Thematische Bibliographien / Teismi

Auswahl der wissenschaftlichen Literatur zum Thema „Teismi“

Autor: Grafiati
Veröffentlicht am 27. Juli 2024
Zuletzt aktualisiert am 29. Juli 2024

Geben Sie eine Quelle nach APA, MLA, Chicago, Harvard und anderen Zitierweisen an

Wählen Sie eine Art der Quelle aus:

Inhaltsverzeichnis

Machen Sie sich mit den Listen der aktuellen Artikel, Bücher, Dissertationen, Berichten und anderer wissenschaftlichen Quellen zum Thema "Teismi" bekannt.

Neben jedem Werk im Literaturverzeichnis ist die Option "Zur Bibliographie hinzufügen" verfügbar. Nutzen Sie sie, wird Ihre bibliographische Angabe des gewählten Werkes nach der nötigen Zitierweise (APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver usw.) automatisch gestaltet.

Sie können auch den vollen Text der wissenschaftlichen Publikation im PDF-Format herunterladen und eine Online-Annotation der Arbeit lesen, wenn die relevanten Parameter in den Metadaten verfügbar sind.

Zeitschriftenartikel zum Thema "Teismi"

1

Pilarczyk, Piotr. „MODERNIZACJA WYMIARU SPRAWIEDLIWOŚCI. REFORMY SĄDU KOMISJI SKARBU WIELKIEGO KSIĘSTWA LITEWSKIEGO (1765–1791)“. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Visuomenė. Kasdienybės istorija, T. 4 (08.10.2018): 284–98. http://dx.doi.org/10.33918/xviiiastudijos/t.4/a13.

Der volle Inhalt der Quelle
Annotation:
1764 m. įsteigta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo komisija sujungė iki tol Lietuvos didžiajam iždininkiui priklausiusias administracines funkcijas ir teismines Iždo tribunolo, veikusio kaip sudėtinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiojo Tribunolo dalis, kompetencijas. Teismines ir administracines funkcijas buvo siekiama kuo labiau vieną nuo kitos atskirti. Iždo komisija kaip teisminė valdžia nuosprendžius skelbdavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo komisijos teismo vardu. Šio teismo veiklos pradžia laikytina 1765 m. liepos 1 d., kada teisme buvo nagrinėta pirmoji byla, o pabaiga – 1791 m., kai buvo priimti paskutinieji nuosprendžiai prieš Lietuvos komisijai susijungiant su Karūnos komisija į bendrą Abiejų Tautų iždo komisiją. Teismo galių suteikimas naujai įsteigtai institucijai – Iždo komisijai – buvo akivaizdus ankstesnėje epochoje subrandintų idėjų įgyvendinimo pavyzdys, o kartu lūžis teismo sistemoje, ir ne tik organizacine prasme. Reformos metu buvo išplėstas Iždo komisijos teisme nagrinėjamų bylų laukas, o tai leido šį teismą laikyti komercinių bylų teismu. Iždo komisijos teismo institucijos atsiradimas laužė luominio teisingumo įgyvendinimo nuostatas, tačiau net ir įsteigus šį teismą nebuvo priimti nauji, materialinę teisę reguliuojantys įstatymai, turėję tapti pagrindu teismo sprendimams priimti. Vis dėlto teisminių funkcijų suteikimas Iždo komisijai supaprastino patį teismo procesą. Iždo komisijos teismas daugeliu aspektų buvo panašus į kitas to meto Abiejų Tautų Respublikos teismines institucijas ir perėmė dalį šių institucijų trūkumų. Vienas tokių trūkumų buvo veiklos kadencijos. Teismo kadencijos kartu su kitu organizacinio pobūdžio trūkumu – sprendimui priimti būtino komisarų kvorumo problema – lėmė, kad teismo dekreto (sprendimo) priėmimo šalims tekdavo laukti pernelyg ilgai. 1765 m. įvestas teismų modelis buvo keletą kartų reformuojamas. Abiejų Tautų Respublikos seimuose priimti Iždo komisijos veiklą reglamentavę įstatymai, kaip antai 1784 m. reforma, turėjo įtakos ir teismo veiklos praktikai. Pati Iždo komisija pagal savo išgales taip pat ėmėsi gerinti teisminę veiklą: buvo priimami papildomi darbuotojai, siekta disciplinuoti tiek teisme dalyvaujančias šalis, tiek ir visą palestrą. Reikšminiai žodžiai: justicijos reforma, iždo teismas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo komisija.
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
2

Vaičaitis, Vaidotas A. „Teisminės valdžios konstitucinė samprata Lietuvoje ir Lenkijoje“. Acta Universitatis Lodziensis. Folia Iuridica 93 (30.12.2020): 5–24. http://dx.doi.org/10.18778/0208-6069.93.01.

Der volle Inhalt der Quelle
Annotation:
Straipsnis skirtas išanalizuoti 1992 m. Lietuvos Respublikos ir 1997 m. Lenkijos Respublikos Konstitucijų nuostatų panašumus ir skirtumus, susijusius su teisminės valdžios konstituciniu statusu. Straipsnį sudaro trys dalys: I. Teisminės valdžios vieta Lenkijos ir Lietuvos konstitucijose, II. Lietuvos Konstitucinis Teismas ir Lenkijos Konstitucinis Tribunolas ir III. Speciali teisėjų institucija pagal Lietuvos Konstituciją ir Nacionalinė Teismų Tarybą pagal Lenkijos Konstituciją. Tyrimo pabaigoje teigiama, jog didele dalimi teisminės valdžios konstitucinis statusas abiejose konstitucijose yra labai panašus, bet galima išskirti šiuos skirtumus ir padaryti šiuos apibendrinimus: 1. Lenkijos Konstitucija numato karinius teismus, kurie nagrinėja krašto apsaugos ministerijos pareigūnų baudžiamąsias bylas, tuo tarpu Lietuvos Konstitucija tokių teismų nenumato. Be to, Lenkijos Konstitucija numato teisminės valdžios institucijų dvi rūšis: teismai ir tribunolai, įskaitant ir Konstitucinį Tribunolą. Tuo tarpu Lietuvos Konstitucija tribunolu nenumato, o konstitucinės priežiūros institucijos pavadinimas yra Konstitucinis Teismas. 2. Lietuvos Konstitucija numato dvejopą aukštesnių instancijų teismų teisėjų atleidimo būdą, kai pripažįstama, kad jie savo poelgiu pažemino teisėjo vardą: 1) paprastesniu būdu – Aukščiausiojo Teismo teisėją galima atleisti Seimo nutarimu, o Apeliacinio teismo teisėją – Prezidento dekretu arba 2) sudėtingesniu būdu – šiems teisėjams galima taikyti apkaltos procesą Seime. Tuo tarpu Lenkijos Konstitucija apkaltos proceso atleisti teisėjams nenumato. 3. Lietuvos Konstitucinis Teismas ir Lenkijos Konstitucinis Tribunolas plačiąja prasme priklauso teisminei valdžiai, o šių konstitucinės priežiūros institucijų funkcijos iš esmės yra labai panašios, visgi, pagrindinis skirtumas galėtų būti tas, kad į Lenkijos Konstitucinį Tribunolą dėl teisės aktų abstrakčios konstitucinės kontrolės turi teisę kreiptis daug platesnis subjektų ratas nei į Lietuvos Konstitucinį Teismą. Iš kitos pusės, Lenkijos Konstitucinis Tribunolas neturi kompetencijos teikti išvadų dėl pareigūnų veiksmų, kuriems pradėtas apkaltos procesas bei dėl rinkimų įstatymų pažeidimų. Pagaliau, pagal ordinarinę teisę bent vienas Lenkijos Konstitucinio Tribunolo narys ex officio eina ir Lenkijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigas. 4. Nors Lenkijos Konstitucijoje Nacionalinei Teismų Tarybai yra skirtas gana didelis dėmesys, tačiau šiuo metu Lietuvos Teisėjų Tarybos sprendimai turi didesnį konstitucinį svorį (nei Lenkijos Nacionalinės Teismų Tarybos), nes jos neigiamas patarimas dėl teisėjų skyrimo ar atleidimo įpareigoja Lietuvos Respublikos Prezidentą neskirti ar neatleisti teisėjo. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Teismų įstatymą, Lietuvos Teisėjų Tarybos nariais gali būti tik teisėjai, kurių didžioji dalis yra renkama Visuotiniame teisėjų susirinkime, tuo tarpu Lenkijos Teismų Tarybos nariais gali būti ne tik teisėjai, be to, teisėjai į šias pareigas Lenkijoje nėra renkami pačios teisminės valdžios, o skiriami politikų.
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
3

Paužaitė-Kulvinskienė, Jurgita. „Teisės į gerą administravimą (atsakingo valdymo principo) sampratos doktrininiai aspektai bei įgyvendinimo pavyzdžiai aplinkos apsaugos teisėje“. Teisė 72 (01.01.2009): 82–95. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2009.0.282.

