Um die anderen Arten von Veröffentlichungen zu diesem Thema anzuzeigen, folgen Sie diesem Link: PyKMIP.
Zeitschriftenartikel zum Thema „PyKMIP“
Geben Sie eine Quelle nach APA, MLA, Chicago, Harvard und anderen Zitierweisen an
Machen Sie sich mit Top-24 Zeitschriftenartikel für die Forschung zum Thema "PyKMIP" bekannt.
Neben jedem Werk im Literaturverzeichnis ist die Option "Zur Bibliographie hinzufügen" verfügbar. Nutzen Sie sie, wird Ihre bibliographische Angabe des gewählten Werkes nach der nötigen Zitierweise (APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver usw.) automatisch gestaltet.
Sie können auch den vollen Text der wissenschaftlichen Publikation im PDF-Format herunterladen und eine Online-Annotation der Arbeit lesen, wenn die relevanten Parameter in den Metadaten verfügbar sind.
Sehen Sie die Zeitschriftenartikel für verschiedene Spezialgebieten durch und erstellen Sie Ihre Bibliographie auf korrekte Weise.
1
Ramoškienė, Birutė. „Asmenų, patyrusių galūnių amputaciją, streso įveikos strategijų ir agresijos sąsajos“. Sveikatos mokslai 26, Nr. 2 (30.04.2015): 30–33. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.023.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Galūnės netekimas lemia labai svarbius biopsichosocialinius pokyčius asmens gyvenime: pasikeičia savo kūno vaizdas, tampa kur kas sudėtingiau judėti bei pasirūpinti savimi, pakinta psichosocialinio gyvenimo statusas, paveikiama profesinė ir kita veikla, amputaciją patyrusių asmenų, palyginus su jos nepatyrusiais, pačių vertinama gyvenimo kokybė visais aspektais yra žemesnė [1]. Ištyrus asmenų, patyrusių galūnių amputaciją, streso įveikos strategijas ir agresiją paaiškėjo, jog apatinių galūnių amputaciją dėl traumos ir dėl ligos patyrusių asmenų naudojamos streso įveikos strategijos statistiškai reikšmingai nesiskiria, o praėjus daugiau laiko po amputacijos, statistiškai reikšmingai dažniau naudojama vengimo streso įveikos strategija. Taip pat nustatyta, jog apatinių galūnių amputaciją patyrusioms moterims statistiškai reikšmingai labiau nei vyrams būdingas priešiškumas. Be to, jaunesni apatinių galūnių amputaciją patyrę asmenys yra labiau linkę naudoti problemų sprendimo streso įveikos strategiją, jiems labiau nei vyresniems asmenims būdingas pyktis, aukštesnio išsilavinimo apatinių galūnių amputaciją patyrusiems asmenims labiau nei žemesnio išsilavinimo asmenims būdinga verbalinė agresija. Aptikta, jog ženkli apatinių galūnių amputaciją patyrusių asmenų emocinės iškrovos streso įveikos strategija siejasi su labiau išryškėjusiais pykčio rodikliais, o su stipriais fizinės agresijos rodikliais siejasi tik vyresnių bei amputaciją dėl ligos patyrusių asmenų pogrupiuose. Didesnį verbalinės agresijos įvertį prognozuoja aukštesnis išsilavinimas, didesnį pykčio įvertį prognozuoja dažnesnis problemų sprendimo ir emocinės iškrovos streso įveikos strategijų naudojimas ir aukštesnis išsilavinimas, didesnį priešiškumo įvertį prognozuoja moteriška lytis, o didesnį bendrosios agresijos įvertį prognozuoja emocinės iškrovos streso įveikos strategijos naudojimas ir aukštesnis išsilavinimas.
2
Čėsnienė, I., und A. Kašinska. „AGRESYVUS VAIRAVIMAS: VAIRUOTOJŲ AGRESYVUMO, PYKČIO IR SAVIVEIKSMINGUMO SĄSAJOS“. Psichologija 43 (01.01.2011): 63–77. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2011.0.2562.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Straipsnyje analizuojami agresyvų vairavimą aiškinančių veiksnių – vairuotojų agresyvumo, pykčio ir saviveiksmingumo – ypatumai. Buvo keliami šie tyrimo uždaviniai: a) įvertinti Lietuvos vairuotojų agresyvumo, vairavimo pykčio ir saviveiksmingumo rodiklius; b) nustatyti šių rodiklių tarpusavio sąsajas bei ryšius su kitais agresyvų vairavimą aiškinančiais veiksniais (lytimi, amžiumi, vairavimo ypatumais); c) nustatyti eismo įvykio tikimybę geriausiai prognozuojančius rodiklius. Naudojant Buss ir Perry agresijos klausimyną, Vairavimo pykčio skalę, Adelaidės vairavimo saviveiksmingumo skalę bei vairavimo ypatumus atskleidžiančius kintamuosius, buvo ištirti 196 vairuotojai. Gauti rezultatai rodo, kad vairuotojų pykčio ir agresyvumo ryšys yra statistiškai reikšmingai teigiamas, o vairavimo pykčio ir vairuotojų saviveiksmingumo ryšys – statistiškai reikšmingai neigiamas. Nebuvo nustatyta reikšmingų ryšių tarp vairuotojų agresyvumo ir jų vairavimo saviveiksmingumo. Vairuotojų agresyvumo įverčiai geriausiai prognozuoja patekimą į eismo įvykius.Pagrindiniai žodžiai: agresyvus vairavimas, agresyvumas, vairavimo pyktis, vairavimo saviveiksmingumas.Aggressive Driving: the Role of Aggression, Driving Anger, and Self-efficacyČėsnienė I., Kašinska A. SummaryAccording to the World Health Organization (2004), road traffic accidents are one of the ten leading causes of death. Many of these fatalities involve aggressive driving. P. Ellison-Potter et al. (2001) suggest that aggressive driving is any driving behaviour that intentionally endangers others psychologically, physically, or both. Examples of aggressive driving include behaviours such as excessive speeding, tailgating, horn honking, traffic weaving, profanity, obscene gestures, headlight flashing, etc. In order to understand this phenomenon, researchers have examined aggressive driving in terms of several levels of variables such as sociocultural, situational or personal (Valleries et al., 2005). Moreover, self-assessment of driving skills is a central dimension of driving activity. The evaluation of specific skills may be conceptualized by self-efficacy. Self-efficacy refers to individuals’ belief in their ability to accomplish specific goals (Bandura, 1995).The article reports the findings concerning the relationship between aggression, anger and self-efficacy among Lithuanian drivers. The sample consisted of 196 drivers (99 males, 97 females) aged 18 to 74 years. The Buss–Perry Aggression Questionnaire (Buss and Perry, 1992), the Driving Anger Scale (Deffenbacher et al., 1994), and the Adelaide Driving Self-efficacy Scale (George et al., 2007) were used in the study. Participants were administered also a questionnaire measuring a variety of demographical characteristics and driving-related factors.The results showed that more aggressive drivers tend to express the higher levels of driving anger than do less aggressive drivers. A negative relation between driving anger and driving self-efficacy was found. Further, the driving self-efficacy was higher in males than in females. Research findings indicate that there are gender differences in aggression, i.e. male drivers are more aggressive than female drivers. There are significant age differences in driver anger. In addition, high anger and aggression were related to unsafe driving behaviours. Seat-belt wearing tends to be less frequent among male drivers than among females. Aggression was found to be a predictor of crash-related outcomes. Finally, limitations of the study are discussed.Keywords: aggressive driving, aggression, driving anger, driving self-efficacy.
