Zeitschriftenartikel zum Thema „Teismi“
Um die anderen Arten von Veröffentlichungen zu diesem Thema anzuzeigen, folgen Sie diesem Link: Teismi.
Geben Sie eine Quelle nach APA, MLA, Chicago, Harvard und anderen Zitierweisen an
Machen Sie sich mit Top-50 Zeitschriftenartikel für die Forschung zum Thema "Teismi" bekannt.
Neben jedem Werk im Literaturverzeichnis ist die Option "Zur Bibliographie hinzufügen" verfügbar. Nutzen Sie sie, wird Ihre bibliographische Angabe des gewählten Werkes nach der nötigen Zitierweise (APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver usw.) automatisch gestaltet.
Sie können auch den vollen Text der wissenschaftlichen Publikation im PDF-Format herunterladen und eine Online-Annotation der Arbeit lesen, wenn die relevanten Parameter in den Metadaten verfügbar sind.
Sehen Sie die Zeitschriftenartikel für verschiedene Spezialgebieten durch und erstellen Sie Ihre Bibliographie auf korrekte Weise.
1
Pilarczyk, Piotr. „MODERNIZACJA WYMIARU SPRAWIEDLIWOŚCI. REFORMY SĄDU KOMISJI SKARBU WIELKIEGO KSIĘSTWA LITEWSKIEGO (1765–1791)“. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Visuomenė. Kasdienybės istorija, T. 4 (08.10.2018): 284–98. http://dx.doi.org/10.33918/xviiiastudijos/t.4/a13.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
1764 m. įsteigta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo komisija sujungė iki tol Lietuvos didžiajam iždininkiui priklausiusias administracines funkcijas ir teismines Iždo tribunolo, veikusio kaip sudėtinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiojo Tribunolo dalis, kompetencijas. Teismines ir administracines funkcijas buvo siekiama kuo labiau vieną nuo kitos atskirti. Iždo komisija kaip teisminė valdžia nuosprendžius skelbdavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo komisijos teismo vardu. Šio teismo veiklos pradžia laikytina 1765 m. liepos 1 d., kada teisme buvo nagrinėta pirmoji byla, o pabaiga – 1791 m., kai buvo priimti paskutinieji nuosprendžiai prieš Lietuvos komisijai susijungiant su Karūnos komisija į bendrą Abiejų Tautų iždo komisiją. Teismo galių suteikimas naujai įsteigtai institucijai – Iždo komisijai – buvo akivaizdus ankstesnėje epochoje subrandintų idėjų įgyvendinimo pavyzdys, o kartu lūžis teismo sistemoje, ir ne tik organizacine prasme. Reformos metu buvo išplėstas Iždo komisijos teisme nagrinėjamų bylų laukas, o tai leido šį teismą laikyti komercinių bylų teismu. Iždo komisijos teismo institucijos atsiradimas laužė luominio teisingumo įgyvendinimo nuostatas, tačiau net ir įsteigus šį teismą nebuvo priimti nauji, materialinę teisę reguliuojantys įstatymai, turėję tapti pagrindu teismo sprendimams priimti. Vis dėlto teisminių funkcijų suteikimas Iždo komisijai supaprastino patį teismo procesą. Iždo komisijos teismas daugeliu aspektų buvo panašus į kitas to meto Abiejų Tautų Respublikos teismines institucijas ir perėmė dalį šių institucijų trūkumų. Vienas tokių trūkumų buvo veiklos kadencijos. Teismo kadencijos kartu su kitu organizacinio pobūdžio trūkumu – sprendimui priimti būtino komisarų kvorumo problema – lėmė, kad teismo dekreto (sprendimo) priėmimo šalims tekdavo laukti pernelyg ilgai. 1765 m. įvestas teismų modelis buvo keletą kartų reformuojamas. Abiejų Tautų Respublikos seimuose priimti Iždo komisijos veiklą reglamentavę įstatymai, kaip antai 1784 m. reforma, turėjo įtakos ir teismo veiklos praktikai. Pati Iždo komisija pagal savo išgales taip pat ėmėsi gerinti teisminę veiklą: buvo priimami papildomi darbuotojai, siekta disciplinuoti tiek teisme dalyvaujančias šalis, tiek ir visą palestrą. Reikšminiai žodžiai: justicijos reforma, iždo teismas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo komisija.
2
Vaičaitis, Vaidotas A. „Teisminės valdžios konstitucinė samprata Lietuvoje ir Lenkijoje“. Acta Universitatis Lodziensis. Folia Iuridica 93 (30.12.2020): 5–24. http://dx.doi.org/10.18778/0208-6069.93.01.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Straipsnis skirtas išanalizuoti 1992 m. Lietuvos Respublikos ir 1997 m. Lenkijos Respublikos Konstitucijų nuostatų panašumus ir skirtumus, susijusius su teisminės valdžios konstituciniu statusu. Straipsnį sudaro trys dalys: I. Teisminės valdžios vieta Lenkijos ir Lietuvos konstitucijose, II. Lietuvos Konstitucinis Teismas ir Lenkijos Konstitucinis Tribunolas ir III. Speciali teisėjų institucija pagal Lietuvos Konstituciją ir Nacionalinė Teismų Tarybą pagal Lenkijos Konstituciją. Tyrimo pabaigoje teigiama, jog didele dalimi teisminės valdžios konstitucinis statusas abiejose konstitucijose yra labai panašus, bet galima išskirti šiuos skirtumus ir padaryti šiuos apibendrinimus: 1. Lenkijos Konstitucija numato karinius teismus, kurie nagrinėja krašto apsaugos ministerijos pareigūnų baudžiamąsias bylas, tuo tarpu Lietuvos Konstitucija tokių teismų nenumato. Be to, Lenkijos Konstitucija numato teisminės valdžios institucijų dvi rūšis: teismai ir tribunolai, įskaitant ir Konstitucinį Tribunolą. Tuo tarpu Lietuvos Konstitucija tribunolu nenumato, o konstitucinės priežiūros institucijos pavadinimas yra Konstitucinis Teismas. 2. Lietuvos Konstitucija numato dvejopą aukštesnių instancijų teismų teisėjų atleidimo būdą, kai pripažįstama, kad jie savo poelgiu pažemino teisėjo vardą: 1) paprastesniu būdu – Aukščiausiojo Teismo teisėją galima atleisti Seimo nutarimu, o Apeliacinio teismo teisėją – Prezidento dekretu arba 2) sudėtingesniu būdu – šiems teisėjams galima taikyti apkaltos procesą Seime. Tuo tarpu Lenkijos Konstitucija apkaltos proceso atleisti teisėjams nenumato. 3. Lietuvos Konstitucinis Teismas ir Lenkijos Konstitucinis Tribunolas plačiąja prasme priklauso teisminei valdžiai, o šių konstitucinės priežiūros institucijų funkcijos iš esmės yra labai panašios, visgi, pagrindinis skirtumas galėtų būti tas, kad į Lenkijos Konstitucinį Tribunolą dėl teisės aktų abstrakčios konstitucinės kontrolės turi teisę kreiptis daug platesnis subjektų ratas nei į Lietuvos Konstitucinį Teismą. Iš kitos pusės, Lenkijos Konstitucinis Tribunolas neturi kompetencijos teikti išvadų dėl pareigūnų veiksmų, kuriems pradėtas apkaltos procesas bei dėl rinkimų įstatymų pažeidimų. Pagaliau, pagal ordinarinę teisę bent vienas Lenkijos Konstitucinio Tribunolo narys ex officio eina ir Lenkijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigas. 4. Nors Lenkijos Konstitucijoje Nacionalinei Teismų Tarybai yra skirtas gana didelis dėmesys, tačiau šiuo metu Lietuvos Teisėjų Tarybos sprendimai turi didesnį konstitucinį svorį (nei Lenkijos Nacionalinės Teismų Tarybos), nes jos neigiamas patarimas dėl teisėjų skyrimo ar atleidimo įpareigoja Lietuvos Respublikos Prezidentą neskirti ar neatleisti teisėjo. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Teismų įstatymą, Lietuvos Teisėjų Tarybos nariais gali būti tik teisėjai, kurių didžioji dalis yra renkama Visuotiniame teisėjų susirinkime, tuo tarpu Lenkijos Teismų Tarybos nariais gali būti ne tik teisėjai, be to, teisėjai į šias pareigas Lenkijoje nėra renkami pačios teisminės valdžios, o skiriami politikų.