Der volle Inhalt der Quelle
Annotation:
Straipsnyje analizuojama viena iš „jauniausių“ Lietuvos konstitucinėje ir administracinėje teisėje vartoja­mų kategorijų – teisė į gerą valdymą (administravimą), keliamas klausimas, ar šios teisės turinį sudarantys elementai gali būti suprantami kaip atsakingo valdymo principo atitikmuo. Europos Sąjungos teisinėjė erdvėjė, konkrečiai Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, įtvirtinta teisė į gerą valdymą (adminis­travimą). Lietuvos konstitucinės ir administracinės teisės doktrinoje, darant įtaką Konstitucinio Teismo jurisprudencijai, vartojamas atsakingo valdymo principas; straipsnyje pateikiamas teisės į gerą valdy­mą (administravimą) kilmė, jos sampratos doktrininis pagrindimas, analizuojant svarbiausius Lietuvos administracinės teisės šaltinius, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei administracinių teismų jurisprudenciją. Teisės į gerą valdymą (admnistravimą) turinį sudarančių administracinių procedūrinių teisių (teisės būti išklausytam, teisės į pagrįstą sprendimą per tinkamą laiką ir kt.) turinys analizuojamas pa­teikiant pastarųjų metų administracinių teismų nagrinėtas bylas aplinkos apsaugos srityje, kuriose teismai vertino teisės į gerą valdymą (administravimą) reikalavimų laikymąsi ir sprendė, ar jų laikomasi. Im Artikel ist eine der “jungsten” Kategorien des litauischen Verfassungs- und Verwaltungsrechts – das Recht auf gute Verwaltung, als der Prinzip des verantwortlichsvollen Verwalten, zu analysieren. Im Be­reich des Europäischen Rechts, im Artikel 41 des Grundrechtscharta, ist das Recht auf gute Verwaltung festgelegt, das als das Prinzip des verantwwortlichsvollen Verwalten in der Rechtsprechung des litauis­chen Verfassungsgerichts auszulegen ist. Die das Recht auf gute Verwaltung bestimmende Verfahrens­rechte (das Rechts auf Akteneinsicht, das Recht auf ein faires Verwaltungsverfahren und etc.) wurden aufgrunde der Rechtssprechung der letzten Jahren der litauischen Verwaltunsggerichten im Bereich des Umweltrechts analysiert.
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
4

Goda, Gintaras. „Nekaltumo prezumpcijos principo reikšmė suėjus baudžiamosios atsakomybės taikymo senačiai“. Teisė 107 (02.07.2018): 24–34. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2018.107.11821.

Der volle Inhalt der Quelle
Annotation:
Straipsnyje analizuojama nekaltumo prezumpcijos principo reikšmė suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus 2016 m. birželio 27 d. nutarimą, kuriame buvo išaiškinta, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme turi būti tęsiamas ir suėjus senaties terminui, aktuali tapo teismo baigiamųjų aktų motyvavimo, suėjus senaties terminui, problema.
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
5

Merkevičius, Remigijus. „Kaltinamojo teisės į nešališką teismą (teismo nešališkumo principo) samprata aukščiausių nacionalinių teismų jurisprudencijoje“. Teisė 76 (01.01.2010): 83–99. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2010.0.223.

Der volle Inhalt der Quelle
Annotation:
Straipsnyje atskleidžiama kaltinamojo teisės į nešališką teismą (teismo nešališkumo principo) samprata ir turinys, kaip jie suprantami aukščiausių nacionalinių bendrosios kompetencijos teismų (Lietuvos Aukš­čiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo) jurisprudencijoje, pateikiama konkrečių teismo šališku­mo pasireiškimo pavyzdžių ir formuluojami apžvelgta jurisprudencija pagrįsti mokslinio (doktrininio) pobūdžio apibendrinimai. Im Artikel werden die Konzeption und der Inhalt des Rechtes des Beschuldigten auf ein unparteiisches Gericht bzw. des Prinzips der Unbefangenheit des Gerichts diskutiert, wie sie in der Jurisprudenz der obersten nationalen Gerichte allgemeiner Gerichtsbarkeit Litauens (in der Rechtsprechung des Obersten Gerichts und des Apellationsgerichts Litauens) bewerten. Außerdem werden hier konkrete Beispiele für Offenbarung der Parteilichkeit Gerichts besprochen und auch auf der besprochener Jurisprudenz basie­rende wissenschaftliche (doktrinäre) Rückschlüsse formuliert.
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
6

Soloveičikas, Deividas, und Karolis Šimanskis. „Viešojo pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia pagal lietuvos teismų praktiką“. Teisė 84 (01.01.2012): 0. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2012.0.12.

Der volle Inhalt der Quelle
Annotation:
Viešojo pirkimo sutarties negaliojimas yra viena iš naujausiai reglamentuojamų tiekėjo teisių gynimo priemonių pagal ES ir Lietuvos viešųjų pirkimų teisę. Nepaisant to, Lietuvos teismų praktikoje ši priemonė taikoma seniai. Nacionaliniai teismai išplėtojo būtinąsias sąlygas, kurios privalomos siekiant pripažinti tiek patį viešąjį pirkimą, tiek jo pagrindu sudarytą sutartį neteisėtais. Įtvirtinus norminį reguliavimą teisės aktuose, nacionaliniams teismams kyla būtinybė reaguoti į kintamą teisinę aplinką ir pritaikyti jų suformuotus minėtos teisių gynimo priemonės taikymo reikalavimus prie naujų teisės aktuose įtvirtintų kriterijų. Šiam tikslui įgyvendinti yra būtinas esamos nacionalinės teismų praktikos minėtoje srityje tyrimas ir jos vertinimas. Šie uždaviniai yra šios publikacijos objektas.
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
7

Masiulionytė, Virginija. „Zum Ausdruck der Bewertung in deutschen und litauischen gerichtlichen Entscheidungen“. Kalbotyra 66, Nr. 66 (30.03.2016): 46. http://dx.doi.org/10.15388/klbt.2014.7675.