3
Navaitienė, Julita, und Violeta Jaruševičienė. „Mokytojų asmenybės bruožai ir pyktis“. Pedagogika 132, Nr. 4 (01.04.2019): 23–41. http://dx.doi.org/10.15823/p.2018.132.2.
Der volle Inhalt der Quelle
4
Dikmonienė, Jovita. „Senekos dramų herojų jausmų raiška ir poveikis žiūrovams“. Literatūra 50, Nr. 3 (01.01.2008): 36. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2008.3.7826.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Antikinës tragedijos esmë yra neatsiejamai susijusi su herojø jausmais, o prasmë ir vertë – su þiûrovø ir skaitytojø emocijomis. Pasak Oksfordo universiteto profesoriaus Oliverio Taplino, „jausmai yra tragedijos ðirdis“1 . Ákvëptas Thomo Stearnso Elioto apybraiþos „Seneka Elþbietos laikø vertimuose“, profesorius knygos Graikø tragedija scenoje (Greek tragedy in action) epigrafu pasirinko citatà, kurià perfrazavo taip: „Graikø tragedijoje uþ þodþiø slypi veiksmas, uþ veiksmo – jausmas: tai, kas abstraktu ir tai, kas konkretu, yra viena, jausmas ir prasmë yra nedalûs.“2 Pasak Taplino, jei tragedija þiûrovams nesukelia tragiðkø emocijø (baimës, gailesèio), ji tampa ne tik emocine, bet kartu ir intelektualine nesëkme.Straipsnyje, remdamiesi Taplino áþvalgomis, bandysime paþvelgti á Senekos tragedijø herojø jausmus ið þiûrovø perspektyvos, dekonstruoti ir tarsi nuimti virðutiná verbaliná Senekos tragedijø sluoksná, giliau suvokti po þodþiais slypintá personaþø jausmø ir minèiø pasaulá. Straipsnio tikslas – iðtirti, kokius veikë- jø jausmus vaizduoja poetas tragedijose Medëja ir Tiestas, koks herojø jausmø tikslas ir emocinis poveikis þiûrovams. Taikysime apra- ðomàjá, analiziná, lyginamàjá, hermeneutiná tyrimo metodus.Lyginti pasirinkome Senekos tragedijas Medëjà ir Tiestà, nes jos panaðios herojø aistrø raiðka. Seneka ðiose tragedijose vaizduoja vieno jausmo apimtus herojus, þudanèius vaikus ið pykèio ir po kerðto nesigailinèius savo poelgio. Lyginsime Senekos diatribëse apraðomas pykèio aistros atsiradimo prieþastis, jos vystymàsi ir padarinius su tragedijose vaizduojama herojø pykèio aistra.
5
Petrulytė, Ala, Julita Navaitienė und Vaiva Puzaitė. „Būsimųjų pedagogų (universiteto studentų) pykčio ekspresija ir valdymas, problemų sprendimas ir savirefleksija“. Ugdymo psichologija 28 (12.12.2017): 22–37. http://dx.doi.org/10.15823/up.2017.02.
Der volle Inhalt der Quelle
6
Pacevičius, Jonas. „MODALINIAI KASDIENINIO EMOCINIO GYVENIMO PARAMETRAI“. Psichologija 18 (01.01.1998): 36–46. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1998..4451.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Buvo vykdytas longitudinis kasdienių emocijų tyrimas. 77 tiriamieji, naudodamiesi specialiomis formomis ir eksperimentu grįstu emocinių terminų sąrašu, žymėjosi savo kasdienes emocijas chronologiška tvarka dvi, tris arba keturias savaites. Gauti individualūs ir grupiniai duomenys, pagal keturių pagrindinių emocijų (džiaugsmo, pykčio, baimės, gedulo) modalumo trukmę ir ramybės būsenas bei jų sąsajas su kiekvienos dienos veikla. Buvo atlikta inter-koreliacinė modalinių ir kitų emocijų parametrų (ženklų, intensyvumo, stabilumo) analizė.