3
Paužaitė-Kulvinskienė, Jurgita. „Teisės į gerą administravimą (atsakingo valdymo principo) sampratos doktrininiai aspektai bei įgyvendinimo pavyzdžiai aplinkos apsaugos teisėje“. Teisė 72 (01.01.2009): 82–95. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2009.0.282.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Straipsnyje analizuojama viena iš „jauniausių“ Lietuvos konstitucinėje ir administracinėje teisėje vartojamų kategorijų – teisė į gerą valdymą (administravimą), keliamas klausimas, ar šios teisės turinį sudarantys elementai gali būti suprantami kaip atsakingo valdymo principo atitikmuo. Europos Sąjungos teisinėjė erdvėjė, konkrečiai Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, įtvirtinta teisė į gerą valdymą (administravimą). Lietuvos konstitucinės ir administracinės teisės doktrinoje, darant įtaką Konstitucinio Teismo jurisprudencijai, vartojamas atsakingo valdymo principas; straipsnyje pateikiamas teisės į gerą valdymą (administravimą) kilmė, jos sampratos doktrininis pagrindimas, analizuojant svarbiausius Lietuvos administracinės teisės šaltinius, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei administracinių teismų jurisprudenciją. Teisės į gerą valdymą (admnistravimą) turinį sudarančių administracinių procedūrinių teisių (teisės būti išklausytam, teisės į pagrįstą sprendimą per tinkamą laiką ir kt.) turinys analizuojamas pateikiant pastarųjų metų administracinių teismų nagrinėtas bylas aplinkos apsaugos srityje, kuriose teismai vertino teisės į gerą valdymą (administravimą) reikalavimų laikymąsi ir sprendė, ar jų laikomasi. Im Artikel ist eine der “jungsten” Kategorien des litauischen Verfassungs- und Verwaltungsrechts – das Recht auf gute Verwaltung, als der Prinzip des verantwortlichsvollen Verwalten, zu analysieren. Im Bereich des Europäischen Rechts, im Artikel 41 des Grundrechtscharta, ist das Recht auf gute Verwaltung festgelegt, das als das Prinzip des verantwwortlichsvollen Verwalten in der Rechtsprechung des litauischen Verfassungsgerichts auszulegen ist. Die das Recht auf gute Verwaltung bestimmende Verfahrensrechte (das Rechts auf Akteneinsicht, das Recht auf ein faires Verwaltungsverfahren und etc.) wurden aufgrunde der Rechtssprechung der letzten Jahren der litauischen Verwaltunsggerichten im Bereich des Umweltrechts analysiert.
4
Goda, Gintaras. „Nekaltumo prezumpcijos principo reikšmė suėjus baudžiamosios atsakomybės taikymo senačiai“. Teisė 107 (02.07.2018): 24–34. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2018.107.11821.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Straipsnyje analizuojama nekaltumo prezumpcijos principo reikšmė suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus 2016 m. birželio 27 d. nutarimą, kuriame buvo išaiškinta, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme turi būti tęsiamas ir suėjus senaties terminui, aktuali tapo teismo baigiamųjų aktų motyvavimo, suėjus senaties terminui, problema.
5
Merkevičius, Remigijus. „Kaltinamojo teisės į nešališką teismą (teismo nešališkumo principo) samprata aukščiausių nacionalinių teismų jurisprudencijoje“. Teisė 76 (01.01.2010): 83–99. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2010.0.223.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Straipsnyje atskleidžiama kaltinamojo teisės į nešališką teismą (teismo nešališkumo principo) samprata ir turinys, kaip jie suprantami aukščiausių nacionalinių bendrosios kompetencijos teismų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo) jurisprudencijoje, pateikiama konkrečių teismo šališkumo pasireiškimo pavyzdžių ir formuluojami apžvelgta jurisprudencija pagrįsti mokslinio (doktrininio) pobūdžio apibendrinimai. Im Artikel werden die Konzeption und der Inhalt des Rechtes des Beschuldigten auf ein unparteiisches Gericht bzw. des Prinzips der Unbefangenheit des Gerichts diskutiert, wie sie in der Jurisprudenz der obersten nationalen Gerichte allgemeiner Gerichtsbarkeit Litauens (in der Rechtsprechung des Obersten Gerichts und des Apellationsgerichts Litauens) bewerten. Außerdem werden hier konkrete Beispiele für Offenbarung der Parteilichkeit Gerichts besprochen und auch auf der besprochener Jurisprudenz basierende wissenschaftliche (doktrinäre) Rückschlüsse formuliert.
6
Soloveičikas, Deividas, und Karolis Šimanskis. „Viešojo pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia pagal lietuvos teismų praktiką“. Teisė 84 (01.01.2012): 0. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2012.0.12.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Viešojo pirkimo sutarties negaliojimas yra viena iš naujausiai reglamentuojamų tiekėjo teisių gynimo priemonių pagal ES ir Lietuvos viešųjų pirkimų teisę. Nepaisant to, Lietuvos teismų praktikoje ši priemonė taikoma seniai. Nacionaliniai teismai išplėtojo būtinąsias sąlygas, kurios privalomos siekiant pripažinti tiek patį viešąjį pirkimą, tiek jo pagrindu sudarytą sutartį neteisėtais. Įtvirtinus norminį reguliavimą teisės aktuose, nacionaliniams teismams kyla būtinybė reaguoti į kintamą teisinę aplinką ir pritaikyti jų suformuotus minėtos teisių gynimo priemonės taikymo reikalavimus prie naujų teisės aktuose įtvirtintų kriterijų. Šiam tikslui įgyvendinti yra būtinas esamos nacionalinės teismų praktikos minėtoje srityje tyrimas ir jos vertinimas. Šie uždaviniai yra šios publikacijos objektas.
7
Masiulionytė, Virginija. „Zum Ausdruck der Bewertung in deutschen und litauischen gerichtlichen Entscheidungen“. Kalbotyra 66, Nr. 66 (30.03.2016): 46. http://dx.doi.org/10.15388/klbt.2014.7675.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Straipsnyje tiriama ir gretinama vertinimo raiška teismų sprendimuose vokiečių ir lietuvių kalbomis: analizuojamos leksinės ir gramatinės priemonės vertinimui reikšti, žyminčios vertinančio subjekto – šiuo atveju teismo – požiūrį į vertinamą objektą. Tiriamąją medžiagą sudaro dešimt atsitiktine tvarka atrinktų sprendimų civilinėse bylose vokiečių kalba (iš viso 282 293 ženklų be tarpų arba 44 522 žodžiai) ir dešimt lietuvių kalba (iš viso 251 401 ženklų be tarpų arba 38 347 žodžiai). Tačiau iš esmės tirta tik viena konkreti sudedamoji sprendimo dalis – sprendimo motyvai, nes tik šioje dalyje teismas, remdamasis nustatytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, vertina su byla susijusius dalykus, kaip antai ieškinys, šalių prašymai, argumentai, ankstesnės instancijos teismo išvados, eksperto išvados, liudytojų parodymai, tam tikros bylos aplinkybės. Kitos sprendimo dalys – įvadinė, konstatuojamoji, rezoliucinė – atlieka kitas funkcijas ir todėl nėra tiesioginis šio tyrimo objektas. Tik iš motyvuojamųjų sprendimo dalių sudarytas patekstynis vokiečių kalba apima 184 156 ženklų be tarpų arba 29 274 žodžius, lietuvių kalba – 123 135 ženklų be tarpų arba 18 693 žodžius. Didžiausias dėmesys straipsnyje skiriamas vertinimo aspektams – t. y. vertinamų objektų požymiams. Nustatyti šie vertinimo aspektai: galimybė patenkinti, pagrįstumas, teisingumas, įtikinamumas, apimtis, tikėtinumas. Šiame teksto žanre vartojamos ir leksinės priemonės, kuriomis parodoma, kad tam tikras dalykas nagrinėjamoje byloje yra nereikšmingas ir todėl nebus vertinamas. Atliktas tyrimas rodo, kad vertinimas teismų sprendimuose abiejose kalbose pirmiausia reiškiamas leksinėmis priemonėmis, dažnai bendrašaknėmis, pavyzdžiui,tikėtina ir tikimybė, abejoti ir abejonės, unangemessen ‘netinkamas’ ir Unangemessenheit‘netinkamumas’; zweifelhaft ‘abejotinas’, zweifelsfrei ‘neabejotinas’ und Zweifel ‘abejonė’ ir pan. Nagrinėtuose teismų sprendimuose lietuvių kalba, palyginti su vokiečių, rasta įvairesnių leksinių konstrukcijų su veiksmažodžiais kognityvinei nuostatai reikšti ir jų vediniais, kuriose vertinantis subjektas koduojamas eksplicitiškai: pavyzdžiui, teismas sprendžia, kad/jog;teismas laiko, kad; teismas vertina, kad; teismas daro išvadą, kad; teismo vertinimu ir pan. (plg. tirtuose sprendimuose vokiečių kalba iš esmės tik veiksmažodis überzeugen ‘įtikinti’ ir konstrukcija su jo vediniu zur Überzeugung des Gerichts ‘teismo įsitikimu’). Straipsnyje taip pat tiriami ir fakultatyvūs vertinamosios konstrukcijos elementai – vertinimo motyvavimas, intensifikatoriai ir deintensifikatoriai vertinimui sustiprinti ir sušvelninti. Motyvavimas gali būti pateikiamas po vertinančios frazės arba prieš ją; pastaruoju atveju vertinanti frazė formuluojama išvados pavidalu. Įdomu pastebėti ir tai, kad nagrinėtuose teismų sprendimuose abejomis kalbomis vertinimas stiprinamas vienodai: leksinėmis priemonėmis ir dviejų ar daugiau leksemų kombinacijomis, o švelninamas skirtingai: nagrinėtuose sprendimuose vokiečių kalba vartojama nemažai leksinių deintensifikatorių (kaum ‘vargu’,grundsätzlich ‘iš esmės’, offenbar ‘ko gero’, jedenfalls ‘bet kuriuo atveju’, vielmehr ‘veikiau’ ir pan.), sprendimuose lietuvių kalba vertinimas švelninamas daugiau gramatinėmis priemonėmis, dažniausiai konstrukcijomis su reikiamybės dalyviu, o iš leksinių deintensifikatorių vartojama tik samplaika iš esmės.