Der volle Inhalt der Quelle
Annotation:
Straipsnyje tiriama ir gretinama vertinimo raiška teismų sprendimuose vokiečių ir lietu­vių kalbomis: analizuojamos leksinės ir gramatinės priemonės vertinimui reikšti, žymin­čios vertinančio subjekto – šiuo atveju teismo – požiūrį į vertinamą objektą. Tiriamąją medžiagą sudaro dešimt atsitiktine tvarka atrinktų sprendimų civilinėse bylose vokiečių kalba (iš viso 282 293 ženklų be tarpų arba 44 522 žodžiai) ir dešimt lietuvių kalba (iš viso 251 401 ženklų be tarpų arba 38 347 žodžiai). Tačiau iš esmės tirta tik viena konkreti sudedamoji sprendimo dalis – sprendimo motyvai, nes tik šioje dalyje teismas, remdamasis nustatytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, vertina su byla susiju­sius dalykus, kaip antai ieškinys, šalių prašymai, argumentai, ankstesnės instancijos teis­mo išvados, eksperto išvados, liudytojų parodymai, tam tikros bylos aplinkybės. Kitos sprendimo dalys – įvadinė, konstatuojamoji, rezoliucinė – atlieka kitas funkcijas ir todėl nėra tiesioginis šio tyrimo objektas. Tik iš motyvuojamųjų sprendimo dalių sudarytas patekstynis vokiečių kalba apima 184 156 ženklų be tarpų arba 29 274 žodžius, lietuvių kalba – 123 135 ženklų be tarpų arba 18 693 žodžius. Didžiausias dėmesys straipsnyje skiriamas vertinimo aspektams – t. y. vertinamų objektų požymiams. Nustatyti šie ver­tinimo aspektai: galimybė patenkinti, pagrįstumas, teisingumas, įtikinamumas, apimtis, tikėtinumas. Šiame teksto žanre vartojamos ir leksinės priemonės, kuriomis parodoma, kad tam tikras dalykas nagrinėjamoje byloje yra nereikšmingas ir todėl nebus vertina­mas. Atliktas tyrimas rodo, kad vertinimas teismų sprendimuose abiejose kalbose pir­miausia reiškiamas leksinėmis priemonėmis, dažnai bendrašaknėmis, pavyzdžiui,tikė­tina ir tikimybė, abejoti ir abejonės, unangemessen ‘netinkamas’ ir Unangemessenheit‘netinkamumas’; zweifelhaft ‘abejotinas’, zweifelsfrei ‘neabejotinas’ und Zweifel ‘abejo­nė’ ir pan. Nagrinėtuose teismų sprendimuose lietuvių kalba, palyginti su vokiečių, rasta įvairesnių leksinių konstrukcijų su veiksmažodžiais kognityvinei nuostatai reikšti ir jų vediniais, kuriose vertinantis subjektas koduojamas eksplicitiškai: pavyzdžiui, teismas sprendžia, kad/jog;teismas laiko, kad; teismas vertina, kad; teismas daro išvadą, kad; teismo vertinimu ir pan. (plg. tirtuose sprendimuose vokiečių kalba iš esmės tik veiksma­žodis überzeugen ‘įtikinti’ ir konstrukcija su jo vediniu zur Überzeugung des Gerichts ‘teismo įsitikimu’). Straipsnyje taip pat tiriami ir fakultatyvūs vertinamosios konstrukci­jos elementai – vertinimo motyvavimas, intensifikatoriai ir deintensifikatoriai vertinimui sustiprinti ir sušvelninti. Motyvavimas gali būti pateikiamas po vertinančios frazės arba prieš ją; pastaruoju atveju vertinanti frazė formuluojama išvados pavidalu. Įdomu paste­bėti ir tai, kad nagrinėtuose teismų sprendimuose abejomis kalbomis vertinimas stipri­namas vienodai: leksinėmis priemonėmis ir dviejų ar daugiau leksemų kombinacijomis, o švelninamas skirtingai: nagrinėtuose sprendimuose vokiečių kalba vartojama nemažai leksinių deintensifikatorių (kaum ‘vargu’,grundsätzlich ‘iš esmės’, offenbar ‘ko gero’, jedenfalls ‘bet kuriuo atveju’, vielmehr ‘veikiau’ ir pan.), sprendimuose lietuvių kalba vertinimas švelninamas daugiau gramatinėmis priemonėmis, dažniausiai konstrukcijo­mis su reikiamybės dalyviu, o iš leksinių deintensifikatorių vartojama tik samplaika iš esmės.
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
8

Daujotas, Rimantas. „GRUPĖS IEŠKINYS LIETUVOJE – PRAKTINĖS ĮGYVENDINIMO PROBLEMOS“. Teisė 101, Nr. 101 (27.02.2017): 29. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2016.101.10442.

Der volle Inhalt der Quelle
Annotation:
Straipsnyje identifikuojamos pagrindinės praktinės grupės ieškinio įgyvendinimo problemos, nustatoma, kokie iššūkiai laukia ginčo šalių ir teismų pradėjus taikyti šį, dar gerai neišbandytą Lietuvoje, institutą. Be to, straipsnyje pateikiama šio instituto reguliavimo tobulinimo siūlymų, atsižvelgiant į problemas, kurių kyla kitose jurisdikcijose, siekiant, kad grupės ieškinio institutas taptų ne deklaratyvia, o realia ir efektyvia galimybe didelei grupei nukentėjusių asmenų paprasčiau apginti savo teises teisme, o verslui netapti piktnaudžiavimo grupės ieškiniu auka.
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
9

Jočienė, Dr Danutė. „Socialinės teisės Europos žmogaus teisių teismo praktikoje“. Teisė 66, Nr. 2 (01.01.2008): 21–43. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2008.2.387.

Der volle Inhalt der Quelle
Annotation:
The present Article deals with the question of interpretation of social rights in the jurisprudence of the European Court of Human Rights (thereafter – the Court)1. In the article the Author analyses the social rights’ issues under the European Convention on Human Rights and their interpretation given by the European Court of Human Rights. Social rights were not included into the text of the Convention adopted in 1950. Nevertheless, the Court has opened the door for a new interpretation of human rights enshrined in the Convention taking into account the social issues of the rights involved and setting up new tenden­cies for their full and effective implementation at international and national levels. Different social rights’ issues, arising in the applications submitted to the Court, especially in the last years, raise the discussion whether exclusion of social rights can still be regarded as legitimate and where there is already a need to include expressly the social rights into the text of the Convention or, whether, the protection of social rights is sufficient under the provisions of the European Social Charter and under the broader interpreta­tion of such rights provided for by the European Court of Human Rights. Straipsnyje analizuojama socialinių teisių aiškinimo ir taikymo klausimai Europos žmogaus teisių teismo praktikoje. Pažymėtina, kad socialinės teisės nebuvo įtrauktos į Europos žmogaus teisių konvencijos teks­tą, priimtą 1950 m., todėl peticijos dėl socialinių teisių gynimo buvo atmetamos kaip nesuderinamos su Konvencijos nuostatomis. Ilgainiui, vykstant socialiniams pokyčiams ir plečiantis teisių, numatytų Kon­vencijoje, aiškinimo ir taikymo riboms, Europos žmogaus teisių teismas ėmė aiškinti Konvencijoje numa­tytas teises plačiau, apimdamas ir atitinkamus socialinių teisių aspektus. Straipsnyje taip pat keliamas klausimas, į kurį kol kas negalima rasti vienintelio atsakymo, ar ne laikas būtų aiškiai įtraukti socialinių teisių kategoriją į Europos žmogaus teisių konvencijoje numatytų teisių sąrašą, ar vis dėlto užtenka Teis­mo plečiamo aiškinimo šių teisių atžvilgiu bei Europos socialinės chartijos nuostatų.
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
10

Goda, Gintaras. „Nusikalstamos veikos imitacijos modelio kaip teisėto tyrimo veiksmo atskyrimas nuo draudžiamo provokavimo daryti nusikalstamą veiką“. Teisė 73 (01.01.2009): 7–23. http://dx.doi.org/10.15388/teise.2009.0.274.

Der volle Inhalt der Quelle
Annotation:
Straipsnyje ieškoma atsakymo į klausimą, kokios Lietuvos teismų daromos klaidos lėmė, kad Europos žmogaus teisių teismas 2008 metais išnagrinėtose bylose Ramanauskas prieš Lietuvą ir Malininas prieš Lietuvą nustatė, jog pareiškėjai, taikant jiems nusikalstamos veikos imitacijos modelį, buvo išprovokuoti padaryti nusikalstamas veikas. Autorius pateikia sąrašą kriterijų, kuriais vadovaujantis teismų praktikoje sprendžiant provokacijos atskyrimo nuo teisėtų veiksmų klausimus būtų išvengta žmogaus teisių pažei­dimų. Der Aufsatz erörtert im Jahre 2008 erschienene Urteile des EGMR in Fällen Ramanauskas v. Litauen und Malininas v. Litauen. Der Autor sucht die Antwort auf die Frage über die Fehler in der Rechtspre­chung die Feststellung der Verletzung der EMRK verursacht haben. Der Autor versucht die Kriterien für die Rechtspraxis zu formuleren welche die Unterscheidung zwichen zulässigen Prozesshandlungen und Tatprovokation ermöglichen.
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
Mehr Quellen

Dissertationen zum Thema "Teismi"

1

Vosylis, Egidijus. „Teisės kreiptis į teismą klausimai Lietuvos teismų ir Europos žmogaus teisių teismo praktikoje“. Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20081203_204204-50046.

