Inhaltsverzeichnis
Auswahl der wissenschaftlichen Literatur zum Thema „PyKMIP“
Geben Sie eine Quelle nach APA, MLA, Chicago, Harvard und anderen Zitierweisen an
Machen Sie sich mit den Listen der aktuellen Artikel, Bücher, Dissertationen, Berichten und anderer wissenschaftlichen Quellen zum Thema "PyKMIP" bekannt.
Neben jedem Werk im Literaturverzeichnis ist die Option "Zur Bibliographie hinzufügen" verfügbar. Nutzen Sie sie, wird Ihre bibliographische Angabe des gewählten Werkes nach der nötigen Zitierweise (APA, MLA, Harvard, Chicago, Vancouver usw.) automatisch gestaltet.
Sie können auch den vollen Text der wissenschaftlichen Publikation im PDF-Format herunterladen und eine Online-Annotation der Arbeit lesen, wenn die relevanten Parameter in den Metadaten verfügbar sind.
Zeitschriftenartikel zum Thema "PyKMIP"
1
Ramoškienė, Birutė. „Asmenų, patyrusių galūnių amputaciją, streso įveikos strategijų ir agresijos sąsajos“. Sveikatos mokslai 26, Nr. 2 (30.04.2015): 30–33. http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2016.023.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Galūnės netekimas lemia labai svarbius biopsichosocialinius pokyčius asmens gyvenime: pasikeičia savo kūno vaizdas, tampa kur kas sudėtingiau judėti bei pasirūpinti savimi, pakinta psichosocialinio gyvenimo statusas, paveikiama profesinė ir kita veikla, amputaciją patyrusių asmenų, palyginus su jos nepatyrusiais, pačių vertinama gyvenimo kokybė visais aspektais yra žemesnė [1]. Ištyrus asmenų, patyrusių galūnių amputaciją, streso įveikos strategijas ir agresiją paaiškėjo, jog apatinių galūnių amputaciją dėl traumos ir dėl ligos patyrusių asmenų naudojamos streso įveikos strategijos statistiškai reikšmingai nesiskiria, o praėjus daugiau laiko po amputacijos, statistiškai reikšmingai dažniau naudojama vengimo streso įveikos strategija. Taip pat nustatyta, jog apatinių galūnių amputaciją patyrusioms moterims statistiškai reikšmingai labiau nei vyrams būdingas priešiškumas. Be to, jaunesni apatinių galūnių amputaciją patyrę asmenys yra labiau linkę naudoti problemų sprendimo streso įveikos strategiją, jiems labiau nei vyresniems asmenims būdingas pyktis, aukštesnio išsilavinimo apatinių galūnių amputaciją patyrusiems asmenims labiau nei žemesnio išsilavinimo asmenims būdinga verbalinė agresija. Aptikta, jog ženkli apatinių galūnių amputaciją patyrusių asmenų emocinės iškrovos streso įveikos strategija siejasi su labiau išryškėjusiais pykčio rodikliais, o su stipriais fizinės agresijos rodikliais siejasi tik vyresnių bei amputaciją dėl ligos patyrusių asmenų pogrupiuose. Didesnį verbalinės agresijos įvertį prognozuoja aukštesnis išsilavinimas, didesnį pykčio įvertį prognozuoja dažnesnis problemų sprendimo ir emocinės iškrovos streso įveikos strategijų naudojimas ir aukštesnis išsilavinimas, didesnį priešiškumo įvertį prognozuoja moteriška lytis, o didesnį bendrosios agresijos įvertį prognozuoja emocinės iškrovos streso įveikos strategijos naudojimas ir aukštesnis išsilavinimas.
2
Čėsnienė, I., und A. Kašinska. „AGRESYVUS VAIRAVIMAS: VAIRUOTOJŲ AGRESYVUMO, PYKČIO IR SAVIVEIKSMINGUMO SĄSAJOS“. Psichologija 43 (01.01.2011): 63–77. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2011.0.2562.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Straipsnyje analizuojami agresyvų vairavimą aiškinančių veiksnių – vairuotojų agresyvumo, pykčio ir saviveiksmingumo – ypatumai. Buvo keliami šie tyrimo uždaviniai: a) įvertinti Lietuvos vairuotojų agresyvumo, vairavimo pykčio ir saviveiksmingumo rodiklius; b) nustatyti šių rodiklių tarpusavio sąsajas bei ryšius su kitais agresyvų vairavimą aiškinančiais veiksniais (lytimi, amžiumi, vairavimo ypatumais); c) nustatyti eismo įvykio tikimybę geriausiai prognozuojančius rodiklius. Naudojant Buss ir Perry agresijos klausimyną, Vairavimo pykčio skalę, Adelaidės vairavimo saviveiksmingumo skalę bei vairavimo ypatumus atskleidžiančius kintamuosius, buvo ištirti 196 vairuotojai. Gauti rezultatai rodo, kad vairuotojų pykčio ir agresyvumo ryšys yra statistiškai reikšmingai teigiamas, o vairavimo pykčio ir vairuotojų saviveiksmingumo ryšys – statistiškai reikšmingai neigiamas. Nebuvo nustatyta reikšmingų ryšių tarp vairuotojų agresyvumo ir jų vairavimo saviveiksmingumo. Vairuotojų agresyvumo įverčiai geriausiai prognozuoja patekimą į eismo įvykius.Pagrindiniai žodžiai: agresyvus vairavimas, agresyvumas, vairavimo pyktis, vairavimo saviveiksmingumas.Aggressive Driving: the Role of Aggression, Driving Anger, and Self-efficacyČėsnienė I., Kašinska A. SummaryAccording to the World Health Organization (2004), road traffic accidents are one of the ten leading causes of death. Many of these fatalities involve aggressive driving. P. Ellison-Potter et al. (2001) suggest that aggressive driving is any driving behaviour that intentionally endangers others psychologically, physically, or both. Examples of aggressive driving include behaviours such as excessive speeding, tailgating, horn honking, traffic