8
Daujotas, Rimantas. „GRUPĖS IEŠKINYS LIETUVOJE – PRAKTINĖS ĮGYVENDINIMO PROBLEMOS“. Teisė 101, Nr. 101 (27.02.2017): 29. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2016.101.10442.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Straipsnyje identifikuojamos pagrindinės praktinės grupės ieškinio įgyvendinimo problemos, nustatoma, kokie iššūkiai laukia ginčo šalių ir teismų pradėjus taikyti šį, dar gerai neišbandytą Lietuvoje, institutą. Be to, straipsnyje pateikiama šio instituto reguliavimo tobulinimo siūlymų, atsižvelgiant į problemas, kurių kyla kitose jurisdikcijose, siekiant, kad grupės ieškinio institutas taptų ne deklaratyvia, o realia ir efektyvia galimybe didelei grupei nukentėjusių asmenų paprasčiau apginti savo teises teisme, o verslui netapti piktnaudžiavimo grupės ieškiniu auka.
9
Jočienė, Dr Danutė. „Socialinės teisės Europos žmogaus teisių teismo praktikoje“. Teisė 66, Nr. 2 (01.01.2008): 21–43. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2008.2.387.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
The present Article deals with the question of interpretation of social rights in the jurisprudence of the European Court of Human Rights (thereafter – the Court)1. In the article the Author analyses the social rights’ issues under the European Convention on Human Rights and their interpretation given by the European Court of Human Rights. Social rights were not included into the text of the Convention adopted in 1950. Nevertheless, the Court has opened the door for a new interpretation of human rights enshrined in the Convention taking into account the social issues of the rights involved and setting up new tendencies for their full and effective implementation at international and national levels. Different social rights’ issues, arising in the applications submitted to the Court, especially in the last years, raise the discussion whether exclusion of social rights can still be regarded as legitimate and where there is already a need to include expressly the social rights into the text of the Convention or, whether, the protection of social rights is sufficient under the provisions of the European Social Charter and under the broader interpretation of such rights provided for by the European Court of Human Rights. Straipsnyje analizuojama socialinių teisių aiškinimo ir taikymo klausimai Europos žmogaus teisių teismo praktikoje. Pažymėtina, kad socialinės teisės nebuvo įtrauktos į Europos žmogaus teisių konvencijos tekstą, priimtą 1950 m., todėl peticijos dėl socialinių teisių gynimo buvo atmetamos kaip nesuderinamos su Konvencijos nuostatomis. Ilgainiui, vykstant socialiniams pokyčiams ir plečiantis teisių, numatytų Konvencijoje, aiškinimo ir taikymo riboms, Europos žmogaus teisių teismas ėmė aiškinti Konvencijoje numatytas teises plačiau, apimdamas ir atitinkamus socialinių teisių aspektus. Straipsnyje taip pat keliamas klausimas, į kurį kol kas negalima rasti vienintelio atsakymo, ar ne laikas būtų aiškiai įtraukti socialinių teisių kategoriją į Europos žmogaus teisių konvencijoje numatytų teisių sąrašą, ar vis dėlto užtenka Teismo plečiamo aiškinimo šių teisių atžvilgiu bei Europos socialinės chartijos nuostatų.
10
Goda, Gintaras. „Nusikalstamos veikos imitacijos modelio kaip teisėto tyrimo veiksmo atskyrimas nuo draudžiamo provokavimo daryti nusikalstamą veiką“. Teisė 73 (01.01.2009): 7–23. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2009.0.274.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Straipsnyje ieškoma atsakymo į klausimą, kokios Lietuvos teismų daromos klaidos lėmė, kad Europos žmogaus teisių teismas 2008 metais išnagrinėtose bylose Ramanauskas prieš Lietuvą ir Malininas prieš Lietuvą nustatė, jog pareiškėjai, taikant jiems nusikalstamos veikos imitacijos modelį, buvo išprovokuoti padaryti nusikalstamas veikas. Autorius pateikia sąrašą kriterijų, kuriais vadovaujantis teismų praktikoje sprendžiant provokacijos atskyrimo nuo teisėtų veiksmų klausimus būtų išvengta žmogaus teisių pažeidimų. Der Aufsatz erörtert im Jahre 2008 erschienene Urteile des EGMR in Fällen Ramanauskas v. Litauen und Malininas v. Litauen. Der Autor sucht die Antwort auf die Frage über die Fehler in der Rechtsprechung die Feststellung der Verletzung der EMRK verursacht haben. Der Autor versucht die Kriterien für die Rechtspraxis zu formuleren welche die Unterscheidung zwichen zulässigen Prozesshandlungen und Tatprovokation ermöglichen.
11
Žalimas, Dainius. „TAUPYMO PRIEMONIŲ KONSTITUCINGUMO KRITERIJAI LIETUVOS RESPUBLIKOS OFICIALIOJOJE KONSTITUCINĖJE DOKTRINOJE“. Teisė 94 (13.04.2015): 59–76. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2015.94.7349.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Šio straipsnio objektas – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota oficialioji konstitucinė doktrina, susijusi su taupymo priemonėmis, kurios taikomos siekiant suvaldyti ir įveikti valstybėje kilusią ekonominę ir finansinę krizę. Išskiriami ir analizuojami šie taupymo priemonių konstitucingumo kriterijai, kurių turi būti laikomasi paisant Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių ir valstybės socialinės orientacijos: konstituciškai pateisinamas šių priemonių pagrindas, jų būtinumas, laikinumas, proporcingumas, taip pat įstatymų leidėjo diskrecijos ribų, socialinio solidarumo ir nediskriminavimo principų paisymas, tam tikrų praradimų kompensavimo pareiga. Pagrindinė straipsnio išvada yra ta, kad Lietuvos Respublikos oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje suformuluoti taupymo priemonių konstitucingumo kriterijai yra pagrįsti bendraisiais žmogaus teisių ribojimo teisėtumo kriterijais, įtvirtintais ir tarptautinėje teisėje, taip pat yra iš esmės identiški kitų Europos konstitucinių teismų jurisprudencijoje suformuluotiems taupymo priemonių konstitucingumo kriterijams. Tai leidžia įžvelgti šioje srityje tam tikrą vienovę įvairovėje,t. y. vieną iš Europos konstitucinio identiteto elementų.
12
Šinkūnas, Haroldas, und Artūras Driukas. „Teisėjų tarybos sudėtis: reglamentavimo pokyčiai Lietuvoje 1994–2019 metais“. Acta Universitatis Lodziensis. Folia Iuridica 93 (30.12.2020): 61–74. http://dx.doi.org/10.18778/0208-6069.93.04.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Straipsnyje nagrinėjami Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje numatytos specialios teisėjų institucijos, kuri šiuo metu galiojančiame Teismų įstatyme įtvirtinta Teisėjų tarybos pavadinimu, sudėties teisinio reguliavimo pokyčiai nuo pat šios institucijos įsteigimo 1994 metais iki paskutiniųjų 2019 metais padarytų pakeitimų. Įgyvendindama Konstitucijoje jai pavestas funkcijas Teisėjų taryba veikia kaip atsvara Respublikos Prezidentui formuojant teisėjų korpusą, o būdama viena svarbiausių teisminės valdžios savivaldos institucijų atlieka labai svarbią misiją saugodama teismų sistemos ir teisėjų nepriklausomumą. Straipsnyje nagrinėjamas esminius Teisėjų tarybos sudėties pokyčius nulėmęs Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas, kuriame buvo išaiškinta, kad šios institucijos nariais gali būti tik teisėjai. Autoriai pateikia siūlymus, kurie, jų manymu, sudarytų prielaidas gerinti Teisėjų tarybos veiklos veiksmingumą: įtvirtinti draudimą Teisėjų tarybos pirmininku rinkti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkus, sumažinti pernelyg didelę aukštesniųjų teismų teisėjų ir teismų pirmininkų įtaką teismų savivaldoje, nustatyti proporcingas visų teismų teisėjų atstovavimo kvotas, visus renkamus Teisėjų tarybos narius rinkti visuotiniame teisėjų susirinkime ir į Teisėjų tarybos sudėtį įtraukti ne tik teisėjus.
13
Kūris, Egidijus. „Konstitucinės justicijos proceso teisės klausimu“. Teisė 78 (01.01.2011): 7–28. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2011.0.192.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Straipsnyje nagrinėjamos prielaidos Lietuvoje susiformuoti naujai ordinarinės teisės šakai – konstitucinės justicijos proceso teisei, apimančiai procedūras nuo kreipimosi gavimo Konstituciniame Teisme iki atitinkamo baigiamojo akto įsigaliojimo. Šiuo metu teisinė teorinė mintis tokios teisės šakos dar nereflektuoja, tačiau ilgainiui, plečiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencijai, skirtai konstitucinės justicijos byloms nagrinėti, padėtis gali keistis. The article deals with the preconditions for formation of a new branch of law, namely the law of constitutional justice procedure which would include procedures from the reception of a petition in the Constitutional Court till coming into effect of a relevant final act. Currently, the legal theoretical mind does not yet reflect such branch of law, however, with the growth of jurisprudence of the Constitutional Court pertaining to the examination of constitutional justice cases, the situation may change.