Der volle Inhalt der Quelle
Annotation:
SANTRAUKA Tiek teisė kreiptis į teismą, tiek ir nuosavybės teisė yra vienos pagrindinių žmogaus teisių, kurias gina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Ir Lietuvos Respublikos CK, ir CPK įtvirtina tarptautinės teisės prioriteto prieš vidaus teisę principą. Lietuvos Respublikai ratifikavus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, ji tapo sudėtine Lietuvos teisės sistemos dalimi, todėl teismai Lietuvos vidaus teisę turi aiškinti ir taikyti šios Konvencijos kontekste ir, esant vidaus teisės ir Konvencijos nuostatų kolizijai, suteikti prioritetą Konvencijos nuostatoms. Tokia išvada neabejotinai inspiruota Konstitucijos 135 straipsnio. Jame sakoma, kad Lietuva pripažįsta visuotinai pripažintus tarptautinės teisės principus. O vienas iš tokių yra tarptautinės teisės viršenybės prieš nacionalinę teisę principas. Todėl sprendžiant klausimus, susijusius su asmens teise kreiptis į teismą, pirmiausia reikia remtis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis ir Europos žmogaus teisių teismo praktika, kuri yra labai svarbi, nes plečiamai aiškina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Būtent Europos žmogaus teisių teismo ir Lietuvos nacionalinių teismų praktika, sprendžiant klausimus, susijusius su asmens teisės kreiptis į teismą nagrinėjama šiame darbe. Darbą sudaro įvadas, keturi skyriai, kurie... [toliau žr. visą tekstą]
SUMMARY The right to apply to court and private ownership are the main human rights that are defended by Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms. The civil code and civil procedure code of the Republic of Lithuania consolidates the principle of priority of international law over national law. When Lithuania ratified the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, it became the part of national law system that is why Lithuanian courts should interpret and apply national law in the context of this Convention, and in the case of collision between national law and the provisions of Constitutions give priority to the attitudes of Convention. This conclusion is undoubtedly inspired by the 135 article of the Constitution, which firms that the Republic of Lithuania shall follow the universally recognised principles and norms of international law. And one of them is the supremacy of international law over national law. Therefore solving questions related with the persons right to apply to court foremost must quote the 1 part of the 30 article of the Constitution of the Republic of Lithuania, the attitudes of the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms and practice of the European Court of Human Rights which is very important because expansively interprets the attitudes of the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms. Exactly the European Court of Human Rights and... [to full text]
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
2

Semeškaitė, Inga. „Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos įtaka šiuolaikinei civilinio proceso teisei“. Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2006. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20060310_102427-31936.

Der volle Inhalt der Quelle
Annotation:
The main goal of this master’s writing is to analyze the impact European Court of Human Rights case law to contemporary civil procedure law. This work consists of three parts. The creativity of the European Court of Human Rights is analyzing in the first part of work. Rights of access to the court and restrictions on access are analyzing in the second part of the work. Right to a fair hearing is analyzing in the last part of the work. The main attention is concentrated to these fair hearing principles, wish has been developed by the Court – right to an independent and impartial court, right to a public hearing, right to a hearing in a reasonable time.
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
3

Mickevičiūtė, Sandra. „Homoseksualių asmenų teisės Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje“. Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2012. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20120124_135732-40025.

Der volle Inhalt der Quelle
Annotation:
Homoseksualumas – lytinė orientacija, kuri paprastai suprantama kaip priešinga heteroseksualumui, nes pasižymi lytiniu potraukiu tos pačios lyties atstovams, ir todėl visuomenėje dažnai pripažįstama nukrypimu nuo normos, o tai suponuoja šių asmenų diskriminaciją. Darbe analizuojamos Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos tendencijos, susijusios su baudžiamosios atsakomybės už homoseksualius santykius panaikinimu, ginant šių asmenų teisę į privatumą. Atskleidžiama, kad Teismas pasisako prieš bet kokį baudžiamąjį persekiojimą, grindžiamą lytine orientacija, siekdamas, kad Europos Tarybos valstybėse būtų pripažįstamos ir saugomos homoseksualių asmenų teisės. Šiandien vis garsiau kalbama apie homoseksualių asmenų teisę į santuoką. Magistro baigiamajame darbe analizuojama EŽTT praktika, siekiant nustatyti, ar kartu gyvenančių homoseksualių asmenų santykiai patenka į šeimos gyvenimo apimtį. Be to, ar pagal Europos žmogaus teisių konvenciją valstybės turi pozityvią pareigą teisę į santuoką užtikrinti ne tik skirtingų lyčių poroms, t.y. neatsižvelgiant į lytinę orientaciją. Egzistuojantis registruotos partnerystės institutas yra alternatyvi forma įteisinti homoseksualius santykius, tad siekiama nustatyti, ar EŽTT įpareigoja valstybes suteikti minėtą galimybę tos pačios lyties poroms savo nacionalinėje teisėje. Homoseksualių asmenų teisė įsivaikinti yra viena iš kontraversiškiausių teisių, nes siejasi su vaiko teisėmis, jo geriausiais interesais. Tad magistro baigiamajame darbe yra... [toliau žr. visą tekstą]
Homosexuality – sexual orientation which is the opposite of heterosexuality because it is characterized as sexual desire for persons of the same sex. That is why a society often acknowledges it like a deviation from norms and this may sometimes result as an act of discrimination. The Master’s thesis analyses the tendency of the Jurisprudence of the European Court of Human Rights which is related to abolishing the criminalisation of private homosexual relations. It is important because of defending the right to privacy of homosexuals. The Court speaks against criminal prosecution on the ground of sexual orientation and finds that Member States of the Council of Europe should recognize and protect the rights of homosexual persons. Today the discussions about the right to the same-sex marriage are becoming louder and louder. The thesis attempts to ascertain whether the cohabitation of homosexuals falls in the ambit of a family life according to the European Court of Human Rights as well as whether the Member States of the European Convention on Human Rights have a positive obligation to ensure the right to marry for the same-sex couples. Furthermore, the institute of a registered partnership is an alternative form for legalizing homosexual relationships. Thus, it is necessary to identify whether the Court puts an obligation to the Member States to make that opportunity for the same-sex couples in the national legal systems. The right of adoption of homosexuals is a highly... [to full text]
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
4

Oleškevič, Jolanta. „Nacionalinių teismų teisė ir pareiga kreiptis į Europos Teisingumo Teismą“. Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2007. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20070102_153632-80775.

Der volle Inhalt der Quelle
Annotation:
Magistro baigiamojo darbo pavadinimas „Nacionalinių teismų teisė ir pareiga kreiptis į Europos Teisingumo Teismą“. Darbą sudaro įvadas, keturios dalys, išvados ir pasiūlymai. Magistro darbe nagrinėjami teisės ir pareigos kreiptis dėl preliminaraus nutarimo probleminiai aspektai, didžiausią dėmesį skiriant kreipimosi į ETT ir asmens iš Bendrijos kilusios teisės apsaugos santykio analizei. Autorė darbe remiasi Lietuvos ir užsienio šalių autorių moksliniais darbais, konferencijų medžiaga, ETT jurisprudencija.
The title of the thesis is “The Right and Obligation of the National Courts to Apply to the European Court of Justice”. The thesis consists of introduction, four parts, conclusions and suggestions. The work includes the analysis of the problematic aspects related to the right and obligation to apply for the preliminary ruling. The main attention is paid to the analysis of the relation between the cases of appeal to the ECJ and the protection of a person’s right arising from the Community. The author of the work refers to the scientific works of Lithuanian and foreign authors, conference material, the jurisprudence of the ECJ.
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
5

Žilytė, Birutė. „Apeliacinės instancijos teismo teisė grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui“. Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2005. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2004~D_20050603_100952-41619.