weaving, profanity, obscene gestures, headlight flashing, etc. In order to understand this phenomenon, researchers have examined aggressive driving in terms of several levels of variables such as sociocultural, situational or personal (Valleries et al., 2005). Moreover, self-assessment of driving skills is a central dimension of driving activity. The evaluation of specific skills may be conceptualized by self-efficacy. Self-efficacy refers to individuals’ belief in their ability to accomplish specific goals (Bandura, 1995).The article reports the findings concerning the relationship between aggression, anger and self-efficacy among Lithuanian drivers. The sample consisted of 196 drivers (99 males, 97 females) aged 18 to 74 years. The Buss–Perry Aggression Questionnaire (Buss and Perry, 1992), the Driving Anger Scale (Deffenbacher et al., 1994), and the Adelaide Driving Self-efficacy Scale (George et al., 2007) were used in the study. Participants were administered also a questionnaire measuring a variety of demographical characteristics and driving-related factors.The results showed that more aggressive drivers tend to express the higher levels of driving anger than do less aggressive drivers. A negative relation between driving anger and driving self-efficacy was found. Further, the driving self-efficacy was higher in males than in females. Research findings indicate that there are gender differences in aggression, i.e. male drivers are more aggressive than female drivers. There are significant age differences in driver anger. In addition, high anger and aggression were related to unsafe driving behaviours. Seat-belt wearing tends to be less frequent among male drivers than among females. Aggression was found to be a predictor of crash-related outcomes. Finally, limitations of the study are discussed.Keywords: aggressive driving, aggression, driving anger, driving self-efficacy.
3
Navaitienė, Julita, und Violeta Jaruševičienė. „Mokytojų asmenybės bruožai ir pyktis“. Pedagogika 132, Nr. 4 (01.04.2019): 23–41. http://dx.doi.org/10.15823/p.2018.132.2.
Der volle Inhalt der Quelle
4
Dikmonienė, Jovita. „Senekos dramų herojų jausmų raiška ir poveikis žiūrovams“. Literatūra 50, Nr. 3 (01.01.2008): 36. http://dx.doi.org/10.15388/litera.2008.3.7826.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Antikinës tragedijos esmë yra neatsiejamai susijusi su herojø jausmais, o prasmë ir vertë – su þiûrovø ir skaitytojø emocijomis. Pasak Oksfordo universiteto profesoriaus Oliverio Taplino, „jausmai yra tragedijos ðirdis“1 . Ákvëptas Thomo Stearnso Elioto apybraiþos „Seneka Elþbietos laikø vertimuose“, profesorius knygos Graikø tragedija scenoje (Greek tragedy in action) epigrafu pasirinko citatà, kurià perfrazavo taip: „Graikø tragedijoje uþ þodþiø slypi veiksmas, uþ veiksmo – jausmas: tai, kas abstraktu ir tai, kas konkretu, yra viena, jausmas ir prasmë yra nedalûs.“2 Pasak Taplino, jei tragedija þiûrovams nesukelia tragiðkø emocijø (baimës, gailesèio), ji tampa ne tik emocine, bet kartu ir intelektualine nesëkme.Straipsnyje, remdamiesi Taplino áþvalgomis, bandysime paþvelgti á Senekos tragedijø herojø jausmus ið þiûrovø perspektyvos, dekonstruoti ir tarsi nuimti virðutiná verbaliná Senekos tragedijø sluoksná, giliau suvokti po þodþiais slypintá personaþø jausmø ir minèiø pasaulá. Straipsnio tikslas – iðtirti, kokius veikë- jø jausmus vaizduoja poetas tragedijose Medëja ir Tiestas, koks herojø jausmø tikslas ir emocinis poveikis þiûrovams. Taikysime apra- ðomàjá, analiziná, lyginamàjá, hermeneutiná tyrimo metodus.Lyginti pasirinkome Senekos tragedijas Medëjà ir Tiestà, nes jos panaðios herojø aistrø raiðka. Seneka ðiose tragedijose vaizduoja vieno jausmo apimtus herojus, þudanèius vaikus ið pykèio ir po kerðto nesigailinèius savo poelgio. Lyginsime Senekos diatribëse apraðomas pykèio aistros atsiradimo prieþastis, jos vystymàsi ir padarinius su tragedijose vaizduojama herojø pykèio aistra.
5
Petrulytė, Ala, Julita Navaitienė und Vaiva Puzaitė. „Būsimųjų pedagogų (universiteto studentų) pykčio ekspresija ir valdymas, problemų sprendimas ir savirefleksija“. Ugdymo psichologija 28 (12.12.2017): 22–37. http://dx.doi.org/10.15823/up.2017.02.
Der volle Inhalt der Quelle
6
Pacevičius, Jonas. „MODALINIAI KASDIENINIO EMOCINIO GYVENIMO PARAMETRAI“. Psichologija 18 (01.01.1998): 36–46. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.1998..4451.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Buvo vykdytas longitudinis kasdienių emocijų tyrimas. 77 tiriamieji, naudodamiesi specialiomis formomis ir eksperimentu grįstu emocinių terminų sąrašu, žymėjosi savo kasdienes emocijas chronologiška tvarka dvi, tris arba keturias savaites. Gauti individualūs ir grupiniai duomenys, pagal keturių pagrindinių emocijų (džiaugsmo, pykčio, baimės, gedulo) modalumo trukmę ir ramybės būsenas bei jų sąsajas su kiekvienos dienos veikla. Buvo atlikta inter-koreliacinė modalinių ir kitų emocijų parametrų (ženklų, intensyvumo, stabilumo) analizė.