14
Bubnytė, K. „ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS KONVENCIJA GALUTINĖS INSTANCIJOS LIETUVOS TEISMŲ PRAKTIKOJE“. Teisė 87 (01.01.2013): 69–85. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2013.0.1254.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Straipsnyje analizuojant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymą galutinės instancijos Lietuvos teismų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo) praktikoje, atskleidžiamas Konvencijos internalizavimo kokybinis aspektas. Aptariamos šiam procesui turinčios įtakos normatyvinės ir bihevioristinės prielaidos, išskiriamos galimos Konvencijos taikymo formos ir būdai, kartu atskleidžiama Lietuvos teismų vaidmens Konvencijos įgyvendinimo procese nacionalinės ir tarptautinės teisės požiūriu reikšmė. The article deals with a qualitative aspect of the internalization of the European Convention on Human Rights through analysis of the application of the Convention in the case law of the Lithuanian courts of last resort (namely, the Lithuanian Supreme Court and Lithuanian Supreme Administrative Court). The factors – both normative and behaviouristic – influencing the process at issue are discussed, possible forms and modes of the application of the Convention are distinguished, simultaneously, the significance of the role of Lithuanian courts in the process of the implementation of the Convention is disclosed from both perspectives – that of national and international law.
15
Valančiūtė, Justina, Vaiva Martinkienė und Arūnas Germanavičius. „SIMULIACINĖS ELGSENOS ĮVERTINIMAS TEISMO PSICHIATRIJOJE“. Health Sciences 29, Nr. 4 (13.08.2019): 116–21. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.066.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Simuliacijos – apsimestinio, tikslingo elgesio, siekiant tam tikros naudos – reiškinys yra aktualus psichiatrijoje ir ypač teismo psichiatrijoje. Literatūros duomenimis nurodoma, kad bendrojoje psichiatrijos praktikoje sutinkama nuo 1 proc. iki 5 proc. simuliuojančių pacientų, o nusikaltimus atlikę asmenys simuliuoja kur kas dažniau – nuo 10 proc. iki 20 proc. atvejų. Literatūros šaltiniai nurodo, kad teismo psichiatrijoje dažniausiai yra simuliuojami kognityviniai ir psichoziniai sutrikimai. Įvertinus 2013-2016 m. laikotarpiu Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VTPT prie SAM) atliktų 609 teismo psichiatrijos ekspertizių duomenis, nustatyta, kad simuliacijos reiškiniai stebėti 8,7 proc. atvejų. Dauguma simuliuojančių buvo vidutinio amžiaus (vidurkis 38,5 m.), žemo išsilavinimo vyrai, anksčiau teisti ne vieną kartą. Net 92 proc. jų anksčiau jau buvo gydyti įvairiuose psichiatrijos stacionaruose, kur jiems 32,7 proc. atvejų jau buvo įtarta simuliacija. Tyrimo metu nustatyta, kad pakartotinai teisiami asmenys dažniau linkę simuliuoti psichozinius sutrikimus, o anksčiau neteisti asmenys kiek dažniau simuliavo atminties sutrikimus. Simuliuojantys asmenys pateikė įvairialypius skundus, demonstravo negalintys atsakyti į elementarius klausimus. Net 71 proc. tiriamųjų aktyviai ir nuolat deklaravo įvairius skundus, tačiau jų elementari kasdienė veikla nebuvo sutrikusi. Dažnu atveju simuliavusiems asmenims stebėtas dvejopas elgesys, 33,7 proc. atvejų skundai ir elgesys disociavo su psichodiagnostinių tyrimų rezultatais. Didžiajai daliai (52,9 proc.) sunkių psichikos sutrikimų požymius demonstravusių tiriamųjų ekspertizės metu buvo nustatyti asmenybės sutrikimai. Tyrimo duomenys parodė, kad būtina skirti atidesnį dėmesį simuliacijos reiškiniui ne tik ekspertinėje teismo, bet ir bendrojoje psichiatrijoje, atkreipiant dėmesį į tam tikriems psichikos sutrikimams nebūdingą simptomatiką bei tiksliai įvertinant psichikos sutrikimų fenomenologiją.
16
Liesis, Mantas, und Ilona Michailovič. „Mediacija Lietuvos baudžiamojoje ir administracinių nusižengimų justicijoje teisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje“. Kriminologijos studijos 5 (19.10.2018): 91–114. http://dx.doi.org/10.15388/crimlithuan.2017.5.11734.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje nagrinėjamos mediacijos baudžiamojoje ir administracinių nusižengimų justicijoje įgyvendinimo galimybės teisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Tyrimas apima: 1) pagrindinius konflikto šalių abejojimus, susijusius su dalyvavimu mediacijos procese, nes daug mediacijos procesų neįvyksta dėl konflikto šalių nenoro dalyvauti mediacijoje; 2) mediacijos taikymo pagrindus baudžiamojoje ir administracinių nusižengimų justicijoje teisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje; 3) meditacijos proceso ypatumus teisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Atliekant tyrimą buvo taikomi sisteminės analizės, lyginamasis metodai, analizuojama mokslinė literatūra, teisės aktai ir teismų praktika. Straipsnyje daug dėmesio skiriama Šiaulių apylinkės teismo sprendimams baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose, kuriose taikyta mediacija, nes būtent šio teismo jurisprudencijoje plačiai naudojama meditacijos paslauga atsiradus mediacijos pareigybei Lietuvos probacijos tarnybose.Kadangi absoliuti dauguma aptartų konflikto šalių abejojimų dėl ginčo sprendimo mediacijos būdu iškyla dėl atitinkamų žinių stokos, tai visuomenės švietimas apie meditaciją turi vykti nuolat įvairių teisinių profesijų atstovų. Tačiau ypatingą vaidmenį šioje srityje reikėtų skirti teisėjams, pirmiausia atsižvelgiant į jų autoritetą baudžiamojoje ir administracinėje justicijoje. Institucinė sąranga, o būtent probacijos tarnybose dirbantys mediatoriai, sudaro galimybes teisėjui į teismą kviesti mediatorius, kaip probacijos tarnybos atstovus, ir išklausius jų bei proceso šalių nuomonės, bylą perduoti meditacijos procesui. Mediacijos metu ne visada galima pasiekti susitarimą, tačiau dėl tarpusavio pagarbos šis instrumentas leidžia konflikto dalyviams kultūringai koegzistuoti ateityje.
17
Aliukonienė, Rita, Alvydas Navickas und Aurėja Bareikytė. „Naujagimio nužudymo teisiniai ir medicininiai aspektai“. Sveikatos mokslai 26, Nr. 1 (29.03.2016): 65–69. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.010.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Tarptautinė bendruomenė iš visų prigimtinių žmogaus teisių prioritetu laiko žmogaus teisę į gyvybę. Dėl šios priežasties daugumos valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose numatyti atskiri skyriai, skirti nusikaltimams žmogaus gyvybei reglamentuoti. Taigi ir Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau tekste – BK), įsigaliojęs nuo 2003 m. gegužės 1 d., saugo ir gina kiekvieno žmogaus teisę į gyvybę kaip visų kitų teisių pagrindą, nes jei nėra gyvybės, beprasmės tampa ir visos kitos žmogaus teisės [1]. Naujajame Lietuvos baudžiamajame įstatyme įtvirtinta plati vertybių ir prioritetų sistema, todėl suprantama, kad kai kurių BK normų taikymas teismų praktikoje kelia probleminių klausimų, reikalaujančių gilesnės analizės. Vienas iš tokių probleminių klausimų – naujagimio nužudymo (BK 131 str.), padaryto ribotai pakaltinamos motinos, teisingas atribojimas nuo savo kūdikio nužudymo (BK 129 str. 2 d. 3 p.), kurį padaro psichikos sutrikimų neturinti ir pakaltinama motina. Medicininės, teisinės literatūros studijos bei baudžiamųjų bylų medžiagos ir jose esančios teismo psichiatrinės – psichologinės ekspertizės leido padaryti išvadą, kad vienas iš pagrindinių kriterijų, suteikiančių teisę patraukti kaltininką baudžiamojon atsakomybėn už privilegijuotą nužudymą (BK 131 str.), yra nustatymas, kad savo naujagimio nužudymą veikė motinos nulemta gimdymo būsena.
18
Valickas, Gintautas, und Kristina Vanagaitė. „TEISMO POSĖDŽIO DALYVIŲ TEISĖSAUGOS INSTITUCIJŲ IR PAREIGŪNŲ ELGESIO VERTINIMAI: 2012 IR 2015 METŲ TYRIMŲ DUOMENYS“. Teisė 102, Nr. 102 (29.03.2017): 31. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2017.102.10516.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Straipsnyje analizuojama, kaip įvairių Lietuvos teismų posėdžių dalyviai vertina teisėsaugos institucijas, savo įsipareigojimą paklusti įstatymams ir pareigūnams, pareigūnų elgesį, teismo patalpas ir darbuotojus (ne teisėjus), taip pat siūlomus teismų sistemos pokyčius. Palyginus 2012 ir 2015 metų duomenis, daugeliu atvejų nustatyti teigiami tiriamųjų vertinimų pokyčiai.
