posto, ovisno o pretpostavkama. Stopa rasta potencijalnog BDP-a više ovisi o kretanju faktorske proizvodnosti, nego o demografskim kretanjima.
39
Anić, Igor, Stjepan Mikac, and Mladen Ognjenović. "Izbor vrsta drveća za supstituciju nasada topola uz rijeku Dravu kod Osijeka." Šumarski list 142, no. 1-2 (February 27, 2018): 7–17. http://dx.doi.org/10.31298/sl.142.1-2.1.
Full textAbstract:
U radu su prikazani rezultati istraživanja preživljenja i rasta nekih vrsta drveća kojima bi se u slučaju potrebe mogla obaviti zamjena topola u nasadima. Pokus je postavljen na području Šumarije Valpovo, u Gospodarskoj jedinici Valpovačke podravske šume, šumski predjel Topolje, odsjek 23a. Taj lokalitet predstavlja tipičan primjer slabog uspijevanja i odumiranja nasada topola, čak i nakon višekratnih popunjavanja sadnicama topole i njege. Pokus je postavljen po shemi slučajno-bloknog rasporeda, sa šest tretiranja u četiri bloka. Tretirani su sljedeći sastojinski oblici: A – hrast lužnjak, B – poljski jasen, C – bagrem, D – hrast lužnjak s običnim grabom, E – divlja trešnja s poljskim jasenom i F – divlja trešnja s običnim grabom. Pokus je postavljen 18. studenog 2009. godine. Preživljenje biljaka je utvrđeno svake godine tijekom petogodišnjeg praćenja pokusa. Tijekom zime 2015. godine izmjerene su visine svih stabala te je određen prostorni položaj živih i odumrlih jedinki po plohicama. S obzirom na preživljenje i visine kao indikatore rasta i razvoja biljaka, najbolje su rezultate pokazali redom obični bagrem, poljski jasen i hrast lužnjak. Najlošije rezultate postigli su divlja trešnja i obični grab. S obzirom na mikroreljef, najbolje preživljenje je pokazao obični bagrem koji podjednako dobro raste u nizi i na gredi. Poljski jasen i hrast lužnjak bolje preživljenje imaju u nizi. Divlja trešnja i obični grab imaju općenito loše preživljenje, neovisno o mikroreljefu. Rezultati istraživanja pokazali su kako je nasade topola u promijenjenim stanišnim prilikama nakon višekratnih ophodnji moguće zamijeniti sa sastojinom koja svojim sastojinskim oblikom odgovara terminalnoj šumskoj zajednici istraživanoga podučja – veza i poljskog jasena s hrastom lužnjakom (Fraxino-Ulmetum laevis Slavnić 1952). Postupku treba prethoditi izrada detaljnog šumskouzgojnog plana, koji bi između ostalog definirao područja niza i greda u određenom odjelu. Nize i vlažne grede treba prepustiti poljskom jasenu koji je pokazao vrlo dobre rezultate u pokusu. Hrast lužnjak je pokazao zavidnu stabilnost i vitalitet, pa ga treba upotrebljavati u smjesi s poljskim jasenom. Obični bagrem preporuča se za najsuše lokalitete s pjeskovitim tlima koja su naglo ostala bez podzemne i poplavne vode, na kojima nema uvjeta za nastavak uzgajanja topola.
40
Chirwa, Themba G., and Nicholas M. Odhiambo. "THE MACROECONOMIC DRIVERS OF ECONOMIC GROWTH IN MALAWI." SOCIOECONOMICA 4, no. 7 (June 30, 2015): 67–82. http://dx.doi.org/10.12803/sjseco.4712615.
Full text
41
Živanović, Vlada, Nada Živanović, and Marija Živanović. "METHODS OF STRATEGIC GROWTH OF INDUSTRIAL ENTERPRISES." FBIM Transactions 2, no. 1 (January 15, 2014): 57–65. http://dx.doi.org/10.12709/fbim.02.02.01.06.
Full text
42
Momirović, Dragan, and Ninoslav Erić. "THEORY OF ECONOMIC GROWTH – MALTHUSIAN TRAP." FBIM Transactions 3, no. 1 (January 15, 2015): 160–67. http://dx.doi.org/10.12709/fbim.03.03.01.18.
Full text
43
Chude-Sokei, Louis. "Post-Nationalist Geographies: Rasta, Ragga, and Reinventing Africa." African Arts 27, no. 4 (1994): 80. http://dx.doi.org/10.2307/3337324.