7
Abed H. Baraaj und Aqeel H. Qasim. „Effect of different doses of Tamoxifen Drug on kidney of Albino male rats: Histopathological and biochemical study“. International Journal of Research in Pharmaceutical Sciences 11, Nr. 3 (07.08.2020): 4590–97. http://dx.doi.org/10.26452/ijrps.v11i3.2741.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
The Tamoxifen (TAM) is an effective anticancer drug; it is a hormonal treatment against estrogen necessary for the growth of cancer cells. The study was conducted to estimate the effects of TAM on some physiological and histological parameters. We used for 40 rats of the strain albino rat [Rattus norvegicus] divided into four groups. A total of three groups were given different TAM doses (30, 40, 50mg/kg) of the body weight four times a week during 10 weeks period. The control group was injected with physiological solution (Normal Saline 0.9%). At the end of dosage duration, the blood was collected for some biochemical parameters (kidney functions) investigation. The test results showed significant differences in the treated groups as three groups revealed a significant increase in Urea, Uric Acid, Creatinine levels. The kidney tissues histopathological examination of in the TAM groups showed histological changes which increased in accordance with elevated doses administration in comparison with the control group. The histological changes were inflammatory cells infiltration, blood congestion, pyknic and necrotic nucleus in glomerulus with massive degeneration in epithelial of renal tubules, and deformed of architecture of renal tissue. In addition, massive infiltration of mononucleosis adjacent dilated blood vessels with hemorrhage in tubule and necrosis of tubules that exhibited pyknic and necrotic nucleus in glomerulus as well. As well as the exhibited small granulomatous lesion with large dilated of blood vessels and necrotic tubules with great granulomatous trauma containing from accumulation of macrophages and lymphocytes with vacuolar degeneration of tubules and massive necrotic of glomerulus with thickness of bowman capsule.
8
V.A., Alekseeva, und Zolotaryov N.A. „CHARACTERISTICS OF BLOOD PARAMETERS OF YAKUT MEN WITH TYPE 2 DIABETES DEPENDING ON THE SOMATOTYPE“. “Educational bulletin “Consciousness” 22, Nr. 11 (30.11.2020): 45–49. http://dx.doi.org/10.26787/nydha-2686-6846-2020-22-11-45-49.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
The aim of the work was to identify the features of biochemical blood parameters of Yakut men with type 2 diabetes depending on the Rees-Eizenk somatotype. We examined 40 men of yakut nationality with an established diagnosis of "type 2 diabetes", aged 38 to 69 years (average age 57,4 years). The anthropometric study included measurements of body length, body weight, body circumference (chest circumference, waist and buttock circumference), and body diameters (transverse diameter of the chest, anterior-posterior diameter of the chest). The body mass index (BMI) was calculated. Somatotyping was performed using the Rees-Eizenk index. The index value of the examined men was divided into pyknic, normosthenic and asthenic somatotype. Data from the biochemical blood test were copied from the patients ' medical history. All laboratory tests were conducted in the clinical and diagnostic laboratory of the Yakut city clinical hospital. Statistical processing of the obtained scientific material was carried out by the method of variation statistics using the SPSS application software package for Windows (version 17,0). The analysis was performed using parametric and nonparametric statistics. An anthropometric study of men with type 2 diabetes found that half of the subjects were obese according to their body mass index. A somatotypological study on the Rees-Eizenk index found a predominance of individuals with a pyknical somatotype. Asthenic somatotype was not detected in the examined group. More pronounced deviations of biochemical parameters of the pyknic men's blood from the standard parameters were found. The data obtained indicate a greater susceptibility to the development of type 2 diabetes in men with a pyknical somatotype.
9
Saunoriūtė-Kerbelienė, Silvija, Osvaldas Rukšėnas und Philip J. Benson. „Veido emocinių išraiškų erdvinių dažnių apdorojimo smegenų pusrutuliuose skirtumai“. Psichologija 21 (18.12.2015): 72–81. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2000.21.9013.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Šio darbo tikslas - ištirti erdvinių dažnių įtaką veido emocinių išraiškų atpažinimo skirtinguose pusrutuliuose greičiui ir tikslumui. Reakcijos laiku buvo bandyta įvertinti veido emocinių išraiškų atpažinimo proceso skirtumus abiejuose smegenų pusrutuliuose. Eksperimentui buvo naudojamos septynios emocijas išreiškiančios veido išraiškos, nufiltruotos žemais erdviniais dažniais. Tiriamojo užduotis - kuo greičiau ir tiksliau atpažinti dvi paeiliui rodomas veido išraiškas nepriklausomai nuo veidų individualumo, lyties ir erdvinių dažnių. Reakcijos laiko ir tikslumo matavimai parodė, kad žemesnių erdvinių dažnių vaizdai greičiau atpažįstami dešiniajame pusrutulyje, tuo tarpu aukštesnių erdvinių dažnių vaizdai vienodai tiksliai ir greitai atpažįstami abiejuose pusrutuliuose. Be to, skirtingos emocinės veido išraiškos atpažįstamos skirtingu greičiu ir tikslumu abiejuose pusrutuliuose: pykčio, baimės, liūdesio ir nuostabos išraiškos greičiau ir tiksliau atpažįstamos dešiniajame pusrutulyje.
10
Kondratavičienė, Virginija, und Iveta Šikšniuvienė. „SOCIALINIO DARBUOTOJO PSICHOSOCIALINĖS PAGALBOS POREIKIS ŠEIMAI, PRARADUSIAI VAIKĄ DĖL ONKOLOGINĖS LIGOS“. Health Sciences 29, Nr. 6 (17.12.2019): 61–67. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.101.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Lietuvoje stebimas didėjantis vaikų sergamumas onkologinėmis ligomis. Vaiko mirties patirtis ypač skaudi tėvams, kai jiems tenka išgyventi baimės, nerimo, liūdesio, nevilties ar pykčio emocijas, trukdančias toliau tęsti visavertį gyvenimą. Tėvams, išgyvenantiems netektį, reikalinga pagalba, kuri atlieptų jų viltis ir poreikius, padėtų įveikti socialinės atskirties jausmą, parodytų, kad pagalba yra čia pat ir galima ją gauti. Tyrimas atskleidė, kad žinios apie ligą priėmimas ir prisitaikymas prie naujų aplinkybių priklauso nuo tėvų pirminio kontakto su gydančiuoju gydytoju. Gydytojo dėmesys, aiškus ligos apibūdinimas, gydymo aptarimas, nuolatinis abipusis komunikavimas švelnina prisitaikymo etapą. Tyrimas atskleidė ir laiku teikiamos kompleksinės (gydytojo, psichologo, socialinio darbuotojo) pagalbos poreikį, kuris svarbus visą gydymosi laikotarpį. Po vaiko netekties tėvams ypač ryškus socialinio darbuotojo pagalbos poreikis. Tyrimo metu išaiškėjo tarpinstitucinio bendradarbiavimo būtinumas, siekiant padėti šeimai išgyventi netektį, suteikti būtiną psichosocialinę pagalbą, stebėti, analizuoti pokyčius visą gedėjimo laikotarpį, o dažnai ir ilgiau.
