Journal articles: 'Dramione'

1

Klišienė, Neringa. "Didaskaliniai epizodai Juozo Erlicko ir Herkaus Kunčiaus dramaturgijoje." Literatūra 59, no. 1 (October 26, 2018): 113–28. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2017.1.11879.

Full text

Abstract:

[straipsnis lietuvių kalba; santrauka prancūzų kalba] Straipsnyje tiriami skirtingais laikotarpiais rašyti Juozo Erlicko ir Herkaus Kunčiaus draminiai tekstai, dėmesį sutelkiant į didaskalinio epizodo ir verbalinio personažų veiksmo – dialogo – sąveikos ir santykio analizę. Abu autoriai demonstruoja draminio rašymo atvejį, kai tekstuose didaskaliniai epizodai (skirtingai negu sceninės nuorodos) atitrūksta nuo veikėjų dialogų nužymėtos trajektorijos ir ima savarankiškai funkcionuoti kaip naratyviniai „paveikslai“, įsiterpdami į draminį veiksmą ar jį nutraukdami. Didaskalinių epizodų, besiremiančių žaidybine teatriškumo ir naratyvumo jungtimi, įtraukimas į dramos kūrinį leidžia išskirti atraminius šios sąveikos analizės aspektus: sakymo – išryškinančio neretai asmeninio soliloko formą įgyjančios autorystės pėdsaką; naratologinį – kreipiant dėmesį į tekstinį autoriaus ir skaitytojo / žiūrovo funkcijų ir jų santykio su dramos fabula audinį. Daroma išvada, kad didaskalinio epizodo pasirodymas scenoje (realioje ar įsivaizduojamoje) yra toks veikimo būdas, kuris teatrui leidžia parodyti savo ženklus, ir būtent tuos, kurie nėra skirti būti matomi. Transformuotas į diskursą, didaskalinis tekstas figūruoja kaip draminė medžiaga, kuri nutraukia ryšius su realizmo principais grindžiama fikcija.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

2

Kazragytė, Vida. "Priešmokyklinio amžiaus vaikų vaidybos gebėjimų ugdymas naudojant trumpus tautosakos tekstus." Acta Paedagogica Vilnensia 11 (January 17, 2016): 101–7. http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2003.11.9602.

Full text

Abstract:

Straipsnyje remiantis konkrečiais tyrimo duomenimis nagrinėjamas tautosakos tekstų tinkamumas ugdyti priešmokyklinio amžiaus vaikų vaidybos gebėjimus, amžiaus tarpsnio ir vaikų meninės kūrybos psichologijos ypatumais pagrindžiami vertingi ugdymo požiūriu tautosakos bruožai: žaismingumas, fantastiškumas, eiliuota kalba, draminė sąranga, dorovinis turinys, pateikiama naudotų tautosakos tekstų pavyzdžių.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

3

Klišienė, Neringa. "Trumpoji draminė forma Kosto Ostrausko ir Juozo Erlicko kūryboje." Literatūra 65, no. 1 (December 19, 2023): 84–98. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2023.65.1.5.

Full text

Abstract:

Short dramatic forms have become theatrical objects that are not easily identifiable. They act as a symbol of questioning the foundations of the conventional drama and a reflection on the dramatic genre in general. The article focuses on its ambiguous treatment and its actualisation in the context of contemporary Lithuanian dramaturgy. Micro-drama, miniature, one-shot drama, or ‘dramatized’ proverbs and sayings – these are the playwrights’ own denominations indicating a kind of tendency which emerged at the end of the 20th century, or, at least, the search for an original term or word. At the same time, however, this effort also signals the inscription of short-format dramatic texts into a certain mediatic area of literature and theatre, which is primarily seen as a sign of a certain bargain with the reader. The article does not look at short-form texts so much through the prism of theatrical evolution, but rather focuses on the mechanism of short-form writing. The question is whether (and how) such ‘mutations’ of dramatic writing maintain a specific theatrical mode of operation (the plot, the character etc.) when they enter the dynamic field of the short form. It is concluded that its mechanism is related to maximum cost-effectiveness and economy of language, and, through the reduction of the aforementioned dramatic triad, the function of the perceiver and his/her interpretative work are radicalised.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