Full text
44
Aston Philander, Lisa. "An ethnobotany of Western Cape Rasta bush medicine." Journal of Ethnopharmacology 138, no. 2 (November 2011): 578–94. http://dx.doi.org/10.1016/j.jep.2011.10.004.
Full text
45
Senčić, Đuro, Danijela Samac, and Zvonko Antunović. "Povezanost mesnatosti s intenzitetom rasta crnih slavonskih svinja." Meso 21, no. 5 (2019): 481–85. http://dx.doi.org/10.31727/m.21.5.1.
Full textAbstract:
Die Untersuchung wurde an schwarzen slawonischen Schweinen durchgeführt, die 190 Tage in halboffenen Haltungssystemen gehalten und mit Viehfutter und Luzerne nach Wahl gefüttert wurden. Nach der Mast wurden die Schweine nach dem Tageszuwachs in zwei Gruppen unterteilt (A und B). Die Schweine aus der Gruppe A hatten einen durchschnittlichen Tageszuwachs von 0,520 kg und die Schweine aus der Gruppe B einen durchschnittlichen Tageszuwachs von 0,420 kg. Die Schweine wurden nach dem Schlachten nach der Methode von Weniger und Part. seziert (1963). Die schwarzen slawonischen Schweine mit einer größeren Zuwachsintensität (größerer Tageszuwachs) haben im Vergleich mit den Schweinen mit einer kleineren Zuwachsintensität, während der gleichen Mastzeit, eine größere Masse, eine größere Masse der kalten Hälften, längere Hälften, einen dickeren Rückenspeck und einen geringeren Anteil des Muskelgewebes in den Hälften erreicht. Es besteht ein relevanter Zusammenhang (r) zwischen dem Tageszuwachs und den analysierten Parametern der Schlachtqualität der Schweine.
46
Naletina, Dora, Mate Damić, and Luka Meštrović. "Zadovoljstvo mladih korisnika uslugama paketnih dostavljača u Republici Hrvatskoj." Zbornik Veleučilišta u Rijeci 8, no. 1 (2020): 331–51. http://dx.doi.org/10.31784/zvr.8.1.9.
Full textAbstract:
Posljednjih godina, uloga paketne dostave u urbanim područjima kontinuirano raste, prvenstveno zbog ubrzanog rasta online kupovine, a navedeno nije zaobišlo niti hrvatsko tržište. Pristupanjem Hrvatske Europskoj uniji, tržište poštanskih usluga se liberaliziralo te su se stvorili preduvjeti za proširenje postojeće ponude usluga, porast konkurencije kao i povećanje količine prenesenih paketa. Na tržištu paketne distribucije u Republici Hrvatskoj djeluju gotovo svi svjetski poznati pružatelji usluga. Uzevši u obzir kako upravo mladi korisnici u najvećoj mjeri koriste informacijske tehnologije, a samim time i kupovinu putem iste, nameće se potreba istraživanja njihova zadovoljstva kvalitetom usluga paketnih dostavljača na području Republike Hrvatske. Cilj ovog rada je, na temelju provedenog primarnog istraživanja, ispitati zadovoljstvo mladih korisnika uslugama paketnih dostavljača u Republici Hrvatskoj. Pouzdanost usluge i poštivanje roka dostave potvrđeni su kao najvažniji čimbenici koji determiniraju zadovoljstvo mladog korisnika kvalitetom cjelokupne usluge. Ispitanici su kao najmanje važno istaknuli prepoznatljivost imena poduzeća koje im pruža usluge paketne distribucije. Poduzeća koja posluju na ovom tržištu moraju poboljšati dostupnost informacija, brzinu i sigurnost dostave paketa, ali i ulagati u daljnju modernizaciju.
47
Sopta, Martina. "Upravljanje digitalnom transformacijom državnog poduzeća." Notitia 6, no. 1 (December 30, 2020): 39–48. http://dx.doi.org/10.32676/n.6.1.4.