7
Abed H. Baraaj und Aqeel H. Qasim. „Effect of different doses of Tamoxifen Drug on kidney of Albino male rats: Histopathological and biochemical study“. International Journal of Research in Pharmaceutical Sciences 11, Nr. 3 (07.08.2020): 4590–97. http://dx.doi.org/10.26452/ijrps.v11i3.2741.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
The Tamoxifen (TAM) is an effective anticancer drug; it is a hormonal treatment against estrogen necessary for the growth of cancer cells. The study was conducted to estimate the effects of TAM on some physiological and histological parameters. We used for 40 rats of the strain albino rat [Rattus norvegicus] divided into four groups. A total of three groups were given different TAM doses (30, 40, 50mg/kg) of the body weight four times a week during 10 weeks period. The control group was injected with physiological solution (Normal Saline 0.9%). At the end of dosage duration, the blood was collected for some biochemical parameters (kidney functions) investigation. The test results showed significant differences in the treated groups as three groups revealed a significant increase in Urea, Uric Acid, Creatinine levels. The kidney tissues histopathological examination of in the TAM groups showed histological changes which increased in accordance with elevated doses administration in comparison with the control group. The histological changes were inflammatory cells infiltration, blood congestion, pyknic and necrotic nucleus in glomerulus with massive degeneration in epithelial of renal tubules, and deformed of architecture of renal tissue. In addition, massive infiltration of mononucleosis adjacent dilated blood vessels with hemorrhage in tubule and necrosis of tubules that exhibited pyknic and necrotic nucleus in glomerulus as well. As well as the exhibited small granulomatous lesion with large dilated of blood vessels and necrotic tubules with great granulomatous trauma containing from accumulation of macrophages and lymphocytes with vacuolar degeneration of tubules and massive necrotic of glomerulus with thickness of bowman capsule.
8
V.A., Alekseeva, und Zolotaryov N.A. „CHARACTERISTICS OF BLOOD PARAMETERS OF YAKUT MEN WITH TYPE 2 DIABETES DEPENDING ON THE SOMATOTYPE“. “Educational bulletin “Consciousness” 22, Nr. 11 (30.11.2020): 45–49. http://dx.doi.org/10.26787/nydha-2686-6846-2020-22-11-45-49.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
The aim of the work was to identify the features of biochemical blood parameters of Yakut men with type 2 diabetes depending on the Rees-Eizenk somatotype. We examined 40 men of yakut nationality with an established diagnosis of "type 2 diabetes", aged 38 to 69 years (average age 57,4 years). The anthropometric study included measurements of body length, body weight, body circumference (chest circumference, waist and buttock circumference), and body diameters (transverse diameter of the chest, anterior-posterior diameter of the chest). The body mass index (BMI) was calculated. Somatotyping was performed using the Rees-Eizenk index. The index value of the examined men was divided into pyknic, normosthenic and asthenic somatotype. Data from the biochemical blood test were copied from the patients ' medical history. All laboratory tests were conducted in the clinical and diagnostic laboratory of the Yakut city clinical hospital. Statistical processing of the obtained scientific material was carried out by the method of variation statistics using the SPSS application software package for Windows (version 17,0). The analysis was performed using parametric and nonparametric statistics. An anthropometric study of men with type 2 diabetes found that half of the subjects were obese according to their body mass index. A somatotypological study on the Rees-Eizenk index found a predominance of individuals with a pyknical somatotype. Asthenic somatotype was not detected in the examined group. More pronounced deviations of biochemical parameters of the pyknic men's blood from the standard parameters were found. The data obtained indicate a greater susceptibility to the development of type 2 diabetes in men with a pyknical somatotype.
9
Saunoriūtė-Kerbelienė, Silvija, Osvaldas Rukšėnas und Philip J. Benson. „Veido emocinių išraiškų erdvinių dažnių apdorojimo smegenų pusrutuliuose skirtumai“. Psichologija 21 (18.12.2015): 72–81. http://dx.doi.org/10.15388/psichol.2000.21.9013.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Šio darbo tikslas - ištirti erdvinių dažnių įtaką veido emocinių išraiškų atpažinimo skirtinguose pusrutuliuose greičiui ir tikslumui. Reakcijos laiku buvo bandyta įvertinti veido emocinių išraiškų atpažinimo proceso skirtumus abiejuose smegenų pusrutuliuose. Eksperimentui buvo naudojamos septynios emocijas išreiškiančios veido išraiškos, nufiltruotos žemais erdviniais dažniais. Tiriamojo užduotis - kuo greičiau ir tiksliau atpažinti dvi paeiliui rodomas veido išraiškas nepriklausomai nuo veidų individualumo, lyties ir erdvinių dažnių. Reakcijos laiko ir tikslumo matavimai parodė, kad žemesnių erdvinių dažnių vaizdai greičiau atpažįstami dešiniajame pusrutulyje, tuo tarpu aukštesnių erdvinių dažnių vaizdai vienodai tiksliai ir greitai atpažįstami abiejuose pusrutuliuose. Be to, skirtingos emocinės veido išraiškos atpažįstamos skirtingu greičiu ir tikslumu abiejuose pusrutuliuose: pykčio, baimės, liūdesio ir nuostabos išraiškos greičiau ir tiksliau atpažįstamos dešiniajame pusrutulyje.