Der volle Inhalt der Quelle
Annotation:
In allen europäischen Staaten wird der Grundsatz des Rechtes auf angemessenes Prozessgericht zubilligt. Jedem Menchen wird nicht nur Möglichkeit gesichert, damit das Urteil durchgesehen wird, sondern auch das Recht auf das angemessene Prozessgericht erster Instanz. Auf diese Weise wird in vielen Staaten das Recht des Berufungsgerichtes auf Zurückweisung der Sache an das Prozessgericht erster Instanz zur neuen Behandlung anerkannt. Auf traditionelle Weise werden im Zivilverfahrensrecht zwei Arten von Berufung unterschieden: die gänzliche (unbeschränkte) Berufung und teilweise (beschränkte) Berufung. Die Zurückweisung im System der gänzlichen und teilweisen Berufung wird verschieden eingeschätzt. In dieser Arbeit wird der Grundsatz des Rechtes der Berufungsinstanz auf die Zurückweisung der Sache an das Prozessgericht erster Instanz zur neuen Behandlung erörtert, auch die Beschränkung dieses Rechtes bei der Analyse der jedem Modell typischen Merkmale. Dabei wird die Erfahrung von Frankreich, Österreich, Polen, BRD (Bundesrepublik Deutschland) und Litauens beim Reglamentieren des Rechtes der Berufungsinstanz auf die Zurückweisung der Sache an das Gericht erster Instanz zur neuen Behandlung. Im Zivilprozessrecht Litauens gilt ab 1. Januar 1999 das Modell der teilweisen Berufung. Die Zurückweisung wird behandelt, um auf die Frage zu antworten: in welchen Maβ muβ die Beschränkung des Rechtes auf Zurückweisung im ZPO Litauen sein, damit die Berufungsgerichte dieses Recht auf... [to full text]
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
6

Umbrasas, Arūnas. „Konstitucinio Teismo jurisprudencijos įtaka bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų praktikai“. Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20101125_183251-23823.

Der volle Inhalt der Quelle
Annotation:
Konstitucinė teisė - tai aukščiausioji teisė, plėtojama per Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. Joks teisės aktas negali prieštarauti Konstitucijai, niekam neleidžiama pažeisti Konstitucijos, konstitucinė tvarka turi būti ginama, pati Konstitucija įtvirtina mechanizmą, įgalinantį nustatyti, ar teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai. Konstatavus, kad teisės aktuose nepaisoma minėtų reikalavimų, kartu konstatuotina, kad yra pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas. Konstitucinio Teismo konstitucinė paskirtis vykdyti konstitucinį teisingumą, garantuoti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir garantuoti konstitucinį teisėtumą. Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai yra privalomi ir pačiam Konstituciniam Teismui, jie suvaržo ir Konstitucinį Teismą tuo atžvilgiu, kad jis negali jų pakeisti arba jų peržiūrėti, jeigu tam nėra konstitucinio pagrindo. Tuo Konstitucinis Teismas užtikrina konstitucinės jurisprudencijos tęstinumą ir savo sprendimų prognozuojamumą, kas lemia visos teisės sistemos stabilumą. Konstitucinio Teismo formuojama konstitucinė teisminė jurisprudencija lemia, kad visi teismų priimami teisingumo vykdymo aktai, vykdant teisingumą, leistų užtikrinti konstitucinį teisingumą ir teisėtumą. Teisingumo vykdymo funkcija lemia teisėjo ir teismų nepriklausomumą: teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir... [toliau žr. visą tekstą]
Constitutional law is the supreme law, which is developed via jurisprudence of a Constitutional Court. No act of legislation may contradict the Constitution, nobody is allowed to break the law of Constitution, constitutional law and order must be protected and the Constitution itself determines if acts of legislation contradict the Constitution or not. Disregard to the mentioned requirements is considered breaking a constitutional principle of a legal state. Purpose of the Constitutional Court is to execute constitutional justice, guarantee superiority of Constitution in the system of law and ensure constitutional legitimacy. The Constitutional Court must obey the final laws of it’s own. Final laws shackle the Constitutional Court by not allowing it to change the laws if there is no constitutional reason to do so. Accordingly, the Constitutional Court ensures continuation of the constitutional jurisprudence and predictability of it’s decisions, therefore sustaining stability of whole law system. Constitutional jurisprudence, formed by the Constitutional Court, determines the constitutional justice and legitimacy in a decisions and laws made by courts. Justice pursuit function determines independence of a judge and a court: courts must ensure justice and order, guarantee superiority of law and protect human freedom and rights. Purpose of the court instance system is to solve possible mistakes of lower instance courts, prevent breaking the law and therefore protect rights and... [to full text]
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
7

Jasaitis, Donatas. „Nuosavybės teisių apsauga pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką“. Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20140623_192110-78804.

Der volle Inhalt der Quelle
Annotation:
Žmonių teisės yra vienas iš fundamentalių pamatų bei šiuolaikinės žmonijos požymių, reikalaujančių ypatingos apsaugos. Europos lygmeniu žmogaus teises saugo 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija su visais savo protokolais. Šiame darbe aktuali nuosavybės teisių apsauga, todėl nagrinėjamas konkrečiai Pirmojo protokolo 1 str. Magistro darbe atskleidžiamas specialus autentiškas Pirmojo protokolo 1 str. įtvirtintas nuosavybės teisės objektas. Ieškoma kriterijų, kuriais remiantis būtų galima atitinkamą turtą priskirti „possessions“ kategorijai. Tam, kad būtų geriau suvokta nuosavybės teisių apsauga, darbe taip pat analizuojama bendroji nuosavybės teisės samprata – lyginamos kontinentinės bei bendrosios teisės sistemos. Toliau magistro darbe nagrinėjamas Pirmojo protokolo 1 str. įtvirtintas nuosavybės teisių apsaugos mechanizmas. EŽTT konstatavo, kad minėtas protokolo straipsnis numato tris savarankiškas nuosavybės teisių apsaugą užtikrinančias taisykles: turto atėmimo, naudojimosi nuosavybe kontrolės bei kitokio nuosavybės teisės ribojimo taisykles. Aptariama kiekviena taisyklė bei jos numatytos nuosavybės teisės ribojimo sąlygos. Analizuojamos ne tik Pirmojo protokolo tekste numatytos, bet ir EŽTT suformuotos kišimosi į naudojimąsi nuosavybe teisėtumo sąlygos. Tyrimas daugiausiai grindžiamas „populiariausiais“ EŽTT sprendimais, kurie formavo EŽTT praktiką bei traukė teisės specialistų dėmesį. Aiškumo ir įdomumo dėlei pateikiama ne vienos bylos... [toliau žr. visą tekstą]
Human rights are one of the most vital grounds of nowadays mankind and therefore, needs to be protected properly. The 1950 European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms provides protection for human rights in the European level. The protection of property rights is taking place in this paper so the first Article of the First protocol is being analysed. The paper analyses the authentic object of the property right, which is situated in the 1 st. Article of the First protocol. The search of the criterion, which could help to put particular asset into the category of “possession”, is being made. In order to understand the protection of property rights better, the general conception of property rights is analysed in this paper by comparing continental and common law systems. Further in the paper, the property rights protection mechanism provided in the 1 st. Article of the First protocol is being analysed. The Court stated that the above-mentioned article lays three distinct rules of property rights protection: deprivation rule, property control and other interference with property rights. Every single rule and its justifying conditions are discussed in the paper. The justifying conditions laid down in the First protocol Article 1 are analysed together with the conditions provided by the case-law of the Court. The research is mainly based on the most “popular“ judgements, which created the case-law of the Court and atrracted the attention of law... [to full text]
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
8

Stanišauskaitė, Asta. „Tarptautinės teisės reikšmė nacionalinei baudžiamajai teisei“. Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20081203_204209-88942.