11
Filatova, O., S. Polovinkin, E. Baklanova, I. Plyasova und Yu Burtsev. „Constitutional features of females with different types of obesity“. Ukrainian Journal of Ecology 8, Nr. 2 (01.05.2018): 371–79. http://dx.doi.org/10.15421/2018_356.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
<p>We investigated 214 females aged 35-73 years. We divided them into groups of reproductive and menopausal age. We used methods of anthropometry and bioimpedanceometry. We performed somatotyping according to the schemes of Rees-Eisenck, Tanner. The proportion of obese individuals significantly increased in the menopausal period. The body mass index was higher in the group of menopausal females with android obesity. The higher body weight in the same group was caused by the higher fat mass of the body in both absolute and relative magnitudes. The index of normalized basal metabolism based on bioimpedanceometry was lower in women with android obesity. The groups studied did not differ in the proportion of somatotypes according to the Tanner classification. The percentage of pyknic bodies was higher in females with android obesity. The trend of obesity risk in pyknics was 1.5 times higher (p = 0.182). The risk of developing android obesity in pyknics was higher by 4.7 times (p <0.001).</p><p> </p>
12
Boles, E., F. Schulte, T. Miosga, K. Freidel, E. Schlüter, F. K. Zimmermann, C. P. Hollenberg und J. J. Heinisch. „Characterization of a glucose-repressed pyruvate kinase (Pyk2p) in Saccharomyces cerevisiae that is catalytically insensitive to fructose-1,6-bisphosphate.“ Journal of bacteriology 179, Nr. 9 (1997): 2987–93. http://dx.doi.org/10.1128/jb.179.9.2987-2993.1997.
Der volle Inhalt der Quelle
13
Auškalnytė, Aurelija, Paulius Skruibis, Ieva Povilaitienė, Dovilė Grigienė und Danutė Gailienė. „SUBJEKTYVUS TRAUMINĖS ČERNOBYLIO AVARIJOS LIKVIDAVIMO PATIRTIES POVEIKIS NUO KATASTROFOS PRAĖJUS 27 METAMS“. Psichologija 50 (03.02.2015): 7–17. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2014.50.4887.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Susidūrimas su radiaciniu pavojumi yra laikomas galima ilgalaikio psichologinio traumavimo priežastimi. Černobylio avarijos aveju tokio susidūrimo poveikį sustiprino ir įvairios specifinės aplinkybės, pavyzdžiui, sociopolitinis avarijos kontekstas, su kuriuo galima sieti ir tuo metu pasireiškusią išskirtinę informacijos stoką. Vieni iš labiausiai šios katastrofos paliestųjų yra jos likvidatoriai, kurių suvoktą trauminės patirties poveikį praėjus 27 metams nuo avarijos ir yra siekiama atskleisti šiame straipsnyje. Buvo atlikti 32 pusiau struktūruoti interviu su Lietuvoje gyvenančiais likvidatoriais (47–77 m.). Teminė šių interviu analizė atskleidė tyrimo dalyvių jaučiamą ilgalaikį Černobylio poveikį. Būtent su šia patirtimi likvidatoriai sieja įvairias sveikatos problemas ir nerimauja dėl dar galinčių iškilti ligų, nes jaučiasi negrįžtamai paveikti radiacijos. Taip pat jiems būdingas pyktis ant politikų dėl rūpesčio likvidatoriais trūkumo ir išskirtinai dėl jų prievartos patyrimo nuvertinimo. Atsiskleidė ir įvairių potrauminio streso sutrikimo simptomų. Iš šių simptomų patys tyrimo dalyviai labiausiai pabrėžia padidėjusį irzlumą ir nervingumą, tačiau galima pastebėti ir jų jaučiamus invazinius bei vengimo simptomus, taip pat nuolatinio grėsmės jausmo ir bejėgiškumo išgyvenimą. Tyrimo rezultatai atskleidžia svarbą to, kad valdžia ir visuomenė pripažintų likvidatorių prievartos patirtį ir reikšmingą Černobylio avarijos padarinių ilgalaikiškumą. Toks pripažinimas ilgainiui turėtų paskatinti ir reikalingą fizinę bei psichologinę pagalbą likvidatoriams, atsižvelgiant į jų trauminę patirtį ir psichologinį somatinių ligų komponentą.
14
Braun, B., und J. Demling. „500 years of reformation: The history of Martin Luther's pathography and its ethical implications“. European Psychiatry 41, S1 (April 2017): S580. http://dx.doi.org/10.1016/j.eurpsy.2017.01.870.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
IntroductionIn the context of the 500th anniversary of the Reformation, it is time to take a survey of the history of Martin Luther's (1483–1546) pathography.MethodRelevant writings were evaluated.ResultsWhile in a 1035 page work written in German between 1937 and 1941, the Dane Paul Reiter retrospectively diagnosed Luther as manic-depressive, Kretschmer (1888–1964) in 1955 saw in Luther “a great polemic and organizer”. In 1956, Grossmann was unable to prove persistent synchronicity of depressive mood and reduced motivation in Luther in the key years 1527 and 1528, which led him to conclude that Luther had a cyclothymic personality with a pyknic constitution. In Roper's view in 2016, Luther suffered from “a condition […], that we would call depression today”.DiscussionIn 1948, Werner concluded that Reiter's pathography was based on an incorrect assumption: Luther's solution of the cloister conflict as a dilemma situation between paternal and clerical authority was not a flight into “the mysticism of despair”. Hamm adopted this interpretation in 2015 in viewing the escalation of the emotional conflict potential as a logical consequence of an interiorized and individualized intensified piety. In 2015, Scott saw a cyclothymic temperament in Luther starting in about 1519, but emphasized the elasticity of Luther's emotional reserves: “For the rest of his life, Luther oscillated between euphoria and dejection but not to the point of dysfunction”.ConclusionLuther can be used as an example of the importance of religiousness as a curative resource for the psyche.Disclosure of interestThe authors have not supplied their declaration of competing interest.