19
Soloveičik, Deividas, Deividas Soloveičik und Karolis Šimanskis. „Interesų konflikto koncepcija pagal Lietuvos ir Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisę ir teismų praktiką“. Teisė 111 (20.05.2019): 45–66. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2019.111.3.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Iki tol, kol buvo įgyvendinta 2014 metų ES ir atitinkamai 2017 metų Lietuvos viešųjų pirkimų teisės reforma, interesų konfliktai viešuosiuose pirkimuose, jų samprata, požymiai, teisinis vertinimas, objektyvios praktinės apraiškos nebuvo plačiai analizuojamos nei teisės doktrinoje, nei teismų praktikoje. Iš esmės šiuo aspektu pasikeitus teisinei ekosistemai, nurodytas mokslinis tyrimas tapo aktualus. Mokslinis interesų konfliktų teisinis pagrindimas tapo ypač reikalingas, kai teismai vienas po kito susidūrė su praktinėmis šio reiškinio situacijomis ir pradėjo kelti susijusius klausimus ne tik nacionalinėje teismų praktikoje, bet ir, bent jau Lietuvos teismų atveju, adresavo klausimus ES teisminėms institucijoms. Atitinkamai ši publikacija yra skirta išspręsti minėtą akademinės analizės poreikį ir atsakyti į klausimus, kas yra laikoma intersų konfliktu bei kaip jį vertina ES ir Lietuvos teismai, nagrinėdami viešųjų pirkimų ginčus.
20
Merkevičius, Remigijus. „Teismo nešališkumo principo samprata Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje“. Teisė 76 (01.01.2010): 63–82. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2010.0.224.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Straipsnyje atskleidžiama teismo nešališkumo principo samprata Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje, aptariami konkretūs teismo šališkumo pasireiškimo pavyzdžiai ir formuluojamos apžvelgta jurisprudencija pagrįstos mokslinės išvados. Im Artikel wird eine Auseinandersetzung vom Gründungsprinzip der Unparteilichkeit in der Jurisprudenz des Verfassungsgerichts der Republik Litauen und des europäischen Gerichtshofs für Menschenrechte dargeboten und werden konkrete Beispiele von Offenbarung der Gerichtsparteilichkeit diskutiert. Auf der Basis der überschauten Gerichtsbarkeit werden wissenschaftliche Erkenntnisse formuliert.
21
Goda, G. Intaras. „Konstitucinė justicija ir baudžiamojo proceso teisės mokslas“. Teisė 78 (01.01.2011): 68–92. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2011.0.188.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Straipsnyje analizuojama konstitucinė jurisprudencija baudžiamojo proceso teisės klausimais, aptariama konstitucinės justicijos bylų įtaka baudžiamojo proceso mokslui ir baudžiamojo proceso teisės raidai, apibūdinamos problemos, kurias Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas turės spręsti nagrinėdamas Konstituciniame Teisme savo eilės laukiančią bylą dėl Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, nustatančių kaltinimo keitimo taisykles, konstitucingumo. Straipsnyje išsakoma mintis, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimai dėl baudžiamojo proceso nuostatų atitikties Konstitucijai yra labiau įtikinami tais atvejais, kai konstitucinėje byloje remiamasi ir baudžiamojo proceso mokslo žiniomis. Im Aufsatz wird die strafprozessrelevante Rechtsprechung des litauischen Verfassungsgerichtes analysiert. Der Aufsatz erörtert die Bedeutung der Rechtsprechung des litauischen Verfassungsgerichtes für die Strafprozesslehre und Entwicklung des Strafprozessrechts. Der Autor versucht die Problematik der neuesten Verfassungsbeschwerde zu Verfassungsmäßigkeit der Regelungen über die Änderung der Klage während der Hauptverhandlung zu beschreiben. Im Aufsatz wird auch Aufsicht vertreten dass die Ausführungen des Verfassungsgerichtes mehr verständlich sind wenn Verfassungsgericht die Bedeutung der Strafprozesslehre schenkt.
22
Pūraitė-Andrikienė, Dovilė. „Teisės akto galiojimo sustabdymo institutas Lietuvos konstitucinės justicijos modelyje“. Acta Universitatis Lodziensis. Folia Iuridica 93 (30.12.2020): 89–102. http://dx.doi.org/10.18778/0208-6069.93.06.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio penktojoje dalyje nustatyta, kad Respublikos Prezidento teikimas Konstituciniam Teismui ar Seimo nutarimas ištirti, ar aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo šio akto galiojimą. Teisės akto galiojimo sustabdymo institutas detaliau reglamentuojamas Konstitucinio Teismo įstatymo 26 straipsnyje. Vis dėlto pastarųjų metų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija šio instituto taikymo klausimu teisininkų bendruomenėje ir viešojoje erdvėje susilaukia įvairių vertinimų. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių teisės akto galiojimo sustabdymo institutą, taip pat šio instituto sampratos formuojamos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje probleminius aspektus, bei pateikti siūlymus, kaip būtų galima tobulinti šį institutą reglamentuojantį teisinį reguliavimą.
23
Gedmintaitė, Audronė. „TEISĖTŲ LŪKESČIŲ APSAUGA CONTRA LEGEM“. Teisė 93 (11.02.2015): 157–75. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2014.93.5082.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Straipsnyje nagrinėjama teisėtų lūkesčių apsaugos samprata. Diskutuojama, ar teisėtų lūkesčių šaltiniu (atsiradimo pagrindu) gali būti vėliau teisei prieštaraujančiais pripažinti teisės aktai, kuriuos suinteresuotas asmuo šių aktų galiojimo metu galėjo pagrįstai laikyti teisėtais. Nurodomos priežastys, kodėl teisėtų lūkesčių apsauga contra legem gali būti problemiška. Išanalizavus nagrinėjamam klausimui aktualią nacionalinių teismų jurisprudenciją, atskleidžiama, kada teisėtų lūkesčių apsaugos doktrina saugo ir gina asmens lūkesčius, kylančius iš teisei prieštaraujančių valstybės įsipareigojimų.
24
Armalis, Klaidas. „LAIKINŲJŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ TAIKYMO TESTAS LIETUVOS APELIACINIO TEISMO PRAKTIKOJE“. Teisė 100, Nr. 100 (19.12.2016): 68. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2016.100.10247.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Straipsnyje analizuojamos Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išsiskiriančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir aiškinimo tendencijos, jų probleminiai aspektai. Vertinami tikėtino ieškinio pagrįstumo, teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar pasidarymo neįmanomo įrodinėjimo standartai, ypač pastarojo santykis su didelės ieškinio sumos aplinkybe. Pateikiami pasiūlymai dėl CPK 144 straipsnio 1 dalies taikymo ir aiškinimo tokiu būdu, kad būtų maksimaliai užtikrintas teisėtų lūkesčių, teisinio apibrėžtumo principų įgyvendinimas, organiškas teismų praktikos vystymasis.
25
Krasauskas, Rytis. „Teismų kreipimasis į Konstitucinį Teismą kaip darbo teisės konstitucionalizacijos prielaida“. Jurisprudence 20, Nr. 4 (2013): 1329–48. http://dx.doi.org/10.13165/jur-13-20-4-03.
Der volle Inhalt der Quelle
26
Žalimas, Dainius, und Elena Masnevaitė. „EKONOMINĖS KRIZĖS IŠŠŪKIAI TEISĖJO IR TEISMŲ NEPRIKLAUSOMUMUI“. Teisė 94 (13.04.2015): 77–98. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2015.94.7350.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Šiame straipsnyje1 identifikuojami ir analizuojami 2008–2012 metų ekonominės krizės Lietuvoje iššūkiai pagrindiniams teismų nepriklausomumo principo elementams: teisėjo nepriklausomumui ir teismų instituciniam nepriklausomumui. Straipsnyje siekiama įvertinti ekonominės krizės įtaką teismų nepriklausomumui patikrinant hipotezę, kad ekonomikos recesijos sąlygomis mažinamos teismų nepriklausomumo ir žmogaus teisės į teisminę gynybą garantijos. Pagrindinė straipsnio išvada yra ta, kad ši hipotezė pasitvirtino iš dalies, t. y. ekonominė krizė, be jos laikotarpiui būdingų grėsmių teismų nepriklausomumui, atvėrė ir kai kurias galimybes optimizuoti teismų veiklą didinant asmens teisių teisminės gynybos veiksmingumą.
27
Vienažindytė, J. „VERTINIMO NUOŽIŪROS LAISVĖS DOKTRINA EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ TEISMO JURISPRUDENCIJOJE“. Teisė 90 (01.01.2014): 188–210. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2014.0.2871.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Straipsnyje pateikiama vienos iš aktualiausių ir kartu vienos iš neaiškiausių doktrinų, taikomų Europos Žmogaus Teisių Teismo, – vertinimo nuožiūros laisvės doktrinos – analizė. Pristatomas chronologinis doktrinos taikymas, konceptualus taikymo pagrindas ir identifikuoti kriterijai, kuriais Teismas remiasi, nustatydamas doktrinos taikymo apimtį. Visa tai papildoma konstruktyvia kritika ir konkrečiomis apibendrinančiomis išvadomis. This article provides analysis of one of the most complicated doctrines used by the Court of Human Rights in its case law – the doctrine of the margin of appreciation. Analysis presents findings on chronological (historical) application of the doctrine and conceptual basis for the application, as well as identifies elements and tests used by the Court determining the scope of the doctrine. It also gives critical views on the doctrine per se and its inconsistent application. Everything is summarised by constructive conclusions.