Der volle Inhalt der Quelle
Annotation:
Šio magistro darbo analizė vyksta trimis kryptimis: pirmiausia autorė apžvelgia tarptautinės teisės ir nacionalinės baudžiamosios teisės sąveikos problematiką. Atkreipiamas dėmesys į tarptautinių sutarčių vietą Lietuvos teisėje, koncentruojantis ties tokių sutarčių poveikiu nacionaliniam baudžiamajam įstatymui; siekiama nustatyti tiesioginę tokių sutarčių taikymo galimybę baudžiamojoje teisėje. Autorė prieina išvadą, jog tarptautinės sutartys, reglamentuojančios klausimus, svarbius baudžiamajai justicijai, turi būti perkeliamos į nacionalinius įstatymus. Kitoje darbo dalyje tiriamas visuotinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugos sutarčių, tokių kaip Visuotinės žmogaus teisių chartijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) bei Jungtinių Tautų Organizacijos priimamų konvencijų reikšmė Lietuvos baudžiamajai teisei. Autorė nesiekia nustatyti konkrečių normų reikšmės nacionaliniam baudžiamajam įstatymui, bet išskiria poveikio nacionalinei baudžiamajai teisei kryptis. Analizuodama EŽTK autorė pabrėžia šios tarptautinės sutarties specifiškumą, be to, atkreipia dėmesį į Lietuvos baudžiamajame įstatyme konstruojamų blanketinių dispozicijų ir Konvencija garantuojamo principo nullum crimen sine lege sąveikos problemą. Magistro darbe prieinama išvada, kad Lietuva baudžiamosios teisės požiūriu, tarptautinius teisės aktus, garantuojančius asmens teisių apsaugą, įgyvendina pakankamai tiksliai. Paskutinioji darbo dalis skirta Europos Sąjungos (ES) teisės... [toliau žr. visą tekstą]
Analysis of this Master’s Paper is developed in three directions: firstly, the author summarized the issues of the international and national criminal law. Attention is drawn to the place of the international treaties in the Lithuanian law, focusing on the national criminal law implications of such treaties; attempting to determine the possibility of direct application of the treaties in the criminal law. The author concludes that international treaties regulating the matters that are relevant to criminal justice should be transferred to national laws. The second part of the Paper analyses the significance of the treaties on the protection of universal human rights and freedoms, such as the Universal Charter on Human Rights, the European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms (ECPHRFF) and of the conventions adopted by the United Nations Organization in general, to the criminal law of Lithuania. The author does not aim at defining the importance of the particular rules of law to the national criminal law, and distinguishes instead the trends of the national criminal law implications. Analyzing the ECPHRFF, the author emphasizes the special character of this international treaty also drawing attention to the problem of interaction between the blanket dispositions constructed in the Lithuanian criminal law and the principle of nullum crimen sine lege guaranteed by the Convention. The Master’s Paper concludes that implementation of the... [to full text]
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
9

Dumašiutė, Ignė. „Teisės principų taikymas Lietuvos teismų praktikoje“. Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20090908_194056-37888.

Der volle Inhalt der Quelle
Annotation:
Teisės principai – tai pagrindinės, vadovaujančios idėjos, kurios išreiškia visos teisinės sistemos esmę ir prasmę. Laikantis teisės principų turi būti ne tik sprendžiamos bylos teismuose, bet ir kuriami teisės aktai, teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad atitiktų principų dvasią, pasitelkus teisės principus gali būti šalinamos teisės normų kolizijos ar teisės spragos, sprendžiami teisės normų konkurencijos klausimai. Šiame darbe nagrinėjama, kaip konkrečios teisės principų funkcijos pasireiškia teismų praktikoje bei, kaip atskiri principai sąveikauja tarpusavyje, todėl magistro darbo temos analizė yra aktuali ne tik teisės doktrinai, bet ir praktikai. Atsižvelgiant į šio darbo temą, darbe daugiausia nagrinėjama teismų praktika, tačiau nepamirštama ir specialioji literatūra. Darbe į teisės principų pasireiškimą teismų praktikoje pažvelgiama kitu kampu, tai yra per teisės principų funkcijų prizmę. Magistro darbu norima išsiaiškinti, ar teisės principai daro įtaką Lietuvos teismų praktikai, o jei taip, tai kokią. Darbo dėstomoji dalis suskirstyta į penkias pagrindines struktūrines dalis. Pirmojoje dalyje trumpai pristatoma Lietuvos teismų sistema. Antroji – skirta nagrinėti teisės principų sampratą ir klasifikaciją. Trečiojoje dalyje nagrinėjamas teisės principų funkcijų pasireiškimas teismų praktikoje. Sekančioji darbo dalis skirta teisės principų konkurencijos ir interesų pusiausvyros bei jų praktinių aspektų nagrinėjimui. Penktojoje darbo dalyje analizuojama teisės... [toliau žr. visą tekstą]
Principles of law are main guiding ideas that represent the whole essence and meaning of the legal system. Court cases must be tried according to the principles of law, but also legal acts should be passed, collisions of legal norms can be settled and gaps of legislation can be filled according to the principles of law. Legal norms should also be explained in the way that they would correspond to the spirit of the principles of law. The occurrence of particular functions of the principles of law in the jurisprudence and the interaction of separate principles of law is analyzed in this master’s paper, therefore this analysis is relevant not only the jurisprudence, but to the legal doctrine as well. In consideration of the theme of this master thesis, jurisprudence is analyzed mostly, but special literature is not forgotten too. The master’s paper provides a new view to the occurrence of the principles of law in the jurisprudence; the subject is approached through the prism of the functions of the principles of law. The purpose of this master’s paper is to find out if the principles of law influence jurisprudence, and if so to what extent. The paper is divided in to five major parts. Judiciary system of Lithuania is shortly presented in the first part. The second part is dedicated to the analysis of the conception and classification of the principles of law. The occurrence of the functions of the principles of law in jurisprudence is discussed in the third part of the paper... [to full text]
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
10

Starikovič, Ivona. „Asmens socialinės teisės Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje“. Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20101125_183252-41910.

Der volle Inhalt der Quelle
Annotation:
Darbe yra analizuojamos socialinės teisės, jų esmė, paskirtis, reikšmė ir skirtumai nuo kitų žmogaus teisių. Atskleidžiamas taip pat socialinių teisių turinys, įtvirtintas tarptautinuose teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos bei kitų valstybių konstitucijose. Darbe apžvelgiami svarbiausi Konstitucinio Teismo aktai (nutarimai), susiję su pagrindinėmis socialinėmis teisėmis, analizuojama Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje formuojama šių teisių konstitucinė doktrina. Nagrinėjama taip pat dar dviejų valstybių (Latvijos ir Lenkijos) konstitucinių teismų praktikoje suformuota socialinių teisių doktrina.
The thesis discloses social rights, their essence, purpose, importance and differences from other human rights. It also analyzes the content of social rights, regulated by international legal acts and constitutions of the Republic of Lithuania and other countries. This thesis overwies acts (decisions) related to fundamental social rights adopted by the Constitutional Court, analyzes the constitutional doctrine of these rights formed in the jurisprudence of the Constitutional Court. It also examines the doctrine of social rights established in the practice of constitutional of two other countries (Latvia and Poland).
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
Mehr Quellen

Bücher zum Thema "Teismi"

1

Štarienė, Lijana. Teisė į teisingą teismą pagal Europos žmogaus teisių konvenciją: Teisės į teisingą teismą taikymo apimtis ir garantijos pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio dalį : monografija. Vilnius: Registrų centras, 2010.

Den vollen Inhalt der Quelle finden
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
2

1946-, Tashiro Kazui, Hrsg. Kōrin teisei. Tōkyō: Heibonsha, 2014.

Den vollen Inhalt der Quelle finden
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
3

Pikelis, Alvydas. Baudžiamosios teisėkūros labirintai: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas ir teismų praktika taikant Baudžiamojo kodekso 178 ir 180 straipsnius. Vilnius: Petro ofsetas, 2011.