4

YILMAZ, Alkan. "KEMAL TAHİR İN ŞEHİR ROMANLARINDA TOPLUMUN DRAMINA YANSIMALARI BAKIMINDAN İNSAN MESELESİ." Journal of International Social Research 12, no. 67 (December 25, 2019): 211–32. http://dx.doi.org/10.17719/jisr.2019.3712.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

5

Witerska, Kamila. "Drama czy/i teatr. Aspekt procesualny i atrybutywny projektu dramowo-teatralnego "Bezsenność Jutki"." Nauki o Wychowaniu. Studia Interdyscyplinarne 7, no. 2 (December 30, 2018): 183–90. http://dx.doi.org/10.18778/2450-4491.07.09.

Full text

Abstract:

Rozmaite działania edukacyjne o charakterze teatralnym różnią się akcentem, jaki jest kładziony na poszczególne aspekty twórczości. O ile aspekt personologiczny oraz stymulatorów/inhibitorów jest równie istotny zarówno w dramie, jak i w teatrze, to aspekty procesualny i atrybutywny zasadniczo się różnią. Artykuł jest próbą odpowiedzi na pytanie: jaki aspekt twórczości jest istotny w przypadku projektu łączącego dwie formy: dramę i teatr?

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

6

Jakaitė, Dalia. "DAUNO SINDROMĄ TURINČIO VAISIAUS ISTORIJA VAIDYBINIAME KINO FILME „24 SAVAITĖS“ („24 WOCHEN“): TARP ASMENIŠKUMO IR ANONIMIŠKUMO, PASIRINKIMO LAISVĖS IR IŠGYVENIMO." Res Humanitariae 30 (December 29, 2022): 68–89. http://dx.doi.org/10.15181/rh.v30i0.2453.

Full text

Abstract:

Vaidybinis filmas „24 savaitės“ („24 Wochen“) – meniškai ir gyvenimiškai įtaigus pasakojimas apie tėvus, kurie laukiasi Dauno sindromą ir širdies ydą turinčio vaiko. Po emociškai įtempto tarpasmeninio svarstymo, veikiant emociniams artimiausių žmonių santykiams ir socialinėms profesinių santykių aplinkybėms bei visuomenės požiūriui, mama pasirenka vėlyvąjį vaisiaus abortą. Visa draminė istorija, tragedijai artimos peripetijos, emocinė dialogų sugestija, poetiškumo turintis prologas ir epilogas teikia paskatų šį filmą suvokti ne tik kino meno, bet ir literatūriniu, socialiniu bei gyvenimišku požiūriu. Vienas ir kitas rakursas parankūs siekiant pagrindinio straipsnio tikslo – fenomenologiškai aprašyti ir ištirti filme iškylančią protinės negalios (intelekto sutrikimo) refleksiją.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

7

Pabarčienė, Reda. "Julius Kaupas Kosto Ostrausko kūryboje." OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 30, no. 2 (2020): 109–20. http://dx.doi.org/10.7220/2351-6561.30.7.

Full text

Abstract:

Straipsnyje aptariama Juliaus Kaupo recepcija Kosto Ostrausko kūryboje, jo asmeniui ir kūrybai suteiktos prasmės. K. Ostrauskas J. Kaupui dedikavo dramas „Gyveno kartą senelis ir senelė...“ (1963–1969), „Kvartetas“ (1969), parašė draminį esė „Coppelius“ (1971), kartu su Alfonsu Nyka-Niliūnu sudarė jo „Raštus“ (1997), paskelbė atsiminimų („Julius: keli praeities nutikimai“, 2005). Dramoje „Paskutinis kvartetas ir dr. Kripštukas“ (2004) J. Kaupas kartu su Antanu Škėma, Algimantu Mackumi, Henriku Radausku veikia kaip personažas. Išeities tašku straipsnyje pasirinkta ši drama, kurios kontekstinė analizė leidžia integruoti ir kitus J. Kaupo recepcijos atvejus. J. Kaupo paveikslas K. Ostrausko kūryboje išlaiko atpažįstamus asmens ir aplinkos bruožus, bet kartu yra suabstraktinamas – paverčiamas kauke, teatriniu vaidmeniu ir susiejamas su abiem autoriams svarbiomis kultūros istorijos, filosofijos, estetikos temomis.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