10
Kondratavičienė, Virginija, und Iveta Šikšniuvienė. „SOCIALINIO DARBUOTOJO PSICHOSOCIALINĖS PAGALBOS POREIKIS ŠEIMAI, PRARADUSIAI VAIKĄ DĖL ONKOLOGINĖS LIGOS“. Health Sciences 29, Nr. 6 (17.12.2019): 61–67. http://dx.doi.org/10.35988/sm-hs.2019.101.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Lietuvoje stebimas didėjantis vaikų sergamumas onkologinėmis ligomis. Vaiko mirties patirtis ypač skaudi tėvams, kai jiems tenka išgyventi baimės, nerimo, liūdesio, nevilties ar pykčio emocijas, trukdančias toliau tęsti visavertį gyvenimą. Tėvams, išgyvenantiems netektį, reikalinga pagalba, kuri atlieptų jų viltis ir poreikius, padėtų įveikti socialinės atskirties jausmą, parodytų, kad pagalba yra čia pat ir galima ją gauti. Tyrimas atskleidė, kad žinios apie ligą priėmimas ir prisitaikymas prie naujų aplinkybių priklauso nuo tėvų pirminio kontakto su gydančiuoju gydytoju. Gydytojo dėmesys, aiškus ligos apibūdinimas, gydymo aptarimas, nuolatinis abipusis komunikavimas švelnina prisitaikymo etapą. Tyrimas atskleidė ir laiku teikiamos kompleksinės (gydytojo, psichologo, socialinio darbuotojo) pagalbos poreikį, kuris svarbus visą gydymosi laikotarpį. Po vaiko netekties tėvams ypač ryškus socialinio darbuotojo pagalbos poreikis. Tyrimo metu išaiškėjo tarpinstitucinio bendradarbiavimo būtinumas, siekiant padėti šeimai išgyventi netektį, suteikti būtiną psichosocialinę pagalbą, stebėti, analizuoti pokyčius visą gedėjimo laikotarpį, o dažnai ir ilgiau.
Dissertationen zum Thema "PyKMIP"
1
Dejmal, David. „Server pro správu klíčů v prostředí vSphere 7.0“. Master's thesis, Vysoké učení technické v Brně. Fakulta informačních technologií, 2021. http://www.nusl.cz/ntk/nusl-445589.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
The purpose of this work is to create a functional Key Management Server (KMS) with basic functionality for the vSphere 7.0 platform. It should communicate with vCenter and together provide the functionality to encrypt individual virtual machines. Commercial solutions in this area are very expensive and therefore the question arose whether the entire server can be implemented using freely available tools. Since vCenter uses the publicly available KMIP protocol to communicate with KMS, it turns out to be possible. The resulting implementation is based on the Ubuntu 20.04 operating system. The PyKMIP library for python 3.9 was used for the application logic and ETCD as storage. To connect the application and storage, a custom module was created. Bash scripts were created for whole installation and all of the necessary configuration. The overall result is fully functional and no flaws were found during testing. This work was done in cooperation with Master Internet, s.r.o.
2
Mockaitytė, Raimonda. „Drabužių kolekcija PYKČIO VIRUSAS“. Bachelor's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100902_235902-82868.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Bakalauro darbo pirmame skyriuje išanalizuoti neigiami žmonių jausmai, išnagrinėti įvairių autorių (medikų, sociologų, mokslininkų) publikuojami straipsniai pykčio ir agresijos tema. Išanalizuotos neigiamų emocijų kilimo priežastys, jų išreiškimas ir valdymas.
Antrajame skyriuje pateikta įvairių dizainerių kūrybos pavyzdžių, interpretuojančių neigiamas emocijas. Išanalizuoti seserų Mulleavy (Rodarte) sukurti darbai, kuriuose atsispindi pyktis ir agresija. Menininkės sukurtuose modeliuose tiesiogiai agresijos ir pykčio neinterpretuoja, jos pasitelkia šiuos jausmus tik kaip pagalbinę priemonę, suteikiant kolekcijai savitumo. Kaip analogas kuriamai kolekcijai pasirinkta seserų Mulleavy kolekcija „NYC mados savaitė - 2010 vasara. Rodarte“. Eskizuota, siekiant, kad modeliai būtų išraiškingi, atspindėtų pykčio emocijas, tačiau patys savaime nebūtų agresyvūs.
Trečiame skyriuje aiškinama kolekcijos idėja, pateikiami modelių eskizų ieškojimai, technologiniai mėginiai, dekoro detalės. Atsižvelgiant į modelius, parinkti audiniai, audinių struktūra ir atspalviai. Norint geriau perteikti kolekcijos idėją, drabužių demonstravimui numatytos skirtingo ūgio manekenės. Pristatomą kolekciją sudaro 14 suprojektuotų modelių, iš jų – pasiūti keturi. Modeliams parinkti tamsių atspalvių, blizgūs audiniai. Kampuotos formas ir aštrūs kampai, suteikia modeliams piktų žodžių ir grėsmingų žvilgsnių nuotaiką. Spiralės ir atsišakojimai - tarsi įsiliepsnojęs kivirčas ir besistengiančios lauk išsiveržti... [toliau žr. visą tekstą]First section of bachelor's work analysis negative people emotions, explores various articles and books from all kind of specialists in subject of anger and aggression ( doctors, scientists, socialists ). It also searches for sources of anger and for ways to deal with them. The second section provides examples of the works taken from designers, whom art are filled with anger and emotions. Works of sisters Mulleavy (Rodarte) were analyzed. Artists never intended to show anger and aggression directly, they only used those feelings as an alternative tool in order to create original collection. As an analog for collection, which is under creation, sisters Mulleavy collection “NYC fashion week - 2010 summer. Rodarte“ was chosen. The sketches was created in order for models to be expressive , to reflect the emotions of anger, but still not to be aggressive within. The third section explains the idea of collection, the search for models, sketches, technological samples and elements of decor. Fabrics, theirs structure and tone was chosen according to sketches. In order to better convey the idea of collection, different height models was chosen. 14 models was designed for collection , however only 4 sew .Dark colors, shiny fabrics was chosen for models. Square shapes and sharp corners, gives models angry words and aggressive gazes mood. Spirals and ramifications is like everyday quarrels and negative emotions trying to escape from them. In order to show that several types of... [to full text]
3
Vasiljeva, Evelina. „Pacientų, sergančių trišakio nervo neuralgija, skausmo įveikos būdų ir pykčio išgyvenimo sąsajos su skausmo intensyvumu“. Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140604_162636-41138.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Tyrimo tikslas – nustatyti, pacientų, patiriančių lėtinį veido skausmą, pykčio išgyvenimo, skausmo įveikos strategijų ir skausmo intensyvumo sąsajas.