15
Pashkova, I. G. „Body Mass Index and Fat Content in Women with Different Somatotypes in the North“. Journal of Anatomy and Histopathology 9, Nr. 4 (18.01.2021): 63–69. http://dx.doi.org/10.18499/2225-7357-2020-9-4-63-69.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
The aim of the study was to detect the age-related variability of the body mass index and the variability of fat deposition in a random sample of women belonging to different constitutional groups and somatotypes, permanent residents of the Republic of Karelia.Material and methods. A comprehensive somatometric examination of women (n=905) was performed applying classical technique and a standardized set of instruments. The body mass index and its component composition were calculated using anthropometric formulas. I. B. Galanta – B.A. Nikityuk – V.P. Chtetsova technique was used to determine somatotype of the women. The results obtained were statistically processed using STATISTICA 6.0 program.Results. The analysis demonstrated a high prevalence of overweight and obesity in women of the Republic of Karelia in the second mature and old age periods, which was manifested by the maximum values of the thickness of skin and fat folds, absolute and relative fat mass. Regardless of age, the megalosomal constitutional type was found with a high frequency, with an age-related increase in the proportion of people with the euriplastic somatotype. There were revealed somatotypological differences in the age dynamics of the body mass index and the content of the fat component in women. The values of the body mass index and fat component exceeding the norm were determined in the representatives of euriplastic and pyknic somatotypes over several age periods.Conclusion. The results obtained can be used to analyze the level of physical development of the population, these findings should be taken into account when comprehensively assessing health, risk factors for metabolic diseases for their timely detection, correcting the diet, mode of nutrition, physical activity and providing population with preventive information.
16
Osipov, Aleksander, Irina Orlova, Sergii Iermakov, Tatyana Ratmanskaya, Roman Nagovitsyn und Mikhail Kudryavtsev. „Harmonious physique development and obesity prevention of preschool girls“. Physical Activity Review 9, Nr. 2 (2021): 66–75. http://dx.doi.org/10.16926/par.2021.09.22.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Introduction: The main threats to the health and harmonious physical development of preschool children are overweight, obesity and abnormalities in the physique development. The aim of the study was to verify if particular (harmonious physique development and obesity prevention) PE intervention is more effective than standard PE classes for preschool children. Material and methods: Participants: The thirty healthy preschool girls (5-6 aged). All children practiced PE classes 3 times a week. Group 1 practiced the traditional PE sessions (games, gymnastic and dancing). Group 2 except games and dancing used a particular PE training (purposeful development of the shoulder girdle, upper limbs and motor abilities). The study used methods for estimating height and body weight, BMI, body composition, participants' biacromial breadth and Rees-Eysenck body index (REBI). Results: There were significant (p≤0.05) differences in BMI and biacromial breadth values between of participants' group in the study ending. Group 2 had a significantly (p≤0.05) lower BMI and a larger shoulder width values. Body composition assessment showed a significantly (p≤0.05) higher percentage of bone and muscle mass in group 2. There was a significant decrease in the participants' number of normosthenic body type in group 1. A significant increase in the participants' number of normosthenic body type and decrease in the in the participants' number of pyknic body type were found in group 2. Conclusions: PE programs related to the purposeful development of the shoulder girdle, upper limbs and motor skills contributes to the process of harmonious physique development of preschool girls (aged 5-6). An higher positive effect of using this PE practice in the control of body weight and BMI dynamics in preschool girls was found.
17
Tan, Jun, Ying Tian, Renlian Cai, Tianci Yi, Daochao Jin und Jianjun Guo. „Antiproliferative and Proapoptotic Effects of a Protein Component Purified from Aspongopus chinensis Dallas on Cancer Cells In Vitro and In Vivo“. Evidence-Based Complementary and Alternative Medicine 2019 (03.01.2019): 1–12. http://dx.doi.org/10.1155/2019/8934794.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Aspongopus chinensis Dallas is used as a traditional Chinese medicine. In China, clinical evidence suggests that it has anticancer activity. However, the anticancer active components are not fully elucidated. In the present study, we purified an anticancer active component (named CHP) from A. chinensis. To gain a comprehensive insight into the protein components, shotgun proteomic analysis was conducted. The anticancer active protein band was cut from the sodium dodecyl sulphate-polyacrylamide gel electrophoresis gel and digested with trypsin to generate peptide mixture. The peptide fragments were then analysed by liquid chromatography tandem mass spectrometry; 18 proteins were identified. In addition, we evaluated the effects of CHP on the proliferation and apoptosis of two human gastric cancer cell lines (SGC-7901 and BGC-823). The cultured cells were treated with CHP at concentrations of 20, 30, and 40 μg/mL. Inhibition of cell growth was determined by the MTT assay. Hoechst 33258 staining was adopted to detect apoptosis morphologically. Apoptotic cells were quantified by Annexin V-FITC/propidium iodide staining and flow cytometry. Tumour growth was assessed by subcutaneous inoculation of 4T1 cells into BALB/c mice. There was a concentration- and time-dependent decrease in the proliferation of both cell lines at CHP concentrations of 20–40 μg/mL. Apoptotic characteristics, such as karyopyknotic pyknic hyperfluorescence bolus and nuclear fragmentation, were observed in both the cell lines by Hoechst 33258 staining. Flow cytometry showed that CHP induced significant (P < 0.01) concentration-dependent apoptosis of SGC-7901 cells. In vivo assay showed that CHP can partially inhibit tumour growth derived from 4T1 cells in vivo. The present study is the first to report that CHP in A. chinensis inhibits the proliferation of cancer cell lines via the suppression of cancer cell proliferation and acceleration of apoptosis.