8

Andrulytė, Monika. "Alfonso Nykos-Niliūno eilėraščiai intermedialumo aspektu: poezijos ir dailės dialogo atvejis." Respectus Philologicus 35, no. 40 (April 23, 2019): 145–58. http://dx.doi.org/10.15388/respectus.2019.35.40.10.

Full text

Abstract:

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje analizuojami penki Alfonso Nykos-Niliūno eilėraščiai, kuriuose itin ryškus poezijos ir dailės dialogas. Pasirinkta taikyti intermedialiąją analizę, kuri suteikia analitinius įrankius, padedančius tirti šio dialogo parametrus. Svarbi ekfrazės sąvoka, numatanti medijos keitimo gestą – vizualaus kūrinio įžodinimą. Remiamasi Lauros M. Sager Eidt ekfrazių tipologija, leidžiančia matyti, kad analizuotuose A. Nykos-Niliūno eilėraščiuose dominuoja draminė ekfrazė, kurios pagrindinis bruožas – intensyvi autorefleksija. Straipsnyje gilinamasi į intermedialaus dialogo specifiką: tiriama, kaip šis dialogas yra įreikšminamas ir kokį prasmės priaugį numato. Analizuojama, kaip dailės intertekstai eilėraščiuose steigia naujas prasmes, aptariamas kalbinio vizualumo aspektas. Pamatyta, kad intermediali skaitymo strategija dažniausiai formuojama eilėraščių pavadinimuose, kurie įveda į dialogo su vizualiąja medija situaciją. Dailės citatos analizuotuose tekstuose atlieka skirtingas funkcijas – aktyvuoja reprezentacijos problemiškumo ir recepcijos variantiškumo temas, padeda kurti įtampą tarp vizualumo ir akustikos, stiprina egzistencinės filosofijos idėjas.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

9

Gardian-Miałkowska, Renata, and Anna Nowak. "COOLektura – PROGRAM EDUKACYJNO-WYCHOWAWCZO-SPOŁECZNY SKIEROWANY DO MŁODZIEŻY ZAGROŻONEJ NIEDOSTOSOWANIEM SPOŁECZNYM." International Journal of New Economics and Social Sciences 24, no. 8 (December 29, 2023): 107–27. http://dx.doi.org/10.5604/01.3001.0054.6634.

Full text

Abstract:

Autorki artykułu przedstawią zrealizowany w latach 2020-2021 program edukacyjno-wychowawczo-społeczny pt. COOLektura skierowany do młodzieży zagrożonej niedostosowaniem społecznym. Program oparty był w głównej mierze na metodzie projektu działania lokalnego na terenie warszawskiej Pragi-Południe, a także na dramie, metodzie wpływu osobistego i mentoringu. Głównymi celami programu były: twórcza, aktualna interpretacja lektury uwieczniona w formie filmu krótkometrażowego, doskonalenie przez uczniów umiejętności współpracy i poczucia współodpowiedzialności oraz pokonywania własnych ograniczeń, kształtowanie nawyku systematyczności i planowania działań. Wśród celów szczegółowych zaś należy wymienić: naukę umiejętności pisania scenariusza filmowego, wykorzystanie ukrytych talentów i potencjałów uczniów, odkrywanie oraz wzmacnianie mocnych stron uczniów, kształtowanie poczucia sprawczości i samodzielności, naukę poprzez zabawę. W programie udział wzięło 23 uczniów klasy 7 ze Szkoły Podstawowej nr 141 w Warszawie. W ramach programu uczniowie skorzystali ze wsparcia warsztatowego prowadzonego przez specjalistów w ramach współpracy z Centrum Aktywności Lokalnej. Powstały materiał filmowy stanowi obecnie materiał do analizy zarówno na lekcje języka polskiego, jak i na zajęcia z wychowawcą. Dzięki temu programowi uczniowie nie tylko nauczyli się praktycznej realizacji filmowej, lecz także ukazali, z czym stykają się i czego doświadczają zarówno w szkole, jak i poza jej terenem. Nakręcone przez uczniów filmy są zapisem pozbawionych cenzury obserwacji nastolatków na temat społeczeństwa XXI w. oraz problemów i zagrożeń, z jakimi współcześnie się stykają.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