Tyrime dalyvavo LSMUL Kauno Klinikose gydomi pacientai, sergantys trišakio nervo neuralgija. Tyrime dalyvavo 15 vyrų, 27 moterų, tiriamųjų amžiaus vidurkis – 64,9 metai (SD=12,13).
Tyriamieji buvo apklausiami anketavimo būdu. Tiriamų reiškinių įvertinimui naudoti: Skausmo intensyvumo klausimynas (Von Korff ir kt., 1992); Įveikos strategijų klausimynas (Rosenstiel ir Keefe, 1983); Asmenybinio ir būsenos pykčio klausimynas (Spielberger, 1999).
Rezultatai parodė, kad padidėjusio aktyvumo strategijos taikymas yra susijęs moterų skausmo intensyvumu. Meldimosi ir tikėjimo bei katastrofizavimo naudojimas yra susijęs su vyrų skausmo intensyvumu. Nenustatytos pykčio sąsajos su pykčio išgyvenimo aspektais: asmenybiniu pykčiu, situaciniu pykčiu bei pykčio išraiškos ir kontrolės indeksu. Vyrų, pykčio išraiškos ir kontrolės indekas yra susijęs su aktyviomis įveikos strategijomis. Moterų, situacinis ir asmenybinis pyktis susijęs su pasyviomis skausmo įveikos strategijomis. Lytis nuspėja pasyvias skausmo įveikos strategijas. Skausmo intensyvumas nuspėja aktyvias skausmo įveikos strategijas. Pacientų patiriamą skausmo intensyvumą nuspėja aktyvių ir pasyvių skausmo įveikos strategijų naudojimas.
Vyrams mažesnė tikimybė rinktis pasyvias įveikos strategijas nei moterims. Esant stipriam skausmo intensyvumui, tikimybė naudoti aktyvias skausmo... [toliau žr. visą tekstą]The aim of the study was to assess relationships between pain coping strategies, anger and pain intensity among patients suffering from trigeminal neuralgia. The subjects of the study were 15 men and 28 women undergoing treatment in Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics. General age mean equal to 64,9 (SD=12,13) years. Participants were asked to complete Grading the Severity of Chronic Pain Questionnaire (Von Korff ir kt., 1992), The Coping Strategies Questionnaire (Rosenstiel ir Keefe, 1983) and State-Trait Anger Expression Inventory-2 (Spielberger, 1999). Results indicated that increased activity is related to woman pain intensity. Prayer and faith and catastrofizing are associated with man pain intensity. Findings didn’t provide evidence to support relationships between trait anger, state anger and anger expression and control index. Nevertheless, anger expression and control index of man is associated with active coping strategies. State and trait anger of woman is associated with passive pain coping strategies. Furthermore, there evidence to support that sex predicts passive pain coping strategies. Pain intensity predicts active pain coping strategies. Active and passive pain coping strategies predicts pain intensity. Men are less likely to choose passive coping strategies than woman. With the strong pain intensity probability of the use of active pain coping strategies decreases. With the increasing use of passive coping strategies... [to full text]
4
Paulauskienė, Gražina. „Emocinių ir elgesio problemų turinčių paauglių pykčio raiškos būdai“. Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2006. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20060622_173443-41726.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
The aim of the present work has been to analyze the ways of adolescents’ anger expression and to estimate the relations between emotional and behavioral problems. There was collected data about 198 11-18 years old adolescents. In the research there were used YSR 11/18: Youth self – report (Achenbach, 1991), TRI - Interpersonal Reactivity Index (Davis, 1980) and STAXI – C/A– State - Trait Anger Expression Inventory – 2 For Children and Adolescents (Spielberger, 1999).
The results of the research show that there is a positive correlation between anger expression index and internal behavioral problems (value of p is 0.00) and external behavioral problems (value of p is 0.00). Internal behavioral problems also correlate with anger as a state (value of p is 0.00), anger as a trait (value of p is 0.00), internal (value of p is 0.00) and external (value of p is 0.00) anger expression, internal anger control (value of p is 0.02). External behavioral problems correlate with anger as a state (value of p is 0.00), anger as a trait (value of p is 0.00) and external anger expression (value of p is 0.00). There was estimated a negative correlation between adolescents’ anger as a state and their competence (value of p is 0.02). A positive correlation estimated between external anger expression and social activity (value of p is 0.01). A positive correlation also estimated between internal anger control and learning (value of p is 0.03).
Anger of adolescents is also related with... [to full text]
5
Žemliauskaitė, Jūratė. „Pykčio konceptas anglų ir lietuvių kalbose bei jo vertimas“. Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2005. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050606_112032-29132.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Kalbos pasaulėvaizdis laikomas ne tikrovės atspindžiu kalboje, bet jos interpretacija. Kalba nesukuria naujos realybės, ji parodo, kaip žiūrima į pasaulį ir ką jame galima pamatyti. Kalbos pasaulėvaizdis formuojasi kalbėtojams aktyviai pažįstant pasaulį, todėl skirtingų kalbų pasaulio interpretacijos skiriasi.