Full textAbstract:
U jeku globalne zdravstvene krize prouzročene pandemijom bolesti COVID-19, nužno je pronaći strateška rješenja za poduzeća. Jedno od takvih operacionalnih izazova je svakako digitalizacija poslovanja. Uspjehe provođenja i upravljanja digitalno transformacijom ovisi o menadžmentu i odlučnosti provedbe iste. Kada je riječ o državni poduzećima, svjesni smo situacije u Republici Hrvatskoj gdje sve više državnih poduzeća u svom djelokrugu posla podliježe novim trendovima. Rijetki su oni koji time čine i iskorak van standardnog core poslovanja i time svojem poduzeću daju dodatnu konkurentsku prednost, a jedno od tih poduzeća je svakako Hrvatska pošta d.d. Sa stanovišta korporacijskog rasta, osobito je važna ona praksa koja je usko povezana sa investiranjem u inovacije, tako da procedure, postupci i pravila kojih se menedžment drži pri praktičnom odlučivanju o investiranju u inovacije postaju značajni izvori temeljem kojih se može proširiti znanje o korporacijskom rastu. Istraživanje ovih specifičnosti, kompletirat će sliku o faktorima, uvjetima i okolnostima koje djeluju u realizaciji korporacijskog rasta hrvatskog državnog poduzeća.
48
U., Ališauskaitė, Garšvienė D., Švilpauskė-Laurynienė J., and Ališauskienė M. "Veiksniai, lemiantys elektroneuromiografijos tyrimo metu patiriamo skausmo intensyvumą." Neurologijos seminarai 24, no. 83 (January 1, 2020): 41–46. http://dx.doi.org/10.29014/10.29014/ns.2020.05.
Full textAbstract:
Įvadas. Elektroneuromiografija (ENMG) yra tyrimo metodas, skirtas periferinių nervų ir raumenų ligų diagnostikai. Tyrimas laikomas nemaloniu, kartais skausmingu, nes jo metu naudojami trumpi (0,1-0,3 ms) elektros stimulai, o tiriant raumenis – adatiniai elektrodai. Nors dauguma pacientų tyrimą toleruoja gerai, nedidelė dalis pacientų jaučia nepakeliamą skausmą ir tyrimo atsisako. Norėdami nustatyti veiksnius, lemiančius ENMG tyrimo skausmingumą, nusprendėme atlikti didelės imties tyrimą, kurio metu analizuota ne tik daug kartų tirtų demografinių veiksnių įtaka skausmo pojūčiui, bet ir skausmo ryšys su tyrimo apimtimi, lėtiniu skausmu, jo pobūdžiu ir paciento emocine būkle. Tiriamieji ir tyrimo metodas. Atliktoje anoniminėje apklausoje dalyvavo 400 pacientų, kuriems buvo atliktas ENMG tyrimas. Anketą sudarė klausimai apie ENMG tyrimo metu patirto skausmo intensyvumą, naudojant Skaitmeninės analogijos skalę (SAS), demografinius duomenis, tyrimo apimtį, iki tyrimo patirtą kitos kilmės skausmą ir klausimai iš Hospitalinės nerimo ir depresijos skalės (angl. Hospital Anxiety and Depression Scale, HADS). Rezultatai. Tyrimo metu patirto skausmo intensyvumo vidurkis buvo 3,76 ± 2,6. Nustatyta silpna neigiama koreliacija tarp skausmo intensyvumo ir išsilavinimo (r = -0,12, p = 0,03). Rasta statistiškai reikšminga (p = 0,011) koreliacija tarp skausmo intensyvumo ir ENMG tyrimo apimties. Tyrimas buvo skausmingesnis pacientams, iki tyrimo patyrusiems kitos kilmės skausmą (p = 0,002). Nustatyta koreliacija tarp anksčiau patirto skausmo kokybinių charakteristikų (jutiminių bei emocinių) ir tyrimo metu patirto skausmo intensyvumo. Rasta reikšminga koreliacija tarp ENMG tyrimo metu patirto skausmo ir emocinės paciento būklės (p < 0,001). Išvados. Analizuojant demografinių veiksnių ryšį su ENMG skausmingumu, rasta neigiama koreliacija tarp tyrimo metu patirto skausmo ir išsilavinimo. Nustatyta reikšminga koreliacija tarp iki tyrimo patirto skausmo ir tyrimo skausmingumo. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp tyrimo metu patirto skausmo bei depresijos ir nerimo lygio.
49
Ališauskaitė, U., D. Garšvienė, J. Švilpauskė-Laurynienė, and M. Ališauskienė. "Veiksniai, lemiantys elektroneuromiografijos tyrimo metu patiriamo skausmo intensyvumą." Neurologijos seminarai 24, no. 83 (January 1, 2020): 41–46. http://dx.doi.org/10.29014/ns.2020.05.