10

Miśta-Jakubowska, Ewelina, Władysław Duczko, Anna B. Kowalska, Renata Czech-Błońska, Ryan Mathur, Aneta Gójska, Dariusz Rozmus, et al. "Amulets from Viking-age Baltic coast: A unique hoard from Piaski-Dramino (Poland) in the light of provenance and technological research of silvercraft art." Journal of Archaeological Science: Reports 53 (February 2024): 104356. http://dx.doi.org/10.1016/j.jasrep.2023.104356.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

11

Markevičiūtė, Ramunė. "KALBA BARBARAI: „ISTORIOGRAFINIS TEATRAS“ IR JO POVEIKIS HENRIKO LATVIO LIVONIJOS KRONIKOJE." Literatūra 58, no. 3 (February 20, 2017): 43. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2016.3.10429.

Full text

Abstract:

Straipsnyje aptariami draminio pasakojimo, t. y. pasisakymų tiesiogine kalba, paskirtis ir poveikis viduramžių istoriografijoje, ypatingą dėmesį skiriant draminių epizodų pavyzdžiams Henriko Latvio Livonijos kronikoje.Šioje kronikoje minimas Rygos miesto centre surengtas „pranašų spektaklis“ (ludus prophetarum), skirtas miesto krikščioniškajai bendruomenei, taip pat lyvių ir latvių naujakrikštams. Misionieriai teatrą pasitelkdavo katechetiniams tikslams, kai prireikdavo įtaigiai paaiškinti krikščioniškąsias doktrinas neišmanantiems ir naujai pakrikštytiems bendruomenės nariams. Dramos keliamas stiprus emocinis poveikis nuo pat Antikos laikų skatino ir istorikus savo tekstuose įterpti draminių pasakojimų.Remiantis Aristotelio Poetika straipsnyje siekiama parodyti, kad draminis pasakojimas viduramžių istoriografijoje atitinka aristoteliškuosius poetinio žmogaus veiksmų vaizdavimo reikalavimus. Skirdamas poeziją nuo istoriografijos, Aristotelis pabrėžia, kad poetas turi vaizduoti ne tai, kas iš tiesų įvyko tikrovėje, o tai, kas tikėtinai ar būtinai galėjo įvykti. Todėl istoriografinių tekstų dialogai ir kalbos per se kelia istorinės tiesos klausimą. Straipsnyje siekiama parodyti, kad viduramžių istoriografijos prieiga prie istorinės tiesos skiriasi nuo moderniųjų istoriografijos standartų, reikalaujančių nuosaikaus istorinių įvykių aprašymo. Ikimodernistinės minties požiūriu, draminis ar net poetinis įvykių vaizdavimas jų faktiškumui neprieštarauja: pasitelkiant tam tikrą, nors ir fiktyvų scenarijų, apie pavaizduotą asmenį perteikiama žinutė, kurios turinys yra svarbesnis už istorinių aplinkybių detales.Draminio istorinių veikėjų vaizdavimo prasmė ir paskirtis iliustruojama pavyzdžiais iš Livonijos kronikos, kurios autorius, norėdamas išreikšti tam tikras vaizduojamų asmenų savybes, priskiria jiems paradigminius vaidmenis. Pagrindiniai šio teksto, siekiančio pateisinti karinę krikščionių ekspansiją Baltijos kraštuose, veikėjai yra vokiečių kryžiaus kariai ir vietinės tautos, arba barbarai. Skaitant autoriaus aprašomas žiaurias kovas tarp vokiečių ir vietos gyventojų, galima būtų tikėtis ir atitinkamai niūriomis spalvomis tapomo žiauraus ir klastingo barbaro paveikslo; tačiau įdėmiau išanalizavus pagonis vaizduojančius draminius epizodus pasirodo, kad barbaro vaizdavimas nėra toks vienareikšmis. Daroma išvada, kad kronikos autorius naudojo draminį pasakojimą, kad tendencingame tekste išreikštų kitokį požiūrį.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