Darbo objektas – konceptas, lietuvių kalboje reprezentuojamas žodžiu pyktis, anglų – anger. Remiamasi antropocentrinės paradigmos idėjomis – į kalbą žvelgiama kaip į kultūros fenomeną. Žodžio reikšmė laikoma mažiausiu koncepto aktualizacijos laipsniu. Emocinių būsenų ypatybės siejamos su atitinkamomis konceptualiosiomis metaforomis, kurių esmė – santykis tarp dviejų sričių: ištakų (angl. source domain) ir tikslo (angl. target domain). Perkeliant vienos srities žinias į kitą sritį, remiamasi tik tomis konkretaus objekto savybėmis, kurios žmogui yra pažįstamos iš jo fizinės patirties. Kitas metaforų šaltinis yra kultūrinė patirtis.
Praktinėje dalyje yra nagrinėjamos dviejų indoeuropiečių kalbų – anglų ir lietuvių – konceptualiosios metaforos, kurių tikslo sritis yra pyktis (angl. anger) bei šio koncepto vertimo ypatumai.
Sugretinus šių kalbų konceptualiąsias metaforas, rasta panašumų ir skirtumų. Panašumai liudija anglų ir lietuvių kalbų vartotojams būdingą panašų pasaulio suvokimą. Pyktis siejamas su skysčiu, ugnimi, pavojingu gyvūnu, t.t. Pykčio konceptas dažniausiai reiškia neigiamą vertinimą, keliamą pavojų emocijos patyrėjui, jos stiprumą, jausmų kontrolės... [to full text]
6
Lozovska, Juliana. „Psichoterapinių pokyčių refleksijos: terapiniai veiksniai ir pykčio raiškos kaita“. Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140512_103728-97169.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Pastaraisiais dešimtmečiais pabrėžiama būtinybė tyrinėti psichoterapijos pokyčius bei veiksnius pasitelkiant kokybinius tyrimo metodus, pažvelgti į psichoterapijos procesą per kliento prizmę. Šiame darbe siekiama atskleisti subjektyviai išgyvenamus psichoterapinius pokyčius, su jais siejamus terapinius veiksnius ir pykčio kaitą psichoterapiniame procese. Tyrime dalyvavo septynios moterys, per pastarųjų 1-3 metų laikotarpį baigusios ilgalaikę psichoterapiją. Tyrime buvo pritaikyta nauja interviu struktūruojanti forma – psichoterapinės istorijos pasakojimas. Tiriamųjų buvo prašoma papasakoti savo psichoterapijos istoriją įvardijant tai, kas joms buvo svarbiausia terapijoje. Tyrimo rezultatai buvo analizuojami remiantis teminės analizės metodu (Braun, Clarke, 2006). Psichoterapinių istorijų analizė atskleidė dinamišką ir daugialypį terapinių pokyčių vaizdą, apimantį tiek tiriamųjų tiesioginę terapinę patirtį, tiek jos priešistorę bei po terapijos vykstančius procesus. Subjektyviai išgyvenami terapiniai pokyčiai apima emocinius išgyvenimus, tarpasmeninių santykių kaitą, motyvacinės poreikių srities įsisąmoninimą. Pykčio raiškos kaita subjektyviai patiriama kaip svarbus terapinis pokytis. Kalbėdamos apie terapinius veiksnius, tiriamosios akcentuoja savo aktyvaus indėlio į terapiją svarbą, kalba apie terapinių santykių kokybę, vidinių procesų dinamiką.Lately scientists highlight the necessity of better understanding the subjective side of psychotherapeutic process. The aim of this research was to reveal subjectively important psychotherapeutic changes, significant therapeutic factors, and the transformation of anger expression in psychotherapy. Seven female clients, who had accomplished their long-term therapy course and finished it in 1 – 3-year period, participated in the study. Data were collected using the method of psychotherapeutic story. Participants were asked to tell their psychotherapy story, mentioning what was most important in the process of their psychotherapy. The processing of data was based on the principles of thematic analysis (Braun, Clarke, 2006). The analysis of psychotherapeutic stories revealed a dynamic and miscellaneous picture of the respondents’ therapeutic change, encompassing their direct therapeutic experience, its prehistory, and after-therapy processes. Emotional experiences, the development of interpersonal relationship, awareness of the motivational sphere of needs are mentioned as subjectively important therapeutic changes. Psychotherapeutic stories revealed the importance of change of anger expression in subjective psychotherapeutic experience. Respondents relate psychotherapeutic changes to their own active involvement, the quality of therapeutic relationship, and the dynamics of inner processes.
7
Šimaitytė, Meda. „Sveikatos kontrolės lokuso, savo ligos suvokimo ir pykčio sąsajos hemodialize gydomų ir hemodializei besirengiančių pacientų grupėse“. Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2012. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120611_155044-01024.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Tyrimo tikslas – nustatyti ir palyginti sveikatos kontrolės lokuso, savo ligos suvokimo ir pykčio ryšius hemodialize gydomų ir hemodializei besirengiančiųjų pacientų grupėse.
Tyrime dalyvavo 74 hemodialize gydomi ir 53 hemodializei besirengiantieji. Hemodialize gydomi pacientai sudarė 58,3%, o hemodializei besiruošiantieji pacientai 41,7% tiriamųjų. Pacientų amžius svyravo nuo 21 iki 86 metų, amžiaus vidurkis – 59,03.Tyrimas buvo atliekamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų nefrologijos skyriuje, Šiaulų dializės centre UAB B. Braun Avitum ir Šiaulių Respublikinės ligoninės nefrologijos skyriuje.
Šiame tyrime buvo naudojamas kiekybinis tyrimas, kurio metu buvo pateikta anketa. Ją sudarė: sveikatos kontrolės lokuso klausimynas ( MHLC), ligos suvokimo klausimyno atnaujinta versija ( IPQ – R), klinikinio pykčio klausimynas ( CAS) ir pateikti 5 papildomi klausimai nesusiję su minėtais klausimynais.