Full textAbstract:
Įvadas. Elektroneuromiografija (ENMG) yra tyrimo metodas, skirtas periferinių nervų ir raumenų ligų diagnostikai. Tyrimas laikomas nemaloniu, kartais skausmingu, nes jo metu naudojami trumpi (0,1-0,3 ms) elektros stimulai, o tiriant raumenis – adatiniai elektrodai. Nors dauguma pacientų tyrimą toleruoja gerai, nedidelė dalis pacientų jaučia nepakeliamą skausmą ir tyrimo atsisako. Norėdami nustatyti veiksnius, lemiančius ENMG tyrimo skausmingumą, nusprendėme atlikti didelės imties tyrimą, kurio metu analizuota ne tik daug kartų tirtų demografinių veiksnių įtaka skausmo pojūčiui, bet ir skausmo ryšys su tyrimo apimtimi, lėtiniu skausmu, jo pobūdžiu ir paciento emocine būkle. Tiriamieji ir tyrimo metodas. Atliktoje anoniminėje apklausoje dalyvavo 400 pacientų, kuriems buvo atliktas ENMG tyrimas. Anketą sudarė klausimai apie ENMG tyrimo metu patirto skausmo intensyvumą, naudojant Skaitmeninės analogijos skalę (SAS), demografinius duomenis, tyrimo apimtį, iki tyrimo patirtą kitos kilmės skausmą ir klausimai iš Hospitalinės nerimo ir depresijos skalės (angl. Hospital Anxiety and Depression Scale, HADS). Rezultatai. Tyrimo metu patirto skausmo intensyvumo vidurkis buvo 3,76 ± 2,6. Nustatyta silpna neigiama koreliacija tarp skausmo intensyvumo ir išsilavinimo (r = -0,12, p = 0,03). Rasta statistiškai reikšminga (p = 0,011) koreliacija tarp skausmo intensyvumo ir ENMG tyrimo apimties. Tyrimas buvo skausmingesnis pacientams, iki tyrimo patyrusiems kitos kilmės skausmą (p = 0,002). Nustatyta koreliacija tarp anksčiau patirto skausmo kokybinių charakteristikų (jutiminių bei emocinių) ir tyrimo metu patirto skausmo intensyvumo. Rasta reikšminga koreliacija tarp ENMG tyrimo metu patirto skausmo ir emocinės paciento būklės (p < 0,001). Išvados. Analizuojant demografinių veiksnių ryšį su ENMG skausmingumu, rasta neigiama koreliacija tarp tyrimo metu patirto skausmo ir išsilavinimo. Nustatyta reikšminga koreliacija tarp iki tyrimo patirto skausmo ir tyrimo skausmingumo. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp tyrimo metu patirto skausmo bei depresijos ir nerimo lygio.
50
Protat, A., D. Bouniol, E. J. O’Connor, H. Klein Baltink, J. Verlinde, and K. Widener. "CloudSat as a Global Radar Calibrator." Journal of Atmospheric and Oceanic Technology 28, no. 3 (March 1, 2011): 445–52. http://dx.doi.org/10.1175/2010jtecha1443.1.
Full textAbstract:
Abstract The calibration of the CloudSat spaceborne cloud radar has been thoroughly assessed using very accurate internal link budgets before launch, comparisons with predicted ocean surface backscatter at 94 GHz, direct comparisons with airborne cloud radars, and statistical comparisons with ground-based cloud radars at different locations of the world. It is believed that the calibration of CloudSat is accurate to within 0.5–1 dB. In the present paper it is shown that an approach similar to that used for the statistical comparisons with ground-based radars can now be adopted the other way around to calibrate other ground-based or airborne radars against CloudSat and/or to detect anomalies in long time series of ground-based radar measurements, provided that the calibration of CloudSat is followed up closely (which is the case). The power of using CloudSat as a global radar calibrator is demonstrated using the Atmospheric Radiation Measurement cloud radar data taken at Barrow, Alaska, the cloud radar data from the Cabauw site, Netherlands, and airborne Doppler cloud radar measurements taken along the CloudSat track in the Arctic by the Radar System Airborne (RASTA) cloud radar installed in the French ATR-42 aircraft for the first time. It is found that the Barrow radar data in 2008 are calibrated too high by 9.8 dB, while the Cabauw radar data in 2008 are calibrated too low by 8.0 dB. The calibration of the RASTA airborne cloud radar using direct comparisons with CloudSat agrees well with the expected gains and losses resulting from the change in configuration that required verification of the RASTA calibration.