12

Lopes, Rodrigo Campos, Alcindo Cipriano Argolo Mendes, Rogério João Lunkes, and Gabriel Donadio Costa. "Utilização da simulação de Monte Carlo na gestão de estoques para empresas farmacêuticas." REVISTA AMBIENTE CONTÁBIL - Universidade Federal do Rio Grande do Norte - ISSN 2176-9036 11, no. 2 (July 3, 2019): 1–18. http://dx.doi.org/10.21680/2176-9036.2019v11n2id15602.

Full text

Abstract:

Objetivo: O objetivo do estudo é aplicar a Simulação de Monte Carlo (SMC) para o gerenciamento dos estoques em uma farmácia de pequeno porte. Metodologia: Com características de pesquisas exploratória e descritiva, a presente pesquisa utilizou-se de dados reais coletados em uma farmácia de pequeno porte, e com participação do gestor e farmacêutico. Foram selecionados 22 medicamentos considerados de alta rotatividade, para o teste de modelagem. Em seguida observou-se a demanda diária por 22 dias úteis e consecutivos, para determinação dos parâmetros do modelo a ser utilizado. Para a modelagem foi utilizado a técnica de Simulação de Monte Carlo (SMC), proposta por Corrar e Theóphilo (2004). Resultados: O modelo se mostrou aplicável e de fácil utilização por parte dos gestores. Nos exemplos de análise, do medicamento DRAMIN foi possível verificar que o aumento de estoque mínimo de 60 unidades para 100 unidades elevaria o índice de atendimento de 87% para 92,3%. Também se observou na unidade de análise que alguns medicamentos, como no caso do DORFLEX poderiam ter seus estoques reduzidos em mais de 300% que seria mantida a mesma eficiência em relação ao atendimento da demanda. Contribuições do estudo: O presente trabalho contribui com a literatura de controles gerenciais, apontando técnicas de pesquisa operacional para gerenciamento de estoques. Além disso, traz uma valiosa contribuição para pequenas empresas do setor farmacêutico, auxiliando-as na utilização do uso de ferramentas estatísticas simples para melhorar a eficiência do investimento em estoque, e consequente o desempenho financeiro.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

13

Leytens, Alexandre, and Jörn Dengjel. "DRAMing for autophagy." FEBS Journal, February 20, 2022. http://dx.doi.org/10.1111/febs.16394.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

14

STOJANOSKA, ANA. "STOJANOSKA, ANA: ČITAJḰI GO KONTEKSTOT – APLIKATIVNOSTA NA NEOISTORICIZMOT VRZ DRAMITE NA GORAN STEFANOVSKI." Macedón Tudományos és Kulturális Közlemények 3, no. 2 (August 8, 2020). http://dx.doi.org/10.56309/mtkk.v3i2.10626.