Tyrimo rezultatai parodė, kad sveikatos kontrolės lokusas, savo ligos suvokimas ir pyktis turi tarpusavio sąsajų. Hemodializei besirengiančių ir hemodialize gydomų pacientų kitų įtakos sveikatos kontrolės lokuso ryšiai su pykčiu ir savo ligos suvokimo dimensijomis priklauso nuo sociodemografinių charakteristikų: amžiaus, lyties, išsilavinimo ir šeiminės padėties. Pagrindinės išvados parodė, kad hemodializei besirengiančių kitų įtakos sveikatos kontrolės lokusas yra susijęs su labiau išreikštu pykčiu ir pozityvesniu... [toliau žr. visą tekstą]The aim of the study was to find and compare the links between health locus of control, illness perception and anger in hemodialysis and pre – hemodialysis groups . The study included 74 hemodialysis patients and 53 pre – hemodialysis patients. There were 58,3,% of hemodialysis patients and 41,7% of pre – hemodialysis patients. Age of patients was between 21 and 86, average age - 57,03 years old.The study was carried out in Lithuanian University of Health Sciences nephrology clinic, Šiauliai hemodialysis center UAB “B. Braun Avitum” and Šiauliai hospital nephrology clinic. It was used a quantitative survey – a questionnaire. It consisted of: Multidimensional Health Locus of Control Scale ( MHLC), Illness Perception Questionnaire ( IPQ – R), Clinical Anger Scale ( CAS) and there have been given 5 additional questions unrelated to these questionnaires. The results of search showed links between health locus of control, illness perception and anger. Health locus of control links with illness perception and anger in hemodialysis and pre – hemodialysis groups depended on sex, age, education, family status. The main consclusion demonstraits, that other influence health locus of control have links with much anger and much positive perception of illness according to treatment control dimension, but much negative perception of illness according to personal control, illness coherence and emotional representations dimensions in pre... [to full text]
8
Kašinska, Agnieška. „Saviveiksmingumo ir agresyvaus vairavimo sąsajos“. Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010. http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100524_104308-92796.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Darbas skirtas Lietuvos vairuotojų agresyvumo ir saviveiksmingumo įvertinimui bei analizei. Tyrimo tikslas: išanalizuoti Lietuvos vairuotojų agresyvumo lygį ir jo sąsajas su saviveiksmingumu. Patogiosios atrankos metodu apklausta buvo 18-74 metų 196 respondentai. Psichologiniam įvetinimui naudotas A.H. Buss’o ir M. Perry „Agresijos klausimynas“, J. L. Deffenbacher’o ir bendraautorių “Vairavimo pykčio skalė”, bei S. George ir kolegų „Adelaidės vairavimo saviveiksmingumo skalė“. Rezultatai atskleidė, kad vairuotojams pasižymintiems aukštesniu agresijos lygiu būdingesnis didesnis pyktis už vairo negu mažiau agresyviems vairuotojams. Taip pat vairuotojai su žemesniu saviveiksmingumu labiau linkę pykti už vairo, negu vairuotojai su aukštesniu saviveiksmingumu. Vertinant lyties skirtumus, vyrai vairuotojai pasižymi aukštesniu agresijos lygiu negu vairuotojos moterys. Moterys vairuotojos nėra labiau linkusios pykti už vairo negu vairuotojai vyrai. Tuo tarpu, vyrų vairuotojų saviveiksmingumas yra aukštesnis negu moterų vairuotojų. Logistinė regresijos analizė nustatė, kad vairuotojų agresyvumas ir žemas saviveiksmingumas didina eismo įvykio tikimybę.The paper was designed to analize and evaluate the aggressiveness and self- efficacy of Lithuanian drivers. The aim of this study was : to evaluate the level of aggressiveness of Lithuanian drivers and to eveluate the reliationship between self- efficacy and aggressive driving. The data was collected from 196 participants ( 18-74 years old). Buss - Perry Aggression Questionnaire, Deffenbacher and his colleagues’ Driving Anger Scale (DAS) and George and his joint authors’ Adelaide Driving Self-Efficacy Scale (ADSES) were used for psychological evaluations. The results showed that more aggressive drivers tend to express the higher levels of driving anger, than less aggressive drivers. Drivers with lower self- efficacy reported more driving anger than drivers with higher self- efficacy either. The results of sex differences revealed that men are more aggressive drivers than women. Women didn’t express the higher level of driving anger compared with men. The level of driving self- efficacy was higher for men than for women. The Logistic regression found the drivers’ aggressiveness and low self- efficacy to increase the probability to crash involvement.