Den vollen Inhalt der Quelle finden
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
4

European Court of Human Rights. Europos Žmogaus teisių teismo sprendimai bylose prieš Lietuvos Respubliką: 2001 01 01-2002 01 01. 2. Aufl. Vilnius: VĮ Teisinės informacijos centras, 2002.

Den vollen Inhalt der Quelle finden
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
5

Fujisawa, Shūhei. Yami no teishi. Tōkyō: Bungei Shunjū, 1987.

Den vollen Inhalt der Quelle finden
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
6

1892-1960, Jablonskis Konstantinas, und Jasas R, Hrsg. Raganų teismai Lietuvoje. Vilnius: Mintis, 1987.

Den vollen Inhalt der Quelle finden
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
7

Randakevičienė, Irma. Kasacinio teismo jurisprudencija. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2006.

Den vollen Inhalt der Quelle finden
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
8

Šumskas, Artūras. Baudžiamųjų bylų nagrinėjimas teisme. Vilnius: Justitia, 2000.

Den vollen Inhalt der Quelle finden
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
9

Jigai, Shibuya, Hrsg. Teisei Nihon Tendaishū nenpyō. Tōkyō: Daiichi Shobō, 1999.

Den vollen Inhalt der Quelle finden
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
10

Viiding, Elo. Teised. Tallinn: Tuum, 2012.

Den vollen Inhalt der Quelle finden
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
Mehr Quellen

Buchteile zum Thema "Teismi"

1

Dunford, James C., Louis A. Somma, David Serrano, C. Roxanne Rutledge, John L. Capinera, Guy Smagghe, Eli Shaaya et al. „Esaki, Teiso“. In Encyclopedia of Entomology, 1361–62. Dordrecht: Springer Netherlands, 2008. http://dx.doi.org/10.1007/978-1-4020-6359-6_3664.

Der volle Inhalt der Quelle
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
2

Mustaqim, Wendy A., und Wisnu H. Ardi. „Ficus minahassae (Teijsm. & de Vriese) Miq. Moraceae“. In Ethnobotany of Mountain Regions, 1–6. Cham: Springer International Publishing, 2020. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-030-14116-5_84-1.

Der volle Inhalt der Quelle
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
3

Mustaqim, Wendy A., und Wisnu H. Ardi. „Ficus minahassae (Teijsm. & de Vriese) Miq. Moraceae“. In Ethnobotany of Mountain Regions, 447–51. Cham: Springer International Publishing, 2021. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-030-38389-3_84.

Der volle Inhalt der Quelle
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
4

Agawa, Naoyuki. „Teiji Nakamura, the Chief of Maritime Staff“. In Friendship Across the Seas, 33–55. Singapore: Springer Nature Singapore, 2023. http://dx.doi.org/10.1007/978-981-99-2997-9_3.

Der volle Inhalt der Quelle
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
5

Broughton, David, und Jane Southey. „A Baseline for Monitoring the Freshwater Natura 2000 Vegetation of the Teifi Pools (Afon Teifi SAC), Wales“. In Biological Monitoring in Freshwater Habitats, 247–60. Dordrecht: Springer Netherlands, 2009. http://dx.doi.org/10.1007/978-1-4020-9278-7_23.

Der volle Inhalt der Quelle
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
6

Rollinger, Robert. „Thinking and Writing about History in Teispid and Achaemenid Persia“. In Thinking, Recording, and Writing History in the Ancient World, 187–213. Oxford: John Wiley & Sons, Inc, 2013. http://dx.doi.org/10.1002/9781118412541.ch10.

Der volle Inhalt der Quelle
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
7

Keegan, Bridget. „Writing Against the Current: Anne Wilson’s Teisa and Labouring-Class River Poetry“. In British Labouring-Class Nature Poetry, 1730–1837, 98–121. London: Palgrave Macmillan UK, 2008. http://dx.doi.org/10.1057/9780230583900_5.

Der volle Inhalt der Quelle
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
8

Bosanquet, Sam. „Monitoring of Cryphaea lamyana on the Afon Teifi SSSI/SAC: A Case Study“. In Biological Monitoring in Freshwater Habitats, 179–91. Dordrecht: Springer Netherlands, 2009. http://dx.doi.org/10.1007/978-1-4020-9278-7_18.

Der volle Inhalt der Quelle
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
9

MacGregor, J. „Rukleh—Bust of Baal—Mount Hermon—Kefr Kuk—Rasheya—Search for Jordan—Earliest Spring—Jordan’s Eye—Sad Loss—Leeches — The Hasbany—Wady Et Teim—Hasbany Source—First Bridge— Start on Jordan—Coloured Cascade—Pitch Pits—Jordan Vale—The Litany—Storm—Dripping Bedroom.“ In A Canoe Cruise in Palestine, Egypt and the Waters of Damascus, 162–83. 1.MacGregor, J. - Journeys - Middle East 2.Rob Roy (Canoe) 3.Canoes and canoeing- Middle East - History- 19th century 4.Jordan River - Description and travel 5.Middle East - Description and travel: Routledge, 2019. http://dx.doi.org/10.4324/9781315828664-12.

Der volle Inhalt der Quelle
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
10

„teiser, n.“ In Oxford English Dictionary. 3. Aufl. Oxford University Press, 2023. http://dx.doi.org/10.1093/oed/7771784639.

Der volle Inhalt der Quelle
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen

Konferenzberichte zum Thema "Teismi"

1

Okunevičiūtė Neverauskienė, Laima, und Ričard Duden. „GYVENTOJŲ UŽIMTUMAS LIETUVOJE: SITUACIJOS VERTINIMAS IR NAUJOS GALIMYBĖS DARBO RINKOJE“. In Conference for Junior Researchers „Science – Future of Lithuania“. VGTU Technika, 2017. http://dx.doi.org/10.3846/vvf.2017.007.

Der volle Inhalt der Quelle
Annotation:
Straipsnyje vertinama Lietuvos gyventojų situacija darbo rinkoje. Remiantis pagrindiniais užimtumo situaciją apibūdinančiais rodikliais, vertinama atskirų demografinių grupių padėtis ir užimtumo tendencijos. Atskleidžiamos tikslinių grupių problemos integruojantis į darbo rinką, nagrinėjamos darbo rinkos galimybės naujų darbo rinką reglamentuojančių teisės aktų kontekste. Atliktas užimtumo situacijos vertinimas leidžia teigti, kad, nepaisant gerėjančios bendrosios užimtumo situacijos, nagrinėjamos demografinės grupės vis dar susiduria su sunkumais darbo rinkoje. Tačiau pabrėžtina, kad Lietuva, vykdydama Europos Komisijos rekomendacijas, pastaruoju metu reformuoja darbo rinką. Tikėtina, kad naujais teisės aktais suteiktas lankstumas darbo rinkoje pagerins tikslinių grupių užimtumo galimybes ir Lietuvos darbo rinka išlaikys savo konkurencingumą ekonominių pokyčių metu.
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
2

Shoniregun, Charles A. „Classification and taxonomy of TEISMEs“. In the 6th international conference. New York, New York, USA: ACM Press, 2004. http://dx.doi.org/10.1145/1052220.1052245.

Der volle Inhalt der Quelle
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
3

Eglite, Irina, Kaspars Krauklis und Inta Lace. „MODELLING OF THE HYDROLOGICAL REGIME OF THE TEICHI NATURE RESERVE“. In 22nd SGEM International Multidisciplinary Scientific GeoConference 2022. STEF92 Technology, 2022. http://dx.doi.org/10.5593/sgem2022/3.1/s12.16.

