Academic literature on the topic 'Projekt Šablony'

Tekste pateikiama sveiko proto samprata, analizuojama visuomenės mokslų konstruktų specifinė struktūra, sveiko proto mąstymas, žinojimo intersubjektyvus pobūdis ir reikšmė, žinojimo socialinė kilmė ir socialinis paskirstymas, socialinio pasaulio struktūra ir jos tipizacija sveiko proto konstruktais. Nagrinėjami veiklos ir socialinės sąveikos šablonai, kurie sudaro veiklos eigos ir asmeninių tipų konstravimo pagrindą sveiko proto mąstyme. Teigiama, kad veikla reiškia žmogiškąją elgseną, veikėjo numatytą iš anksto, t .y. pagrįstą išankstiniu projektu. Veiksmas yra šio besitęsiančio proceso rezultatas, t. y. užbaigta veikla. Visi būsimo elgesio projektai pagrįsti jo numatymo fantazija ir parankiniu žinojimu projektavimo metu. Šiam žinojimui priklauso mano patyrimas apie anksčiau atliktus veiksmus, kurie tipiškai panašūs į projektuojamuosius. Kiekviena socialinės sąveikos forma grindžiama konstruktais, susijusiais su „kito“ ir veiklos modelio bendra nuovoka. Žmonių sąveikos modelių mokslinis stebėtojas turi sukurti specifinius metodus konstruktų sudarymui, kuriuos būtų galima taikyti subjektyvios prasmės interpretacijai, kurią stebimi aktai turi veikėjams.

Dokumentas „Kultūros objektų katalogavimas: kultūros kūrinių ir jų vaizdų aprašo vadovas“ (Cataloging Cultural Objects: a Guide to Describing Cultural Works and Their Images - CCO) nuo pat jo paskelbimo 2003 m. teikė pagrindą turtingai katalogavimo praktikai formuotis. CCO yra kultūros kūrinių ir jų vaizdo pakaitalų aprašo, dokumentavimo ir katalogavimo praktinis vadovas. CCO pagrindinis dėmesys skiriamas menui ir architektūrai, taip pat tapybai, skulptūrai, graviūroms, rankraščiams, nuotraukoms, statiniams, instaliacijoms ir kitokioms vaizdo priemonėms, tačiau jomis neapsiribojama. Jis taip pat taikytinas daugeliui kitų kultūros kūrinių rūšių, tarp jų ir archeologinių kasinėjimų vietoms, artefaktams, materialiosios kultūros sričiai priklausantiems funkciniams objektams. Šiame straipsnyje nagrinėjama CCO įtaka ir jo taikymas katalogavimo nuostatoms, skirtoms muziejų ir vaizdų bibliotekų bendruomenėms. Sujungdami tris skirtingus veiksmo planus, kiekvieno iš jų keliamiems iššūkiams pasitikti autoriai nustatė bendras strategines kryptis. Tarp numatomų įgyvendinti pavyzdinių projektų yra šie: 1) de facto standarto, skirto kultūros kūrinių ir gamtinės medžiagos rinkinių teikimui suvestiniams katalogams ir skaitmeninėms saugykloms, rengimas derinant CDWA Lite ir museumdat XML schemas; 2) CCO taikymas įgyvendinant Architektūros istorikų draugijos Architektūros išteklių archyvo (SAHARA) projektą, skirią nuotraukų, kuriose fiksuojama pasaulio architektūra ir kultūrinis kraštovaizdis, bendro elektroninio archyvo kūrimui. SAHARA projekto metu buvo parengtas katalogavimo šablonas, skirtas naudotis mokslininkams ir bibliotekininkams; 3) CCO kartu su kitomis gairėmis taikymas bibliotekose sudaromiems kultūros kūrinių įrašams. Besikuriančios katalogavimo praktikos, kuri grindžiama CCO, padarinys yra įrašų, parengtų į LAM (bibliotekos / archyvai / muziejai) integruotos prieigos terpę orientuotų muziejų ir vaizdų bibliotekų bendruomenės, gausa. Autoriai svarsto, kokią įtaką katalogavimo sprendimai (pvz., skirtingos „kūrinio“ koncepcijos) gali daryti šiame kontekste rengiamų įrašų konvergencijai.

The Master's thesis Transformation of the microprocessor's description language to the hardware description language is aimed at design of application specific microprocessors with using ISAC language. It deals with design and implementation of transformation which converts description of microprocessor in ISAC language into equivalent description in VHDL language. The chapter Summary of research problems describes chosen problems, showing up some notions connected with problems and presents suggestion of transformation mentioned above. The chapter Suggestion of solution presents new extension of ISAC language. There is also described the way of design solution of transformation and solution of implementation of VHDL generator which performs transformation. Conclusion of thesis discusses next points of future work reached results.