28
Audzevičius, Ramūnas, und Denis Parchajev. „TEISMŲ VAIDMUO ARBITRAŽO PROCESE PAGAL LIETUVOS TEISĘ“. Teisė 102, Nr. 102 (29.03.2017): 75. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2017.102.10519.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Straipsnyje pateikiama teismo įsikišimo kiekvienoje arbitražo proceso stadijoje niuansų apžvalga ir tiriamas priimtų ir siūlomų Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo pakeitimų bei formuojamos Lietuvos teismų praktikos indėlis į arbitražo, kaip ginčų sprendimo būdo, veiksmingumą ir visavertiškumą.
29
Pažereckaitė, Gintarė, und Jevgenija Vienažindytė. „ŽMOGAUS TEISIŲ APSAUGA EUROPOJE IR EUROPOS SĄJUNGOS PRISIJUNGIMAS PRIE ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS KONVENCIJOS“. Teisė 92 (11.02.2015): 109–25. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2014..3906.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Straipsnyje analizuojama žmogaus teisių apsauga Europoje, garantuojama pagal Europos Sąjungos ir Europos Tarybos (konkrečiai – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos) teisines sistemas. Nagrinėjama dviejų regioninių teismo institucijų (Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo) praktika ir kai kurios žmogaus teisių apsaugos užtikrinimo Europoje problemos. Straipsnyje vertinamas galimas Europos Sąjungos prisijungimo prie Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos poveikis žmogaus teisių apsaugai Europoje. Analizuojamos Prisijungimo sutarties projekte siūlomos procesinės taisyklės ir galimi jų trūkumai. Galiausiai pateikiamos įžvalgos dėl šiuo metu esamo žmogaus teisių apsaugos lygio Europoje pakankamumo, kurios iš dalies galėtų būti pagrindas vertinti Europos Sąjungos prisijungimo prie Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos poreikį.
The article analyses human rights protection in Europe guaranteed in the legal systems of the European Union and the Council of Europe (i.e. the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms). It examines case law of two regional judicial institutions (European Court of Human Rights and Court of Justice of the European Union) and certain problems of human rights protection in Europe. The article also assesses what impact the European Union accession to the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms could have on the human rights protection in Europe; and analyses rules and procedures proposed in the draft Accession agreement, and their possible flaws. Finally, views on the current state of human rights protection in Europe are presented, which in a way gives a basis to question the need for the European Union to accede to the Convention.
30
Machovenko, Jevgenij. „Atsiminimai. Petras Adomavičius“. Teisė 81 (01.01.2011): 201–10. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2011.0.143.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Publikuojamų atsiminimų Autorius, ilgametis Lietuvos Vyriausiojo tribunolo (1928–1940 m.) ir Kauno apygardos teismo (1921–1928 m.) teisėjas, daug pastangų padėjęs kuriant Nepriklausomos Lietuvos valstybės teismų sistemą ir įdiegiant humanistinius teismo proceso principus, aktyviai pasireiškęs tarpukario Lietuvos visuomeniniame gyvenime, dabar, deja, nėra žinomas plačiajai auditorijai. Šie atsiminimai yra labai asmeniški – audringos pirmosios XX a. pusės įvykiai yra fonas, kuriame atpasakojamas turiningas ir dramatiškas vieno žmogaus gyvenimas. Tikimės, skaitytojams bus įdomu iš pirmų lūpų išgirsti atvirą pasakojimą apie politinius persekiojimus ir krašto rusifikavimo politikos poveiki tautiečio likimui, darbą svetimame krašte, ilgą grįžimą į Tėvynę, įtempto ir kūrybingo darbo metus, okupaciją ir sunkų išeivystės kelią, profesinį užmiršimą ir šeimos tragedijas. Atsiminimų puslapiuose matome Lietuvos patriotą, aktyvų politinių įvykių dalyvį, palaikantį nuolatinius ryšius su Tėvyne, pasinaudojantį kiekviena proga dalyvauti jos kultūriniame dvasiniame gyvenime. Autoriaus kalba lakoniška ir santūri, gal net sausa, bet „tarp eilučių“ matome emocijas, kurias užjaučiame. Tekstas suredaguotas minimaliai – ištaisyta rašyba, patikslinti vietovardžiai, institucijos ir pareigybės (apygardos teismas, taikos teisėjas, akcizo kontrolierius ir kt.) rašomos iš mažosios raidės, pakeistos kai kurios pasenusios žodžių formos (ministeris / ministras) ir pan. Išnašose pateikiamos mūsų pastabos ir komentarai išaiškina šiuolaikiniam skaitytojui kai kurias istorines teisines sąvokas ir įvykius, kurie dabar retai minimi literatūroje. Rankraščio dalys, Autoriaus pavadintos „Kultūra Turkestane“, „Turkestano miestai, statyba, tikyba, kalba, užsiėmimas“ čia nepublikuojamos, nes neatitinka žurnalo tematikos. Išimtis padaryta tik informacijai apie Autoriaus artimųjų likimą – tikimės, ji bus naudinga būsimiems Autoriaus biografams. Dėkojame Mrs. Maya Laurinaitis Drake (JAV) už maloniai suteiktą medžiagą ir leidimą ją paskelbti.
31
Bruskina, Nika. „Pareiškėjų atsisakymas bendradarbiauti su valstybės institucijomis nuosavybės teisių atkūrimo procese: EŽTT praktika“. Teisė 108 (08.10.2018): 22–34. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2018.0.11976.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
[straipsnis, santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje nagrinėjama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, susijusi su pareiškėjų atsisakymu bendradarbiauti su valstybės institucijomis nuosavybės teisių atkūrimo procese. Konkrečiai straipsnyje analizuojama pareiškėjų atsisakymo bendradarbiauti su valstybės institucijomis reikšmė pateisinant valstybės institucijų veiksmus / neveikimą nuosavybės teisių atkūrimo procese pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir šios konvencijos pirmąjį protokolą.
32
Gedmintaitė, Audronė. „TEISĖTŲ LŪKESČIŲ APSAUGA EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ TEISMO PRAKTIKOJE“. Teisė 91 (01.01.2014): 135–53. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2014.0.3368.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Straipsnyje nagrinėjama, kaip Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra suprantama ir vartojama sąvoka „teisėti lūkesčiai“. Teisėtų lūkesčių apsaugos doktrina ir taikymo dėsningumai atskleidžiami tiriant šios doktrinos kilmę ir raidą, turinio elementus bei Europos Žmogaus Teisių Teismo taikomą teisėtų lūkesčių apsaugos patikros metodologiją. The article considers the ways in which the notion „legitimate expectations“ is interpreted and applied in the case law of the European Court of Human Rights. It begins with the evolution of the concept of legitimate expectations and its features. This is followed by analysis of the main principles guiding the judicial review concerning the protection of legitimate expectations as they have been developed by the European Court of Human Rights.
33
Valickas, G., und Kristina Vanagaitė. „TEISMO POSĖDŽIO DALYVIŲ ĮSTATYMŲ, TEISĖSAUGOS INSTITUCIJŲ IR PAREIGŪNŲ ELGESIO VERTINIMAI“. Teisė 88 (01.01.2013): 53–72. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2013.0.1613.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Straipsnyje analizuojama, kaip įvairių Lietuvos teismų posėdžių dalyviai (n = 397) vertina teisėsaugos institucijas, savo įsipareigojimą paklusti įstatymams ir pareigūnams, pareigūnų elgesį, teismo patalpas ir darbuotojus (ne teisėjus), taip pat siūlomus teismų sistemos pokyčius.The article analyses how the participants (n = 397) of the hearings of various Lithuanian courts assess law enforcement institutions, their own commitment to obey the law and law enforcement officers, the behaviour of relevant officers, court premises and the staff (excluding judges), as well as proposed modifications in the judicial system.>
34
Bakševičienė, Rūta. „SOCIALINIS KONFLIKTAS IR TEISINĖ PRAKTIKA LIETUVOJE“. Teisė 94 (13.04.2015): 99–109. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2015.94.7351.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Straipsnyje analizuojama socialinio konflikto plačiuoju požiūriu – valstybės valdžios institucijų tarpusavio santykio, visuomenės santykio (nepasitikėjimo) teismu, konflikto „populiarumo“, t. y. bylų gausos teismuose, tema. Straipsnyje parodomas teisinės praktikos plačiuoju požiūriu (įstatymų leidybos, teismų praktikos, socialinės ir teisinės tradicijos) ir socialinio konflikto ryšys, atskleidžiama pirmosios įtaka antrajam.
35
Lastauskienė, Giedrė. „TEISMŲ SPRENDIMAI EKONOMINĖS KRIZĖS SĄLYGOMIS“. Teisė 99, Nr. 99 (03.10.2016): 7. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2016.99.10110.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Straipsnyje analizuojama ekonominė krizė kaip teisinis argumentas. Nurodoma, kad ekonominės krizės laikotarpiu viešoji valdžia dažnai veikė netinkamai ir jos veiksmai prieštaravo atsakingo valdymo principo reikalavimams. Straipsnyje vertinama, kaip ekonominės krizės argumentą taikė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Siekiama nustatyti, kokią reikšmę teismai teikė krizei, spręsdami teisinius ginčus.