18
Boles, Eckhard, Patricia de Jong-Gubbels und Jack T. Pronk. „Identification and Characterization ofMAE1, the Saccharomyces cerevisiae Structural Gene Encoding Mitochondrial Malic Enzyme“. Journal of Bacteriology 180, Nr. 11 (01.06.1998): 2875–82. http://dx.doi.org/10.1128/jb.180.11.2875-2882.1998.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
ABSTRACT Pyruvate, a precursor for several amino acids, can be synthesized from phosphoenolpyruvate by pyruvate kinase. Nevertheless, pyk1 pyk2 mutants of Saccharomyces cerevisiae devoid of pyruvate kinase activity grew normally on ethanol in defined media, indicating the presence of an alternative route for pyruvate synthesis. A candidate for this role is malic enzyme, which catalyzes the oxidative decarboxylation of malate to pyruvate. Disruption of open reading frame YKL029c, which is homologous to malic enzyme genes from other organisms, abolished malic enzyme activity in extracts of glucose-grown cells. Conversely, overexpression ofYKL029c/MAE1 from the MET25 promoter resulted in an up to 33-fold increase of malic enzyme activity. Growth studies with mutants demonstrated that presence of either Pyk1p or Mae1p is required for growth on ethanol. Mutants lacking both enzymes could be rescued by addition of alanine or pyruvate to ethanol cultures. Disruption of MAE1 alone did not result in a clear phenotype. Regulation of MAE1 was studied by determining enzyme activities and MAE1 mRNA levels in wild-type cultures and by measuring β-galactosidase activities in a strain carrying a MAE1::lacZ fusion. Both in shake flask cultures and in carbon-limited chemostat cultures,MAE1 was constitutively expressed. A three- to fourfold induction was observed during anaerobic growth on glucose. Subcellular fractionation experiments indicated that malic enzyme in S. cerevisiae is a mitochondrial enzyme. Its regulation and localization suggest a role in the provision of intramitochondrial NADPH or pyruvate under anaerobic growth conditions. However, since null mutants could still grow anaerobically, this function is apparently not essential.
19
Jusienė, Roma, Rasa Bieliauskaitė und Loreta Cimbalistienė. „FENILKETONURIJA SERGANČIŲ VAIKŲ EMOCIJŲ IR ELGESIO PROBLEMOS“. Psichologija 25 (01.01.2002): 28–42. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2002..4406.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Ankstyvas ir tinkamas fenilketonurijos gydymas yra būtinas norint užtikrinti normalią psichinę ir fizinę šia liga sergančių vaikų raidą. Net tinkamai gydomi fenilketonurija sergantys vaikai turi elgesio problemų, tiesiogiai nekylančių dėl pačios ligos. Mūsų tyrimo tikslas buvo įvertinti fenilketonurija sergančių ir nuo jos gydomų vaikų elgesio problemas ir tai, kaip jos susijusios su psichologiniu ligos poveikiu šeimai bei tai, kaip tėvai reagavo į vaiko ligą, kokie yra jų santykiai su sergančiu vaiku. Tyrimo rezultatai parodė, kad sergantys fenilketonurija vaikai turi daugiau emocijų ir elgesio problemų nei sveiki jų bendraamžiai. Patikimiausiai fenilketonurija sergančių vaikų internalios, socialinės ir dėmesio bei visos emocijų ir elgesio problemos siejosi su mamų reagavimu į vaiko ligą kaltės ir pykčio jausmais, į emocijas orientuotų streso įveikos strategijų naudojimu, nuolaidžiaujančiais santykiais su sergančiu vaiku.
EMOTIONAL AND BEHAVIORAL PROBLEMS OF CHILDREN WITH PHENYLKETONURIA Roma Jusienė, Rasa Bieliauskaitė, Loreta Cimbalistienė
SummaryPhenylketonuria (PKU) is an inherited genetic metabolic disorder in which the enzyme required to digest phenylanine (Phe) is missing. If untreated, individuals with PKU will develop high levels of Phe in their blood which can affect brain development and function. That's why low protein diet must be introduced as early as possible from the birth. Nevertheless, several studies show higher incidence of behavioral problems, especially internalizing, in early treated PKU children. Parental maladjustment to their child's chronic illness and everyday stress related to the burden of special diet can be reasons for psychological problems of PKU children. The aim of our study is to evaluate the psychological adjustment of PKU children (as compared to healthy controls) and analyze it in the context of psychological impact of PKU on the family.Parents of 37 early-treated PKU children (age 4-14 years old) and of 37 matched controls answered the Child Behavior Checklist (CBCL, Achenbach, 1991) and questionnaire on stress coping strategies (Elklit, 1996). Parents of PKU children also answered the questionnaire on reactions to child's disease and it's impact on the family.The results of present study indicate that PKU children have significantly more behavioral problems than healthy controls. They are more withdrawn, anxious /depressive, aggressive, have more social and attention problems. The higher rates of internalizing and overall problems are related to parental maladjustment (feelings of guilty and anger) together with maladaptive (emotional) everyday stress coping strategies. Two latter factors further indulging the child, that also predicts the psychological maladjustment of PKU children.