Full text

Abstract:

Absztrakt A kontextust olvasva – a neohistorizmus alkalmazhatósága Goran Sztefanovszki darabjaira Goran Sztefanovszki darabjaira azért alkalmazható a neohistorikus módszer, mert közvetlenül kapcsolódik mind a társadalmi, mind a geopolitikai kontextushoz. Minden műve vizsgálható a neohistorikus módszerrel, s ez arra ad példát, hogy hogyan lehet a kortárs elméletek alkalmazásával drámai művet elemezni. Goran Sztefanovszki darabjai, éppen a szerző immanens késztetése miatt, szorosan kapcsolódnak a kulturális mátrixhoz: a szinkronikus modell (Stephen Greenblatt) logikai eszközként jelenik meg értelmezésük, periodizálásuk, sőt kivetítésük folyamatában. A dolgozat célja, hogy a módszer alkalmazhatóságát Goran Sztefanovszki drámáin mutassa be, az életműből vett lehető legtöbb példa alapján. Abstract Reading the context – the applicability of neohistoricism to Goran Stefanovski`s plays Goran Stefanovski's plays are subject to the neo-historical method because it is directly related to both the social and geo-political context. All the plays of his opus can be treated according to the neo-historical method and at the same time they are an example of how a dramatic opus can be analyzed according to the contemporary and current theory. Goran Stefanovski's plays, precisely because of the author's immanent urge, are closely related to the context, the cultural matrix and the synchronic model (offered by Stephen Greenblatt, the founder of the method) is imposed as a logical tool in the process of their interpretation, periodization and even projection. This paper is designed to show the applicability of the method in Goran Stefanovski's drama, through examples from most of his plays.

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

15

Miśta-Jakubowska, Ewelina, Władysław Duczko, Anna B. Kowalska, Renata Czech-Błońska, Ryan Mathur, Aneta Gójska, Dariusz Rozmus, Rafał Siuda, Dariusz Oleszak, and Agnieszka Brojanowska. "Amulets From Viking-age Baltic Coast: a Unique Hoard From Piaski-dramino (Poland) in the Light of Provenance and Technological Research of Goldsmithing Art." SSRN Electronic Journal, 2023. http://dx.doi.org/10.2139/ssrn.4549772.

Full text

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

16

Deléo, Rhayra Alani Villa, Antônio Carlos Guimarães Pinto, Priscila Cristian do Amaral, Pietra Monique de Souza, and Andressa Eliziário Barroso. "Drug management for migraine with aura and treatment alternatives: a case report." Headache Medicine, October 27, 2022, 22. http://dx.doi.org/10.48208/headachemed.2022.supplement.22.

Full text

Abstract:

Introduction Migraine is a chronic disease and affects about 15% of the World population. It is the second most disabling disease among young adults. Pathophysiology has not yet been fully clarified, but there is evidence for genetic alterations that cause a state of hyperexcitability and metabolic alterations that make the central nervous system more susceptible to external stimuli. Objective To present the evolution of a diagnosis of headache with aura treated with drugs and the results obtained. Methods Data collected through complete anamnesis. Results/Case report Woman, 26 years old, student, white, with hypothyroidism, denies smoking and alcohol consumption. Reports practicing physical activity and maintaining a healthy diet. Complains of headache for 9 years, with increased intensity and frequency. At the age of 18, period of onset of pain, frequency was every 10-15 days, with a maximum duration of one day and visual changes. She was using oral contraceptive pill (OCP) and dipyrone, without neurological consultation. At the age of 20, the use of OCP ceased, with worsening of the frequency and intensity of pain, the patient sought specialized medical care. Neurologist diagnosed migraine with aura triggered by stress. As treatment, he prescribed 50 mg/day of topiramate divided into two doses and alprazolam 0.5 mg, with return in 60 days. Reports no improvement and there was an increase in topiramate dosage to 100 mg and alprazolam dosage to 1 mg/day. There was relative improvement for an approximate period of 4 months. Patient returned to daily pain, with episodes of throbbing pain, with exacerbated photo and phonophobia, need for hospital care twice a month and beginning of concentration problems. In hospital care, reports having received tramal, profenid and dramin. (To see the complet abstract, please, check out the PDF.)

APA, Harvard, Vancouver, ISO, and other styles

Journal articles on the topic 'Dramione'

Create a spot-on reference in APA, MLA, Chicago, Harvard, and other styles