36
Ušinskienė, Viktorija. „Księga akt grodzkich trockich [1660–1661] ze zbiorуw Biblioteki Uniwersytetu Wileńskiego“. Slavistica Vilnensis 58, Nr. 2 (01.01.2013): 161–82. http://dx.doi.org/10.15388/slavviln.2013.2.1429.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Przechowywana w BUW kolekcja rękopiśmiennych akt sądowych zawiera 543 zespoły z lat 1540–1845. Do r. 1915 stanowiły one znaczną część olbrzymich zasobów Archiwum Centralnego Akt Dawnych w Wilnie (1852–1915). Kolekcja dostarcza cennych informacji na temat życia społecznego i politycznego WKL, między innymi — na temat sytuacji kulturowej i językowej w XVI–XIX ww. Celem niniejszej publikacji jest sporządzenie inwentarza analitycznego zespołu, zaznaczonego w katalogu BUW jako Akta sądowe grodzkie trockie z lat 1660–1661 (Trakų pilies teismo aktai 1660–1661 m., sygn. F7-TPT, 1660–1661). Tekst stanowi część pierwszą opracowanego inwentarza i zawiera opisy dokumentów 1–200 (K. 1–209). Praca została wykonana w ramach projektu naukowego Księgi sądowe WKL ze zbiorów BUW: cyfrowa baza danych, według którego do r. 2015 przewidziana jest dygitalizacja wszystkich opracowanych materiałów oraz stworzenie elektronicznego skorowidza nazw własnych i geograficznych.Słowa kluczowe: księgi sądowe WKL, dokumenty rękopiśmienne, akta grodzkie trockie, kolekcje cyfrowe Biblioteki Uniwersytetu Wileńskiego....Viktorija UšinskienėTrakų pilies teismo aktų knyga [1660–1661]iš Vilniaus universiteto bibliotekos kolekcijos LDK teismų knygos, atspindinčios plačią politinę ir socialinę Lietuvos istorijos panoramą, yra viena įdomiausių VUB kolekcijų. Ją sudaro 543 rankraštinių dokumentų rinkiniai (1540–1845), kurie istoriškai buvo Vilniaus centrinio senųjų aktų archyvo (1852–1915) fondų sudedamoji dalis. Dėl apimamo laikotarpio trukmės ir kalbinių ypatybių (tekstai lenkų, lotynų, kanceliarine slavų, rusų kalbomis), teismų knygos gali būti naudojamos vykdant diachroninius LDK kultūros tyrinėjimus, jos yra svarbus kalbų istorijos šaltinis. Straipsnyje pristatoma iki šiol nenagrinėta Trakų pilies teismo aktų knyga [1660–1661], pateikiami ją sudarančių dokumentų trumpi aprašai. Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuotą mokslo tyrimų projektą „LDK Teismų knygų, saugomų VUB, skaitmeninimas ir raštų duomenų bazės sudarymas“, Nr. LIT-5-19.
37
Paškevičienė, Laura. „Išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teisme institutas Lietuvoje: teisinio reguliavimo aiškinimo problematika“. Teisė 111 (20.05.2019): 67–91. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2019.111.4.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje analizuojama Lietuvos teismų praktika, susiklosčiusi išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teisme vertinimo srityje, siekiant patikrinti prielaidą dėl šios jurisprudencijos nenuoseklumo, vertinant administracinių ginčų nagrinėjimą kaip ikiteisminį instituciniu ir funkciniu požiūriu. Autorė stengiasi ištirti, kokios teisės aiškinimo taisyklės yra įtvirtintos šioje jurisprudencijoje ir kokiais teisiniais argumentais asmenų ginčų ir skundų nagrinėjimas konkrečiose administracinėse srityse teismuose kvalifikuojamas ikiteisminiu administracinių ginčų nagrinėjimu, bei įvertinti šios teismų praktikos nuostatų įtaką šio ginčų nagrinėjimo instituto formavimui ir asmens teisės į veiksmingą teisinę gynybą jame apimčiai.
38
Gutnyk, V. „ESMINIAI ŠALIŲ LYGIATEISIŠKUMO PRINCIPO ASPEKTAI UŽTIKRINANT EFEKTYVIĄ TEISINĘ GYNYBĄ BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE (REMIANTIS JUNGTINIŲ TAUTŲ ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETO IR EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ TEISMO PRAKTIKA)“. Teisė 90 (01.01.2014): 49–58. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2014.0.2879.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Статья посвящена существенным аспектам принципа равенства сторон в уголовных делах, проявляющимся в практической деятельности международных органов по защите прав человека (на примере Комитета ООН по правам человека и Европейского суда по правам человека). Straipsnyje nagrinėjami esminiai šalių lygiateisiškumo principo baudžiamosiose bylose aspektai, pasireiškiantys tarptautinių žmogaus teisių apsaugos institucijų (Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto ir Europos Žmogaus Teisių Teismo) veikloje.
39
Jarusevičius, Justinas. „Verslo sprendimo taisyklės taikymo priežastys“. Teisė 110 (20.02.2019): 80–102. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2019.110.5.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Šiame straipsnyje analizuojamos priežastys, dėl kurių susiformavo verslo sprendimo taisyklės institutas. Ginčus nagrinė- jantys teismai turi kompetenciją spręsti dėl atsakovo veiksmų teisėtumo ir (ar) civilinės atsakomybės. Tačiau nagrinėjant privačių juridinių asmenų verslo sprendimų teisėtumo klausimus ir (ar) sprendžiant dėl valdymo organų narių civilinės atsakomybės, teismų intervencija yra ribojama. Dėl verslo sprendimo taisyklės taikymo teismai neturėtų vertinti verslo sprendimų, kai jie, nors priimti laikantis privačių juridinių asmenų valdymo organų nariams nustatytų pareigų, pasirodė esantys nuostolingi ar nepakankamai pelningi. Straipsnyje nagrinėjami motyvai, kurie pateisina specialų valdymo organų narių civilinės atsakomybės režimą.
40
Stolper, Inesa. „Automatizuotas sprendimų priėmimas teisme: dirbtinio intelekto naudojimas rengiant ir priimant teismo sprendimus“. Teisė 130 (22.05.2024): 153–63. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2024.130.13.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
The integration of Artificial Intelligence (AI) into the judicial system presents both opportunities and challenges. AI can expedite proceedings, reduce costs, and broaden access to justice by serving as a decision-making assistant or an autonomous decision-maker. The article is structured into three main parts: an overview of AI technologies and their classification, a detailed examination of AI‘s role as an assistant in judicial decision-making, and a consideration of AI as an autonomous decision-maker.The analysis revealed that while AI can significantly assist in legal proceedings by offering preliminary judgments or legal advice, its capacity as an autonomous decision-maker is complex.A robust legal foundation respecting procedural norms and Article 6 of the European Convention on Human Rights (ECHR) is crucial. This legal framework should define AI‘s operational boundaries within the judiciary to prevent infringement on the right to a fair trial. Moreover, in line with Article 22 of the General Data Protection Regulation (GDPR), there must be opportunities for human intervention and the ability to contest AI-generated decisions, safeguarding a human-centric approach to justice.The issue of bias in AI, reflecting pre-existing prejudices in training data, underscores the importance of careful programming, dataset selection, and ongoing oversight to avoid perpetuating discriminatory practices. AI‘s potential in simulating legal reasoning in straightforward cases suggests a cautious yet optimistic engagement with technology, advocating for its selective application in scenarios where public hearings are unnecessary.The paper concludes that while AI presents a promising tool for enhancing judicial processes, its use must be approached with caution. It advocates for a balanced, multi-faceted approach to AI integration, emphasizing ongoing evaluation, legal regulation, and the selective application of AI technologies.
41
Andruškevičius, Arvydas. „EKONOMINIO SUNKMEČIO POVEIKIS ATSAKINGAM VALDYMUI LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE: TEISĖS ASPEKTAS“. Teisė 94 (13.04.2015): 25–40. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2015.94.7347.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Straipsnyje analizuojama ekonominio sunkmečio refleksija Lietuvos savivaldybėse. Nagrinėjamas atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principo turinys remiantis Europos pagrindinių teisių chartijos nuostatomis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, statutiniu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Aptariami ekonominės recesijos nulemti savivaldybių funkcijų finansavimo pokyčiai, taip pat vertinama, ar optimalūs buvo valstybės centrinės valdžios ir savivaldybių finansiniai santykiai 2008 metais kilusios finansų krizės sąlygomis.
42
Kūris, Egidijus. „„Teisė į viltį“: Europos Žmogaus Teisių Teismo doktrinos (r)evoliucija“. Law Review 18 (2018): 9–45. http://dx.doi.org/10.7220/2029-4239.18.1.