Programinės įrangos kūrimo projektų dokumentacijos kūrimas dažnai vykdomas neefektyviai – dokumentai kuriami lėtai, esama dokumentavimo metodika būna perteklinė, nėra vieningos dokumentacijos kūrimo strategijos. Vienas iš būdų paspartinti dokumentų ruošimo procesą – panaudoti šiame darbe suformuluotus nurodymus bei principus. Taikant sukurtus dokumentų šablonus, dokumentaciją galima generuoti tiesiai iš projektavimo įrankio. Šiuose šablonuose realizuotas papildomas funkcionalumas – projekto kūrimo ir testavimo darbų apimčių skaičiavimas bei elementų ryšių vientisumo nustatymas, o tai svarbu vertinant projekto kokybę ir planuojant kūrimo darbus. Sukūrus projektą, dokumentacija automatiškai sugeneruojama panaudojant projektavimo įrankio, pavyzdžiui, MagicDraw UML, teikiamas dokumentų generavimo priemones, todėl nereikia atskirai kurti dokumentacijos teksto redagavimo priemonėmis. Sukurtąjį dokumento šabloną galima pakartotinai panaudoti kituose projektuose.
Creation of documentation usually is inefficient - documents are being created slowly, the methodology of documentation is usually redundant, there is no common strategy for this. The paper proposes a way to boost the process of creating documentation by using documentation templates that give an opportunity to generate documentation directly from a CASE tool. The created template implements additional functionality - the estimation of a size of programming and testing tasks of a project and tracing the dependencies between project's elements. The implemented template of a document may be applied in more than one project.

Šiame darbe siekiama padidinti informacijos sistemų kūrimo proceso automatizavimo laipsnį, taip palengvinant IS kūrėjų darbą. Darbe tobulinamas IS reikalavimų analizės ir transformavimo į projektą metodas EMDA (angl. Extended Model Driven Approach), kuris automatizuoja transformaciją iš reikalavimų į projekto modelį. Ši transformacija skirta paslaugų informacinėms sistemoms ir remiasi vienu pasiūlytu architektūriniu būsenų koordinatoriaus šablonu, pagal kurį atlieka transformaciją ir reikalavimų į projektą. Šiame darbe EMDA metodas tobulinamas, sukuriant transformaciją iš reikalavimų į projekto modelį, remiantis kitu informacinių sistemų kūrimo metodu RUP (angl. Rational Unified Process) bei MVC (angl. Model-View-Controller) architektūriniu šablonu. Darbe aprašomas siūlomas transformavimo algoritmas ir jo realizacija, panaudojant CASE įrankį MagicDraw. Sukurtas sistemos vedlys (angl. Wizard) leidžia išvengti klasių diagramos kūrimo rankiniu būdu, taip automatizuojant diagramos (ir jos elementų) kūrimą.
This work aims to increase the degree of automation of information system development process, thus facilitating the work of developers. Extended Model Driven Approach (EMDA) automates the transformation from the requirements to the design model, based on only one architectural pattern (State Coordinator) and performs the transformation using this pattern. The method proposed in this work was developed by creating a transformation of the requirements to the project model, based on other information systems development approach RUP (Rational Unified Process) and MVC (Model-View-Controller) architectural pattern. The proposed transformation algorithm was implemented in as an extension to CASE tool MagicDraw. Developed system wizard automates the creation of class diagram (and its elements).

This thesis offers means for simplifying project control in small and middle-sized businesses using a set of process-control documents and procedures. The set consists of several document templates to be mostly used in businesses not employing any specialized personnel. The set covers all the necessary tasks in preparation, implementation and evaluation of a project, thus avoiding any omission in fundamental essentials and leading to a successful and efficient project control.

The subject of the diploma thesis entitled Development of pedagogical staff in relation to trends in the management of secondary schools is the analysis of approaches in terms of national strategy, but also in terms of secondary schools themselves. The theoretical part presents the educational policy and educational system in the Czech Republic, the legislative concept and definition of education and a description of the control body, which is the Czech School Inspectorate. The work also contains a theoretical basis and theoretical background of the issues focused on the strategic management of human resources in general, but also in the concept of secondary education. The starting point of the research is the approach to strategic management of human resources in the field of education of teachers at secondary schools according to conceptual documents focusing on the quality of education and development of teachers in the Czech Republic and the use of funds offered by the Ministry of Education, Youth and Sports. Documents and approaches related to the strategy of educational policy for the following period had examined, as well as the set quality criteria of secondary schools and grammar schools. Based on the findings from the above strategic and conceptual documents concerning secondary schools...

Per pastaruosius dešimtmečius, kada projektavimo srityje pradėta intensyviai taikyti CAD sistemas, atsirado palankios sąlygos kaupti ir saugoti projektinę informaciją. Įvairios projektavimo įmonės – pradedant sunkiąja pramone, baigiant baldų dizaino ir gamybos – saugo visus savo projektus: dokumentaciją, aprašymą ir, žinoma, inžinerinę informaciją – detales, duomenų bazėse. Toks darbo pobūdis leidžia lengvai grįžti ir pakoreguoti seną projektą, taip pat pasimokyti iš klaidų. Inžinieriai, dizaineriai kuria didelės vertės detalių 3D modelius, brėžinius. Pradėdami naują projektą jie gali pasinaudoti sukaupta patirtimi ir inžinieriniais sprendimais, kurie buvo taikomi kuriant ankstesnius modelius. Dažnai naudojamos detalės galiausiai tampa standartinėmis įmonės viduje. Pavyzdžiui, baldus gaminanti įmonė gali turėti ištobulintą tvirtinimo elemento šabloną, kurį šiek tiek pakoreguotą naudoja gamindama visą savo produkciją. Tokį efektyvumą įmonė gali pasiekti turėdama griežtai suorganizuotą dokumentaciją. Priešingu atveju inžinierius, kaskart dirbdamas su nauju projektu, pats to nežinodamas, vis iš naujo atranda jau duomenų bazėje esantį detalės dizainą. Todėl inžinieriai vis daugiau laiko skiria esamų detalių paieškai. Remiantis tyrimais, daugiau nei pusė darbo laiko yra skiriama reikiamos informacijos paieškai. Toks darbas nėra efektyvus, todėl yra didelis poreikis dizaino paieškos sistemoms.