20
Dikmonienė, Jovita. „Romėnų teatras ir Senekos tragedijos: Pamišęs Herkulis, Edipas“. Literatūra 51, Nr. 3 (01.01.2009): 47. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2009.3.7756.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Praeitų metų Literatūros numeryje rašėme apie dvi Senekos tragedijas: Tiestą ir Medė- ją1. Jos pagal Aristotelio antikinių tragedijų klasifikaciją priklauso tragedijoms, kuriose pagrindinis herojus sąmoningai siekia keršyti, nuolat dega pykčiu, o padaręs nusikaltimą, nepajunta kaltės. Šiame straipsnyje analizuosime dvi antrojo tipo tragedijas: Pamišęs Herkulis ir Edipas. Čia pagrindiniai herojai pražudo savo artimuosius netyčia, jų nusikaltimas yra klaida, kuri Aristotelio Poetikoje vadinama ἁμαρτία2, Senekos tragedijose – error3. Po atpažinimo herojai jaučia didžiulę gėdą (pudor) bei kaltę (scelus, culpa) ir patys baudžia save.Edipo mitas graikų tragikų buvo labai mėgstamas, be išlikusio Sofoklio Edipo karaliaus, buvo parašyta vienuolika Edipų. Jų autoriai: Achajas, Aischilas, Karkinas, Diogenas, Euripidas, Nikomachas, Filoklas, Teodektas, Ksenoklas, Likofronas, Meletas4. Aristotelis Poetikoje tragedijos Edipas siužetą vertino kaip vieną gražiausių ir geriausių iš visų graikų tragedijų5. Lotynų kalba buvo parašytos tik dvi tragedijos. Pirmoji – Gajaus Julijaus Cezario, antroji – Lucijaus Anėjaus Senekos. Seneka savo kūrinyje pritaikė Sofoklio sugalvotą marą, panaudojo daug naujovių. Senekos tragedijoje, kitaip nei Sofoklio, vaizduojamas baisus pomirtinis pasaulis, iš požemių pasaulio iškviečiamas miręs karalius Lajas. Senekos Jokastė nusižudo scenoje, Sofoklio tragedijoje apie jos mirtį praneša tarnas. Senekos Edipas labiau kenčia dėl baimės ir kaltės, Sofoklio – skaudžiau išgyvena gėdos jausmą. Seneka, priešingai nei Sofoklis, nevaizduoja Edipo santykių su savo vaikais.Senekos Pamišusio Herkulio siužetas labai panašus į Euripido Heraklio. Tarp graikų tragikų mitas apie Heraklį nebuvo populiarus. Nėra žinoma, ar be Senekos koks nors romėnų poetas buvo perkūręs Euripido tragediją, tačiau pantomimos teatre, ypač Senekos laikais, dažnai buvo vaidinamos adaptuotos graikų tragedijos pagal Edipo ir Herkulio mitus6. Romėnų poetas savo tragedijoje pritaikė daugumą Euripido naujovių. Pasak Apolodoro (II 4, 12), Heraklis savo žmoną Megarą ir vaikus nužudė ankstyvoje jaunystėje, o Euripidas vaizduoja, kad po paskutinio dvyliktojo žygdarbio – Cerberio paėmimo į nelaisvę. Tirono Liko paveikslas, Tesėjo įsikišimas ir Heraklio išvedimas į Atėnus – Euripido sugalvotos naujovės. Seneka siužetą šiek tiek pakeitė paskutiniame veiksme. Euripido Tesėjas (priešingai nei Senekos) nemini, kad Heraklį nuo kaltės apvalys dievas Arėjas (Gradyvas) (Sen. H. F. 1341–1343). Romėno tragedijoje ryški aliuzija į Aischilo Eumenides, kur vaizduojamas Orestas, apvalytas nuo kaltės ant Arėjo kalvos7. Euripido Heraklis savo žmonos ir vaikų nežudo scenoje, kaip Senekos herojus. Senekos Herkulis ne tik žudo scenoje, bet dar jo visus veiksmus bei jausmus nupasakoja scenoje esantis Amfitrionas. Romėnų poetas jau nevaizduoja deivių Iridės ir Lisos.Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti Senekos tragedijų herojų jausmus prieš ir po savo kaltės atpažinimo, kokie jausmai kyla, kaip Seneka juos perteikia. Lygindami dviejų Senekos tragedijų – Pamišęs Herkulis ir Edipas – herojų jausmų raišką, pamėginsime išryškinti atpažinimo tragedijoms būdingus bruožus ir svarbiausius herojų jausmus: dezintegracinę ir socialinę baimę, kaltę ir gėdą. Taip pat apžvelgsime naujausius Senekos dramų tyrinėjimus, pateiksime istorinių žinių apie Senekos laikų romėnų teatrą, pantomimos įtaką tragedijoms.
21
Pitzer, Joshua E., Tonya N. Zeczycki, John E. Baumgartner, Daniel W. Martin und R. Martin Roop. „The Manganese-Dependent Pyruvate Kinase PykM Is Required for Wild-Type Glucose Utilization byBrucella abortus2308 and Its Virulence in C57BL/6 Mice“. Journal of Bacteriology 200, Nr. 24 (01.10.2018). http://dx.doi.org/10.1128/jb.00471-18.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
ABSTRACTPyruvate kinase plays a central role in glucose catabolism in bacteria, and efficient utilization of this hexose has been linked to the virulence ofBrucellastrains in mice. The brucellae produce a single pyruvate kinase which is an ortholog of theBradyrhizobiummanganese (Mn)-dependent pyruvate kinase PykM. A biochemical analysis of theBrucellapyruvate kinase and phenotypic analysis of aBrucella abortusmutant defective in high-affinity Mn import indicate that this enzyme is an authentic PykM ortholog which functions as a Mn-dependent enzymein vivo. The loss of PykM has a negative impact on the capacity of the parental 2308 strain to utilize glucose, fructose, and galactose but not on its ability to utilize ribose, xylose, arabinose, or erythritol, and apykMmutant displays significant attenuation in C57BL/6 mice. Although the enzyme pyruvate phosphate dikinase (PpdK) can substitute for the loss of pyruvate kinase in some bacteria and is also an important virulence determinant inBrucella, a phenotypic analysis ofB. abortus2308 and isogenicpykM,ppdK, andpykM ppdKmutants indicates that PykM and PpdK make distinctly different contributions to carbon metabolism and virulence in these bacteria.IMPORTANCEMn plays a critical role in the physiology and virulence ofBrucellastrains, and the results presented here suggest that one of the important roles that the high-affinity Mn importer MntH plays in the pathogenesis of these strains is supporting the function of the Mn-dependent kinase PykM. A better understanding of how the brucellae adapt their physiology and metabolism to sustain their intracellular persistence in host macrophages will provide knowledge that can be used to design improved strategies for preventing and treating brucellosis, a disease that has a significant impact on both the veterinary and public health communities worldwide.