Der volle Inhalt der Quelle
43
Martinkienė, Vaiva, Algirdas Dembinskas und Arūnas Germanavičius. „Naujagimius nužudžiusių moterų ekspertinių tyrimų Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie SAM 1994 – 2014 m. duomenų analizė“. Sveikatos mokslai 25, Nr. 5 (30.11.2015): 107–13. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2015.096.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Vaikžudystė yra sukrečiantis žiaurumu fenomenas, todėl visuomenėje vyrauja nuomonė, kad ją įvykdyti gali tik psichiškai nesveiki asmenys. Visoms neonaticidus (naujagimio nužudymus per 24 valandas nuo gimimo) įvykdžiusioms moterims Lietuvoje teismo sprendimu yra atliekamos teismo psichiatrijos ekspertizės Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje. 1994-2014m. laikotarpiu iš viso ištirtos 59 moterys, tik 15,3% iš jų buvo nustatyti psichikos sutrikimai, dėl kurių teismas jas pripažino nepakaltinamomis. Didžiajai daliai naujagimius nužudžiusių moterų teismo psichiatrijos ekspertizės metu buvo nustatyti asmenybės sutrikimai, nesąlygojantys būsenų, kurių metu asmuo negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Tyrimo duomenys parodė, kad didesnė dalis kūdikius nužudžiusių moterų buvo netekėjusios, turėjo vaikų iki kūdikio nužudymo, nužudymą įvykdė aktyviais metodais ir dažniausiai rėmėsi „nenorimo vaiko“ motyvu. Įvertinus analizės duomenis, siūlomos prevencinės priemonės, kurios galėtų pasitarnauti ateityje mažinant neonaticidų skaičių Lietuvoje.
44
Limantė, Agnė. „1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 12 straipsnio taikymas Lietuvos teismų praktikoje“. Teisė 110 (20.02.2019): 46–60. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2019.110.3.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Šiame straipsnyje tiriamas 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 12 straipsnyje numatytas atsisakymo grąžinti pagrobtą vaiką pagrindas, įgalinantis teismą atsisakyti grąžinti pagrobtą vaiką, jei prašymas dėl grąžinimo pateikiamas praėjus 12 mėnesių po grobimo ir vaikas per tą laiką prisitaiko prie naujos aplinkos. Straipsnyje vertinama, ar Lietuvos teismų praktika aiškinant bei taikant šį Konvencijos straipsnį tinkama.
45
Limantė, Agnė, und Deimilė Prapiestytė. „NAUJASIS EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMO PROCEDŪROS REGLAMENTAS: EFEKTYVESNIO PROCESO LINK“. Teisė 89 (01.01.2013): 100–118. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2013.0.1915.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Šiame straipsnyje1 analizuojama atnaujinta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo procedūros reglamento redakcija (įsigaliojusi 2012 m. lapkričio 1 d.) ir vertinami svarbiausi pakeitimai bei jų turinys. Straipsnyje identifikuojami tikslai, kurių buvo siekiama šiais pakeitimais, ir tiriamas galimas jų poveikis tiek Teisingumo Teisme vykstančių procesų eigai, tiek Teisingumo Teismo nagrinėjamų bylų šalių teisėms ar pareigoms. The article analyses and evaluates the revised Rules of Procedure of the European Union Court of Justice, which entered into force on 1 November 2012. The authors introduce the reader to the main changes made by the revised version, discuss the objectives of such amendments and evaluate their possible effects to the work of the Court as well as rights and duties of the parties before the Court.
46
Kiškis, Mindaugas. „Intelektinės nuosavybės teisių doktrinos“. Teisė 73 (01.01.2009): 24–37. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2009.0.273.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Straipsnyje analizuojamos istoriškai svarbiausios tradicinės, taip pat šiuolaikinės intelektinės nuosavybės teisių filosofinės doktrinos, siekiama atskleisti intelektinės nuosavybės teisių tikslus ir paskirtį, išanalizuoti teorijų įtaką teisėkūrai ir teisei taikyti. The article revises traditional historically significant, as well as modern philosophical doctrines of intellectual property rights, emphasizes the social goals and purposes of intellectual property rights, weights up the impact that philosophic doctrines have on intellectual property legislation and interpretation thereof.
47
Mesonis, Gediminas. „Vėliava – Flag – Drapeau, arba Ir vėl apie žmogaus teises“. Teisė 83 (01.01.2012): 18–36. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2012.0.98.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Straipsnyje analizuojama, kokią reikšmę turi skirtingos koncepcijos atskleidžiant konkrečios žmogaus teisės turinį. Konstatuojama, kad net „Vakarų“ demokratinėse valstybėse sprendžiant dėl žmogaus teisių turinio nuolat konkuruoja individualistinis ir traibalistinis požiūris į žmogaus teises. Esama koncepcijų dichotomija šiame straipsnyje iliustruojama žodžio laisvės turinio raidos kontekste. Straipsnyje į šios teisės turinio raidą žvelgiama per valstybės vėliavos teisinį statusą, analizuojant Jungtinių Amerikos Valstijų Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos ir kitų šalių teisinio reguliavimo patirtį. Konstatuojama, kad anglų–amerikiečių (liberalioji) žmogaus teisių ir laisvių koncepcija, spręsdama žmogaus teisės turinio problemą, prioritetą linkusi atiduoti konkretaus asmens, o ne grupės interesui.The article analyses the significance of different conceptions in disclosing the content of a concrete human right. It is stated that even in “western” democratic states, when one decides regarding the content of human rights, there is continuous competition between the individualistic and tribalistic approach to human rights. The existing dichotomy of these conceptions is illustrated in the context of the development of the content of freedom of speech. In the article the development of the content of this right is considered through the legal status of the flag, while analysing the experience of the jurisprudence of the US Supreme Court and that of legal regulation of other countries. It is stated that the Anglo-American (liberal) conception of human rights, while deciding the issue of the content of a human right, tends to give priority to the interest of a concrete person, but not that of a group.
48
Šileikaitė, Aldona, Arūnas Germanavičius und Ilona Čėsnienė. „Teismo psichiatrijos pacientų sociodemografinių ir klinikinių veiksnių bei nusikalstamo elgesio sąsajos“. Sveikatos mokslai 26, Nr. 1 (29.03.2016): 47–51. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.007.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Lyginant su Vakarų šalimis Lietuvoje vis dar stokojama teismo psichiatrijos pacientų epidemiologinų studijų. Šiame straipsnyje analizuojami Rokiškio psichiatrijos ligoninėje 325 priverstinai gydomų pacientų sociodemografiniai bei klinikiniai veiksniai, kurie gali būti siejami su šių pacientų nusikalstama veika. Gauti rezultatai rodo, kad didžiąją dalį teismo psichiatrijos ligoninėje gydomų pacientų sudaro sergantieji psichoziniais (69,5 proc.) ir intelekto (12,3 proc.) sutrikimais. Taip pat nustatyta, kad tirtoje imtyje gana paplitusi priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų (41,2 proc.), o daugumai asmenų priverstinis gydymas skirtas dėl atliktų smurtinių nusikalstamų veikų. Remiantis atliktos dvinarės logistinės regresijos analizės duomenimis, galima teigti, kad teismo psichiatrijos pacientų vyresnis amžius ir intoksikacija įvykio metu yra statistiškai reikšmingi veiksniai, prognozuojantys smurtinio elgesio riziką. Reikalingi tolimesni moksliniai tyrimai, kad būtų gauti specifiniai duomenys apie įvairius nusikalstamo elgesio rizikos faktorius Lietuvos teismo psichiatrijos populiacijoje. Rizikos vertinimo instrumentų patikimumas taip pat yra ateities tyrimų objektas.
49
Tumaitytė, Asta, und Dalia Daujotaitė. „Veiklos auditas kaip ekspertizė tyčinio bankroto bylose“. Buhalterinės apskaitos teorija ir praktika, Nr. 17-18 (01.10.2018): 156–67. http://dx.doi.org/10.15388/batp.v0i1.11959.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje nagrinėjamos svarbaus veiklos vertinimo įrankio – veiklos audito kaip ekspertizės tyčinio bankroto bylose taikymo problemos. Dėl civilinių santykių įvairovės ir kompleksiškumo Lietuvos teisenoje vis aktualesnis tampa specialiųjų žinių poreikio klausimas. Šiai problemai spręsti įstatymų leidėjas suteikia teismui specialų įrankį– skirti teismo ekspertizę. Šiuo požiūriu straipsnyje pagrindinis dėmesys sutelktas veiklos audito galimo panaudojimo tyčinio bankroto bylose įvertinimui, tyčinio bankroto požymių, veiklos audito ir ekspertinės veiklos sąsajų nagrinėjimui.
50
Dikmonienė, Jovita. „SĄŽINĖS PROBLEMA EURIPIDO ORESTE“. Literatūra 58, Nr. 3 (20.02.2017): 18. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2016.3.10422.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Straipsnyje tyrinėjama Euripido tragedijos Orestas sąžinės (ἡ σύνεσις, 396) problematika. Euripido Orestas lyginamas su Aischilo Choėforų ir Eumenidžių Orestu, Euripido Herakliu. Pasitelkus klasikinės filologijos mokslininkų tyrimus analizuojama sąžinės termino etimologija, su sąžinės priekaištais susiję jausmai, Euripido Oresto psichologinė būsena po motinžudystės, σύνεσις termino pavartojimo tragedijoje prasmė ir reikšmė. Svarstoma, kodėl Euripidas tragedijoje, priešingai nei Aischilas, parodė teismą, nesugebantį sustabdyti Oresto keršto. Teigiama, jog poetas Oreste pasišaipė iš negailestingų, panašių į kerštą teismo sprendimų ir žmogaus negebėjimo pripažinti savo klaidas.