9
Lozovska, Juliana. „Reflecting on psychotherapeutic changes: therapeutic factors and the transformation of anger expression“. Doctoral thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140512_103704-20619.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Lately scientists highlight the necessity of better understanding the subjective side of psychotherapeutic process. The aim of this research was to reveal subjectively important psychotherapeutic changes, significant therapeutic factors, and the transformation of anger expression in psychotherapy. Seven female clients, who had accomplished their long-term therapy course and finished it in 1 – 3-year period, participated in the study. Data were collected using the method of psychotherapeutic story. Participants were asked to tell their psychotherapy story, mentioning what was most important in the process of their psychotherapy. The processing of data was based on the principles of thematic analysis (Braun, Clarke, 2006). The analysis of psychotherapeutic stories revealed a dynamic and miscellaneous picture of the respondents’ therapeutic change, encompassing their direct therapeutic experience, its prehistory, and after-therapy processes. Emotional experiences, the development of interpersonal relationship, awareness of the motivational sphere of needs are mentioned as subjectively important therapeutic changes. Psychotherapeutic stories revealed the importance of change of anger expression in subjective psychotherapeutic experience. Respondents relate psychotherapeutic changes to their own active involvement, the quality of therapeutic relationship, and the dynamics of inner processes.Pastaraisiais dešimtmečiais pabrėžiama būtinybė tyrinėti psichoterapijos pokyčius bei veiksnius pasitelkiant kokybinius tyrimo metodus, pažvelgti į psichoterapijos procesą per kliento prizmę. Šiame darbe siekiama atskleisti subjektyviai išgyvenamus psichoterapinius pokyčius, su jais siejamus terapinius veiksnius ir pykčio kaitą psichoterapiniame procese. Tyrime dalyvavo septynios moterys, per pastarųjų 1-3 metų laikotarpį baigusios ilgalaikę psichoterapiją. Tyrime buvo pritaikyta nauja interviu struktūruojanti forma – psichoterapinės istorijos pasakojimas. Tiriamųjų buvo prašoma papasakoti savo psichoterapijos istoriją įvardijant tai, kas joms buvo svarbiausia terapijoje. Tyrimo rezultatai buvo analizuojami remiantis teminės analizės metodu (Braun, Clarke, 2006). Psichoterapinių istorijų analizė atskleidė dinamišką ir daugialypį terapinių pokyčių vaizdą, apimantį tiek tiriamųjų tiesioginę terapinę patirtį, tiek jos priešistorę bei po terapijos vykstančius procesus. Subjektyviai išgyvenami terapiniai pokyčiai apima emocinius išgyvenimus, tarpasmeninių santykių kaitą, motyvacinės poreikių srities įsisąmoninimą. Pykčio raiškos kaita subjektyviai patiriama kaip svarbus terapinis pokytis. Kalbėdamos apie terapinius veiksnius, tiriamosios akcentuoja savo aktyvaus indėlio į terapiją svarbą, kalba apie terapinių santykių kokybę, vidinių procesų dinamiką.
10
Gražulytė, Rūta. „Suvoktos tėvų globos bei kontrolės ir valgymo sutrikimų turinčių merginų specifinių asmenybės ypatumų sąsajos“. Master's thesis, Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2014. http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20140626_192912-50206.
Der volle Inhalt der QuelleAnnotation:
Mokslinėje literatūroje sutinkama, kad tėvų-vaiko santykiai itin svarbūs vaiko asmenybės raidai, vėlesnei psichologinei jo sveikatai ir yra susiję su valgymo sutrikimų vystymusi. Tėvų globos bei kontrolės lygio sąsajos su įvairiais asmenybiniais ypatumais (tokiais kaip savigarba, polinkis į perfekcionizmą) tikrinamos atskirose studijose, tačiau nepavyko aptikti tyrimų minėtas sąsajas vertinusių toje pačioje imtyje. Taip pat klinikinėje praktikoje pastebima, kad valgymo sutrikimais sergantys pacientai pasižymi priešiškumu sau, arba yra linkę savęs nekęsti. Vis dėlto, mokslinių tyrimų, analizuojančių šias negatyvias į save nukreiptas emocijas, yra labai mažai, o mėginimų jas įvertinti kiekybiškai apskritai neteko rasti. Taigi šio tyrimo tikslas yra patikrinti suvoktos tėvų globos bei kontrolės lygio sąsajas su valgymo sutrikimais bei specifiniais asmenybės ypatumais: asmens savigarba, polinkiu į perfekcionizmą bei negatyvia emocine nuostata į save. Tyrime dalyvavo dvi respondentų grupės: valgymo sutrikimų turinčiųjų (N=39) ir kontrolinė (N=30). Tyrime naudotos šios metodikos: valgymo sutrikimų simptomatikos išreikštumui vertinti naudotas sutrumpintas Požiūrio į valgymą skalės (EAT) variantas – EAT-26 skalė, suvoktos tėvų globos bei kontrolės lygiui vertinti – Tėvų-vaiko ryšio klausimynas (PBI); savigarbai – M. Rosenberg savigarbos skalė (RSES), polinkiui į perfekcionizmą – Daugiamatė perfekcionizmo skalė (MPS-F), o negatyviai emocinei nuostatai į save – Negatyvios emocinės... [toliau žr. visą tekstą]In literature it is widely agreed that parental-child relations are especially important for development of child’s personality and for psychological health of a child. Parental-child bonding is also correlated with eating disorders. The correlations between parental care and control and various personality features of a child are checked in different researches. But we failed to find a study, where the aforementioned correlations had been tested in the same sample. Furthermore in clinical practice it is noticed that patients with eating disorders are tend to feel hostility to themselves as far as are prone to self-hatred. However there are few studies where such negative emotions to self is analyzed. And we failed to find a research where this issue had been analyzed quantitatively. So the aim of this study is to assess the correlations between conceived parental care and control, eating disorders and specific personality features: self-esteem, perfectionism and negative emotional attitude to self. There were two groups of respondents in this study. One of them consisted of women with eating disorders (N=39) and the other – of controls (N=30). The methods used in this study were: the strength of the symptoms of eating disorders was measured with shortened form of Eating Attitudes Test (EAT-26), the level of conceived parental care and control was assessed with Parental Bonding Instrument (PBI), self-esteem was tested with M. Rosenberg Self-Esteem Scale (RSES), the level of... [to full text]
Buchteile zum Thema "PyKMIP"
1
„Pyknit m“. In Wörterbuch GeoTechnik/Dictionary Geotechnical Engineering, 865. Berlin, Heidelberg: Springer Berlin Heidelberg, 2013. http://dx.doi.org/10.1007/978-3-642-33335-4_162161.
Der volle Inhalt der Quelle