22
Serapinas, Danielius. „DNR kodas ir kvėpavimo sistemos sveikata“. Pulmonology and allergology 10, Nr. 1 (15.05.2012). http://dx.doi.org/10.37499/pia.415.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Epigenetinė DNR grandinės reguliacija gali būti esminė suprasti kvėpavimo organų sistemos fiziologijos ir patologijos molekulinį pagrindą. Epigenetiniai veiksniai keičia genų pasireiškimą nekeisdami DNR struktūros bei pasižymi plastiškumu reaguojant į išorinius ir vidinius veiksnius. Naujų mokslinių tyrimų duomenimis, šie veiksniai gali būti ne tik cheminės medžiagos ar maistas, bet ir dvasiniai: pozityvus mąstymas, optimizmas, adekvati reakcija į stresą. Šio straipsnio tikslas – pateikti konceptualią įvairių tyrimų apžvalgą. Nagrinėjant genetinių ir dvasinių veiksnių įtaką kvėpavimo sistemos sutrikimams atsirasti straipsnyje pateikiami pagrindiniai genų veikimo mechanizmai. Apžvalgos duomenys rodo, kad traumuojantys įvykiai ir neigiamos mintys (pyktis, dirglumas) gali paveikti DNR metilinimo procesą ir sutrikdyti genų raišką įvairiose ląstelėse, tuo pačiu paskatinti prasidėti ligą. Tikimasi, kad genetiniai bei epigenetiniai tyrimai ne tik padės geriau suprasti lėtinių kvėpavimo sistemos ligų etiopatogenezės esmę, bet ir parodys, kaip natūralios priemonės (teigiamos mintys) gali prisidėti prie ligų profilaktikos, o ligai prasidėjus – paskatinti sveikimą.
23
An, Xiaomeng, Long Yu, Sen Wang, Yangsiqi Ao, Xueyan Zhan, Qin Liu, Yangnan Zhao et al. „Kinetic Characterization and Inhibitor Screening of Pyruvate Kinase I From Babesia microti“. Frontiers in Microbiology 12 (16.09.2021). http://dx.doi.org/10.3389/fmicb.2021.710678.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
The apicomplexan Babesia microti is a main pathogenic parasite causing human babesiosis, which is one of the most widely distributed tick-borne diseases in humans. Pyruvate kinase (PYK) plays a central metabolic regulatory role in most living organisms and catalyzes the essentially irreversible step in glycolysis that converts phosphoenolpyruvate (PEP) to pyruvate. Hence, PYK is recognized as an attractive therapeutic target in cancer and human pathogens such as apicomplexans. In this study, we cloned, expressed, and purified B. microti PYK I (BmPYKI). Western blotting illustrated that anti-rBmPYKI antibody could specifically recognize the native BmPYKI protein in the lysate of B. microti with a 54-kDa band, which is consistent with the predicted size. In addition, the enzymatic activity of the purified recombinant PYKI (rPYKI) was tested under a range of pH values. The results showed that the maximum catalytic activity could be achieved at pH 7.0. The saturation curves for substrates demonstrated that the Km value for PEP was 0.655 ± 0.117 mM and that for ADP was 0.388 ± 0.087 mM. We further investigated the effect of 13 compounds on rBmPYKI. Kinetic analysis indicated that six inhibitors (tannic acid, shikonin, apigenin, PKM2 inhibitor, rosiglitazone, and pioglitazone) could significantly inhibit the catalytic activity of PYKI, among which tannic acid is the most efficient inhibitor with an IC50 value 0.49 μM. Besides, four inhibitors (tannic acid, apigenin, shikonin, and PKM2 inhibitor) could significantly decrease the growth of in vitro-cultured B. microti with IC50 values of 0.77, 2.10, 1.73, and 1.15 μM. Overall, the present study provides a theoretical basis for the design and development of new anti-Babesia drugs.
24
Guryeva, Alla B., und Vilyuia A. Alekseyeva. „Blood Biochemical Parameters In Yakut Women With Type 2 Diabetes Mellitus Versus Their Somatotypes“. Russian Open Medical Journal 10, Nr. 2 (20.06.2020). http://dx.doi.org/10.15275/rusomj.2021.0208.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Objective — Investigating the features of blood biochemical parameters in patients with type 2 diabetes mellitus (DM2), depending on the somatotype sensu the Rees-Eysenck body index. Material and methods — We examined 88 women of Yakut nationality (39-74 years old) with an established diagnosis of DM2. An anthropometric examination with consequent somatotyping according to the Rees-Eysenck body index, along with determination of BMI were carried out. The biochemical blood test results were copied from the anamneses of female subjects. Statistical analysis was performed using the SPSS Statistics software package for Windows (version 17). Methods of parametric and nonparametric statistics were used. Results — We established that the anthropometric parameters and BMI of women with DM2 were significantly higher. According to the BMI gradation, obesity was more common in people with DM2. The results of somatotyping implied that 11.4%, 50.0% and 38.6%of the examined women belonged to the asthenic, normosthenic and pyknic somatotypes, correspondingly. The distribution of somatotypes among women with DM2 differed from the general population distribution in a smaller fraction of individuals with asthenic somatotype. Blood biochemical parameters in subjects with asthenic body type were within the reference limits (except for glucose), in contrast to those of women with other somatotypes. Conclusion — Women with asthenic somatotype are less at risk of developing DM2. Even if the ailment develops, their blood biochemical parameters remain within reference limits, with the exception of glucose.