Der volle Inhalt der Quelle
Annotation:
Teichi bog is largest intact moss bog in the Baltics states. The article considers the hydrological exchange process of the bog and surrounding areas. It plays an important role in the ecosystem, as well as a factor in stabilizing the water level, as bog peat in its natural state contains 88%-97% water. It belongs to raised bogs, since its upper layer is located above the surrounding relief. Replenishment of water resources in the Teichi Nature Reserve occurs mainly due to precipitation. In turn, the bog with surface runoff and groundwater flow returns excess moisture, thus feeding nearby streams. The reserve area and surroundings modeled in the Groundwater Vistas environment over a 35 km ? 40 km area, with a plane approximation step of 20 m. The hydrogeological model contains seven layers, 24.5 million nodes. The model includes several rivers, lakes and a wide network of drainage ditches, both embedded in the relief and attached as boundary conditions. A novelty is the assignment of different filtration coefficients to the bog. The process of water movement studied by calculating water balances, as well as by performing particle tracing simulations. Result of the research - it was found that there is an intensive interaction of the bog with nearby watercourses. The protection zone of the bog was determined using the results of tracer simulation - movement time and trajectory over a period of 25 years.
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
4

Valentinovič, Jelena, und Ilona Skačkauskienė. „APMOKESTINIMO TEISINGUMO IR SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS LIETUVOJE TYRIMAS“. In Conference for Junior Researchers „Science – Future of Lithuania“. VGTU Technika, 2016. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2015.896.

Der volle Inhalt der Quelle
Annotation:
Straipsnyje nagrinėjamas apmokestinimo teisingumo turinys, jo reikšmė bei suderinamumas su kitais apmokestinimo principais, analizuojami Lietuvos mokesčių sistemos formavimo ypatumai. Taip pat darbe nagrinėjama socialinės atsakomybės samprata ir jos įvertinimo galimybės, pateikiami kiekybiniai vertinimo metodai. Atliktas apmokestinimo teisingumo vertinimas leidžia teigti, kad šis principas Lietuvoje įgyvendintas tik iš dalies. Socialinės atsakomybės vertinimui pasitelkus kiekybinius ir kokybinius rodiklius, galima teigti, kad Lietuvoje kai kurie jos principai diegiami vis sėkmingiau. Tačiau pabrėž- tina, kad Lietuva gauna nemažas lėšų sumas iš ES šioms iniciatyvoms vykdyti, todėl, kai baigsis finansavimas, reikėtų stengtis pradėtas iniciatyvas ir projektus toliau vykdyti.
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
5

Satpute, Ankit, Andre Greiner-Petter, Moritz Schubotz, Norman Meuschke, Akiko Aizawa, Olaf Teschke und Bela Gipp. „TEIMMA: The First Content Reuse Annotator for Text, Images, and Math“. In 2023 ACM/IEEE Joint Conference on Digital Libraries (JCDL). IEEE, 2023. http://dx.doi.org/10.1109/jcdl57899.2023.00056.

Der volle Inhalt der Quelle
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
6

Adda, S., O. Epelly, H. Teulon und J. F. Bensahel. „TEIME: A Tool for Environmental IMpacts Evaluation in Product Design“. In International Congress & Exposition. 400 Commonwealth Drive, Warrendale, PA, United States: SAE International, 1997. http://dx.doi.org/10.4271/970691.

Der volle Inhalt der Quelle
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
7

Pangemanan, Euis Francoise Setiawaty, Marthen Theogives Lasut und Wawan Nurmawan. „Morphology of langusei (Ficus minahassae (Teijsm. & de Vriese) Miq.), identity flora of North Sulawesi“. In THE 2ND INTERNATIONAL CONFERENCE ON NATURAL SCIENCES, MATHEMATICS, APPLICATIONS, RESEARCH, AND TECHNOLOGY (ICON-SMART 2021): Materials Science and Bioinformatics for Medical, Food, and Marine Industries. AIP Publishing, 2023. http://dx.doi.org/10.1063/5.0137146.

Der volle Inhalt der Quelle
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
8

Gilytė, Kotryna, und Ilona Skačkauskienė. „MOKESČIŲ VAIDMENS IR APMOKESTINIMO PRINCIPŲ TEORINĖ ANALIZĖ“. In Conference for Junior Researchers „Science – Future of Lithuania“. VGTU Technika, 2016. http://dx.doi.org/10.3846/vvf.2016.015.

Der volle Inhalt der Quelle
Annotation:
Straipsnyje nagrinėjama nesutarimo dėl mokesčių sąvokos apibrėžimo, mokesčių atliekamų funkcijų, geros mokesčių sistemos apmokestinimo principų ir jiems keliamų uždavinių problema. Išnagrinėjus mokslinėje literatūroje pateikiamus mokesčių apibrėžimus ir susiteminus įvairių darbų autorių siūlymus, galima teigti, kad mokesčiai yra privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą, už kuriuos asmenims nėra atlyginama jokia specialia paslauga. Mokesčių funkcijų kritinė analizė leido išgryninti 2 pagrindines funkcijas – fiskalinę ir ekonominę. Formuojant mokesčių sistemą, pagrindiniais apmokestinimo principais laikomi: teisingumas, ekonominis efektyvumas, elastingumas ir produktyvumas bei administravimo paprastumas.
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
9

VILNIŠKIS, Rokas, und Rasa VAIŠKŪNAITĖ. „KREOZOTU IMPREGNUOTŲ MEDINIŲ GELEŽINKELIO PABĖGIŲ UTILIZAVIMO TECHNOLOGIJŲ ANALIZĖ IR VERTINIMAS“. In Conference for Junior Researchers „Science – Future of Lithuania“. VGTU Technika, 2017. http://dx.doi.org/10.3846/aainz.2017.023.

Der volle Inhalt der Quelle
Annotation:
Mediniai geležinkelio pabėgiai yra impregnuojami naudojant chemines medžiagas, taip siekiant padidinti jų ilgaamžiškumą, apsaugoti nuo neigiamo aplinkos poveikio, biologinės korozijos ir suteikti kitas naudingas eksploatacines savybes. Impregnavimui yra naudojama cheminė medžiaga – kreozotas, kuris gaunamas iš akmens anglies ir susideda iš PAA (policiklinių aromatinių angliavandenilių), fenolinių junginių ir heterociklinių aromatinių junginių, kurie yra stiprūs kancerogenai. Impregnuoti mediniai geležinkelio pabėgiai yra kenksmingi aplinkai ir žmogui, todėl jų atliekos turi būti tvarkomos (utilizuojamos) vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir mažiausiai neigiamą poveikį aplinkai darančiu būdu. Plačiausiai paplitęs atliekų, tarp jų ir medinių geležinkelio pabėgių, utilizavimo būdas yra terminis apdorojimas.
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
10

Vaschetti, G., R. Colcombe und G. Lilliu. „First underwater installation of a geomembrane system in a UK dam: Llyn Teifi spillway“. In 20th Biennial Conference of the British Dam Society. ICE Publishing, 2018. http://dx.doi.org/10.1680/sdar.64119.369.

Der volle Inhalt der Quelle
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen

Berichte der Organisationen zum Thema "Teismi"

1

Riley, Jennifer, Trevor Wight, Peter Archer, Steve Calder, Lois Haultain, Sarah Oakey, Jennifer Thompson und John Swinton. Educating for Inclusive, Caring Communities: What kind of education do clergy and ordinands require in order to include and care for people living with dementia and their carers and supporters? University of Aberdeen, Dezember 2023. http://dx.doi.org/10.57064/2164/22617.

Der volle Inhalt der Quelle
Annotation:
The Educating for Inclusive, Caring Communities report delves into the critical role that clergy and church leaders play in fostering inclusivity and support for individuals living with dementia and their carers within Christian communities. Through the Educating for Inclusive, Caring Communities project, we have explored how Theological Education Institutions (TEIs) in the UK and Australia currently prepare their students for dementia ministry and identified strategies for enhancing this aspect of their training.
APA, Harvard, Vancouver, ISO und andere Zitierweisen
Die Auswahlen zum Thema "Teismi" für konkrete Quellenarten können Sie auch interessieren:
Zeitschriftenartikel Dissertationen Bücher
Wir bieten Rabatte auf alle Premium-Pläne für Autoren, deren Werke in thematische Literatursammlungen aufgenommen wurden. Kontaktieren Sie uns, um einen einzigartigen Promo-Code zu erhalten!

Zur Bibliographie